Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Ferratum“ apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Ferratum“ ieškinį atsakovui M. G. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas M. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas nereikalavo iš skolininko padengti netesybas, kurios numatytos sutarties 5.3 punkte, tačiau reikalauja priteisti pelno palūkanas už naudojimąsi pinigais laikotarpiu nuo pinigų perdavimo iki kreipimosi į teismą dienos. Visą šį laikotarpį ieškovas negalėjo naudotis piktybiškai atsakovo negrąžinama pinigų suma, negalėjo teikti naujų paskolų, gauti iš šios veiklos pelno. Pažymi, kad nustatytas palūkanų dydis neviršija Vartojimo kredito įstatymo nustatytų ribų, taip pat skolininkas savo veiksmais ir neveikiu ženkliai prisidėjo prie susidariusių palūkanų augimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad paskolos sutartis priskirtina prie didelės rizikos paskolų, skolininkas paskolą turėjo grąžinti per trumpą laiką, tačiau ją paėmęs piktybiškai nutraukė bet kokį bendradarbiavimą su ieškovu, neatsakinėjo į skambučius ir elektroninius laiškus, nereagavo į teismo siunčiamus dokumentus, byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Ferratum“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti.

Apeliantas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sutapatino pelno palūkanas ir delspinigius, neatsižvelgė į skolininko piktybišką nebendradarbiavimą ir neveikimą ikiteisminėje bei teisminėje bylos nagrinėjimo stadijose, nevertino skolininko neveikimo prisidedant prie palūkanų didėjimo, sutarties specifikos ir didelės tokio tipo sutarčių rizikos, kad paskola bus negrąžinta, taip pat, jog šalys susitarė dėl tokių palūkanų už naudojimąsi pinigų sumą, dėl to nepagrįstai sumažino ieškovo prašomą priteisti palūkanų dydį. Apeliacinės instancijos teismas tokiai apelianto argumentacijai pritaria.

Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis (toliau – mokėjimo, pelno palūkanos), iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Skolininkas mokėjimo (pelno) palūkanas moka paskolos (CK 6.872 straipsnis), banko indėlio (CK 6.896 straipsnis), banko sąskaitos (CK 6.920 straipsnis) ir kitose sutartyse. Pažymėtina, kad mokėjimo (pelno) palūkanas gali įtvirtinti ir specialieji įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Siekiant identifikuoti palūkanų funkcijas, pirmiausia reikia įvertinti civilinį teisinį santykį, kurio pagrindu atsirado teisė reikalauti sumokėti palūkanas.

Atsižvelgiant į tai, kad, mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223, 6.228 str.).

Iš šalių Vartojimo kredito sutarties Nr. 38526 Specialiųjų sąlygų matyti, kad šalys sutarė dėl palūkanų, kurios mokėtinos už naudojimąsi paskolos suma, t.y. šalys susitarė dėl pelno palūkanų, kurios skaičiuotinos už faktinį naudojimąsi kreditu dienų skaičių iki kredito grąžinimo (Sutarties 7.4 p., 7.6 p.). Vartotojas, paprastai laikomas silpnesniąja sutarties šalimi dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių priežasčių, turi ribotas galimybes daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas sutarties sąlygų pagrindu gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Tačiau nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Be bendrųjų CK normų Vartojimo kredito santykius reglamentuoja ir specialiosios Vartojimo kredito įstatymo normos. Todėl teismas privalėjo taikyti ir šį specialųjį įstatymą. Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 proc. Šalys Vartojimo kredito sutartyje numatė metinę kredito grąžinimo normą, kuri yra mažesnė nei 200 procentų per metus: kredito suma yra 173,77 Eur, bendra kredito kainos metinė norma 196,14 proc., palūkanos 112,93 proc., bendra kredito kaina (su palūkanomis) 16,22 Eur, bendra kredito mokama suma 189,99 Eur, kredito grąžinimo terminas 2012-07-01. Pagal civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo ir pusiausvyros principą vieno asmens teisė negali būti ginama ignoruojant kito asmens teisėtą interesą. Atsakovas, 2012-06-01 sudarydamas sutartį su ieškovu, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus, sutarties sąlygų neginčijo, žinodamas, kad privalo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, laiku negrąžino kredito ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola būtų grąžinta ar mokėjimai atidėti vėlesniems terminams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi bendrais Civilinio kodekso nustatytais principais ir nustatė griežtesnius reikalavimus negu specialusis įstatymas. Nenustatyta, kad ieškovo veiksmai neatitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyrą. Vartojimo kredito sutarties nuostatos dėl palūkanų dydžio ir mokėjimo termino buvo informatyvios, aiškios, trumpos ir lengvai suprantamos vartotojui, net ir neturinčiam patirties šioje srityje. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog Ukmergės rajono 2015 m. birželio 3 d. sprendimas už akių keistinas, iš atsakovo priteisiant ieškovo prašomas 539,25 Eur dydžio palūkanas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinant ieškovo ieškinio reikalavimus, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos 34,15 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo apeliantui priteistinas šį skundą paduodant sumokėtas 15 Eur dydžio žyminis mokestis ir 121 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą už akių pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„ Ieškovo UAB „Ferratum“ ieškinį atsakovui M. G. tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „FERRATUM“ (j. a. k. 300980536) 173,77 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 77 centus) skolos, 16,22 Eur (šešiolika eurų 22 centus) kredito mokesčio, 539,25 Eur (penkis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 25 centus) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 34,15 Eur (trisdešimt keturis eurus ir 15 centų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo M. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)).“

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. G. 136 Eur (šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme ieškovo UAB „Ferratum“ naudai.