- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- e2S-788-796/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01945-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stavira“
- Atsakovas
- R. V. J., J. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stavira“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stavira“ ieškinį atsakovams R. V. J., J. J., ribotos atsakomybės bendrovei „Praim Split“ dėl pirkėjo teisių perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Stavira“ ieškinį atsakovams R. V. J., J. J., ribotos atsakomybės bendrovei (toliau – RAB) „Praim Split“ dėl pirkėjo teisių perkėlimo. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo perkelti ieškovei UAB „Stavira“ pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų RAB „Praim Split“ ir R. V. J. 2019 m. birželio 6 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Lentvario miesto notaro biure, notarinio reg. Nr. NŠ-1634, dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., ir pastatą – autoservisą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), perleidimo, įpareigojant ieškovę UAB „Stavira“ po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovams R. V. J. ir J. J. šių daiktų pirkimo–pardavimo kainą – 70 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta atsakovams imtis bet kokių veiksmų, susijusių su pastato – autoserviso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties, sudarytos su ieškove, nutraukimu, taip pat atliktas įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – autoserviso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Šalies argumentai
3. Atsakovai R. V. J. ir J. J. pateikė teismui prašymą taikyti ieškovei UAB „Stavira“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir įpareigoti ieškovę UAB „Stavira“ pervesti į teismo depozitinę sąskaitą 18 000 Eur sumą arba dėl šios sumos pateikti banko garantiją. Nurodė, kad teismui uždraudus atsakovams imtis bet kokių veiksmų, susijusių su nuomos sutarties su ieškove nutraukimu, dar iki šio prašymo pateikimo atsakovams atsirado didelių nuostolių, kurie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu tik didės. Atsakovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įsigiję autoserviso veiklai pritaikytą objektą, kuris yra išnuomotas ieškovei su jame esančia įranga ir daiktais, už nuomą ji moka po 2 000 Eur plius GPM kiekvieną mėnesį. Kadangi ieškovė nuomos mokesčio nemokėjo, atsakovai inicijavo sutarties nutraukimą. Ieškovė, pasinaudodama pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, ir toliau naudojasi ginčo patalpomis, tačiau nuomos mokesčio nemoka. Atsakovai, nutraukę sutartį su ieškove ir išnuomoję autoservisą kitiems asmenims, gautų pajamų. Nuomos teisiniai santykiai tarp šalių būtų pasibaigę ne vėliau kaip 2020 m. sausio pabaigoje, pagal sutarties sąlygas nuo 2020 m. vasario 15 d. atsakovai būtų turėję galimybę nuomoti objektą kitiems asmenims ir gauti nuomos pajamų, kurios nebūtų mažesnės nei 2 000 Eur plius GPM per mėnesį. Ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. draudimas nutraukti nuomos sutartį su ieškove, nulemia realią atsakovų nuostolių, ne mažesnių nei 1 500 Eur per mėnesį, atsiradimo tikimybę ateityje dėl negautų pajamų. Įvertinus tai, kad byla gali būti nagrinėjama ilgą laiką, minimalūs atsakovų nuostoliai (negautos pajamos) sudarytų mažiausiai 18 000 Eur (1 500 Eur x 12 mėn. = 18 000 Eur). Jeigu tos pačios patalpos būtų nuomojamos už maksimalią to paties ieškovo mokėtą kainą, t. y. po 2 500 Eur per mėnesį, atsakovų nuostoliai būtų dar didesni ir siektų 30 000 Eur. Atsakovų nuomone, bent jau minimali apskaičiuota nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių suma (18 000 Eur) laikytina tikėtinais ir realiais atsakovų nuostoliais, kurių atlyginimo užtikrinimą turėtų pateikti ieškovė, nes jos turtinė padėtis gali neleisti atlyginti galimų atsakovų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi prašymą tenkino ir įpareigojo ieškovę UAB „Stavira“ per 14 kalendorinių dienų sumokėti 18 000 Eur į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą atsakovų R. V. J. ir J. J. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti arba nustatytu terminu pateikti banko garantiją.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovai 2019 m. birželio 6 d. sudarė negyvenamųjų patalpų – pastato – autoserviso, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, patalpų nuomos kaina – 2 000 Eur / mėn. Ieškovė ieškiniu prašo perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų 2019 m. birželio 6 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame yra nuomojamos patalpos, ir šių patalpų perleidimo. Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovams uždrausta imtis bet kokių veiksmų, susijusių su nuomos sutarties, sudarytos su ieškove, nutraukimu.
Atsiliepimas
6. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ginčo laikotarpiu yra sumokėjusi atsakovams nuomos mokestį, taip pat nepateikė jokių jos atsiliepime nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų apie sumokėtą depozitą, nuomojamų patalpų remontą, pagerinimą, žodinį šalių susitarimą dėl mažesnės nuomos kainos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, kurios reikalavimų įvykdymui užtikrinti yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pati iš nuomos sutarties kylančios prievolės mokėti nuomos mokestį nevykdo. Teismo vertinimu, tai nėra suderinama su šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principais ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovai negali nutraukti nuomos sutarties dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, pajamų pagal nuomos sutartį ilgą laikotarpį negauna ir, vertinant ieškovės atsiliepimo argumentus, negaus. Teismas įvertino ieškovės 2018 m. balanso duomenis ir nurodė, jog ieškovei ateityje gali būti sudėtinga arba apskritai neįmanoma padengti net ir minimalius atsakovų nuostolius. Teismas nustatė, kad prašymo nagrinėjimo dieną galimi atsakovų nuostoliai dėl negautų pajamų už patalpų nuomą pagal galiojančią 2019 m. birželio 6 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį už 2019 m. rugpjūčio mėn.–2020 m. balandžio mėn. sudaro 18 000 Eur (2 000 Eur x 9), todėl ieškovė buvo įpareigota šią sumą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą atsakovų R. V. J. ir J. J. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti arba pateikti nustatytu terminu banko garantiją.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Stavira“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1 Teismas nepagrįstai nustatė, kad galimų atsakovų nuostolių dydį sudaro jų negautos nuomos pajamos, nors, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, negautos pajamos suprantamos tik kaip grynasis pelnas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti visą nuompinigių sumą, iš jos neatskaičius jokių atsakovų išlaidų.
8.2 Teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino režimo ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovė faktiškai nevykdo veiklos atsakovams priklausančiose patalpose, todėl atsakovų nurodyta aplinkybė, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė nesąžiningai neatlygintinai naudojasi nuomojamomis patalpomis, neatitinka tikrovės.
8.3 Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pasauliniu ir šalies mastu susiklosčiusi situacija dėl COVID-19 koronaviruso plitimo vertintina kaip force majeure aplinkybė, sudaranti pagrindą veiklos nevykdančiam nuomininkui sustabdyti savo prievolės mokėti nuompinigius vykdymą. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovų argumentai apie jų galimybes išnuomoti patalpas ir gauti pajamų laikytini hipotetiniais, o ne realiais ketinimais. Dėl to teismui patenkinus prašymą atsakovams nepagrįstai yra užtikrinamas nuomos pajamų gavimas avansu, tuo pažeidžiant šalių interesų pusiausvyrą.
8.4 Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus apie šalių sudarytą žodinį susitarimą dėl 800 Eur nuomos mokesčio mokėjimo žiemos laikotarpiu, kurį ieškovė jau yra sumokėjusi, taip pat ieškovės patirtų remonto ir patalpų pagerinimo išlaidų įskaitymą į mokėtino nuomos mokesčio sumą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė šiuo metu atsakovams nėra skolinga.
8.5 Teismas nepagrįstai taikė nuostolių atlyginimo užtikrinimą nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio, nors laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos tik 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi. Be to, teismas nepagrįstai užtikrino ne būsimus, o tariamai jau atsiradusius atsakovų nuostolius.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai R. V. J. ir J. J. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1 Ieškovės ir atsakovų 2019 m. birželio 6 d. sudarytoje nuomos sutartyje yra numatyta ieškovės pareiga mokėti 2 000 Eur nuomos mokestį, taip pat papildomai mokėti atsakovų mokėtiną gyventojų pajamų mokestį, apmokėti komunalinių paslaugų išlaidas, todėl atsakovų grynasis pelnas pagal nuomos sutartį sudaro 2 000 Eur.
9.2 Nei dėl Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremalios situacijos, nei dėl karantino režimo ieškovės veikla nebuvo uždrausta, todėl tai nelėmė ieškovės negalėjimo naudotis ginčo patalpomis. Kadangi dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nuomos sutartis nebuvo nutraukta, ginčo patalpos liko ieškovės žinioje, todėl ji turėjo visas galimybes šiomis patalpomis naudotis. Atsakovų teigimu, ieškovė nuomos mokesčio nemoka jau nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio, todėl karantino režimo įvedimas neturėjo jokios įtakos ieškovės elgesiui.
9.3 Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad, priėmus skundžiamą nutartį, buvo pažeista šalių interesų pusiausvyra. Atsakovai nurodė, kad galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymas dar nereiškia, jog atsakovai avansu gaus pajamų, nes atsakovams teks procesinė pareiga įrodyti ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas.
9.4 Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nemoka nuomos mokesčio atsakovams, ir šią aplinkybę vertino kaip sudarančią pagrindą tenkinti atsakovų prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
9.5 Teismas nenukrypo nuo šiuo klausimu teismų formuojamos praktikos, pagal kurią gali būti užtikrinti ne tik būsimi, bet ir jau atsiradę nuostoliai. Atsakovų teigimu, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė yra įgijusi teisę naudotis patalpomis, tačiau nuomos mokesčio nemoka, o ateityje gali būti nepajėgi atlyginti atsakovų patirtus nuostolius, todėl teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė RAB „Praim Split“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1 Atsakovė neturi suinteresuotumo dėl atsakovų pateikto prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino jų prašymą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti palikta galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta patenkinti prašymą dėl atsakovų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Faktinės bylos aplinkybės
14. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog byloje yra kilęs ginčas dėl pirkėjo teisių pagal pirkimo–pardavimo sutartį perkėlimo ieškovei. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo perkelti jai pirkėjo teises pagal atsakovų RAB „Praim Split“ ir R. V. J. 2019 m. birželio 6 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kuria buvo parduotas žemės sklypas ir pastatas – autoservisas, esantys (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė šiuo metu yra minėto pastato – autoserviso nuomininkė pagal ieškovės ir atsakovo R. V. J. 2019 m. birželio 6 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Nuomos sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad patalpų nuomos mokestis per mėnesį sudaro 2 000 Eur. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės: 1) uždrausta atsakovams imtis bet kokių veiksmų, susijusių su pastato – autoserviso, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties, sudarytos su ieškove, nutraukimu, 2) atliktas įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – autoserviso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
15. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir ginčija atsakovų nurodytų nuostolių atsiradimo faktą, teigdama, jog atsakovai neįrodė būsimų nuostolių, ginčija jų dydį, taip pat teigia, jog teismo nutartimi nepagrįstai buvo užtikrinti ne būsimi, o tariamai jau atsiradę atsakovų nuostoliai.
16. Atsižvelgiant į atskirajame skunde nurodytus argumentus, pirmiausia byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą apie galimų atsakovų nuostolių atsiradimą teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.
17. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
18. Teismų praktikoje pažymima, kad CPK 146 straipsnio nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma dviejų sąlygų visuma: 1) realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; 2) tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-178/2017, 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2018). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas nurodytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-516/2017, 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2018).
19. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, nors asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš anksto) aiškus ir pagrįstas ir priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2367/2013, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-370/2017).
20. Nagrinėjamu atveju atsakovų prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių taikymo buvo grindžiamas tuo, kad teismui 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudus atsakovams imtis veiksmų, susijusių su pastato – autoserviso nuomos sutarties nutraukimu, atsakovai patirs mažiausiai 18 000 Eur nuostolių, kuriuos sudarys jų negautos nuomos pajamos pagal šalių sudarytą nuomos sutartį. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad galimi atsakovų nuostoliai dėl negautų pajamų už patalpų nuomą pagal galiojančią 2019 m. birželio 6 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį už 2019 m. rugpjūčio mėn.–2020 m. balandžio mėn. sudaro 18 000 Eur, todėl šią sumą ieškovė buvo įpareigota sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pirma, negautos pajamos turi būti numatomos, t. y. kai atsakovas sugeba įrodyti, kad negavo pajamų, kurias buvo numatęs gauti, jei jam nebūtų sutrukdžiusi taikoma laikinoji apsaugos priemonė. Antra, negautos pajamos turi būti įrodytos su pagrįstu tikrumu, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė atsakovo ateities įplaukų praradimą. Trečia, reikšmingu laikytinas ir prarastų pajamų apskaičiavimas, kurį atlieka teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Ketvirta, vertintini paties atsakovo, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vėliau jas taikant, t. y. ar jis veikė aktyviai, siekdamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, negautos pajamos turi turėti ir realumo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).
22. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovams buvo uždrausta imtis veiksmų, susijusių su pastato – autoserviso nuomos sutarties nutraukimu, tačiau minėta teismo nutartimi nebuvo sustabdytas ar apribotas šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygų, nustatančių ieškovės pareigą mokėti nuomos mokestį, galiojimas. Vadinasi, nors šiuo metu atsakovams yra draudžiama nutraukti nuomos sutartį su ieškove, tačiau ieškovė nėra atleista nuo savo sutartinių prievolių atsakovams vykdymo, taip pat ir pareigos mokėti nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokestį. Dėl to nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovai dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtų praradę reikalavimo teisę gauti sutartyje nustatyto dydžio nuomos mokestį už patalpų nuomą, taip pat nėra praradę teisės naudotis įstatyme numatytais asmens civilinių teisių gynybos būdais (pavyzdžiui, reikšti ieškinį dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo) tuo atveju, jeigu nuomininkas netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog dėl 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai negaus nuomos mokesčio už 2019 m. rugpjūčio mėn.–2020 m. balandžio mėn. Taigi pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl atsakovų negautų pajamų neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje bei kasacinio teismo praktikoje aptartų negautų pajamų kriterijų.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei ateityje gali būti sudėtinga arba apskritai neįmanoma padengti nuomos mokesčio įsiskolinimą. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta pakankamai šią teismo išvadą pagrindžiančių įrodymų. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės 2018 m. balanso duomenis ir nustatė, kad 2018 m. pabaigoje į ieškovės balansą įtrauktas 11 357 Eur vertės turtas, iš kurio 4 846 Eur sudarė gautinos sumos, 6 511 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai, ieškovės pelnas 2018 m. sudarė 3 748 Eur. Pažymėtina, kad vien 2018 m. balanso duomenys neatspindi realios dabartinės ieškovės turtinės padėties. Be to, iš šalių procesinių dokumentų turinio matyti, kad tarp šalių kyla ginčas dėl nuomos mokesčio sumokėjimo už 2019 m. rugpjūčio mėn.–2020 m. balandžio mėn. fakto, ieškovės pareigos mokėti nuomos mokestį Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino laikotarpiu bei ieškovės įsiskolinimo dydžio, tačiau šios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teismas neturi pagrindo šioje byloje spręsti klausimo dėl nuomos sutarties vykdymo aplinkybių. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teismuose ieškovei nėra pareikšta jokių turtinio pobūdžio reikalavimų. Atsakovai taip pat nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo iš ieškovės, todėl jų nurodyti argumentai apie išieškojimo negalimumą iš esmės remiasi prielaidomis ir dėl to vertintini kaip deklaratyvūs. Vadinasi, pagal šioje byloje turimus duomenis nėra pagrindo daryti išvados, jog, netaikius užtikrinimo priemonių, galbūt esamos nuomos mokesčio skolos išieškojimas gali būti apsunkintas arba apskritai tapti neįmanomas.
24. Apibendrindamas anksčiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje atsakovai nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai realiai patirs nuostolių, kurių išieškojimas gali būti apsunkintas arba taps negalimas. Vadinasi, nesant nustatytų būtinųjų CPK 146 straipsnio nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo sąlygų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę per 14 kalendorinių dienų sumokėti 18 000 Eur į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą atsakovų R. V. J. ir J. J. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti arba nustatytu terminu pateikti banko garantiją.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nustačius, kad šioje byloje nėra pagrindo tenkinti atsakovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl netinkamai nustatyto galimų nuostolių dydžio ir ieškovės pareigos mokėti nuomos mokestį (ne)buvimo nebeturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atsakovų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovų prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovų R. V. J. ir J. J. prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.