- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-23
- Bylos Nr.
- II-181-928/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00426-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. L.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Odeta Gruodienė, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo E. L. (toliau – Pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu E. L. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalį, 180 Eur dydžio bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams. E. L. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. liepos 31 d. 18.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje pažymėtame kelio ženklais Nr. 101 „Pervaža su užtvaru“, įsijungus draudžiamos spalvos šviesoforo signalui nesustojus prieš jį ir pakeliamą užtvarą, pravažiavo geležinkelio pervažą.
2020 m. spalio 19 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas E. L. skundas, kuriuo jis prašo skundžiamą nutarimą pakeisti ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde Pareiškėjas nurodo, jog skundžiamu nutarimu buvo netinkamai individualizuota paskirta nuobauda, nepagrįstai netaikytos ANK 34 straipsnio nuostatos, neįvertinta ir neatsižvelgta į kaltės formą ir kitas aplinkybes, netiksliai aiškinta suformuota teismų praktika. Per beveik 10 metų vairavimo stažą nebuvo baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų, nedalyvavo jokiame eismo įvykyje, o taip pat niekada nebuvo padaręs jokio administracinio nusižengimo ar nusikaltimo, kas rodo, kad jis nėra linkęs pažeisti KET ar bet kokias kitas nustatytas taisykles. Tai yra jo pirmas padarytas administracinis nusižengimas, į ką, priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo atsižvelgta. Iškart pripažino padaręs administracinį pažeidimą ir padėjo išaiškinti jo aplinkybes. Taip pat, dėl jo padaryto nusižengimo neigiami padariniai nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo), nepažeisti kiti KET reikalavimai. Sutinka, kad jo padarytas nusižengimas turi būti vertinamas kaip pavojingas KET pažeidimas, tačiau kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju jo budrumas buvo prarastas tik priartėjus prie geležinkelio pervažos ir nepastebėtas tik momentas kai įsijungė draudžiamas šviesoforo signalas. Geležinkelio pervaža kirsta tik įsitikinus, kad tai nesukels pavojaus, ir pasirinktas mažiau pavojingas veikimo būdas nei staigus stabdymas. Taigi šis pažeidimas mažiau pavojingas nei kai padaromas tyčia jau leidžiantis ar nusileidus pakeliamam užtvarui. Šis jo padarytas KET pažeidimas vertintinas kaip atsitiktinio pobūdžio, o pažeidimui esant labai atsitiktiniam, sąlygotam subjektyvaus asmens suvokimo dėl susiklosčiusių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo taikymas nebūtų teisinga ir proporcinga nuobauda. Taip pat, įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą bei padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tai, jog reali žala pažeidimo padarymu niekam nepadaryta, o paskirta bauda sumokėta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi Institucija su E. L. surašytame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad skundžiamas įgalioto policijos pareigūno surašytas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.
Institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos – atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo. Gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje (ankščiau ANK 34 straipsnio 5 dalyje) numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).
Skundu pažeidėjas savo kaltės dėl padaryto nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje neginčija, tačiau mano, kad paskirta administracinė poveikio priemonė yra per griežta jo padarytam nusižengimui ir asmenybei, todėl prašo jos neskirti. Nagrinėjamu atveju, vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo Pareiškėjo atžvilgiu galimybę, pažymėtina, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog E. L. padarytas administracinis nusižengimas yra labiau vertintinas kaip atsitiktinis. Kaip ir nurodoma skunde, matyti, jog Pareiškėjas nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti KET reikalavimus, o šis jo padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimu, yra jo pirmasis padarytas administracinis nusižengimas penkių metu laikotarpyje. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog parenkant E. L. skirtinos administracinės nuobaudos dydį buvo atsižvelgta į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei vieną ją lengvinančią aplinkybę (pažeidėjas sutiko su padarytu administraciniu nusižengimu ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi). Taip pat, priimant skundžiamą nutarimą, Institucijos atstovas, Pareiškėjo prašymu, įvertino ir ANK 34 straipsnio 6 dalies, taikymo jo atžvilgiu galimybę. Skundžiamame nutarime nurodoma, jog E. L. paaiškinimas, kad prieš geležinkelio pervažą buvo prarastas jo budrumas, todėl per vėlai pastebėtas draudžiantis eismą šviesoforo signalas, suponuoja į tai, kad galėjo įvykti ir sunkesnės pasekmės, ko pasekoje priimant skundžiamą nutarimą E. L. atžvilgiu nebuvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Tačiau teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei skundą, mano, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas E. L. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų, kuriose užfiksuota administracinio nusižengimo padarymo vieta, t. y. geležinkelio pervaža, esanti (duomenys neskelbtini), matyti, kaip E. L. vairuojamas automobilis „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje pažymėtame kelio ženklais Nr. 101 „Pervaža su užtvaru“, įsijungus draudžiamos spalvos šviesoforo signalui pravažiuoja geležinkelio pervažą. Pats Pareiškėjas neneigė šios aplinkybės ir neneigė savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau 2020 m. rugsėjo 3 d. paaiškinime, o taip pat ir teismui pateiktame skunde nurodo, jog užsidegusį, per geležinkelio pervažą draudžiantį signalą pastebėjo per vėlai, t.y. budrumas buvo prarastas tik priartėjus prie geležinkelio pervažos ir nepastebėtas tik momentas kai įsijungė draudžiamas šviesoforo signalas, pervaža kirsta tik įsitikinus, kad tai nesukels pavojaus. Tokius pareiškėjo teiginius patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad tuo pačiu metu, kai Pareiškėjo vairuojamas automobilis įvažinėja į geležinkelio pervažą, iš priešingos eismo pusės geležinkelio pervažą dar tik baiginėja pravažiuoti kita transporto priemonė – sunkvežimis. Taip pat, matyti ir tai, jog ta pačia eismo juosta bei kryptimi, kuria judėjo Pareiškėjo vairuojamas automobilis, iškart už geležinkelio pervažos važiuoja eilė kitų transporto priemonių, kas suponuoja tai, jog eismą per geležinkelio pervažą draudžiantis raudonas šviesoforo signalas užsidegė iškart ar praėjus labai nedaug laiko, kai E. L. vairuojama transporto priemonė priartėjo prie minėtos geležinkelio pervažos. Tokiu būdu, sutiktina su Pareiškėjo pozicija, jog jis galėjo laiku nepastebėti užsidegusio draudžiamo šviesoforo signalo. Be to, iš fotonuotraukų matyti ir tai, jog geležinkelio pervažoje įrengti šlagbaumai, E. L. pravažiuojant automobiliu per geležinkelio pervažą, dar nebuvo nusileidę ar pradėję leistis. Nors administracinis nusižengimas numatytas ANK 421 straipsnio 1 dalyje, kurio padarymas tiesiogiai susijęs su KET 73.11 ir 168 reikalavimų pažeidimu, kurie vertinami kaip pavojingi KET pažeidimai, tačiau matyti, jog šis administracinis nusižengimas, buvo padarytas dėl Pareiškėjo neapdairumo ir nagrinėjamu atveju nesukėlė sunkių neigiamų padarinių, nebuvo sukelta reali grėsmė transporto eismo saugumui bei žmonių gyvybei ir sveikatai, be to pervaža buvo kirsta tik įsitikinus, kad tai nesukels pavojaus ir buvo pasirinktas mažiau pavojingas veikimo būdas nei staigus stabdymas. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad E. L. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neneigė ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, geranoriškai sumokėjo jam paskirtą administracinę nuobaudą – 180 Eur dydžio baudą (b. l. 3). Taip pat, jis penkių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka nebuvo (b. l. 5-6), kas patvirtina ir skunde nurodomą aplinkinę, jog Pareiškėjas nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti KET reikalavimus.
Visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog E. L. paskirta nuobauda šiuo atveju yra pakankama jo padarytam nusižengimui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti nevisapusiškai, o Pareiškėjo prašymas taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas atmestas nepagrįstai dėl ko E. L. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesių laikotarpiui yra neproporcinga jo padarytam nusižengimui. Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas, E. L. atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskiriant jam ANK 421 straipsnio 2 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės. Teismo vertinimu, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskyrimas nepažeis proporcingumo ir teisingumo principų bei leis įgyvendinti nuobaudos tikslus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto E. L. skundą tenkinti.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti ir E. L. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo ar nuorašų išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.