Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Z. G. gynėjui advokatui Romualdui Matoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičiaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo Z. G., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 000 Eur užstatu, įpareigojant jį sumokėti per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, perduodant Z. G. 1 (vienerių) metų laikotarpiui laiduotojo V. B. atsakomybei ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, Z. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius metus) 6 (šešis) mėnesius, termino pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 8 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis iš Z. G. išieškota konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 3 370 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Z. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad 2021 m. kovo 7 d., apie 20 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai jam alkoholio matavimo prietaisu „Alkotest 7510, Nr. (duomenys neskelbtini)“ nustatė 2,08 promilių neblaivumą.

2. Marijampolės apylinkės teismas išvadą dėl Z. G. atitikimo BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytoms sąlygoms, argumentavo tuo, kad Z. G. savo kaltę pripažino visiškai, anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, praeityje užfiksuoti tik du padaryti nešiurkštūs administraciniai nusižengimai, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, kurių galiojimas seniai pasibaigęs. Vertindamas V. B. tinkamumą būti laiduotoju, teismas atsižvelgė kaltinamojo ir laiduotojo ilgalaikius ir draugiškus tarpusavio santykius, laiduotojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir sprendė, kad V. B. atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Giedrius Šalaševičius (toliau – prokuroras) prašo: panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti Z. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę – 120 MGL (6 000 Eur) baudą; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 90 MGL (4 000 Eur) baudą; kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

3.1. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė teisės taikymo klaidas ir nukrypo nuo suformuotos praktikos, nepakankamai įsigilino į faktines šios bylos aplinkybes. Teismas konstatavo, kad Z. G. atitinka formaliąsias BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytas sąlygas, tačiau sutikti su išvada dėl Z. G. atitikimo BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai nėra pagrindo. Šioje byloje nustatyta, kad Z. G. atsisakė tikrintis antrą kartą neblaivumą, atsisakė pasirašyti dokumentuose, nepateikė pareigūnams vairuotojo pažymėjimo. Paskyrus jam kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, Z. G., pažeisdamas šios kardomosios priemonės sąlygas, darbdavio nurodymu, vykdydamas (duomenys neskelbtini) funkcijas, išvyko automobiliu į (duomenys neskelbtini). Vairuotojo pažymėjimo kaltinamasis nepateikė ir nagrinėjant bylą teisme. Toks elgesys po veikos padarymo neleidžia teigti, kad Z. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

3.2. Skunde nurodoma, kad abejonių kelia ir laiduotojo – kaltinamojo darbdavio V. B. tinkamumas būti laiduotoju ir jo galimybės daryti teigiamą įtaką Z. G.. Teismas, pripažindamas V. B. tinkamu laiduotoju, netinkamai įvertino laiduotojo asmenybę ir jo galimybę daryti teigiamą įtaką. V. B. yra ne kartą baustas administracine tvarka, jo padaryti pažeidimai susiję su Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimais. Z. G. padaryta nusikalstama veika taip pat susijusi su KET pažeidimais. Dėl to kyla pagrįsta abejonė, ar V. B. gali tinkami įtakoti kaltinamąjį. Kyla abejonė ir dėl kaltinamojo ir laiduotojo artimo bendravimo, kadangi laiduotojas nei karto nėra lankęsis kaltinamojo namuose, pats kaltinamasis apie kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymą, laiduotojo, kuris yra darbdavys, neinformavo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Apeliaciniame skunde dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nuosprendžio argumentai dėl neteisingo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, Z. G. kaltės padarius nusikalstamai veiką, nėra nurodyti, nuosprendis šiuo aspektu neskundžiamas. Prokuroras nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria Z. G. taikytos BK 40 straipsnio nuostatos ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodydamas, kad šiuo atveju nenustatytos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 4 punkte ir 3 dalyje nurodytos sąlygos.

6. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

7. Ginčo dėl to, kad Z. G. nusikalto pirmą kartą (praeityje Z. G. teistas, tačiau teistumas išnykęs, skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs vieną nusikaltimą), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, savo veiksmais žalos, dėl kurios byloje būtų pareikštas turtinis reikalavimas, nesukėlė, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Tačiau, vien tik šių duomenų visuma nėra pakankama BK 40 straipsnio taikymui ir asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės. Be šių aplinkybių būtina nustatyti ir pakankamą pagrindą manyti, jog kaltininkas ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taip pat turi būti asmens, verto teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Z. G. charakterizuojančią medžiagą, sprendė, kad vertinamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltininkas naujų nusikalstamų veikų nedarys. Taip pat teismui nekilo abejonių dėl prašymą pateikusio asmens tinkamumo būti laiduotoju. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis ir juos dar kartą įvertinusi, nepritarti skundžiamame nuosprendyje padarytoms išvadoms dėl BK 40 straipsnio taikymo neturi pagrindo.

8. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-788/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-495/2021 ir kt.).

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Z. G. nesunkų tyčinį nusikaltimą padarė būdamas neteistas. Nors 2007 m. Z. G. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (nuteistas už vagystę), teistumas yra išnykęs, iki šioje byloje vertinamo įvykio, t. y. daugiau, kaip 13 metų, kitų nusikalstamų veikų jis padaręs nebuvo (b. l. 73, 74). Savo kaltę dėl vairavimo esant neblaiviam Z. G. pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, savo elgesio neteisino, jį vertino neigiamai, gailėjosi (b. l. 80, 81, 83, 118–120). Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus fiksuoti du Z. G. padaryti administraciniai nusižengimai, tačiau nei vienas iš jų nebuvo padarytas esant apsvaigus nuo alkoholio. Jis 2019 m. spalio 25 d. baustas už automobilio pastatymą taip, kad trukdė kitam automobiliui išvažiuoti, o 2017 m. vasario 10 d. baustas už greičio viršijimą, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 70, 71). Iš Z. G. paaiškinimų matyti, kad jis apie 20 metų dirba vairuotoju, nuo 2021 m. sausio 18 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas kaip atsakingas, darbštus, pareigingas, gerai išmanantis ir vykdantis savo darbą, darbuotojas (b. l. 67,107). Duomenų apie priklausomybes, psichiatrinį gydymą, byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys yra pakankami pagrįstai manyti, kad šioje byloje vertinamas Z. G. elgesys yra labiau atsitiktinis, o ne sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybinės orientacijos, Z. G. nėra linkęs sistemingai pažeidinėti teisės aktų reikalavimus, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų reikalavimų ir naujų nusikalstamų veikų jis nedarys.

10. Šios nutarties 9 punkte padarytos išvados dėl Z. G. atitikimo BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai prokuroro skunde nurodomos aplinkybės nepaneigia. Bylos duomenimis Z. G. iš tikrųjų antrą kartą tikrintis blaivumą alkotesteriu atsisakė ir žurnale prie patikrinimo alkotesteriu rezultato nepasirašė, su tikrinimo rezultatais nesutiko (b. l. 43, 31, 48), vis tik apklausiamas įtariamuoju ir nagrinėjant bylą teisme nei girtumo fakto, nei patikrinimo alkotesteriu rezultato neginčijo, davė išsamius parodymus apie vertinamą įvykį ir tai leidžia manyti, kad išvengti atsakomybės Z. G. nevengė. Apklausiamas įtariamuoju ir nagrinėjant bylą teisme Z. G. nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl taip elgėsi, tuo metu jam taip atrodė ir toks paaiškinimas, įvertinus nustatytą neblaivumą, yra pakankamai logiškas. Taigi šią aplinkybę vertinti kaip pakankamą paneigti manymui, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, nėra pagrindo. Manymo, kad Z. G. laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, nepaneigia ir aplinkybė, kad jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Viso proceso metu Z. G. tvirtino, kad vairuotojo pažymėjimo pasigedo po to, kai buvo sustabdytas ir ši jo versija jokiais objektyviais duomenimis nėra paneigta. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų apie galimą BPK 134¹ straipsnyje numatytos kardomosios priemonės pažeidimą, o prokuroro samprotavimai, kad Z. G. išvykimas į reisą į užsienį savaime suponuoja, jog jis pažeidė kardomosios priemonės sąlygas, yra paremtas tik prielaidomis. Atsižvelgiant į paminėtą, taip pat į tai, kad naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų po šioje byloje vertinamo įvykio Z. G. nepadarė, jau yra sumokėjęs konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (b. l. 148), informacijos apie jo neigiamą elgesį visuomenėje negauta, prokuroro argumentas, kad nuteistojo elgesys po įvykio neleidžia teigti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, atmetamas, kaip nepagrįstas.

11. Teisėjų kolegija, priešingai prokuroro pozicijai, neturi pagrindo abejoti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl V. B. tinkamumo būti laiduotoju. Kaip nurodyta šios nutarties 6 punkte, pagal BK 40 straipsnio 1 dalį nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai be kitų šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, yra teismo pasitikėjimo verto asmens prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-145-895/2018 ir kt.).

12. V. B. pateikė prašymą dėl Z. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriame nurodė, kad draugiškus santykius su Z. G. palaiko nuo mokymosi mokykloje, su juo nuolat artimai bendrauja, Z. G. yra jo darbuotojas, su juo atvirai pasikalba, sudėtingesnėse situacijose Z. G. prašo patarimų, į juos atsižvelgia ir pagalbą priima (b. l. 104). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme V. B. prašyme nurodytas aplinkybes patvirtino, iš jo paaiškinimų turinio matyti, kad Z. G. poelgį jis vertina neigiamai, jo neteisina, apie šį įvykį su Z. G. kalbėjo ir yra įsitikinęs, kad galės teigiamai jį įtakoti, kaip draugas ir kaip darbdavys (b. l. 119, 120). Aplinkybę dėl ilgalaikio, draugiško bendravimo su V. B. patvirtino ir Z. G. (b. l. 120). V. B. neteistas (b. l. 124), administracine tvarka baustas, tačiau už vairavimą esant neblaiviam ar kitus apsvaigus nuo alkoholio padarytus administracinius nusižengimus nebaustas nei karto, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 109–116). V. B. dirba, kaip minėta, yra bendrovės, kurioje dirba Z. G., direktorius. Į visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, jas įvertino ir pagrįstai sprendė, kad V. B. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, o jo galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra reali. Prokuroro skunde nurodoma aplinkybė, kad laiduotojas nei karto nėra lankęsis Z. G. namuose, nėra esminė sprendžiant dėl laiduotojo galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Apie tokią galimybę sprendžiama įvertinus šios nutarties 11 punkte aptartų aplinkybių visumą, kurią pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju įvertino teisingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. B., ne tik kaip Z. G. draugas, bet ir kaip darbdavys, įvertinus jį charakterizuojančius duomenis bei santykį su kaltininku, požiūrį į padarytą nusikaltimą, kaltininko elgesiui iš tikrųjų galės daryti realią įtaką.

13. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas Z. G. BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje nurodyti aiškūs, bylos duomenimis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįsti motyvai tiek dėl Z. G. atitikimo BK 40 straipsnio 1, 2 dalyje nurodytoms sąlygoms, tiek dėl V. B. tinkamumo būti laiduotoju. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.