Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl palūkanų priteisimo pagal ieškovo AB „Linas Agro“ ieškinį atsakovui V. K. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2013-12-05 ieškovas ir atsakovas sudarė sutartį Nr. 14P_SIR_01, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui augalų apsaugos priemones, trąšas, sėklas, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už pateiktas prekes iki PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos dienos (9-10 b.l.). Ieškovas vykdydamas sutartį pardavė atsakovui prekių, ko pasėkoje buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2013-12-12 Nr. 13/02090 – 8954,61 Lt (2593,43 Eur); 2013-12-31 Nr. 13/02558 – 19086,54 Lt (5527,84 Eur); 2014-01-22 Nr. 13/03251 – 2591,82 Lt (750,64 Eur); 2014-03-14 Nr. 13/03667 – 14707,55 Lt (4259,60 Eur); 2014-03-26 Nr. 13/01466 – 5042,07 Lt (1460,28 Eur); 2014-03-31 Nr. 13/01606 – 752,62 Lt (217,97 Eur); 2014-05-15 Nr. 13/02203 – 1069,64 Lt (309,79 Eur); 2014-07-08 Nr. 14/00066 – 1549,65 Lt (448,81 Eur) (11-18 b.l.). 2014-09-26 atsakovas V. K. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 39046,95 Lt (11308,78 Eur) sumai (19 b.l.). 11355,44 Eur skolą iš atsakovo išieškojo antstolė J. B. (20 b.l.). Už prievolės įvykdymo termino pažeidimą atsakovui buvo paskaičiuotos 785,19 Eur palūkanos (4 b.l.).

CK 6.38 str. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.371 str. nurodyta, kad pardavėjas-asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja nustatytu laiku perduoti savo pagamintus ar įsigytus daiktus pirkėjui nuosavybės teise pastarojo verslo poreikiams ar kitokiems su asmeniniais, šeimos ar namų ūkio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Civiliniai santykiai turi būti tvarkomi nepažeidžiant jų reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 1.2 str., t. y. subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise. Ieškovas perdavė atsakovui nuosavybės teise prekes, o atsakovas iki sąskaitose nurodyto termino už jas neatsiskaitė, liko skolingas ieškovui 11308,76 Eur, todėl darytina išvada, kad atsakovas laiku prievolės neįvykdė. Tokiu atveju galimas atitinkamų įstatymo nustatytų sankcijų – netesybų taikymas (CK 6.73, 6.258 str.).

Netesybos – tai įstatymų ar sutarties nustatyta pinigų suma, kurią kaltoji sutarties šalis (skolininkas) privalo mokėti kreditoriui jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d., 6.258 str. 1 d.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.260 str. 1 d.). Netesybos turi atlikti kompensuojamą funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita.

Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos reikalauti atlyginti kreditorius turi teisę neįrodinėdamas jų dydžio. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 str. 3 d.). Šalims sutartyje nustačius, kad netesybos (delspinigiai) mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, jiems ši nuostata yra privaloma (CK 6.189 str. 1 d.).

Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 str.). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (kreditoriaus prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 str.), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.). Kadangi šioje byloje ieškovas prašo priteisti palūkanas susidariusias iki civilinės bylos iškėlimo jos laikytinos kompensacinėmis palūkanomis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. kovo 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, išaiškino, kad kompensuojamosios palūkanos, reglamentuojamos CK 6.210 str., nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, ir CK 6.261 str., įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją. Šias palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 str., turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos. Nutartyje pažymėta, kad šios palūkanos nėra įskaitomos į priteistų nuostolių sumą, joms nėra taikytina įstatyme nustatyta netesybų įskaitymo į nuostolius taisyklė. Nutartyje papildomai išaiškinta, kad kreditorius įgyja teisę į kompensuojamųjų palūkanų apmokėjimą, po to, kai skolininkas atsisako atlyginti nuostolius geruoju. Todėl kompensuojamosios palūkanos apskaičiuojamos nuo momento, kai sueina kreditoriaus reikalavime nustatytas prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 str. 2 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui. Ieškovo paskaičiuotos palūkanos atitinka visus šiuos kriterijus.

Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 2 d.). Kai sandoris atitinka Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius ir jei kreditorius to reikalauja, taikytinos minėtame įstatyme nustatytos palūkanos. Sutartis sudaryta tarp dviejų ūkio subjektų, todėl konstatuotina, kad atitinka komercinio sandorio sąvoką, nurodytą Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 1 d. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 4 d., taikytinos 8,40 procentų (0,4 padidintas 8 procentiniais punktais) dydžio metinės palūkanos.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir ieškinys tenkintinas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą iš atsakovo priteisiant 785,19 Eur palūkanas.

Iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis (6 b.l.) (LR CPK 88, 93 str.) bei išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 785,19 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 19 ct) palūkanas ir 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) žyminį mokestį AB „Linas Agro“, į.k. 147328026.

Priteisti iš V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,30 Eur (keturis eurus 30 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.