Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei G. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo - ,,Žiburio“ labdaros ir paramos fondas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atsakovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo savo kaip motinos pareigų, vaiko tėvystė nenustatyta. Tarnyboje buvo gautas pranešimas iš (duomenys neskelbiami), kad moteris pagimdė kūdikį ir atsisako jį auginti. Vaiką paliko ligoninėje. Su atsakove bandyta susisiekti, tačiau nesėkmingai. Atsakovė nebendradarbiauja, mėginimus susisiekti ignoravo. Atsakovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurio neaugina, jai yra neterminuotai apribota motinos valdžia. Atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo savo pareigų, neteikia išlaikymo, nebendrauja, nesirūpina.

6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad nesutinka dėl bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė su vaiku ryšio neturi. Vaikui nustatytas neįgalumas. Gauna globos išmokas, vaiko pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

8. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliu ir – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

9. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

10. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametės A. M., gim. (duomenys neskelbiami) motina yra G. M., tėvystė nenustatyta. Tarnyboje buvo gautas pranešimas iš (duomenys neskelbiami), kad G. M. atsisako naujagimės, yra nusprendusi jos neaugint, dukrą palieka ligoninėje. Skyriaus specialistams moteris nurodė, kad vaiko neaugins dėl savo psichologinių problemų. Šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas, tačiau specialistams nei karto nepavyko susisiekti su atsakove. Taigi atsakovė vengė pagalbos. ,,Žiburio“ labdaros ir paramos fondo globos koordinatorė (duomenys neskelbiami) nurodė, kad atsakovė nei karto neskambino, nelankė dukters gydymo įstaigoje. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo savo kaip motinos pareigų, vaiką auginti atsisako, juo nesirūpina, nelanko, neteikia išlaikymo. Atsakovės elgesys rodo, kad moteris nėra apsiruošusi vykdyti ir nevykdo savo kaip motinos pareigų, ji susigrąžinti dukros į šeimą neketina, atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu ir nėra duomenų, kad ateityje situacija galėtų pasikeisti, o tai yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią dukters atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalyje).

11. Pažymėtina, ir tai, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas (jei vaikas neįvaikintas), ir jei tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir jei tėvų valdžios panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnis), dėl to net ir pritaikius neterminuotą valdžios apribojimą, atsakovui iš esmės pakeitus gyvenimo būdą, yra galimybė ateityje panaikinti neterminuotą valdžią jo vaiko atžvilgiu, kol šis dar neįvaikintas.

Dėl išlaikymo

12. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

13. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 150 Eur dydžio periodinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė turi du nepilnamečius vaikus, nenustatyta, kad ji būtų riboto darbingumo, į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitam ugdymui, iš motinos G. M. priteisia 150 eurų dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

14. Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, nustatoma nuolatinė globa (CK 3.256 straipsnis). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis).

15. Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbiami) įsakymu Nr. (duomenys neskelbiami) paskirtais laikinaisiais globėjais. Vaiko laikinos globos metu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, pagal teismui pateiktus vaiko globos (rūpybos) peržiūros ir globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktus, vaiko laikinoji globa vykdoma tinkamai.

16. Esant tokioms aplinkybėms iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, A. M. gyvenamoji vieta nustatoma su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbiami) įsakymu Nr. (duomenys neskelbiami) paskirtu laikinuoju globėju, t. y. ,,Žiburio“ labdaros ir paramos fonde.

17. Sprendimas vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbiami) sprendimu Nr. (duomenys neskelbiami) atsakovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

19. Atsižvelgiant į tai, byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos bei antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukters A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 10 d.) iki jos pilnametystės.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti globos centre ,,Žiburio“ labdaros ir paramos fonde.

Paskirti ,,Žiburio“ labdaros ir paramos fondą nepilnametės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų lėšų administratore.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.