Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d. ir skirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. S. Š. paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d., 65 str. 1 d., 1 p. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2016-02-15 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, prie neatliktos bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaitytas S. Š. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016-05-30 21.23 val. iki 2016-06-01 12.40. val., įskaitant dvi dienas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę D. B., būtent: 2016 metais gegužės 30 d. apie 20.55 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia, galva vieną kartą sudavė nukentėjusiajai D. B. į galvos sritį, po ko ji nukrito ant lovos ir gulinčiai, kumščiu vieną kartą sudavė į smakrą, bei smaugė ją, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D. B. fizinį skausmą, bei nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje ir smakre.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. Š. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji dėl nuteistojo apeliacinio skundo nuomonės nepareiškė, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. Š. apeliacinis skundas atmestinas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį ir skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, S. Š. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo.

Apeliantas neginčija nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikacijos, o skundžiasi tik dėl jam paskirtos bausmės, t. y. prašo skirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės išsamiau nepasisako.

S. Š. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. Minėto straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę S. Š., atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat atsižvelgė į tai, jog S. Š. teistas 3 kartus, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis, turi neįgalumą, jog jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, jo elgesiui teigiamo poveikio nepadarė. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančios ir atsakomybę sunkinančios aplinkybių buvimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai S. Š. bus pasiekti paskyrus BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, nuteistajam S. Š., vadovaujantis BK 64¹ str. pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo. Bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė bausmių bendrinimo taisykles ir paskyrė teisingą galutinę bausmę, kurios švelninti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Taip pat nuteistajam S. Š. nėra pagrindo taikyti BK 75 str. nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Pagal BK 75 str. 1 d. (2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

S. Š. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas, tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuluoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Iš pirmiau nurodytų pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių – nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, ne kartą teistas už analogiškų veikų padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų – apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistajam, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals ir, kad S. Š. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 str. nuostatas.

Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis nori keisti gyvenimo būdą, pažada ateityje nebevartoti alkoholinių gėrimų, jog jo sesuo gali jį prižiūrėti ir jam padėti integruotis į visuomenę, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. O dėl jo skunde nurodytų aplinkybių, kad jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, jog po atliktos klubo sąnario operacijos jis sunkiai vaikšto, nuolat jaučia skausmą, kankina nemiga, kad pataisos namuose jam nebus suteikta tinkama medicininė priežiūra, pažymima, jog suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūrai užtikrinti laisvės atėmimo vietose teikiamos tokios pat asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą.