Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Panevėžio miesto apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Vytautui Krikščiūnui, sekretoriaujant Loretai Butėnienei, dalyvaujant prokurorams Gražvydui Kazlauskui ir Pauliui Jasiukaičiui, kaltinamajam A. N., jo gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei, nukentėjusiajai V. N., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. lapkričio 20 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas – 2015 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį galutine laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems metams) 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant viso laisvės apribojimo metu lankytis adresu (duomenys neskelbtini), A. G. gyvenamojoje vietoje, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, teistumui neišnykus, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. 2016 m. kovo 19 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su motina V. N. metu tyčia sudavė jai metaliniu žarstekliu vieną smūgį į pakaušį ir padarė nukentėjusiajai V. N. odos įdrėskimą galvos plaukuotos dalies dešinėje pusėje, tuo V. N. nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.

Be to, A. N. laikotarpiu nuo 2015 m., tiksliau nenustatyto laiko iki 2016 m. birželio mėnesio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), terorizavo motiną V. N., siekdamas sukelti jai stresą, nerimą, baimę, nuolat grasindamas, kad nužudys, nupjaus galvą ir sukapos į gabaliukus, padegs namus, šiais veiksmais sistemingai psichiškai gniuždydamas V. N., sudarė realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti.

A. N. savo kaltės dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų nepripažino. Teigė, kad sesuo siekia jį padaryti neįgaliu, išvežti į (duomenys neskelbtini) pensionatą, o motiną išvežti į psichiatrinę ligoninę, kad paskui galėtų parduoti mamos butą, nes sesuo yra paėmusi paskolą. Negrąžino jam daiktų, televizoriaus, dabar visi daiktai yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, negali jų paimti. Tyrėja atvažiavusi diktuoja motinai, ką jai sakyti, rašyti, nes ji pati nesuvokia ką kalba. Mama viską išsigalvoja. Jis nevartoja alkoholio. Kai būna proga, tai jis išgeria, gal du kartus į mėnesį. Dabar jį nuo epilepsijos gydo. Su motina konfliktų nebūna, viską organizuoja ir rašo sesuo, policininkams viską diktuoja ką rašyti, o jis tuo metu uždarytas kameroje viską girdi. Motina turi du butus. Kaimynams (duomenys neskelbtini) gatvėje pasiskundė, kad vieną kambarį perrašė sūnėnui, tai dabar nebeturi kur gyventi. Jis nedirba, registruotas Darbo biržoje, tvarkosi neįgalumą. Sesuo nori viską užvaldyti. Paskutinį kartą bandė daryti garso įrašą, bet buvo atimtas telefonas. Sesuo diktuoja, o policininkai rašo. Jis vartoja vaistus, tačiau būna, kad geria alkoholį 2 - 3 dienas. Dirba savanoriu gyvūnų prieglaudoje. Kai tik jis pats pamato, kad jo būklė blogėja, tai kreipiasi pas psichiatrus, gulasi į ligoninę. Gauna socialinę pašalpą 100 EUR, tvarkosi nedarbingumą. Pinigų užtenka pragyvenimui, gauna maisto iš ,,Maisto banko“. Gydėsi nuo alkoholizmo savanoriškai, sutinka toliau gydytis. Grasinimų nebuvo.

Iš specialisto išvados Nr. G 317/2016 (05) matyti, kad V. N. nustatytas odos įdrėskimas galvos plaukuotos dalies dešinėje pusėje, ne mažiau kaip prieš 3-5 dienas iki apžiūros. Dėl nustatytų sužalojimų V. N. sveikata sutrikdyta nežymiai. Tikėtina, kad nustatytų sužalojimų padarymo metu V. N. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas, Sužalojimas padarytas kietu, briauną turinčiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu (1 tomas 46 b. l.).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės komisijos akto matyti, kad A. N. 2013 metais nustatytas organinis asmenybės sutrikimus: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. 2016 m. kovo 19 d., taip pat iki sekančios įtariamos veikos padarymo ir įtariamos veikos padarymo metu jam nustatomas organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. N. šiuo metu taip pat nustatomas organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. N. priverstinio gydymo skyrimas nereikalingas. A. N. dėl psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti teismo posėdyje, būti apklaustas (3 tomas 156-161 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, sugretinęs juos tarpusavyje ir įvertinęs, teisėjas daro išvadą, jog yra įrodyta, kad A. N. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2016 m. kovo 19 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su motina V. N. metu, tyčia sudavė jai metaliniu žarstekliu vieną smūgį į pakaušį ir taip padarė nukentėjusiajai V. N. odos įdrėskimą galvos plaukuotos dalies dešinėje pusėje, ir tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, be to, jis nuo 2015 metų, tiksliau nenustatyto laiko iki 2016 metų birželio mėnesio terorizavo motiną V. N., grasindamas nužudyti, nupjauti galvą ir sukapoti į gabaliukus, padegti namus, tuo sistemingai baugino savo motiną V. N. naudodamas psichinę prievartą, esant pakankamam pagrindui bijoti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti. Nors A. N. kaltės nepripažino, teisminio nagrinėjimo metu parodydamas, kad nepadarė jam inkriminuotos veikos, tačiau tokie jo parodymai pilnai paneigti nukentėjusios V. N., jos dukros (kaltinamojo sesers) A. G., kitų liudytojų A. P. (kaimyno), L. J. (A. G. sugyventinio), A. L. parodymais, V. N. prašymais, protokolais – pareiškimais, įvykio vietos apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, kita rašytine bylos medžiaga, kuria neabejotinai patvirtinama, jog kaltinamasis jai įvykio dieną (2016 m. kovo 19 d., apie 15.00 val.) smūgiavo į galvą. Nukentėjusios V. N. parodymus be kita ko patvirtina specialisto išvada Nr. G 317/2016 (05), kurioje konstatuota, jog V. N. nustatytas odos įdrėskimas galvos plaukuotos dalies dešinėje pusėje, sužalojimas padarytas kietu, briauną turinčiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu.

Iš nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, iš ankstesnio teistumo ir šioje byloje patvirtinto kaltinimo pagal BK 140 str. 2 d., kuriais neabejotinai nustatyti smurto panaudojimo prieš motiną faktai, iš administracinio baustumo faktų, iš kitos bylos medžiagos, tame tarpe, pradėtų ikiteisminių tyrimų prieš A. N. bei jų nutraukimo (2 tomas, 126 – 129 b. l.), taip pat iš Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2016-04-06 išvados (2 tomas, 153 – 154 b. l.), Teismo medicinos, teismo psichologijos ekspertizės komisijos 2017-02-06 akto Nr. 75U-II-26/2017 apie A. N. psichinės sveikatos būseną, darytina pagrįsta išvada, jog nukentėjusioji buvo sistemingai terorizuojama, grasinant su ja susidoroti, jos atžvilgiu buvo naudojamas psichinis smurtas. Esant situacijai, kai kaltinamasis serga organiniu asmenybės sutrikimu: psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat girtauja, nevykdo teismo nuosprendžiu nustatyto draudimo laisvės apribojimo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiosios, negyventi su ja vienoje vietoje, taip pat visiškai nevykdant Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-07-12 nutartimi paskirtos šioje byloje kardomosios priemonės reikalavimų, darytina išvadą, jog nukentėjusioji turėjo pagrindo bijoti, kad sūnaus A. N. ketinimai bus įvykdyti.

A. N. teiginys, jog pradedant ikiteisminius tyrimus, su juo bandoma susidoroti, atmestinas kaip pasirinkta gynybine taktika, nes jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nėra pateikta, priešingai – bylos duomenys patvirtina kaltinimus.

A. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

A. N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmes kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamų veikų stadiją, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į A. N. nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį – jis įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnis), į kaltinamojo asmenybę – jis nusikalto ir teisiamas antrą kartą, nusikaltimus padarė neatlikęs Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-04 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2015-12-04, paskirtos 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausmės, tai yra nusikaltimus padarė bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, vykdymo metu, yra recidyvistas (2 tomas, 48-61 b. l.), administracine tvarka baustas (2 tomas, 38-47 b. l.), charakterizuojamas neigiamai (2 tomas 75, 156, b. l.), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nusikalstamos veikos padarytos neatsitiktinai, o yra logiška jo antivisuomeninio gyvenimo tąsa. Teismas taip pat atsižvelgia į kitus BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą trumpesniam terminui nei įstatymo numatytas vidurkis, bei griežčiausią BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą laikotarpiui, trumpesniam nei įstatymo numatytas bausmės vidurkis.

Kadangi yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu (BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p.).

Teismas įvertinęs, kad kaltinamasis turi psichikos sveikatos sutrikimų, taip pat įvertinęs nukentėjusiosios poziciją teisminio nagrinėjimo metu, jog ji nenori, kad sūnus A. N. realiai atliktų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, daro išvadą, kad bausmės tikslai A. N. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (tuo pačiu išsaugant kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius bei suteikiant kaltinamajam galimybę taisytis). Kaltinamajam skirtina pareiga, numatyta BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 9 punktuose, t. y. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti V. N. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nebendrauti su V. N. ir neieškoti su ja ryšių.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti 9 mėnesius smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BPK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 10 parų (1 tomas, 131 – 132, 148 – 150, 159 – 161, 169 – 170, 184 – 158 b.l., 2 tomas, 18 – 20 b. l.).

Netaikytina A. N. BK 64 str. 1 dalis, numatanti bausmių subendrinimą, kai padaroma nusikalstama veika neatlikus paskirtos bausmės, nes 2015 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis, pagal kurį A. N. buvo nuteistas galutine laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems metams) 6 (šešiems) mėnesiams, įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 4 d., paskelbus Panevėžio apygardos teismo nutartį, kuria buvo atmestas nuteistojo apeliacinis skundas. Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Panevėžio probacijos skyrius nesikreipė į teismą dėl laisvės apribojimo A. N. pakeitimo į areštą (BK 48 str. 10 d.), todėl šio nuosprendžio priėmimo metu laisvės apribojimo bausmės vykdymas yra pasibaigęs nuo 2017-06-05. Turi būti subendrinama tiktai neatlikta bausmė.

Kaltinamajam A. N. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. N. panaikintinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2016-09-29 sprendimu A. N. paskirta nemokama antrinė teisinė pagalba (valstybės garantuojama ir apmokama 100 proc. išlaidų), todėl iš A. N. nepriteisiamos VGTPT Panevėžio skyriaus turėtos išlaidos gynėjo darbui byloje apmokėti (3 tomas, 65 – 67 b. l.).

Atsižvelgiant į kaltinamojo sveikatos būseną, kitas svarbias aplinkybes, teismas nepriteisia iš jo valstybei 26,51 Eur pašto išlaidų (BPK 105 str. 1 d.).

Civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas (1 tomas 312 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 40 parų arešto bausmę;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir skirti 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. N. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti A. N. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 10 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 9 punktais, A. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje (esant darbingam), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti V. N. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nebendrauti su V. N. ir neieškoti su ja ryšių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. N. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. N., palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.