Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2. Paaiškina, jog skundžiamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais. Mano, kad minėtos normos negalėjo būti taikomos ir tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, t. y. jos neegzistuoja. Priešingai negu teigia Migracijos departamentas, joks tyrimas nebuvo atliktas. Pareiškėjas tvirtina, jog turi lėšų pragyventi, o darbdavys sudarė darbo sutartį ir turėjo viską tinkamai pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) ir/ar Migracijos departamentui, o jei tokie veiksmai iš darbdavio pusės buvo vėluojami atlikti, pareiškėjas yra įsitikinęs, kad Migracijos departamentas turėjo pareigą jį ir/ar darbdavį iš anksto įspėti apie bet kokius trūkumus ir jie būtų juos nedelsiant pašalinę, juolab, kad Migracijos departamentas turi tam visus instrumentus ir kontaktus.

3. Tvirtina, kad nenuslėpė ir niekada neteikė Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančių duomenų. Akcentuoja, jog trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Maf Hh” (toliau – ir Bendrovė) pareiškėjui aiškino, kad jį įdarbins, sutvarkė visus migracijos formalumus ir atsiuntė jam dokumentus. Bendrovė privalėjo jį įdarbinti, tačiau, pareiškėjui atvykus į Lietuvą ir pamėginus susisiekti su darbdaviu, tam tikrą laiką nepavyko to padaryti, o vėliau darbdavys telefonu paaiškino, kad yra išvykęs iš Lietuvos ir grįš tik nuo 2024-06-27 ir galės pareiškėją įdarbinti tik grįžęs. Pareiškėjas mano, jog padarė tai, ką ir privalėjo pagal visus galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Pabrėžia, kad Bendrovė buvo atsiuntusi darbo sutartį, todėl pareiškėjas nesupranta Migracijos departamento teiginio, kad darbo sutartis nebuvo sudaryta. Be kita ko, akcentuoja, jog kol Bendrovė nesuteikė darbo vietos ir pareiškėjas nepradėjo darbo Lietuvoje, jis gyveno iš turimų lėšų, kurias atsivežė, todėl taip pat mano, jog Migracijos departamento teiginys, kad jis neturėjo pakankamai lėšų neatitinka tikrovės.

5. Sprendimu pareiškėjui paskirta bausmė yra visiškai neadekvati bei neproporcinga, sukelianti sunkias pasekmes.

7. Kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, jog darbo sutartis buvo sudaryta ir atsiųsta pareiškėjui. Nurodo, kad pareiškėjas kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų ar darbo sutarties kopijos, kad darbo sutartis buvo sudaryta.

8. Pažymi, jog pagal tarpininkavimo raštą ir prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjo darbo užmokestis nurodytas 900 Eur, tačiau pareiškėjas nustatyto darbo užmokesčio negavo ir dėl to neatitinka imperatyvių UTPĮ reikalavimų.

9. Teigia, kad panašaus pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra suformavęs aiškią teismų praktiką, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

10. Migracijos departamentas preziumuoja, kad pareiškėjui yra žinomi UTPĮ įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai, todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos departamentą informuojant apie pasikeitusią jo teisinę padėtį ir kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

11. Pažymi, kad UTPĮ 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Teigia, jog tokios pozicijos laikosi ir LVAT panašaus pobūdžio bylose.

12. Teigia, jog pareiškėjo skundo teiginiai, kad ginčijamu Sprendimu jam yra skiriama neproporcinga bausmė ir sukeliamos sunkios pasekmės, laikytini deklaratyviais. Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, kad ginčijamu Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas ar uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas taip pat neįvardija, kokią žalą padarys ginčijamas Sprendimas.

13. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš UTPĮ įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir UTPĮ 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

14. Pabrėžia, jog bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui buvo kliūčių iki Sprendimo priėmimo teikti papildomus dokumentus, paaiškinimus, įrodymus Migracijos departamentui. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog Migracijos departamentas turėjo pareiškėją informuoti apie jo darbo pokyčius, Migracijos departamentas vertina kaip nepagrįstus lūkesčius.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, Migracijos departamentas paaiškina, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, ir neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo Sprendimo nepriimti. Pažymi, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Procesiniai dokumentai Bendrovei įteikti.

18. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta:

18.1. Pareiškėjas yra Turkijos Respublikos pilietis.

18.2. Bendrovė per MIGRIS pareiškėjo vardu pateikė 2023-12-06 prašymą (Nr. 2310-LLG-10357) išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog pareiškėjas ketina dirbti pagal darbo sutartį, kurio profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, t. y. betonuotoju. Prašyme buvo nurodyta, kad pareiškėjo pragyvenimo lėšų šaltinis bus 900 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis Bendrovėje.

18.3. Byloje taip pat yra Bendrovės pateiktas tarpininkavimo raštas (Nr. 20231024-206740) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo, kuriame nurodyta, jog prašoma išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2 metams; atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – pareiškėjas ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas; Bendrovė įsipareigoja įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui betonuotoju (711407); numatoma pareiškėjo įdarbinimo data – 2023-12-27; darbo sutartis neterminuota; darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis eurais – 900 Eur; Bendrovė patvirtino, kad už pareiškėją bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

18.4. Iš byloje esančio pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760342689 matyti, kad jis buvo išduotas 2024-03-19, remiantis UPTĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu; leidimo galiojimo terminas iki 2026-03-19.

18.5. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius pateikė Migracijos departamentui 2024-06-06 pranešimą Nr. 14VR-1661 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“. Minėtame pranešime nurodyta, kad VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius vykdė migracinių procesų stebėseną ir kontrolę Vilniaus mieste, kurios metu buvo nustatyta, kad Turkijos Respublikos pilietis B. Z., kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760342689, (tarpininkaujant Bendrovei), Sodros duomenimis šiuo metu nėra įdarbintas minėtoje įmonėje ir niekada joje nedirbo, individualios veiklos nevykdo. Prie šio pranešimo taip pat pridėtas Sodros išrašas, iš kurio matyti, jog nėra duomenų apie pareiškėjo draudėjus.

18.6. Sodros 2024-06-07 duomenų bazės išraše nurodyta, kad nėra duomenų apie pareiškėjo draudėjus.

18.7. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760342689, galiojantį iki 2026-03-19, nes: 1) duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 3) darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta. Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais. Sprendime nurodyta, kad Migracijos departamento duomenimis, Bendrovė darbo sutarties su užsieniečiu nesudarė (2024-06-06 užregistruotas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pranešimas Nr. 9K-29990, kuriame nurodyta, kad, vykdant migracinių procesų stebėseną ir kontrolę, nustatyta, jog pareiškėjas nėra įdarbintas). Patikrinus Sodros informacinę sistemą, nustatyta, kad jokiose kitose įmonėse pareiškėjas šiuo metu nedirba. Be to, pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 900 Eur. Kadangi darbo sutartis nebuvo sudaryta, užsienietis Bendrovėje nedirba ir negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, Sprendime nustatyta, kad užsieniečiui anksčiau nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi, Sodros informacinėje sistemoje nėra duomenų apie asmens darbą Lietuvoje. Tai leidžia daryti išvadą, jog užsienietis neturi ryšių Lietuvos Respublikoje. Taip pat Sprendime nenustatyta, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – informacijos apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

19. UTPĮ (redakcija, galiojusi aktuliu ginčui laikotarpiu) nustatyta:

19.1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas (40 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

19.2. Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi (40 straipsnio 5 dalis).

19.3. Pagal 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui <...>; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus UTPĮ 44 straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; <...>; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus UTPĮ 44 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

19.4. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (50 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19.5. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės <...> (35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (35 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

19.6. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4(1) ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų (50 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

19.7. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei tai buvo pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi (50 straipsnio 2 dalis).

20. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Bendrovė paaiškino pareiškėjui, kad jį įdarbins, sutvarkė visus migracijos formalumus, atsiuntė dokumentus. Paaiškino, kad Bendrovė sudarė darbo sutartį, Bendrovė buvo atsiuntusi pareiškėjui darbo sutartį, todėl pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento teiginiu, kad darbo sutartis tarp pareiškėjo ir Bendrovės nebuvo sudaryta.

20.1. Dėl šių pareiškėjo argumentų pažymėtina, kad, pirma, pareiškėjas į bylą nei su skundu, nei vėliau nepateikė tarp jo ir Bendrovės sudarytos darbo sutarties. Į bylą darbo sutarties nepateikė ir Bendrovė, kuri byloje yra trečiasis suinteresuotas asmuo. Antra, iš byloje esančio Sodros 2024-06-07 duomenų bazės išrašo matyti, kad 2024-06-07 nėra duomenų apie pareiškėjo draudėjus, nors leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui išduotas 2024-03-19 tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Trečia, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 43 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu, todėl darbo sutartis laikoma sudaryta ne tada, kai, pavyzdžiui, jos projektą viena šalis atsiunčia kitai arba darbo sutartį pasirašo tik viena šalis, o tada, kai darbo sutartį pasirašo abi šalys. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog yra pagrindas panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje remiantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nes su pareiškėju darbo sutartis nesudaryta.

21. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad nenuslėpė ir niekada neteikė Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančių duomenų. Akcentavo, jog darbdavys (Bendrovė) sutvarkė visus migracijos formalumus, atsiuntė pareiškėjui dokumentus, Bendrovė privalėjo jį įdarbinti, tačiau, pareiškėjui atvykus į Lietuvą ir pamėginus susisiekti su darbdaviu, jam tam tikrą laikas nepavyko to padaryti, o vėliau darbdavys telefonu paaiškino, kad yra išvykęs iš Lietuvos ir grįš tik 2024-06-27 ir galės jį įdarbinti tik grįžęs. Paaiškino, jog padarė tai, ką ir privalėjo pagal visus galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Pažymėjo, kad kol Bendrovė nesuteikė darbo vietos ir pareiškėjas nepradėjo daro Lietuvoje, pareiškėjas gyveno iš turimų lėšų, kurias atsivežė, todėl Migracijos departamento teiginys, kad pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų neatitinka tikrovės. Pareiškėjas paaiškino, jog turi lėšų pragyventi, o darbdavys sudarė darbo sutartį ir turėjo viską tinkamai pranešti Sodrai ir/ar Migracijos departamentui, o jei tokie veiksmai iš darbdavio pusės buvo vėluojami atlikti, pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas turėjo pareigą jį ir/ar darbdavį iš anksto įspėti apie bet kokius trūkumus.

21.1. Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas pažymi, kad prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, darbdavio tarpininkavimo rašte pateikiama informacija yra svarbi Migracijos departamentui priimant sprendimą dėl to, ar išduoti, ar neišduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tarpininkavimo raštas negali būti vertinami kaip formalūs dokumentai, kuriuose pateikta informacija, nurodyti įsipareigojimai yra svarbūs, vykdytini tik iki leidimo užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, o vėliau, gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, darbdavio tarpininkavimo rašte nurodytų įsipareigojimų galima nevykdyti, neatitikti pateiktos informacijos.

21.2. UTPĮ 62 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad užsieniečio darbo santykius reglamentuoja DK, UTPĮ ir Europos Sąjungos teisės aktai. Pagal DK 34 straipsnio 3 dalį, darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį.

21.3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-01-29 įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1 punkte nustatyta, kad pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydis (MMA), kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi: užsieniečiui, ketinančiam studijuoti, mokytis, stažuotis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose, – 0,5 MMA (1.1. papunktis); užsieniečiui, neturinčiam 18 metų, – 0,5 MMA (1.2 papunktis); kitiems užsieniečiams – 1 MMA (1.3 papunktis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-07 nutarimo Nr. 1014 Nr. „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu patvirtinta, kad 2023 metais (nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31) taikomas MMA – 840 eurų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023-06-28 nutarimo Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu patvirtinta, kad 2024 metais taikomas MMA – 924 eurai.

24. Pareiškėjas skunde taip pat paaiškino, jog skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas ir skubotas, priimtas neįvertinus visų aplinkybių bei nesuteikus galimybės pareiškėjui pasisakyti, jo neišklausius, t. y. nebuvo klausta jokios papildomos informacijos apie jo atvykimo laiką, aplinkybes, dėl kurių darbdavys jo neįdarbino, jeigu buvo kokie nors faktiniai įdarbinimo trūkumai ir apskirtai kokias nors faktines aplinkybes.