- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-1033-910/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32966-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- A. B., uždarosios akcinės bendrovės „Group Europa Investment“, uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“
- Atsakovas
- M. J., V. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. B., uždarosios akcinės bendrovės „Group Europa Investment“, uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“ ieškinį atsakovams M. J. ir V. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. B., UAB „Group Europa Investment“, UAB „Europa Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. J. ir Vilmai, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia atsakovų M. J. ir V. J. 2013 m. birželio 11 d. sudarytą povedybinę turto padalijimo sutartį ir taikyti restituciją šiuo sandoriu pasidalyto 1 960 019,60 Lt vertės turto atžvilgiu.
2. 2019 m. balandžio 8 d. teisme gautas ieškovo A. B. ieškinio atsisakymas. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018 konstatavus, kad UAB „Aderas“ ir atsakovas M. J. neatliko neteisėtų veiksmų ir šių asmenų atžvilgiu civilinė atsakomybė netaikytina, ieškinys nebėra aktualus. Ieškovas taip pat nurodė, kad teismas neturėtų priteisti bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo atsakovų naudai, nes ieškovas nepiktnaudžiavo savo teisėmis, o ieškinio pareiškimą lėmė objektyvios aplinkybės: trumpas ieškinio senaties terminas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria nebuvo konstatuotas atsakovų veiksmų neteisėtumas.
3. Ieškovai UAB „Group Europa Investment“ ir BUAB „Europa Group“ ieškinio atsisakymo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.
4. Atsakovai M. J. ir V. J. pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 4883,44 Eur bylinėjimosi išlaidų ir paskirti ieškovui 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos sumos skiriant atsakovams lygiomis dalimis (po 1250 Eur). Atsakovai nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas sudarė: 1) atsiliepimo į ieškinį rengimas; 2) atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimas; 3) tripliko rengimas; 4) atskirojo skundo rengimas; 5) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimas; 6) kitų procesinių dokumentų rengimas (atsiliepimas į prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą); 7) pasirengimas ir atstovavimas teisme. Anot atsakovų, jų byloje pateikta teisinių paslaugų suvestinė atitinka teismų praktikoje įtvirtintus reikalavimus bei rekomenduojamą maksimalų dydį civilinėse bylose. Atsakovų manymu, ieškovas sąmoningai vilkino procesą, laiku neteikė procesinių dokumentų ir neatvykdavo į teismo posėdžius, tokiu elgesiu išreikšdamas nepagarbą teismui ir atsakovams. Ieškovas jau yra baustas už netinkamą procesinį elgesį kituose teisminiuose ginčuose, į kuriuos taip pat nepagrįstai buvo įtraukęs atsakovą M. J.. Ieškovas sistemingai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, jau daugiau nei penkerius metus civilines bylas naudoja kaip spaudimo priemonę atsakovo M. J. atžvilgiu, vilkina bylų išnagrinėjimo procesus, didina atsakovų bylinėjimosi išlaidas
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi priėmė ieškovo A. B. atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė; priteisė iš ieškovo A. B. atsakovui M. J. 3934,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje, kreipęsis į teismą turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas, priimdamas ieškinio atsisakymą, sprendžia ar pateiktas atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia kitų asmenų teisių ar viešojo intereso (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Ieškovui atsisakius ieškinio ir teismui atsisakymą priėmus, civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Šiuo atveju ieškovas A. B., kaip UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ kreditorius, pareiškė netiesioginį ieškinį UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ vardu atsakovų M. J. ir V. J. atžvilgiu.
8. Teismas vertino, kad ieškovo pateiktas ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia kitų asmenų teisių ar viešo intereso, todėl jį priėmė ir patenkino. Patenkinęs ieškovo prašymą dėl ieškinio atsisakymo, teismas civilinę bylą nutraukė.
9. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau - Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijomis, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami teikiant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (individualių įmonių.
10. Atsakovai pateikė į bylą įrodymus, kad patyrė 4883,44 Eur atstovavimo išlaidų už procesinių dokumentų rengimą ir konsultacijų atsakovams teikimą nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. Atlikęs skaičiavimus, teismas sprendė, kad pagrįstos ir atitinkančios Rekomendacijų dydį atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 3967,06 Eur. Į bylą pateikti dokumentai (advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX buhalterės parašu patvirtinta pažyma, teisinių paslaugų suvestinė, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo), kurie patvirtina patirtas išlaidas. Iš jų matyti kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (pagal kokias sąskaitas – faktūras, kokiais mokėjimo pavedimais, kokios sumos sumokėtos). Nors advokatų profesinės bendrijos buhalterės pasirašytoje pažymoje nenurodytas teismo pavadinimas ir bylos numeris, tačiau iš pridėtos teisinių paslaugų suvestinės matyti, kad apmokėtos sąskaitos faktūros išrašytos būtent už teisines paslaugas, teiktas atsakovui M. J., o byloje atlikti procesiniai veiksmai sutampa su suvestinėje nurodytomis teisinėmis paslaugomis. Teismas vertino, kad pateiktų duomenų apie bylinėjimosi išlaidas pakanka, jog būtų galima daryti išvadą, kad išlaidos patirtos už teisines paslaugas, suteiktas atsakovams šioje byloje.
11. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurią priėmus paaiškėjo nesant reikalavimo teisės į atsakovą, buvo priimta 2018 m. gruodžio 18 d., o ieškinio atsisakymą ieškovas pateikė tik 2019 m. balandžio 8 d. Prašymas dėl ieškinio atsisakymo buvo pateiktas viena diena prieš teismo posėdį, dėl ko atsakovai turėjo patirti papildomų bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nedalyvavo nė viename teismo posėdyje.
12. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidų neskirstymas neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų. Nors ieškovas nurodė, kad ieškinio pateikimą lėmė sutrumpinti actio Pauliana ieškinio senaties terminai, tai nepaneigia aplinkybės, kad dėl pateikto ieškinio, neatitinkančio actio Pauliana sąlygų, atsakovai patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti jiems atlygintos.
13. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo pateikto ieškinio ir netinkamo procesinio elgesio, teismas nusprendė priteisti iš ieškovo atsakovo M. J. naudai 3934,36 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai.
14. Spręsdamas dėl baudos ieškovui skyrimo, teismas nurodė nenustatęs aplinkybės, kad ieškovas būtų nesąžiningai pareiškęs nepagrįstą ieškinį, nes byla nebuvo išnagrinėta iš esmės. Įrodymų apie tai, kad ieškovas piktybiškai veikia prieš atsakovą, naudodamas teisminius procesus jo persekiojimui, atsakovas nepateikė. Nors iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovas veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, nepagrįstai tęsė civilinės bylos procesą taip didindamas atsakovų patiriamas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, tačiau į šią aplinkybę atsižvelgta priteisiant bylinėjimosi išlaidas. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas atmetė atsakovų prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
15. Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties dalį dėl 3 934,36 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovo M. J. naudai iš ieškovo A. B., o likusią nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
15.2. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
15.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018 konstatavo, kad UAB „Aderas“ ir M. J. neatliko neteisėtų veiksmų, todėl šių asmenų atžvilgiu civilinė atsakomybė netaikytina. Dėl šių aplinkybių ieškinys nagrinėjamoje byloje nebėra aktualus, t. y. ieškovui nebeliko poreikio ir / ar pagrindo reikšti reikalavimą nagrinėjamoje byloje. Be to, ieškinio pareiškimą lėmė actio Pauliana instituto taikymo aplinkybės – sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Jei ieškovas nebūtų pareiškęs ieškinio, būtų praradęs tokią galimybę, nes būtų praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškinio pareiškimas ir jo atsisakymas yra nulemtas objektyvių aplinkybių – trumpų ieškinio senaties terminų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria nebuvo konstatuotas atsakovų veiksmų neteisėtumas.
15.4. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų pareiškęs akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ar sąmoningai veikęs prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą siekiant užvilkinti procesą. Ieškinio atsisakymą lėmė objektyvios aplinkybės ir kasacinio teismo sprendimas kitoje byloje, panaikinantis ieškinio reikalavimo pagrindą nagrinėjamoje byloje. Todėl ieškovo ieškinio pateikimas laisvai disponuojant savo procesinėmis teisėmis negali būti laikomas netinkamu ar proceso teisės normoms prieštaraujančiu elgesiu.
15.5. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
15.6. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, ieškinys nebuvo akivaizdžiai nepagrįstas, ieškinio atsisakymą lėmė objektyvios aplinkybės bei priimtas teismo sprendimas kitoje byloje, panaikinantis pagrindą reikšti reikalavimą savarankiškoje byloje, todėl net teismui ir nusprendus paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, egzistuoja pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, priteisiant iš ieškovo mažiau nei būtų galima įprastinėmis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
16. Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo atsakovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Priešingai nei nurodo ieškovas, akivaizdu, kad jis šioje byloje piktnaudžiavo ir toliau piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, pareiškęs nepagrįstą ieškinį, ir sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, dėl ko atsakovai buvo įtraukti į ilgą ir brangiai kainuojanti bylinėjimosi procesą. Ieškovas sąmoningai vilkino procesą, laiku neteikė procesinių dokumentų ir neatvykdavo į teismo posėdžius, tuo akivaizdžiai išreikšdamas nepagarbą ne tik teismui, bet ir atsakovams. Ieškovas nedalyvavo nė viename šioje byloje paskirtame teismo posėdyje, o procesinius dokumentus pateikdavo likus vos dienai iki teismo posėdžio ar net teismo posėdžio dieną.
16.2. Ieškovo kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo priimtas 2018 m. birželio 1 d., tačiau prašymą dėl bylos sustabdymo ieškovas pateikė tik 2018 m. rugsėjo 27 d., t. y. beveik po 4 mėnesių. Toks ieškovo elgesys neabejotinai laikytinas netinkamu, nes akivaizdu, kad apie ketinimą teikti prašymą dėl bylos sustabdymo ieškovas ir jo atstovas žinojo iš anksto, t. y. dar 2018 m. birželį, kuomet kasacinis skundas buvo priimtas ir tapo akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas šioje byloje turi būti sustabdytas.
16.3. 2018 m. gruodžio 18 d. kasacinis teismas priėmė nutartį, kurią buvo patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo pozicija, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, tačiau ieškinio atsisakymą ieškovas pateikė tik 2019 m. balandžio 8 d., t. y. tik po 4 mėnesių. Be to, prašymas dėl ieškinio atsisakymo buvo pateiktas vos viena diena prieš teismo posėdį, dėl ko atsakovai patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų.
16.4. Ieškovas jau yra baustas už netinkamą procesinį elgesį kitose teisminiuose ginčuose, į kuriuos ieškovas taip pat nepagrįstai buvo įtraukęs vieną iš atsakovų – M. J.. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2636-656/2016 buvo paskyręs ieškovui 3000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pripažino kryptingą ieškovo veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą. Nutartis dėl baudos skyrimo nebuvo panaikinta ar pakeista ir ieškovas sumokėjo teismo nustatyto dydžio baudą.
16.5. Ieškovas ne tik šioje byloje, tačiau visuose tarp šalių vykstančiuose procesuose sistemingai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, jau daugiau nei penkerius metus civilines bylas naudoja kaip spaudimo priemonę M. J. atžvilgiu, vilkina bylų išnagrinėjimo procesus, didina atsakovų bylinėjimosi išlaidas, taip siekdamas kenkti atsakovams.
16.6. Dėl ieškovo nesąžiningo elgesio ir piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis atsakovų bylinėjimosi išlaidos išaugo ir dėl to, kad atsakovo atstovai ruošėsi ir atvyko į 2018 m. rugsėjo 27 d. ir 2019 m. balandžio 10 d. teismo posėdžius, o ieškovas šiuose posėdžiuose net nepasirodė ir procesinius dokumentus pateikdavo likus dienai arba net vienai valandai iki teismo posėdžio datos.
Šalies argumentai
16.7. Nepaisant to, kad ieškovas nurodė, jog ieškinio pateikimą lėmė sutrumpinti actio Pauliana ieškinio senaties terminai, tai nepaneigia aplinkybės, kad dėl pateikto ieškinio, neatitinkančio actio Pauliana sąlygų, atsakovai patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti jiems atlygintos. Priešingu atveju bylinėjimosi išlaidų neskirstymas neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų.
16.8. Ieškovas klaidingai teigia, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas sąmoningai veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Priešingai, teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl ieškovo pateikto ieškinio ir netinkamo procesinio elgesio, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai.
16.9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įrodymus, kad ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Be to, teismas jau sumažino atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas ir vietoje patirtų 4883,44 Eur atstovavimo išlaidų už procesinių dokumentų rengimą ir konsultacijų teikimą priteisė 3934,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
19. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, nutraukęs civilinę bylą, iš dalies patenkino atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
20. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
22. Kasacinio teismo pažymėta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
23. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas ieškovo procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.
24. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinio atsisakymą ir nutraukęs civilinę bylą, sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo pateikto ieškinio ir netinkamo procesinio elgesio, todėl priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 3934,36 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai.
25. Ieškovas (apeliantas), nesutikdamas su skundžiama nutartimi, teigia, kad ieškinio pareiškimą ir jo atsisakymą lėmė objektyvios aplinkybės – trumpi ieškinio senaties terminai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018, kuria teismas konstatavo, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų ir šių asmenų atžvilgiu civilinė atsakomybė netaikytina. Anot ieškovo, kasaciniam teismui priėmus nurodytą nutartį, ieškinys nagrinėjamoje byloje tapo nebeaktualus, t. y. ieškovui nebeliko poreikio ir pagrindo palaikyti pareikštą byloje pareikštą reikalavimą.
26. Taigi aptariamu atveju pats ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad kasaciniam teismui civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018 konstatavus nesant pagrindo taikyti atsakovams civilinę atsakomybę, išnyko ir nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio pagrindas. Įvertinęs bylos medžiagą ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti lėmė ieškovo inicijuotas teismo procesas, kuris baigėsi ieškovui atsisakius ieškinio, šiam praradus suinteresuotumą jį tęsti, t. y. nebematant perspektyvos palaikyti ieškinio reikalavimus, o ne todėl, kad atsakovai būtų pripažinę ieškinį ar patenkinę ieškinio reikalavimus. Šios aplinkybės laikytinos esminėmis, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
27. Ieškovas (apeliantas) taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl netinkamo procesinio elgesio, teigdamas, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų pareiškęs akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ar sąmoningai veikęs prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą siekiant užvilkinti procesą.
28. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, lėmusi ieškovo suinteresuotumo tęsti pradėtą teisminį procesą išnykimą, buvo priimta 2018 m. gruodžio 18 d., tačiau ieškinio atsisakymą ieškovas pateikė tik 2019 m. balandžio 8 d. Be to, prašymas dėl ieškinio atsisakymo buvo pateiktas likus tik vienai dienai iki paskirto teismo posėdžio. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad prašymą dėl bylos sustabdymo iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės civilinę bylą ieškovas teismui pateikė tik 2018 m. rugsėjo 26 d., be to, likus vienai dienai iki paskirto teismo posėdžio, nors ieškovo kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo priimtas dar 2018 m. gegužės 31 d. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nedalyvavo nė viename teismo posėdyje. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamas.
29. Ieškovas (apeliantas), remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atskirajame skunde nurodo, kad net teismui ir nusprendus paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, egzistuoja pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, priteisiant iš ieškovo mažiau nei būtų galima įprastinėmis aplinkybėmis.
30. Atskirajame skunde teisingai nurodyta, kad pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas
31. Nagrinėjamos bylos atveju konstatavus, kad ieškovo procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo netinkamas, taip pat kad atsakovo bylinėjimo išlaidos susidarė dėl ieškovo inicijuoto teismo procesas, pasibaigusio ieškovui praradus suinteresuotumą jį tęsti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia nenustatęs pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir sumažinti pirmosios instancijos teismo atsakovui iš ieškovo priteistas bylinėjimosi išlaidas.
32. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo parengimą
33. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 588,71 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
34. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
36. Nagrinėjamu atveju atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų už tokio pobūdžio procesinius dokumentus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų maksimalų dydį, kuris šiuo atveju būtų 388,12 Eur (970,30 Eur x 0,4; Rekomendacijų 7, 8.16 punktai). Kartu pažymėtina tai, kad atsiliepimas į atskirąjį skundą parengtas advokatės, atstovavusios atsakovui ir pirmosios instancijos teisme, jame išdėstyti argumentai jau buvo nurodyti rašytiniuose paaiškinimuose ir prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teiktuose nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Darytina išvada, kad atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti reikėjo mažesnių darbo ir laiko sąnaudų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą teismas pagrįsta ir atsakovui atlygintina pripažįsta 300 Eur dydžio sumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.