- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- e2-62-737/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02317-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Ieškovas
- UAB „Petrochema“
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Tadas Vilčinskas, Andrius Kšanauskas
atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokato padėjėjui Andriui Kšanauskui, įgaliotam atstovui R. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Petrochema“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė teismo posėdžio metu patikslintu reikalavimu prašo priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 28 933,52 Eur skolos, 8,05 proc. metinių palūkanų nuo skolos sumos, 8,05 proc. procesinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2016-02-24 pagal PVM sąskaitą faktūrą pardavė atsakovei 24,4 tonų granuliuoto parafino už 28 933,52 Eur, tačiau atsakovė pagal PVM sąskaitas faktūras su ieškove neatsiskaitė.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovė negavo prekių pagal 2016-02-24 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 04575, todėl PVM sąskaitos faktūros išrašymas ir jos pateikimas neįrodo realaus prekių perdavimo užsakovei fakto. Atsakovės buhalteriniais duomenimis, minėta PVM sąskaita faktūra atsakovės buhalterijoje nebuvo apskaityta.
Šalies argumentai
Ieškovės UAB „Petrochema“ atstovas T. Vilčinskas ieškinį palaikė. Paaiškino, kad 2016-02-24 UAB „Petrochema“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 04575, pagal kurią buvo parduota 24,4 tonų granuliuoto parafino 28 933,52 Eur sumai. Ši sąskaita buvo išsiųsta atsakovei. Įmonės buhalterei sutikrinus sąskaitas kilo klausimų dėl šios ir kitų sąskaitų apmokėjimo. Dėl minėtų sąskaitų kilę neaiškumai buvo išsiaiškinti parengiamojo teismo posėdžio metu, be to, atsakovė pateikė PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Atitinkamai, visos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus Nr. 04575, buvo apmokėtos. Neapmokėjimą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 04575 patvirtina ir UAB „Petrochema“ išlaidų orderis Nr. 3945. Ši produkcija iš sandėlio išvažiavo pas gavėją UAB „(Duomenys neskelbtini)“. Tam tikrais atvejais pati atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdavo vežėja, o kartais UAB „Petrochema“ pasitelkdavo trečiuosius asmenis. Šiuo atveju nepavyko nustatyti kas prekes iš sandėlio išvežė gavėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonių užsakymai vykdavo tiek elektroniniu susirašinėjimu tiek ir vadovams bendraujant telefonu. Šiuo atveju elektroninio užsakymo rasti nepavyko, todėl nėra aišku kaip užsakymas buvo gautas. Nurodymus užsakymų vykdymui duodavo UAB „Petrochema“ vadovas, o sandėlininkas ar sandėlio darbuotojas pranešdavo buhalterei apie prekių išvežimą. Kadangi nėra aišku kas buvo vežėjas nėra ir pasirašyto važtaraščio. Dėl netinkamo dokumentų saugojimo nemažai dokumentų rasti nepavyksta ir kitose bylose. Sumos nurodytos PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 04575 ir išlaidų orderyje Nr. 3945 skiriasi, nes vidiniame įmonės dokumente (išlaidų orderyje) suma nurodyta ta, už kurią prekė buvo įsigyta. PVM sąskaita faktūra išrašoma po išlaidų orderio surašymo. Taip pat prašo priteisti palūkanas, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas R. V. paaiškino, kad atsakovė su ieškiniu nesutinka. Apie ginčo PVM sąskaitą faktūrą sužinojo tik gavus teismo įsakymą dėl skolos priteisimo. Atsakovė nėra gavusi PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių. Atsakovė nutraukė verslo komercinius santykius su ieškove ir 2016 m. vasarą suderino skolas. Iš pateikto akto matyti, kad buvo suderinti skolos likučiai, kurie vėliau buvo atsakovės apmokėti. Aplinkybę, jog atsakovė negavo 24,4 tonų granuliuoto parafino įrodo tai, kad PVM sąskaita faktūra nebuvo apskaityta įmonės buhalterijoje. PVM sąskaitoje faktūroje nėra nei atsakovės parašo, nei vežėjo parašo. Be to, PVM sąskaitą faktūrą ieškovė galėjo išrašyti tik važtaraščio pagrindu, t. y. turint įrodymą apie prekių judėjimą. PVM sąskaita faktūra nebuvo įteikta atsakovei. Iš pateiktų medžiagų sandėlio apyskaitos kortelių matyti, kad tokio kiekio žvakių vaško įmonė nėra pirkusi. Be to, išlaidų orderyje Nr. 3945 ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos nesutampa, todėl apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis Nr. 3K-3-316/2010).
Teismui pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė UAB „Petrochema“ (pardavėja) 2016-02-24 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 04575 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjai) dėl 24,4 tonų granuliuoto parafino 28 933.52 Eur sumai, kuri pasirašyta UAB „Petrochema“ administratorės (e.b. l. 10). Byloje pateiktas UAB „Petrochema“ 2016-02-24 sandėlio išlaidų orderis Nr. 3945 kuriame nurodyta, kad prekių gavėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduota 24 400,000 kg žvakių vaško 1 markės už 19609,04 Eur, tačiau sandėlio išlaidų orderis nepasirašytas nei jį išdavusio, nei jį priėmusio asmens, ieškovo atstovo teigimu, dokumentas tik atspausdintas iš buhalterinės programos (e. b. l. 130). Byloje esančiu 2016-09 UAB „Petrochema“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktu dėl skolos suderinimo nustatyta, kad UAB „Petrochema“ direktorius T. B. savo parašu patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos likutį 2016-07-31 duomenimis ir į šiuos duomenis nėra įtraukta skola pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 04575 (e.b. l. 140). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos 2016-03-18 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos matyti, kad skiltyje „Gaunamų pridėtinės vertės mokesčių sąskaitų faktūrų išrašų duomenys“ laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-02-29 nebuvo užregistruota 2016-02-24 PVM sąskaita faktūra Nr. 04575 (e. b. l. 163-182).
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 28933,52 Eur skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą, palūkanas, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2016-02-24 pristatė atsakovei 24,4 tonų granuliuoto parafino reikalaujamai priteisti sumai, tačiau atsakovė minėtos sumos pagal 2016-02-24 PVM sąskaitą faktūrą neapmokėjo. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad negavo prekių pagal ginčo sąskaitą faktūrą, kuri jos buhalterijoje nebuvo apskaityta.
Iš šalių atstovų paaiškinimų bei teismui pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad ieškovę ir atsakovę siejo pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovė perduodavo prekes atsakovei ir išrašydavo jai PVM sąskaitas faktūras. Šalys patvirtino, kad užsakymus sudarydavo tiek bendraujant elektroniniu paštu, tiek vadovų žodinio susitarimo būdu.
Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-484/2009). Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-15/2008). PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis Nr. 3K-3-55/2012).
Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė savo reikalavimą grindžia išrašyta 2016-02-24 PVM sąskaita faktūra Nr. 04575, kuri nėra pasirašyta atsakovės (pirkėjos). Prekių perdavimą, pasak ieškovės, taip pat įrodo ir įmonės vidinis dokumentas, t. y. 2016-02-24 sandėlio išlaidų orderis Nr. 3945, kuriame nurodyta, kad prekių gavėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduota 24400,000 kg žvakių vaško 1 markės už 19609,04 Eur. Šis orderis taip pat nėra pasirašytas nei jį išdavusio, nei jį priėmusio asmens. Be kita ko, 2016-02-24 sandėlio išlaidų orderyje Nr. 394524,4 tonų granuliuoto parafino suma nurodyta 19609,04 Eur, o PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 04575 – 28 933,52 Eur. Taigi, jokių kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad prekė buvo pristatyta atsakovei, ieškovė nepateikė. Paaiškino, kad įmonėje pasikeitus vadovui dėl netinkamo dokumentų saugojimo nepavyksta rasti dalies dokumentų. Ieškovės atstovas taip pat paaiškino, kad nepavyko nustatyti, kas prekes iš ieškovės sandėlio išvežė gavėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl nežinant tikslaus vežėjo ieškovė neturi ir pasirašyto važtaraščio. Be to, ieškovei nepavyko rasti elektroninio užsakymo sudaryto tarp šalių, todėl nėra aišku ir kaip užsakymas buvo gautas.
Atsakovė aplinkybę, kad 24,4 tonų granuliuoto parafino nebuvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ grindžia skolų suderinimo aktu. 2016 m. rugsėjo mėn. UAB „Petrochema“ direktorius T. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė A. L. akte suderino atsakovės skolas ieškovei pagal 2016-07-31 duomenis. Minėtame akte nėra įtraukta skola pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 04575. Atsakovė taip pat pateikė 2016-03-18 pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, kuri patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-02-29 nebuvo užregistruota 2016-02-24 PVM sąskaita faktūra Nr. 04575. Iš atsakovės pateiktų medžiagų sandėlio apskaitos kortelių laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-02-29 ir laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31 taip pat matyti, kad įmonės sandėlyje nebuvo gauta tokio didelio kiekio (24,4t) parafino.
Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Nagrinėjamoje byloje teismas įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad ginčo prekės – parafinas buvo pristatytos atsakovei. Nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Todėl vien PVM sąskaita faktūra ir sandėlio išlaidų orderis, kuriuose nėra atsakovės atstovų parašų, negali būti laikomi pakankamais įrodymais atsakovei ginčijant prekių gavimo faktą. Ir priešingai, atsakovės pateikti įrodymai, leidžia teismui daryti išvadą, kad labiau tikėtina yra tai, kad ginčo parafinas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatytas nebuvo, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės reikalaujamą sumą. Taigi, išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu ieškovės ieškinys atmestinas.
Atmetus ieškinį iš ieškovės priteistinos atsakovei jos turėtos 1120 Eur išlaidos (e.b. l. 138-139) advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 str. ).
Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma (1,91 Eur) yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur), šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Petrochema“, į. k. 300081635, buv. Salomėjos Neries 83-37, Vilnius, 1120 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.