Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorui Anatolijui Ivanovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą 2017 m. gegužės 31 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 8 punktu, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei išdirbti 80 valandų nemokamų darbų per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 2019 m. vasario 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi priežiūros vykdymas nutrauktas prieš terminą,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. B. 2018 m. vasario 5 d. laikotarpiu nuo 13.30 val. iki 14.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini), įsibrovė į neužrakintą V. K. priklausantį automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė rankinę su joje buvusiomis nukentėjusiojo V. K. vardu išduotomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis: Swedbank, AB mokėjimo kreditinę kortelę (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, AB mokėjimo debetinę kortelę (duomenys neskelbtini), AB SEB banko mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) ir UAB „Translandijos transportas“ AB SEB banko mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) bei jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, taip neteisėtai įgijo svetimas elektroninės mokėjimo priemones ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir juos laikė.

Tokiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. B. 2018 m. vasario 5 d., 14 val. 17 min. 34 s. (duomenys neskelbtini) , įdėjo į Swedbank, AB priklausantį bankomatą H241/HB, svetimą – išduotą V. K. vardu, AB SEB banko mokėjimo priemonę mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) , surinko šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, identifikavo save kaip teisėtą duomenų naudotoją, taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir parinkęs operaciją „Likučio tikrinimas“ neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją,

– toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2018 m. vasario 5 d., 14 val. 18 min. 01 s. (duomenys neskelbtini) , siekdamas apgaule įgyti V. K. priklausančius pinigus, neteisėtai įgytą nukentėjusiojo V. K. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele (duomenys neskelbtini), įdėjęs į Swedbank, AB priklausantį bankomatą H241/HB, bei žinodamas šios kortelės PIN kodą (naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis), įvedė šios kortelės PIN kodą ir taip identifikavo save kaip teisėtą duomenų naudotoją, taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, bei neteisėtai atliko dvi finansines operacijas, t. y. 14 val. 18 min. 01 s. iš kortelės išgrynino 100,00 eurų ir 14 val. 18 min. 30 s. iš kortelės išgrynino 100,00 eurų, tokiu būdu neteisėtai prisijungdamas prie informacinės sistemos ir panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę apgaule įgijo svetimą turtą – V. K. priklausančius 200,00 Eur grynųjų pinigų;

– toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2018 m. vasario 5 d., 14 val. 19 min. 03 s. (duomenys neskelbtini) , įdėjo į Swedbank, AB priklausantį bankomatą H241/HB, V. K. vardu išduotą UAB „Translandijos transportas“, AB SEB banko mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini), surinko šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, bei identifikavo save kaip teisėtą duomenų naudotoją, taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir parinkęs operaciją „Likučio tikrinimas“ neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją,

– toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2018 m. vasario 5 d., 14 val. 19 min. 34 s. (duomenys neskelbtini), naudodamasis svetima, V. K. vardu išduota UAB „Translandijos transportas“, elektronine mokėjimo priemone – AB SEB banko mokėjimo kortele (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB priklausančiame bankomate H241/HB, surinko šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, bei identifikavo save kaip teisėtą duomenų naudotoją, taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir parinkęs operaciją „pinigų išėmimas“ nuo sąskaitos pasikėsino nuimti 1000,00 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes operacija buvo atmesta dėl nustatyto 100,00 eurų atsiskaitymo sumos limito,

– toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2018 m. vasario 5 d., 14 val. 19 min. 48 s. (duomenys neskelbtini), naudodamasis svetima elektronine mokėjimo priemone, V. K. vardu išduota UAB „Translandijos transportas“, mokėjimo kortele – AB SEB banko (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB priklausančiame bankomate H241/HB, surinko šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, bei identifikavo save kaip teisėtą duomenų naudotoją, taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir parinkęs operaciją „Likučio tikrinimas“ neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją,

– toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2018 m. vasario 5 d., 14 val. 20 min. 36 s. (duomenys neskelbtini), naudodamasis svetima elektronine mokėjimo priemone, V. K. vardu išduota UAB „Translandijos transportas“, AB SEB banko mokėjimo kortele (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB priklausančiame bankomate H241/HB, surinko šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, bei identifikavo save kaip teisėtą duomenų naudotoją, taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir parinkęs operaciją „pinigų išėmimas“ nuo sąskaitos pasikėsino nuimti 500,00 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes operacija buvo atmesta dėl nustatyto 100,00 eurų atsiskaitymo sumos limito,

– toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2018 m. vasario 5 d., 14 val. 20 min. 50 s. (duomenys neskelbtini), įdėjo į Swedbank, AB priklausantį bankomatą H241/HB svetima elektronine mokėjimo priemone, V. K. vardu išduota UAB „Translandijos transportas“, AB SEB banko mokėjimo kortele (duomenys neskelbtini), surinko šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, bei identifikavo save kaip teisėtą duomenų naudotoją, taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir parinkęs operaciją „Likučio tikrinimas“ neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją,

– toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2018 m. vasario 5 d., 14 val. 21 min. 10 s. (duomenys neskelbtini), naudodamasis svetima elektronine mokėjimo priemone, V. K. vardu išduota UAB „Translandijos transportas“, AB SEB banko mokėjimo kortele (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB priklausančiame bankomate H241/HB, surinko šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, bei identifikavo save kaip teisėtą duomenų naudotoją, taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, bei neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją, t. y. iš kortelės išgrynino 100,00 eurų, tokiu būdu panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę apgaule įgijo svetimą turtą svetimą turtą – V. K. priklausančius 100,00 Eur grynųjų pinigų;

– toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2018 m. vasario 5 d., 14 val. 23 min. 31 s. (duomenys neskelbtini), naudodamasis svetima elektronine mokėjimo priemone, V. K. vardu išduota UAB „Translandijos transportas“, AB SEB banko mokėjimo kortele (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB priklausančiame bankomate H241/HB, surinko šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, bei identifikavo save kaip teisėtą duomenų naudotoją, taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir parinkęs operaciją „pinigų išėmimas“ nuo sąskaitos pasikėsino nuimti 200,00 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes operacija buvo atmesta dėl nustatyto 100,00 eurų atsiskaitymo sumos limito, tokiu būdu bendrais, tęstiniais veiksmais, neteisėtai prisijungdamas prie informacinės sistemos ir panaudodamas svetimas elektronines mokėjimo priemones apgaule įgijo svetimą turtą – V. K. priklausančius 300,00 Eur grynųjų pinigų

Tokiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamojo A. B. kaltė padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais:

2018 m. vasario 5 d. Policijos registruojamų įvykių registro išrašu, kuriame 19.02 val. užfiksuotas nukentėjusiojo V. K. telefoninis pranešimas Bendrajam pagalbos centrui apie jo atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką (I t., b. l. 26–29);

2019 m. birželio 19 d. kratos protokolu, liudijančiu, jog atlikus A. B. gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), jo pagalbinėse (ūkinėse) patalpose ir priklausiniuose, kratą, siekiant surasti akinius, kailinę kepurę, kitų asmenų bankų atsiskaitymo korteles, asmens dokumentus, kitus daiktus ir dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, rasti ir paimti šie daiktai: striukė (puspaltis), kepurė juodos spalvos, striukė su raidėmis „HH“, kepurė su margu kailiu, striukė rudos spalvos, rankinė, piniginės 2 vnt., kepurė verstos odos, kepurė su ausinėmis (I t., b. l. 171–173; 174–182);

Motyvuojamoji dalis

BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, panaudojant svetimus vartotoją identifikuojančius duomenis, suklaidinant sistemą, laikomas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu, ypač jei tai leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015).

Vykdydamas aukščiau išvardintas nusikalstamas veikas kaltininkas, įgyvendindamas vieningą sumanymą užvaldyti svetimą turtą sukčiavimo būdu, iš pradžių neteisėtai įgyja svetimas elektroninės mokėjimo priemones ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti (BK 214 straipsnis), po to, pasinaudodamas šiais neteisėtai įgytais duomenimis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungia prie informacinės sistemos (BK 198¹ straipsnis), ir atlieka neteisėtas finansines operacijas, pervesdamas pinigus iš nukentėjusiojo banko sąskaitos į savo sąskaitas ar juos paimdamas grynais pinigais bankomatuose (BK 215 straipsnio 1 dalis), ir taip apgaule įgyja svetimą turtą (BK 182 straipsnio 1 dalis). Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas bei laikymas ir inicijavimas ar atlikimas ja didesnės nei 3 MGL dydžio finansinės operacijos turtui užvaldyti, teismų praktikoje kvalifikuojamas kaip BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptis, kadangi jų padarymą sieja vieninga tyčia, t. y. padarius nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnyje, nusikaltimai, numatyti BK 198¹ straipsnyje, 215 straipsnyje padaromi nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje, darymo eigoje. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, jei, įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2005, 2K-516/2005, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-P-78/2012, 2K-207/2013).

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo A. B. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Taigi teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, nukentėjusysis, duodami parodymus/paaiškinimus teisme, bet tai patvirtina ir bylos rašytinė medžiaga bei kiti duomenys, kurie buvo ištirti teismo posėdžio metu. Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi, ir teismas jais remiasi. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma patvirtina ir įrodo, jog kaltinamasis A. B. suvokė, jog neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas – suklaidindamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai įgijo, laikė, disponavo svetimos (V. K.) elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, juos naudojo, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas pripažįsta, jog inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų esmę, jų pavojingumą, panaudodamas apgaulę ir siekdamas baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių savo naudai įgyti svetimą turtą, todėl jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje padarymą, asmeniui gali būti skiriamos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 198¹ straipsnio 1 dalyje padarymą – viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje padarymą – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, o už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą minėtame BK 41 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę – teistas, administracine tvarka baustas, į kaltinamojo padėtį lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas skirdamas bausmę, taipogi atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad tyčinius nusikaltimus jis padarė būdamas prieš tai keturis kartus teistas už kitus tyčinius nusikaltimus, neatlikęs paskirtos bausmės, tai yra būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – A. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskirimas nesunkių (BK 198¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje) ir dvi nusikalstamas veikas priskiriamas apysunkių (BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje) nusikaltimų kategorijoms, teistas keturis kartus už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, šias nusikalstamas veikas padarė bausmės atidėjimo laikotarpiu, jo atžvilgių atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai, vėlgi dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, ne kartą baustas administracine tvarka, taipogi, už nedidelės vertės svetimo turto vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nėra sumokėjęs (II tomas, b. l. 19–32, 33–40). Šie byloje esantys duomenys rodo, kad 2017 m. gegužės 31 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (b. l. 28-30) kaltinamajam taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kaip minėta, padarė naujus tyčinius nusikaltimus. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis iš ankstesnių teistumų tinkamų išvadų nepadarė ir tai atskleidžia jo neatsakingą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Kaltinamojo atsainų požiūrį į nusikalstamas veikas parodo ir šios baudžiamosios bylos metu teismo posėdžio metu demonstruotas elgesys, t. y. teismas buvo atidėjęs teisiamojo posėdžio datą dėl kaltinamojo noro atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, tačiau žalos (ar jos dalies) kaltinamasis taip ir neatlygino. Vadovaudamasis BK 56 straipsnio 1 dalimi, teismas daro išvadą, jog būdamas ne kartą teistas, A. B. pilnai suvokė nusikalstamų veikų darymo pasekmes, todėl įvertinęs A. B. asmenybę, jo ankstesnį nusikalstamą elgesį bei nenorą taisytis, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nebus pasiekti, todėl A. B. skirtinos griežčiausios straipsnių sankcijose numatytos alternatyvios bausmės – reali laisvės atėmimo bausmė, jų dydžius nustatant mažesnius už sankcijose numatytus bausmių vidurkius. Teismo vertinimu tik tokiu būdu gali būti pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 50, 54, 56 straipsniai).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu A. B. už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos ir apėmimo būdu subendrintos bausmės, subendrintinos su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, iš dalies jas sudedant, t. y. prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirtina subendrinta bausmė.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. B. prisipažino kaltu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Pastebėtina, jog šios nusikalstamos veikos padarytos 2017 m. gegužės 31 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl prie 2017 m. gegužės 31 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (2 metai laisvės atėmimo) pridėtina šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

Nutarimu A. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. 12651288, paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos (II t., b. l. 69–70).

IV. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis V. K. palaikė savo civilinį ieškinį, paaiškino, kad civiliniu ieškiniu prašo atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro neteisėtai nuo banko sąskaitų nuimti 300,00 Eur bei 1034,40 Eur iš darbovietės negautas atlyginimas, prideda tai patvirtinančius dokumentus. Šiais byloje esančiais duomenimis abejoti, teismas neturi jokio pagrindo. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo darbo pobūdį, susijusį su krovinių pervežimu užsienio valstybėse, akivaizdu, jog nukentėjusiojo atžvilgiu, kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos, sutrukdė jam atlikti darbą bei gauti darbo užmokestį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tai reiškia, kad neturtine žala laikoma visuma nepatogumų, kuriuos asmuo patiria dėl kito asmens (kitų asmenų) neteisėtų veiksmų, įskaitant ir nepatogumus, susijusius su baudžiamosios bylos nagrinėjimu, atliktais procesiniais veiksmais, įvertinta pinigine išraiška. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimu padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta visais atvejais. Taigi pripažinus asmenį kaltu padarius baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimą, turi būti sprendžiamas šia nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra pateikiami neturtinės žalos dydžio atlyginimo kriterijai: neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad šis sąrašas nėra baigtinis, priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės, nukentėjusiojo didelis neatsargumas ir t. t. (CK 6.282 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju teismui, taipogi, nekyla abejonių, jog nukentėjusysis V. K. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl įvykdytų nusikaltimų, stresinę būseną. Nukentėjusysis visus patirtus išgyvenimus įvertino 300,00 Eur neturtinės žalos dydžiu. Teismas pripažįsta, kad toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus A. B. padarytoms nusikalstamoms veikoms, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams, todėl teismas neturi pagrindo mažinti atlygintinos neturtinės žalos, juolab, kad tam pritaria ir kaltinamasis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo A. B. nukentėjusiojo naudai priteistina 1034,40 Eur turtinė ir 300,00 Eur neturtinė žala.

V. Dėl daiktinių įrodymų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– 2019 m. birželio 20 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, A. B. savanoriškai pateiktas jo vardu išduotas asmens pasas Nr. 24708754, grąžintinas kaltinamajam A. B. (2 tomas, b. l. 42);

– 2019 m. rugpjūčio 7 d. daiktinių įrodymų perdavimo – priėmimo aktu bei tos pačios dienos kvitu (duomenys neskelbtini), kratos metu paimti daiktai: kepurė su margu kailiu, striukė su raidėmis „HH“ bei 2019 m. birželio 20 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti akiniai, perduoti saugojimui į Telšių AVPK Akmenės r. PK daiktų saugojimo kambarį, grąžintini A. B., o jų neatsiėmus, sunaikintini kaip menkaverčiai.

– kompiuterinė laikmena su nuotraukomis iš banko Swedbank, AB bankomato (CD diskas prisegtas prie bylos I tomo viršelio), paliktina byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;

– kompiuterinė laikmena, pridėta prie 2019 m. gegužės 20 d. specialisto išvados Nr. 11-690(19), 11K-141(19), (CD diskas prisegtas prie bylos I tomo viršelio), paliktina byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2017 m. gegužės 31 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti A. B. galutinę subendrintą 2 (dviejų metų) ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti 2017 m. gegužės 31 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu įskaitytą laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. kovo 21 d. (dvi dienas).

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

V. K. civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. B. priteisti nukentėjusiojo V. K. naudai 1 334,40 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt keturis eurus 40 ct) turtinę žalą ir 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) neturtinę žalą.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelė Nr. 12651288) ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2019 m. birželio 20 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, A. B. savanoriškai pateiktas jo vardu išduotas asmens pasas Nr. 24708754, grąžintinas kaltinamajam A. B.;

- 2019 m. rugpjūčio 7 d. daiktinių įrodymų perdavimo – priėmimo aktu bei tos pačios dienos kvitu (duomenys neskelbtini), kratos metu paimti daiktai: kepurė su margu kailiu, striukė su raidėmis „HH“ bei 2019 m. birželio 20 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti akiniai, perduoti saugojimui į Telšių AVPK Akmenės r. PK daiktų saugojimo kambarį, grąžintini A. B., o jų neatsiėmus, sunaikintini kaip menkaverčiai;

- kompiuterinė laikmena su nuotraukomis iš banko Swedbank, AB bankomato (CD diskas prisegtas prie bylos I tomo viršelio), paliktina byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;

- kompiuterinė laikmena, pridėta prie 2019 m. gegužės 20 d. specialisto išvados Nr. 11-690(19), 11K-141(19), (CD diskas prisegtas prie bylos I tomo viršelio), paliktina byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusius Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.