Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovui D. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovė dublike ir 2024 m. vasario 29 d. rašte atsisakė nuo pagrindinės ieškinio dalies – 369,77 Eur skolos ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo, nes atsakovo klaidingai atliktos įmokos buvo surastos ir įskaitytos, t. y. faktiškai skolos neliko.

5. Atsakovas triplike taip pat suformulavo prašymą priteisti iš ieškovės jo patirtas 468,27 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atstovavimo išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.1. Nutartyje nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieškovė savo ieškinio byloje nutarė atsisakyti ne dėl to, jog atsakovas ieškovo reikalavimus būtų pripažinęs ir/ar įvykdęs. Priešingai – atsakovas su ieškovės šioje byloje jam pareikštais reikalavimais kategoriškai nesutiko, jų nepripažino ir nevykdė, prašydamas teismo visus juos atmesti. Jei teisminis procesas būtų vykęs toliau, būtent toks teismo procesinis sprendimas ir būtų buvęs priimtas šioje byloje (be kita ko konstatavus, jog UAB „Merlonda“ yra pilnai įvykdžiusi visus ieškovo šioje byloje atsakovui reiškiamus reikalavimus).

9.2. Nutartyje taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieškovė iki šios bylos iškėlimo net nebuvo pareiškusi atsakovui reikalavimo apmokėti kokią nors ieškovės sąskaitą, kurią ji buvo išrašiusi UAB „Merlonda“. Ieškovė ne vienerius metus iki šios bylos iškėlimo sąskaitas rašė ir siuntė būtent UAB „Merlonda“, todėl atsakovas net neturėjo jokio pagrindo manyti, kad iš jo ieškovė gali pareikalauti apmokėti juridiniam asmeniui UAB „Merlonda“ išrašytas ir siųstas sąskaitas.

9.3. Atsakovo įpareigojimas atlyginti ieškovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliantas teigia, kad ieškinio pateikimo metu UAB „Merlonda“ buvo visiškai įvykdžiusi visus ieškovės šioje byloje atsakovui reiškiamus reikalavimus.

13. Toks apelianto teiginys yra nepagrįstas, kadangi iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, jog iki bylos iškėlimo teisme skola faktiškai egzistavo, nes būtent dėl atsakovo klaidingai atliekamų įmokų jos nebuvo rastos ir įskaitytos. Be to, skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad likusi skolos dalis buvo apmokėta tik po civilinės bylos iškėlimo t. y. 2024 m. vasario 2 d., o ieškinys buvo gautas 2024 m. sausio 26 d.

14. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė iki šios bylos iškėlimo net nebuvo pareiškusi atsakovui reikalavimo apmokėti kokią nors ieškovės sąskaitą, kurią ji buvo išrašiusi UAB „Merlonda“. Ieškovė ne vienerius metus iki šios bylos iškėlimo sąskaitas rašė ir siuntė būtent UAB „Merlonda“, todėl atsakovas net neturėjo jokio pagrindo manyti, kad iš jo ieškovė gali pareikalauti apmokėti juridiniam asmeniui UAB „Merlonda“ išrašytas ir siųstas sąskaitas. Šie apelianto teiginiai taip pat nepagrįsti.

15. Iš atsakovo pateikto atsiliepimo į ieškinį bei viešai prieinamų duomenų matyti, kad UAB „Merlonda“ direktorius yra būtent atsakovas D. V., todėl jam, kaip įmonės direktoriui keliami didesni rūpestingumo ir atsakingumo reikalavimai. Taigi, jam turėjo būti žinoma, kad sąskaitos yra išrašomos už jam priklausantį nuosavybės teise objektą jo prašymu būtent minėtai įmonei.

16. Nors atsakovas teigia, kad būtent UAB „Merlonda“ yra atsakinga jei susidaro įsiskolinimas, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai neatleidžia atsakovo nuo įstatyme numatytos prievolės rūpintis jam priklausančiu turtu. Ieškovė nurodė, kad jei ir būtų buvęs sudarytas raštiškas trišalis susitarimas tarp ieškovės, atsakovo ir nuomininko, trišaliuose susitarimuose sudaromuose su kitais ieškovės klientais, visada yra numatyta sąlyga, kad nuomininkas nėra atsakingas už savininko skolas administratoriui ir būtent savininkas yra atsakingas už nuomininko skolas atsiradusias nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu.

17. Toks ieškovės teiginys yra pagrįstas, nes CK 4.82 str. 3 d. yra nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pažymėtina, kad jokiame teisės akte nėra numatyta, kad turto savininkui sudarius nuomos sutartį, tokia pareiga yra perkeliama turto nuomininkui.

18. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nurodė, kad ieškovės inicijuotas teisminis procesas buvo teisėtas bei tinkamam atsakovui, kadangi atsakovas D. V., įgyvendindamas savo, kaip savininko, teises ir pareigas privalo laikytis bonus pater familias elgesio standartų t. y. elgtis kaip rūpestingas ir atidus šeimininkas.

19. CPK 93 straipsnio nuostatos reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Kertinis principas, kuriuo paremtos šios taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

20. CPK 93 str. 4 d. yra nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

21. Aiškindamas CPK 93 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021 ir kt.).

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad būtent atsakovas tinkamai nesirūpino jam priklausančiu turtu, neužtikrino, kad mokėjimai būtų mokami laiku ir tinkamai nurodžius mokėtojo kodą, kuris yra pateikiamas kiekvieno mėnesio teikiamose sąskaitose, todėl esant įsiskolinimui, ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo iš ginčo statinio savininko (t. y. atsakovo D. V.), o ne iš nuomininko priteisimo. Taigi, pats atsakovas, kaip pastato savininkas, elgdamasis nepakankamai rūpestingai, sukūrė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Šiuo atveju nėra nustatyta, kad ieškovės elgesys yra nesąžiningas, piktnaudžiaujantis procesinėmis teisėmis ar vilkinantis procesą.

23. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2024 m. kovo 12 d. nutartį tinkamai vertino ir taikė teisės normas bei vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.