Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui V. B., atsakovo atstovei A. V., viešame posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo G. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo administracija) 2016 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. V3-191 „Dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“ (toliau – ir Sprendimas).

Skunde nurodo, kad Fondo administracija ginčijamu Sprendimu nusprendė iš pareiškėjo S. J. išieškoti 3696,89 EUR skolą, kurią sudaro iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtos išmokos D. J., (duomenys neskelbtini), ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo išmokėtos sumos iki visiško skolos išieškojimo.

Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas. Nesutikimą su Sprendimu grindžia tėvystės paneigimo faktu. Paaiškina, kad 2008 m. spalio 17 d. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos pateiktoje Specialisto išvadoje Nr. S-m 156/08 (01) (toliau – ir Išvada) nustatyta, kad S. J. nėra vaiko D. J. tėvas. Tyrimas baigtas 2008 m. lapkričio 6 d., tą pačią dieną specialisto išvadą gavo S. J. ir vaiko D. J. motina G. Š..

Paaiškina, kad 2005 m. liepos 11 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1693-736/05 pareiškėjo santuoka su G. Š. buvo nutraukta ir patvirtinta tarp jų 2005-06-29 sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvo išspręstas vaiko D. J. gyvenamosios vietos nustatymo ir jos išlaikymo klausimai. 2008 m. lapkričio mėnesį gavęs Išvadą pateikė ją Kėdainių antstolių kontorai, kad iš jo nebūtų toliau išieškomos išmokos ne jo vaiko išlaikymui. Pareiškėjas nuo 2008 m. pradžios nuolat gyvena Anglijoje, todėl G. Š. įsipareigojo nuginčyti tėvystę, materialinį išlaikymą vaikui prisiteisti iš biologinio tėvo ir prašyti Fondo administracijos, kad išlaikymo teikimas vaikui D. J. būtų sustabdytas.

2015 m. vasario 18 d. sužinojo, kad G. Š. nesikreipė ieškiniu į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, todėl pateikė ieškinį Kėdainių rajono apylinkės teismui. Teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu pripažino, kad duomenys 2001-08-22 gimimo įraše Nr. 278 ir gimimo liudijime, išduotame 2005-08-02 Kėdainių r. sav. administracijos Bendrojo departamento Civilinės metrikacijos skyriuje, vadovaujantis gimimo įrašu Nr. 278, kuriuo S. J. įrašytas D. J. tėvu, yra neteisingi ir nutraukė išieškojimą iš S. J. pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-1693-736/2005 vykdomąjį raštą, išduotą 2005-07-11, pagal kurį iš jo išieškomas išlaikymas periodinėmis įmokomis po 150 Lt.

Apie tai, kad pareiškėjas nėra vaiko tėvas elektroniniu paštu pranešė Fondo administracijai, iš kurios gavo atsakymą, jog ketinamas priimti sprendimas dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko, kurį galima skųstis Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tokiu atveju skolos grąžinimo klausimą spręstų teismas.

Pareiškėjas pažymi, kad 2008 m. Išvada nustatyta, jog jis nėra D. J. tėvas, todėl neprivalo jos išlaikyti. Apie tai Fondo administracijai buvo žinoma dar iki ginčijamo Sprendimo priėmimo. Pareiškėją laikyti skolininku neteisinga, o priimtas Sprendimas neteisėtas.

Atsakovė atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymui (toliau – ir Įstatymas), valstybė įsipareigojo esant Įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, t. y. valstybė perima skolininko pareigą išlaikyti vaikus, kai jis šios pareigos nevykdo arba vykdo netinkamai, kartu įgydama teisę reikalauti, kad skolininkas, privalantis išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas išmokas ir sumokėtų 5 procentų metines palūkanas. Į Fondo administraciją gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo.

G. Š. dėl išmokos iš Fondų administracijos vaikui D. J. kreipėsi 2008 m. vasario 27 d. ir pateikė antstolio J. K. 2008 m. vasario 20 d. pažymą Nr. 107 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“ kurioje nurodyta, kad pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 18 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1693-736, iš S. J. vaikui D. J. išlaikyti nustatyta mokėti po 150 Lt kas mėnesį, ieškotojai G. Š.. Antstolio pažymoje nurodyta, kad 2007 m. lapkričio - 2008 m. sausio mėn., nebuvo mokamos teismo sprendimu nustatytos vaiko išlaikymo lėšos.

Atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, Fondo administracijos direktorius 2008 m. rugpjūčio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 1.35-9851 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, kuriuo nusprendė D. J. nuo 2008 m. vasario 27 d. kiekvieną mėnesį mokėti 150 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Kreipimosi į Fondo administraciją metu buvo visi išmokų skyrimo ir mokėjimo pagrindai, todėl minėtas sprendimas yra teisėtas. Apie priimtą sprendimą raštu informuoti G. Š. ir S. J.. Skolininkui S. J. išsiųstas laiškas jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteiktas, todėl apie priimtą sprendimą jis buvo informuotas paskelbiant „Valstybės žinios“.

2015 m. sausio 29 d. Fondo administracijoje buvo gautas S. J. el. laiškas, kuriuo informavo, kad jis nėra D. J. tėvas. Fondo administracijoje nebuvo gautas joks dokumentas, patvirtinantis nurodytą aplinkybę, todėl atsakovė paprašė S. J. pateikti teismo sprendimo, kuriuo nuginčyta tėvystė, kopiją.

2015 m. liepos 31 d. Fondo administracijoje buvo gautas Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas. Sprendime nurodoma, jog nustačius, kad S. J. nėra D. J., (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas ir nuginčijus jo tėvystę, nelieka pareigos jam išlaikyti D. J., todėl nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutrauktinas išlaikymo išieškojimas pagal Kėdainių rajono apylinkė teismo 2005 m. liepos 11 d. sprendimą. Minėtu sprendimu teismas nusprendė pripažinti, kad duomenys 2001-08-22 gimimo įraše Nr. 278, sudarytame Kėdainių r. sav. Administracijos Bendrojo departamento Civilinės metrikacijos skyriuje, kuriame S. J. įrašytas vaiko D. J. tėvu yra neteisingi ir juos panaikinti, bei nutraukti išlaikymo išieškojimą iš S. J. vaikui D. J., pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005-07-11 sprendimą.

2015 m. rugsėjo 1 d. Fondo administracijoje buvo gautas G. Š. el. laiškas, kuriuo ji prašo nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą nuo 2015 m. balandžio 1 d. Atsižvelgdamas į minėtą prašymą, Fondo administracijos direktorius 2015 m. rugsėjo 2 d. priėmė sprendimą Nr. V2-10035 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo sustabdymo“, kuriuo D. J. išmokų mokėjimas nuo 2015 m. balandžio 1 d. buvo sustabdytas. Apie tai atsakovė informavo G. Š. ir S. J..

2016 m. kovo 14 d. priimtas Sprendimas, kuriuo nuspręsta iš S. J. išieškoti susidariusį įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui, t. y. 3696,88 EUR ir 5 procentus metines palūkanas. Sprendimas yra vykdomasis dokumentas ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka teikiamas vykdyti antstoliui.

Fondo administracija vadovaudamasi Įstatymu ir teismų praktika teigia, kad išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimas nutraukiamos ne nuo pareiškėjo kreipimosi į Fondo administraciją dienos, o nuo teismo sprendimo, kuriuo nuginčyta tėvystė, įsiteisėjimo. Skolininkas, Vaikų išlaikymo fondo įstatymo prasme nėra siejamas su biologinės tėvystės faktu. Skolininko sąvoką apibrėžia teismo sprendimas priteisti išlaikymą vaikui ir priteisto išlaikymo nemokėjimo ar netinkamo mokėjimo faktas. Kadangi S. J. pareiga mokėti išlaikymą D. J. buvo nustatyta teismo sprendimu, todėl būtent teismo sprendimas, kurio pagrindu antstolis G. Š. išdavė pažymą, buvo pagrindu Fondo administracijai mokėti už S. J. išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, todėl S. J. laikytinas Fondo administracijos skolininku Vaikų išlaikymo fondo įstatymo taikymo prasme. Pareiškėjo tėvystė nuginčyta Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu, todėl jo pareiga išlaikyti D. J. pasibaigia nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodytų argumentų pagrindu Fondo administracija mano, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.

Posėdžio metu šalių atstovai savo pozicijas palaikė iš esmės atkartodami procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 57-58).

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Fondo administracijos sprendimo teisėtumo, kuriuo nuspręsta iš pareiškėjo išieškoti 3696,89 EUR skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo išmokėtų sumų išmokėjimo iki visiško skolos išieškojimo, Vaikų išlaikymo fondo naudai. Skundžiamo sprendimo neteisėtumą pareiškėjas grindžia tėvystės paneigimo faktu.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 1.35-9851 buvo nuspręsta D. J. (duomenys neskelbtini) nuo 2008 m. vasario 27 d. kiekvieną mėnesį mokėti 150 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, iki kol atsiras Įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti ar nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą (b. l. 27). Minėtas sprendimas priimtas G. Š. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijai pateikus 2008-05-10 prašymą išmokai iš Vaikų išlaikymo fono gauti ir 2008-02-20 antstolio J. K. pažymą Nr. 107 apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2001-07-018 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1693-736 iš S. J. vaikui D. J. (duomenys neskelbtini) išskaityti po 150 Lt kas mėnesį, kurioje nurodyta, jog išlaikymas iš S. J. nuo 2007-11-30 iki 2008-01-31 nebuvo išieškotas (b. l. 23-24). Ginčo dėl 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo teisėtumo tarp šalių nėra.

2008 m. spalio 17 d. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos išvada nustatyta, kad pareiškėjas S. J. nėra vaiko D. J. tėvas (b. l. 7-9).

2015 m. sausio 28 d. pareiškėjas elektroniniu paštu Fondo administraciją informavo, jog pagal 2008 m. spalio 17 d. Išvadą jis nėra vaiko D. J. tėvas. Nurodė, kad vaiko motina G. Š. dėl išieškojimo nutraukimo į antstolį nesikreipė, todėl pareiškėjo atstovė šiuo metu rengia dokumentus teismui dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo nutraukimo (b. l. 31-32). Fondo administracija paaiškino, kad gavusi minėtą pranešimą paprašė S. J. pateikti teismo sprendimo, kuriuo nuginčyta tėvystė, kopiją (b. l. 19).

2015 m. liepos 31 d. Fondo administracijoje buvo gautas įsiteisėjęs Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-838-673/2015, kuriuo, be kita ko, nuspręsta nutraukti išieškojimą iš S. J. vaikui D. J. pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1693-736/2005 (b. l. 34-35). 2015 m. rugsėjo 1 d. G. Š. Fondo administracijai pateikė prašymą nuo 2015-04-01 nutraukti Vaikų išlaikymo fondo išmokas jos dukrai D. J. (b. l. 36). Minėto prašymo pagrindu Fondo administracijos 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. V2-10035 išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimas nuo 2015-04-01 buvo sustabdytas (b. l. 37). Apie priimtą sprendimą informuoti S. J. ir G. Š. (b. l. 38-39). 2016 m. kovo 14 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijos Sprendimu nuspręsta išieškoti iš S. J. laikotarpiu nuo 2008 m. vasario mėnesio iki 2015 m. kovo mėnesio iš Vaikų išlaikymo fondo D. J. išlaikymui išmokėtą 3696,89 EUR sumą ir 5 procentų metines palūkanas nuo 2008 m. kovo mėnesio iki visiško skolos grąžinimo (b. l. 41-42).

Pareiškėjas mano, kad skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nebūdamas biologiniu vaiko D. J. tėvu neturėjo pareigos jai teikti išlaikymo, todėl iš Vaikų išlaikymo fondo nepilnametei D. J. išmokėtos sumos neturėtų būti iš jo išieškomos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu arba pradėdami gyventi skyriumi, sudaro sutartį, kurioje, be kita ko, numato ir savo tarpusavio pareigas materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo tvarką, dydį ir formą (CK 3.193 straipsnis). Jeigu iš tėvo (motinos) ar kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę išlaikyti, nepilnametis vaikas ilgiau nei vieną mėnesį negauna išlaikymo, išlaikymą teikia valstybė.

Valstybės teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams pagrindai ir tvarka reglamentuojami

Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme. Įstatymo paskirtis - užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Kartu valstybė įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Į Fondo administraciją dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokamos tol, kol neišnyksta Įstatymo 3 straipsnyje nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teisę gauti išlaikymą (Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis).

Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad Fondo administracija privalo nutraukti fondo išmokų mokėjimą, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) išnyksta Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnyje; 2) skolininkas miršta 3) atsiranda CK nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai. Pagal CK 3.194 straipsnio 4 dalies nuostatas, priteisto išlaikymo išieškojimas nutraukiamas, jeigu: nepilnametis emancipuojamas; vaikas sulaukė pilnametystės; vaikas įvaikinamas; vaikas miršta.

Nurodytas teisinis reguliavimas lemia, kad vien aplinkybė, jog 2008 m. ekspertų Išvada buvo patvirtinta, kad pareiškėjas nėra D. J. biologinis tėvas, savaime nėra pakankama Vaikų išlaikymo fondo mokamo išlaikymo nutraukimui. Kaip jau buvo minėta, Fondo išmokos mokamos tol, kol yra Įstatymo 6 straipsnyje nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teisę gauti išlaikymą. S. J. pareiga teikti nepilnametei D. J. išlaikymą periodinėmis įmokomis buvo nustatyta 2005 m. liepos 11 d. teismo sprendimu (nutartimi) civilinėje byloje Nr. 2-1693-736/2005, kuriuo buvo patvirtinta ir šalių (S. J. ir G. Š.) sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią S. J. įsipareigojo mokėti išlaikymą dukrai D. J. po 150 Lt per mėnesį, todėl šią pareigą pareiškėjas privalėjo vykdyti iki teismo tvarka bus nuginčyta jo tėvystė arba atsiras kiti įstatymuose nustatyti išlaikymo nepilnamečiui vaikui nutraukimo pagrindai. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas išlaikymo D. J. neteikė, todėl šią pareigą už pareiškėją vykdė Vaikų išlaikymo fondas. Pareiškėjo tėvystė nuginčyta 2015 m. birželio 29 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-838-673/2015 (b. l. 33-35). Iki šio teismo sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo Fondo administracija neturėjo pagrindų nutraukti išmokų D. J. mokėjimo (Įstatymo 6 straipsnio 4 dalis).

Pagal Įstatymo 5 straipsnio nuostatas, Vaikų išlaikymo fondo lėšų mokėjimas sustabdomas esant bent vienam iš šių pagrindų: pareiškėjas (vienas iš vaiko tėvų ar globėjų, kuris kreipėsi į Fondo administraciją dėl vaiko išlaikymo lėšų) pateikė prašymą sustabdyti išmokų mokėjimą; pareiškėjas, pateikęs Fondo administracijai prašymą, atsisakė priimti iš Vaikų išlaikymo fondo gautas išmokas; pareiškėjui apribota tėvų valdžia arba globėjas (rūpintojas) atleistas ar nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimo; pareiškėjas mirė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iki pareiškėjo tėvystės nuginčijimo teismo tvarka, nepilnametės D. J. motina G. Š., kurios prašymo pagrindu Vaikų išlaikymo fondas teikė išlaikymą už pareiškėją, prašymo sustabdyti išmokų mokėjimą Fondui nepateikė, gautų Fondo išmokų priimti neatsisakė, motinos valdžia jai nebuvo apribota, todėl Fondo administracijai stabdyti išmokų mokėjimą iš Vaikų išlaikymo fondo nebuvo pagrindo (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas S. J. taip pat jokių aktyvių veiksmų, kuriais būtų išreiškęs norą neteikti nebiologinei dukrai išlaikymo iki 2015 metų neatliko, tėvystę ginčyti teismo tvarka delsė. Bylos duomenimis, išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimas nepilnamečiui vaikui

sustabdytas nuo 2016-04-01, t. y. nepilnametės D. J. motinai 2016-09-01 pateikus prašymą (pareiškėjui nuginčijus tėvystę teismo sprendimu ir jam įsiteisėjus). Skundžiamu Sprendimu iš pareiškėjo S. J. nuspręsta išieškoti 3696,89 EUR sumą, išmokėtą nepilnamečio vaiko išlaikymui už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d., t. y. dar iki teismo sprendimo, kuriuo nuginčyta pareiškėjo tėvystė ir nutrauktas išlaikymo išieškojimas. Ginčo dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokėtos sumos byloje nėra.

Fondo administracija, įstatymo nustatyta tvarka mokėjusi išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, turi teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas Vaikų išlaikymo fondo išmokamas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo išmokėtų sumų išmokėjimo dienos iki visiško jų išieškojimo (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimą iš skolininkų detalizuoja Išmokėtų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos aprašas, patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. AI-179 (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 4-5 punktų nuostatas, sprendimas dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko priimamas, jeigu nuo išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo pradžios praėjo ne mažiau kaip 24 mėnesiai arba vaikui iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų suma yra ne mažesnė kaip 2500 litų (724,05 EUR). Sprendimas dėl išieškojimo iš Vaikų išlaikymo fondo išieškojimo, nepriklausomai nuo išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėjimo pražios ir išmokėtos sumos, taip pat priimamas, kai atsiranda Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti mokėjimo sustabdymo arba Įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo pagrindai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą darytina, kad šiuo atveju Fondo administracijai buvo visos sąlygos priimti ginčijamą Sprendimą dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtos sumos ir palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) S. J.. Ginčijamas Spendimas motyvuotas, atitinka Aprašo 6 punkte reikalavimus.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą pripažintina, kad teisėtas ir pagrįstas, atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo S. J. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.