- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- AN2-301-530/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00316-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties G. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. M. (toliau – Institucija) 2022 m. liepos 5 d. nutarimu, G. M. (toliau – G. M.) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2022 m. balandžio 9 d., 09.18 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi (nustatytas 0,53 promilės girtumas), kai nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos baudos įvykdymo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. G. M. paskirta 1000 Eur bauda, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams bei automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos (2390 Eur) išieškojimas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutarta G. M. skundo netenkinti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Skunde apygardos teismui G. M. prašo Institucijos 2022 m. liepos 5 d. nutarimą pakeisti: perkvalifikuoti jos padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 427 straipsnio 1 dalies į ANK 422 straipsnio 5 dalį ir už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti jai dvi administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis užraktas. Neįžvelgus pagrindų tenkinti nurodytą prašymą, G. M. prašo Institucijos 2022 m. liepos 5 d. nutarimą pakeisti: už ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jai trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 24 mėnesių bei panaikinti konfiskuotino turto vertės išieškojimą arba jį sumažinti iki 800 Eur, taip pat sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą – baudą iki 500 Eur arba pakeisti paskirtą baudą kita administracine nuobauda – viešaisiais darbais. Paskirtąją piniginę baudą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.
3.1. G. M. skunde nurodo, kad Institucija nepagrįstai jos 2022 m. balandžio 9 d. padarytą administracinį nusižengimą kvalifikavo kaip padarytą pakartotinai, t. y. pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Skunde teigiama, kad pakartotinumo sąvoka ANK specialiosios dalies, numatančios atsakomybę už atskirus administracinius nusižengimus, straipsnyje besąlygiškai siejama su paskirtos nuobaudos įvykdymu. Apeliantė nurodo, kad ji neturi nepanaikinto ar neišnykusio teistumo už nusikalstamą veiką, kurią būtų padariusi neblaivi arba apsvaigusi nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodama transporto priemonę. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra priskiriamas prie administracinio poveikio priemonių (ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas) todėl nelaikytinas administracine nuobauda (ANK 23 straipsnio 1 dalis). G. M. skunde nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu ji buvo nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5dalį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą jai buvo paskirta 800 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Administracinio poveikio priemonė buvo vykdoma nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. (teisę vairuoti G. M. nurodo susigrąžinusi 2020 m. gruodžio 15 d.) Vieneri metai nuo administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones įvykdymo yra 2021 m. rugpjūčio 16 d., todėl 2022 m. balandžio 9 d., kuomet ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, jau buvo praėję vieneri metai nuo administracinio poveikio priemonės įvykdymo.
3.2. Institucija 2022 m. liepos 5 d. nutarime nurodė, kad už 2019 m. rugpjūčio 17 d. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymo data – 2021 m. liepos 19 d., o administracinės nusižengimas, dėl kurio G. M. nagrinėjamu atveju patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, padarytas 2022 m. balandžio 9 d., dėl ko, Institucija sprendė, jog nėra praėję vieneri metai nuo paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymo už turėtą administracinį nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Apeliantės teigimu, Institucija tokį sprendimą priėmė įvertinusi tik aplinkybes, susijusias su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones ir nuobaudos įvykdymo terminais, tačiau nepasisakė ir neįvertino su paskirta bauda susijusių aplinkybių.
3.3. Skunde nurodoma, kad formuojama teismų praktika nėra vienareikšmė ir galutinai susiformavusi, tačiau teismų praktikoje nėra atvejo, kuomet yra praėję vieneri metai nuo administracinio poveikio priemonės, o bauda, valdžios institucijai sudarius sąlygas, buvo mokama dalimis, pagal suderintą grafiką, prieš tai neinformavus jokiais būdais apie nuobaudos vykdymo dalimis sukeliamas teisines pasekmes, t. y. kad tik praėjus metams po visos baudos sumokėjimo, asmuo bus laikomas nekaltu.
3.4. Skunde G. M. cituoja ANK 40 straipsnio nuostatas, nurodydama, kad teismų praktikoje dar nėra išaiškinta kaip gali būti suprantama frazė „iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos“. Apeliantės teigimu, galima manyti, kad yra pateikiami alternatyvūs variantai, t. y. turi būti praėję vieneri metai nuo administracinės nuobaudos įvykdymo dienos ar vieneri metai nuo administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Tai, pasak G. M., suponuoja manymą, kad asmeniui, kuriam paskirta tik administracinė nuobauda, jo atžvilgiu pakartotinumas bus tada, kai jis padarys naują administracinį nusižengimą nepraėjus vieneriems metams nuo administracinės baudos įvykdymo (baudos sumokėjimo) momento, o tam asmeniui, kuriam be administracinės nuobaudos paskirta ir administracinio poveikio priemonė, pakartotinumas bus tada, kai jis naują administracinį nusižengimą padarys nepraėjus vieneriems metams nuo administracinio poveikio priemonės įvykdymo momento.
3.5. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju jau buvo praėję vieneri metai nuo paskirtos administracinio poveikio priemonės įvykdymo. G. M. teigimu, kad jei pakartotinumas visgi yra tuomet, kai nėra praėję vieneri metai nuo administracinės nuobaudos įvykdymo (baudos sumokėjimo) ir kartu vieneri metai nuo administracinio poveikio priemonės įvykdymo (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pasibaigimo), pastebėtina, jog nors formaliai nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu ir nebuvo praėję vieneri metai nuo paskirtos administracinės nuobaudos (baudos sumokėjimo) įvykdymo, kas buvo 2021 m. liepos 19 d., tačiau tokiai situacijai susidaryto įtakos turėjo valdžios institucijų veiksmai.
3.6. Apeliantė nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. paskirtos 800 Eur baudos dėl sunkios savo materialinės padėties negalėjo sumokėti iš karto. 2020 m. gruodžio 26 d. su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) buvo sudaryta Mokestinės paskolos sutartis, pagal kurią nustatytas baudos, už padarytą administracinį nusižengimą, išdėstymo/atidėjimo laikotarpis nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d., mokėjimo pradžią atidedant iki 2020 m. gruodžio 25 d. bei sudarytas mokestinės nepriemokos/baudos už administracinį nusižengimą ir palūkanų sumokėjimo grafikas. Paskutinė įmoka atlikta 2021 m. liepos 19 d. G. M. teigimu, mokėdama jai paskirtą baudą pagal nustatytą grafiką, ji net neįtarė, kokias pasekmes jei sukelia nuobaudos vykdymas dalimis ir jos teigimu, šioje situacijoje negali būti taikomas protingo asmens elgesio standartas, kuris reiškia, kad asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Apeliantės teigimu, baudos mokėjimas dalimis nagrinėjamu atveju reiškia padėties apsunkinimą be teisėto pagrindo, apie tai iš anksto neinformuojant. G. M. manymu, atidedant/išdėstant jai paskirtos baudos mokėjimą, VMI privalėjo nurodyti, kokias pasekmes sukelia nuobaudos (baudos) vykdymas dalimis, t. y. kad asmuo nebus laikomas baustu tik po to, kai praeis vieneri metai nuo baudos sumokėjimo. Apeliantės manymu, dėl šios aplinkybės reikia kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kuris išaiškintų, ar baudos už paskirtus administracinius nusižengimus atidėjimas/išdėstymas net iki 5 metų, neinformuojant pažeidėjo apie teisines pasekmes, t. y. kad tik po visiško baudos sumokėjimo praėjus vieneriems metams pažeidėjas bus laikomas nebaustu administracine tvarka, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. G. M. teigimu, nagrinėjamu atveju taip pat buvo pažeista ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, t. y., kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Pasak apeliantės, nuobaudos įvykdymo terminas turėtų būti datuojamas 2020 m. gruodžio 25 d., t. y. nuo to momento, nuo kurio buvo pradėtos ir reguliariai vykdomos įmokos už administracinį nusižengimą.
3.7. Apeliaciniame skunde G. M. taip pat prašo, neperkvalifikavus jos veiksmų iš ANK 427 straipsnio 1 dalies į ANK 422 straipsnio 5 dalį, jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skunde ji nurodo, kad priimant Institucijos nutarimą net nebuvo svarstomas klausimas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų jos atžvilgiu taikymo. Apeliantė nurodo, kad ji labai kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi. Ji teigia, kad alkoholio atsisakė visiškai ir toks įvykis jos gyvenime nebepasikartos. Apeliantė nurodo, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, visiškai neįvertino tos aplinkybės, jog alkoholį apeliantė vartojo vakare, o už vairo sėdosi tik kitą rytą, dėl turėjo būti įvertinta, kad jis administracinis nusižengimas nagrinėjamu atveju padarytas dėl neatsargumo. G. M. teigimu, pareigūnams sustabdžius jos vairuojamą automobilį ir paprašius pasitikrinti blaivumą, ji nesipriešino, po patikrinimo savo kaltę iškart pripažino, administracinės atsakomybės nevengė. Nusižengimą ji padarė ne darbo dieną, oro sąlygos buvo geros, beveik nebuvo jokio eismo, todėl tikimybė sukelti eismo įvykį buvo maža. Tądien jos atžvilgiu neužfiksuota kitų administracinių nusižengimų. Apeliantė nurodo, kad priklausomybės ligomis, tame tarpe ir dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo, ji neserga. Teisė vairuoti jai buvo sustabdyta nuo 2022 m. balandžio 9 d. ir šio draudimo ji nepažeidė. Per savo vairavimo patirtį yra padariusi tik vieną KET pažeidimą, paskirtos baudos sumokėtos. G. M. nurodo, kad yra susituokusi, jos mama mirusi, o tėvas ir brolis su ja nebendrauja. Ji gyvena kartu su uošviais, kurie turi sveikatos problemų ir kuriais ji rūpinasi. Uošviai ją charakterizuoja kaip geranorišką, pagarbiai bendraujančią, paslaugią. Buvusios darbovietės viršininkas ją taip pat charakterizuoja kaip pavyzdingą, lojalią, atsakingą, sąžiningą, mandagią, paslaugią darbuotoją ir pažymi, jog per visus darbo metus įmonėje nė karto neteko suabejoti jos teigiama reputacija. Apeliantė prašo įvertinti ir aplinkybes, pagrindžiančias specialiosios teisės turėjimo poreikį. Šiuo metu ji yra bedarbė, aktyviai dalyvauja darbo ieškančių asmenų programose. Visi jos ankstesni darbai yra tampriai susiję su automobilio vairavimu. Anksčiau ji dirbo taksi vairuotoja, autodetalių tiekėja. Galimybes įsidarbinti riboja ne tik teisių neturėjimas, tačiau ir prasta sveikatos būklė – (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Dėl šių ligų ji negali dirbti aktyvaus fizinio darbo, kelti didesnių svorių. Apeliantė nurodo, kad ji gyvena labai mažame miestelyje ir jos gyvenamojoje vietoje darbo vietų pasiūla yra ribota. Viešasis transportas, su kuriuo ji galėtų nuvykti į Vilnių, važiuoja retai. G. M. nurodo, kad jos vyras yra įkalinimo įstaigoje, todėl ji viena rūpinasi savo uošviais, kadangi daugiau vaikų jie neturi. Apeliantės gaunamos vienintelės pajamos – 300 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka. Paskirta 1000 Eur bauda, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 2390 Eur išieškojimas ir uždraudimas 3 (trims) metams vairuoti automobilį tampa neproporcingai didele našta.
Atsiliepimas
4. Institucija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
G. M. skundas atmetamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas R. M. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį klausimas jos veiksmų vertinimo kaip pakartotinių kontekste. Skunde teigiama, kad apeliantės veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. R. M. skunde taip pat prašo teismui nusprendus jos veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, jos atžvilgiu pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs G. M. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus, taip pat skundo nagrinėjimui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas objektyviai ir nešališkai įvertino visas bylos aplinkybes, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. apeliacinį skundą teisinio pagrindo nėra.
7. ANK 40 straipsnyje yra apibrėžiamas administracinių nusižengimų pakartotinumas. Minėtame straipsnyje nurodyta, jog jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad G. M. 2019 m. rugpjūčio 17 d. buvo nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir jai paskirta 800 Eur bauda, uždraudžiant naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Administracinio poveikio priemonės vykdymo terminas – 2019 m. rugpjūčio 17 d. – 2020 m. rugpjūčio 16 d. Teisę vairuoti G. M. susigrąžino 2020 m. gruodžio 15 d. Sutiktina, kad 2022 m. balandžio 9 d., kuomet būdama neblaivi apeliantė vairavo transporto priemonę, buvo praėję daugiau nei vieneri metai nuo administracinio poveikio priemonės įvykdymo. Nors savo skunde apeliantė lingvistiniu požiūriu analizuoja ANK 40 straipsnio nuostatas, nurodydama, kad minėtame straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja manymą, jog asmeniui, kuriam paskirta tik administracinė nuobauda, jo atžvilgiu pakartotinumas bus tada, kai jis padarys naują administracinį nusižengimą nepraėjus vieneriems metams nuo administracinės baudos įvykdymo (baudos sumokėjimo) momento, o tam asmeniui, kuriam be administracinės nuobaudos paskirta ir administracinio poveikio priemonė, pakartotinumas bus tada, kai jis naują administracinį nusižengimą padarys nepraėjus vieneriems metams nuo administracinio poveikio priemonės įvykdymo momento, tačiau teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Analizuojant ir aiškinant ANK 40 ir 427 straipsnių konkurenciją, negalima vadovautis vien tik lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, o būtina atsižvelgti į analizuojamų normų esmę, jų reglamentavimo tikslus. Administracinių nusižengimų pakartotinumas lemia didesnį asmens ir jo teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kadangi asmeniui ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai anksčiau taikytinomis poveikio priemonėmis pasiekti nebuvo. Šiems tikslams pasiekti asmeniui skiriamos ne tik administracinės nuobaudos, tačiau ir administracinio poveikio priemonės, todėl būtent konstatavus jų visumos nepakankamumą teisei priešingiems veiksmams užkardyti, gali būti sprendžiama apie asmens veiksmų pakartotinumą. Įvertinus anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti aplinkybę, kada buvo sumokėta G. M. 2019 m. rugpjūčio 17 d. paskirta 800 Eur bauda.
8. Kaip nurodo skunde ir pati apeliantė, tarp jos ir VMI 2020 m. gruodžio 11 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18 – 20), kuri patvirtina, kad G. M. 2019 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu paskirtos 800 Eur baudos mokėjimas išdėstomas laikotarpiui nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. mokėjimo pradžią atidedant iki 2020 m. gruodžio 25 d. Iš į bylą pateikto VMI rašto (b. l. 64) matyti, kad paskutinę įmoką pagal 2020 m. gruodžio 11 d. sutartimi nustatytą mokėjimų laikotarpį, G. M. įmokėjo 2021 m. liepos 19 d., todėl sutiktina tiek su Institucijos, tiek su apylinkės teismo išvada, kad 2022 m. balandžio 9 d. dar nebuvo praėję vieneri metai nuo apeliantei paskirtos nuobaudos (baudos) įvykdymo. Savo skunde G. M. visiškai nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti laikytina, kad nuobaudos įvykdymo terminas yra 2020 m. gruodžio 25 d., t. y. nuo to momento, nuo kurio buvo pradėtos ir reguliariai vykdomos įmokos už administracinį nusižengimą, kadangi tą dieną apeliantė privalėjo sumokėti pirmąją įmoką pagal jai nustatytą baudos už administracinį nusižengimą ir palūkanų sumokėjimo grafiką. Atmetant šiuos skundo argumentus pažymėtina, kad likusi baudos dalis minėtą dieną sumokėta nebuvo, todėl ši data negali būti laikoma kaip visiško nuobaudos įvykdymo diena. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad kaip teisingai nurodoma ir skundžiamoje nutartyje, VMI neprivalo asmeniui išaiškinti, kad sudarant mokestinės paskolos sutartį, nuobaudos įvykdymo terminas nusikels. Apeliantė, sudarydama sutartį, pati privalėjo pasidomėti tokios sutarties teisinėmis pasekmėmis, tačiau to nepadarė ir ši aplinkybė nešalina jos administracinės atsakomybės nagrinėjamu atveju.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų
9. Skunde G. M. prašo neperkvalifikavus jos veiksmų iš ANK 427 straipsnio 1 dalies į ANK 422 straipsnio 5 dalį, jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (iki 24 mėnesių), panaikinti konfiskuotino turto vertės išieškojimą arba jį sumažinti iki 800 Eur, taip pat sumažinti paskirtą baudą iki 500 Eur arba pakeisti ją į viešuosius darbus.
10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
11. Aiškinant šio instituto taikymą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015 ir kt.).
12. Nagrinėjamu atveju G. M. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, tačiau ir žmonių gyvybei bei sveikatai, o pakartotinis pavojingas elgesys po to, kai asmuo buvo nubaustas už analogišką veiką rodo, jog anksčiau paskirta bauda ir specialiosios teisės atėmimas, nuobaudos tikslų, numatytų ANK 42 straipsnyje, nepasiekė, apeliantė jokių teigiamų išvadų nepadarė, pasirinko elgtis neatsakingai, taip keldama grėsmę ne tik sau, tačiau ir kitiems kelių eismo dalyviams. Visos apeliantės skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su darbu, poreikiu vairuoti, uošvių sveikatos problemomis ir t. t., egzistavo dar iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau G. M., praeityje jau bausta už analogiško administracinio nusižengimo padarymą ir žinodama jai už tokį elgesį gresiančias pasekmes, pasirinko priešingą teisei ir neatsakingą elgesį, dėl kurio, tik atsitiktinumo dėka, nekilo sunkių pasekmių. Nagrinėjamu atveju G. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta tiek minimali bauda (1000 Eur), tiek minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas (3 metai), todėl švelninti ją atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus teisinio pagrindo nėra. Vien ta aplinkybė, kad paskirta nuobauda ar administracinio poveikio priemonė sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra laikoma išskirtine aplinkybe, kuri sudarytų pagrindą jos neskirti ar ją žymiai sušvelninti. G. M., prieš pakartotinai padarydama tyčinį, itin pavojingą eismo saugumui KET pažeidimą, privalėjo numatyti neigiamas pasekmes, kilsiančias tiek jai pačiai, tiek ir jos artimiems žmonėms ir prisiimti atsakomybę dėl jų. Pažymėtina, kad asmens ar kitų asmenų sveikatos būklė ir kitos panašios aplinkybės, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tokiose bylose savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išimtinai švelnios, atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos skyrimą.
13. Skunde G. M. taip pat prašo panaikinti konfiskuotino turto vertės išieškojimą arba sumažinti jį iki 800 Eur. Vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą minėto apeliacinio skundo argumento kontekste pažymėtina, kad analogišką prašymą apeliantė buvo pateikusi ir apylinkės teismui. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino Institucijos nutarimo motyvus, kuriais buvo grindžiamas sprendimas išieškoti iš G. M. konfiskuotino turto vertę. Vertinant nurodytą apeliantės prašymą, pažymėtina, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinį nusižengimą G. M. padarė su automobiliu „Opel Signum“, kuris nuosavybės teise priklauso jos uošviui, kuris, kaip nustatyta bylos duomenimis, nežinojo, kad G. M. už vairo sėdo būdama neblaivi. Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad transporto priemonės savininkas nežinojo, jog automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, pagrįstai buvo nuspręsta konfiskuotino turto vertę išieškoti iš asmens, padariusio administracinį nusižengimą. Konfiskuotino turto – automobilio „Opel Signum“ vertė nustatyta atsižvelgus į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurioje nurodyta, kad minėto automobilio rinkos vertė yra 2390 Eur (b. l. 72), todėl būtent tokią sumą ir buvo nuspręsta išieškoti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Tokios praktikos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal duomenis apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos kainą, vadovaujantis byloje esančiais VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje duomenimis (b. l. 72). Apeliantė, teikdama skundą apygardos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje esančius duomenis, todėl pagrindo mažinti konfiskuotino turto – automobilio „Opel Signum“ vertę atitinkančios sumos dydį nagrinėjamu atveju nėra.
14. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad G. M. savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, todėl jos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį nepakeistą ir G. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.