Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB ,,Gjensidige“ pareikštą ieškinį atsakovui V. P., dėl dalies draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

6. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad transporto priemonė Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu (2018-11-01) buvo drausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju draudimu, draudėjas V. P.. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK pateiktoje informacijoje nurodyta, kad V. P. 2018-11-01, apie 12.45 val., (duomenys neskelbtini), kelias Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 15,50 km vairuodamas automobilį Opel Astra, nesilaikė saugaus atstumo, nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į kitą automobilį BMW. Abu automobiliai sugadinti, sužeistų nėra, tokiais veiksmais pažeidė KET 9 ir 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 str. 8 d.. Kaip teismo posėdžio metu nurodė V. P. jis gavo 5 Eur baudą, kurią sumokėjo. Pridedamos eismo įvykio fotonuotraukos. Atsakovas paaiškino, kad po eismo įvykio deklaracijos nepildė, buvo kviesta policija, kuri tyrė eismo įvykį. Po eismo įvykio draudimo bendrovei buvo pateikti duomenys, kad nukentėjusiajam A. Š. po eismo įvykio padaryta žala, paskaičiuota suma 20 192,99 Eur. Draudimo bendrovės atstovė paaiškino, kad ši suma susidarė automobilio BMW rinkos vertę, kuri yra 19 000,00 GBP atėmus iš liekanų vertės, kuri yra 4370 GBP, o apskaičiavus tai sudaro 15 513,00 GBP, kas eurais pagal pateiktus rašytinius įrodymus yra 18 325,43 Eur, pridedamas transporto inžinierių mokestis 35,02 Eur ir sureguliavimo išlaidos 1 832,54 Eur, bendra mokėtina suma nustatyta 20 192,99 Eur. Šią sumą draudimo bendrovė ADB Gjensidige išmokėjo nukentėjusiajam. Kaip nurodė ieškovės atstovė, nepaneigė ir atsakovas, per tris dienas V. P. neinformavo draudimo bendrovės apie įvykusį eismo įvykį. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ADB Gjensidige prašomą sumą išmokėjo negavę duomenų iš atsakovo apie eismo įvykio aplinkybes. 2019-06-05 ADB Gjensidige atsakovui V. P. siuntė pretenziją dėl atgręžtinio reikalavimo teise grąžintinos 4 038,60 Eur sumos. Tik tuomet atsakovas siuntė draudimo bendrovei jos reikalaujamus dokumentus, išdėstė įvykio aplinkybes ir pateikė iš policijos gautą informaciją.

7. Tarp šalių kilo ginčas dėl pareigos informuoti draudimo bendrovę apie įvykusį eismo įvykį. Taip pat atsakovas ginčija priteistiną iš jo 4 038,60 Eur sumą.

8. Draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas – sutartis. CK 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudimo įvykis. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atlyginimo riziką, be to, tai fiduciarinė sutartis, kuri yra grindžiama sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu.

9. CK 6.992 straipsnyje numatyta, kad jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi šio kodekso 6.185–6.187 straipsniai, o draudikas privalo sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir, prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui. Vadovaujantis CK 6.185 straipsnio 1 dalimi standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti (CK 6.185 str. 2 d.). Taip pat atsižvelgiama į prisijungusios sutarties šalies patirtį, susiklosčiusius šalių santykius, kitas aplinkybes, taip pat sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (LAT 2016-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016).

10. Atsakovas nurodė, kad po eismo įvykio kvietė policiją, kuri pildė visus reikalingus dokumentus. Paaiškino, kad jam kilo abejonė kas praneš draudimo bendrovei apie įvykį, tačiau buvo patikintas, kad viską sutvarkys ir praneš policija, nes dar turi būti atliekamas tyrimas ir nustatytas kaltas asmuo. Atsakovas neginčija, kad savo draudimo bendrovei ADB Gjensidige nepranešė apie eismo įvykį įvykusį 2018-11-01, tačiau buvo ramus, nes tai žadėjo padaryti policija.

11. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau ĮTPVCAPDS) 3.2.3 punkte nurodyta, kad per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui ar jo atstovui, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, draudiko prašymu suteikti žinomą informaciją apie autoavarijos aplinkybes bei dalyvius. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad jis nesijautė kaltu. Po eismo įvykio jie deklaracijos nepildė, kvietė policiją, kuri pildė visus reikiamus dokumentus, dar buvo atliekamas tyrimas, kad nustatyti kaltą asmenį. Ieškovės atstovė nurodė, kad vadovaujantis ĮTPVCAPDS 3.4 punktu, atsakovas turėjo vadovautis ne tik 3.2.3. punktu be ir LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kur nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, <...> apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Teismo vertinimu, vertinant šią įstatymo nuostatą, svarbu atsižvelgti, kad atsakovas yra biologas, jis vadovavosi tik vidiniu savo įsitikinimu, policijos argumentu, kad apie eismo įvykį bus pranešta, atsakovas yra tik prie sutarties prisijungusi šalis, kuri neturi specialių žinių, tam tikros susiformavusios patirties dėl sutarties vykdymo.

12. Draudimo sutartis yra fidicinarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu. Tai įpareigoja draudimo sutarties šalis bendradarbiauti ir atskleisti viena kitai žinomą informaciją. Atsakovą dėl informacijos nepateikimo suklaidino tai, kad jis buvo patikintas, jog informaciją draudimo bendrovei pateiks policija. Iš pateikiamų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ADB Gjensidige siekė gauti iš draudėjo informaciją apie eismo įvykį ir rašė prašymą V. P.. Kaip nurodė atsakovas jis į tokį prašymą nesureagavo. Gavęs pretenziją 2019-06-05 dėl 4 038,60 Eur sumos sumokėjimo pradėjo veikti ir teikė reikšmingą informaciją. Teismo vertinimu, atsakovas elgėsi pasyviai, nepilnai bendradarbiavo su draudimo bendrove, nebuvo tiek aktyvus kaip to reikalaujama tapačiose situacijose, todėl draudikui kilo atgręžtinio reikalavimo teisė į atsakovą. Atsakovas dėl bendradarbiavimo pareigos nevykdymo turi prisiimti kilusius neigiamus padarinius.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

14. Atsakovui neįvykdžius pareigos informuoti apie eismo įvykį per įstatymų numatytą laiką, kyla pareiga atlyginti dalį išmokėtos draudimo išmokos. Pagal Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles (toliau Taisyklės), atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį arba jeigu nesilaikė atsakingo draudiko nurodymų, raštu duotų po eismo įvykio (60.3; 60.4 punktai). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiga grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos atsakovui kilo atsižvelgiant į tai, kad jis draudikui nesuteikė informacijos apie 2018-11-01 įvykusį eismo įvykį. Draudėjo veiksmai, nesilaikant numatytų sutarčių sąlygų, vertinti, kaip nesąžiningi ir iš esmės pažeidžiantys įstatyme numatytus sutarčių vykdymo principus (CK 6.200 str.).

15. Ieškovė vadovaudamasi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 60.3 ir 60.4 punktų pagrindu prašo priteisti maksimalią galimą išmokėtos draudimo išmokos dalį – 20 procentų, kas sudaro 4 038,60 Eur. Atsakovas savo kaltės nemato, be to jam kyla abejonių dėl tokios didelės draudimo išmokos 20 192,99 Eur. Kaip nurodė bylos nagrinėjimo metu, atsakovo manymu, nukentėjusiojo automobilis BMW nebuvo tiek pažeistas, kad būtų nustatyta tokia didelė žala.

16. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys. Jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėta dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 22 straipsnyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (LAT 2011-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011, 2017-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-695/2017)

17. Pareiga grąžinti dalį išmokų draudikui dėl neinformavimo apie eismo įvykį yra sąlygota netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog draudėjui nevykdžius ar netinkamai vykdžius draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Kalto dėl eismo įvykio vairuotojo veiksmai sudarė pagrindą draudikei išmokėti draudimo išmoką, tačiau vien jie nesudaro pagrindo reikalauti draudimo išmokos iš draudėjo. Išmokėtos draudimo išmokos dalies išreikalavimo pagrindas buvo sutarties pažeidimas, <...> o ne vairuotojo dėl eismo įvykio kalti neteisėti veiksmai (LAT 2017-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-695/2017)

18. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Ieškovės atstovė nurodė, kad priteisti 20 procentų žalos atlyginimo prašo, jų manymu, nesant lengvinančių aplinkybių, dėl itin didelės žalos ir kaltų atsakovo veiksmų - nebendradarbiavimo.

19. Draudėjas išmokėjo nukentėjusiesiems draudimo išmoką, nes TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, kai transporto priemonės valdytojui atsirado civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo naudojant apdraustą transporto priemonę, nepaisant to, ar valdytojas vykdė draudimo sutarties sąlygas, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus.

20. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018-11-01 eismo įvykio metu atsakovas nespėjo sustabdyti automobilio, nes kaip šis nurodė, automobilis BMW buvo itin staigiai sustabdytas. Už ANK 417 straipsnio 8 dalies pažeidimą, V. P. skirta nurodymu 5 Eur bauda, kurią sumokėjo. Iš to manyti, kad V. P. savo kaltę pripažino, nutarimo neskundė. Tam atsakovas neprieštaravo ir teismo posėdžio metu. Bylos duomenimis nustatyta, kad sužalotų asmenų nebuvo, kaip nurodė atsakovas, A. Š. po eismo įvykio pats nuvažiavo su automobiliu BMW iki policijos komisariato, o jį nuvežė policija, nes jo automobilis nebevažiavo. Ši aplinkybė atsakovui kelia abejonių dėl tokios nepagrįstai didelės draudimo išmokos nukentėjusiajam. Dėl pareigos informuoti draudimo bendrovė, kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė atsakovas V. P., jis manė, kad apie eismo įvykį praneš policija, tai gi, pareiga informuoti bus įvykdyta, be to dar nebuvo nustatytas kaltas asmuo. Iš įstatymo nuostatų matyti, kad pareiga informuoti negali būti perkeliama kitiems asmenims, todėl vertintina kaip sutarties sąlygos pažeidimas. Šiuo atveju, kai po eismo įvykio nebuvo pildyta deklaracija, kviesta policija, kuri pildė dokumentus, o atsakovą policijos pareigūnai suklaidino dėl pareigos informuoti draudimo bendrovę apie eismo įvykį, nes atsakovas buvo tvirtai įsitikinęs, kad informuos policijos pareigūnai atlikę tyrimą, toks atsakovo elgesys nagrinėjamu atveju vertintinas kaip atitinkantis vidutiniškai protingo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus.

22. Draudikas kaip ir draudėjas turi dėti itin dideles pastangas ir stengtis kuo detaliau išsiaiškinti aplinkybes ir siekti bendradarbiavimo su draudėju. Iš bylos duomenų matyti, kad į draudėją, atsakovą V. P., draudimo bendrovė kreipėsi vieną kartą. Šiam nepateikus informacijos, buvo išmokėta prašoma draudimo išmokos suma 20 192,99 Eur (2019-05-27). Byloje nėra duomenų kiek laiko praėjus draudikas nukentėjusiajam išmokėjo prašomą sumą, kas kelia abejonių dėl draudimo bendrovės siekio bendradarbiauti su atsakovu tiriant įvykį. Taip pat, atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu draudimo bendrovės atstovės išsakytus argumentus, nenustatyta, kad dėl to, jog atsakovas V. P. neinformavo jos apie eismo įvykį, ši patyrė didelių ir neproporcingų išlaidų, kad būtent dėl neinformavimo susidarė šitokia draudimo išmokos suma (20 192,99 Eur), nes informavimo atveju ji būtų buvusi ženkliai mažesnė.

23. Įvertinus sutartyje nustatytos pareigos pažeidimo pobūdį, atsakovo elgesį, byloje nustatytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistinos grąžinti sumos dydis (20 procentų išmokėtos draudimo išmokos) yra per didelis. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, išdėstytas aplinkybes, inter alia į sutarties pažeidimo aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir reikšmingumą, į išmokėtos draudimo išmokos dydį, daro išvadą, jog nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, priteistinas nuostolių atlyginimo dydis mažintinas iki 10 procentų ieškovės išmokėtos draudimo išmokos, kaip atitinkančios teisingumo, protingumo principus bei proporcingos padarytam sutarties pažeidimui, t. y. iki 2 019,30 Eur.

24. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str., iš atsakovo V. P. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25. Atsakovas V. P. pateikė prašymą išdėstyti priteistos sumos mokėjimą, mokant kas mėnesį po 100 Eur.

26. Lietuvos Respublikos CPK 284 str. 1 d. nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti.

27. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai (CK 1.2 str.). Šių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus, turi būti išlaikyta jų teisėtų interesų pusiausvyra, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

28. Ieškovas yra stambi įmonė, valdanti didžiulius pinigų srautus, o atsakovas yra fizinis asmuo, pensinio amžiaus, faktas, kad jam suteikta antrinė teisinė pagalba rodo mažas pajamas. Priteistina suma (2 019,30 Eur) atsakovui yra gana didelė, palyginus su ieškovės turtine padėtimi. Šios skolos išdėstymas labai didelės įtakos ieškovės finansinei padėčiai nepadarytų, o atsakovui bent iš dalies padėtų spręsti jo problemas. Vadovaujantis abiejų šalių interesų pusiausvyros, teisingumo ir sąžiningumo principais, draudimo išmokos dalies mokėjimas išdėstytinas 20 (dvidešimties) mėnesių laikui.

29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

30. Nustatyta, kad atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba, išlaidos sudaro 195 Eur, ieškovas sumokėjo 92 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 101,67 Eur išlaidų už vertimo paslaugas, tai yra viso 193,67 Eur. Ieškinys tenkintinas 50 procentų. Teismo vertinimu, šalys sąžiningai ir protingai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, atsakovas turėjo antrinę teisinę pagalbą, kas rodo mažas jo pajamas, ieškovė patyrė išlaidų vertimui, tačiau šios išlaidas būtų patirtos ir nereiškiant ieškinio, nes pateikiami dokumentai turi būti išversti į Lietuvių kalbą. Teismas sutinkamai su CPK 93 straipsnio 4 dalimi, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, nepažeidžiant teisingos šalių interesų pusiausvyros, nukrypsta nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nusprendžia šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti nė vienai šaliai.

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., 279 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovės ADB ,,Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, buveinė: Žalgirio g. 90, LT-09303 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita. Nr. LT50 7044 0600 0109 6656, AB SEB bankas, naudai 2 019,30 Eur (du tūkstančius devyniolika eurų 30 ct) draudimo išmokos dalies, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, tai yra nuo 2 019,30 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2019 m. spalio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteistos draudimo išmokos dalies, tai yra 2019,30 Eur, mokėjimą išdėstyti 20 (dvidešimčiai) mėnesių ir įpareigoti atsakovą V. P. kas mėnesį mokėti ieškovei ADB Gjensidige po 101,00 Eur (vieną šimtą vieną eurą 00 ct) draudimo išmokos, paskutinį mėnesį mokant 100,30 Eur (vieną šimtą eurų 30 ct) draudimo išmokos dalies.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.