Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. K. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Byloje ginčas kilo dėl VDAI Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą dėl vaizdo duomenų rinkimo ir tvarkymo. Taigi byloje nagrinėjimo ginčo ribos – ar VDAI turėjo teisinį pagrindą atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pripažindama, jog ginčo situacija atitinka BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte reglamentuotą išimtį, kuomet BDAR nuostatos netaikomos ir todėl ginčo skundas nepatenka į VDAI kompetencijos ribas.

5.1. 2024 m. birželio 25 d. pareiškėja, atstovaujama advokatės A. Pilionės, kreipėsi į VDAI su 2024 m. birželio 21 d. skundu (registruota Nr. 1R-4201(2.13 Mr). Iš skundo turinio nustatyta, jog jame buvo: įvardintas skundžiamas fizinis asmuo – M. R.; skundo dalykas – vaizdo duomenų tvarkymas: asmuo neteisėtai, neturėdamas teisinio pagrindo, leidimo, nepertraukiamai filmuojama viešą vietą, kurios teritorijos aprėptis nėra aiški; nurodyti galimi subjekto teisių pažeidimai: teisė gauti informaciją apie duomenų tvarkymą, teisė susipažinti su duomenimis; teisė reikalauti ištrinti duomenis, teisė apriboti duomenų tvarkymą, teisė nesutikti su duomenų tvarkymu; nurodyta, kad buvo ne kartą kreiptasi į duomenų valdytoją dėl skunde išdėstytų aplinkybių, kameros nepašalintos; nurodytas sutikimas taikiai išspręsti skundo nagrinėjimą skundžiamam asmeniui patenkinus skundo reikalavimą – panaikinti neteisėtai įrengtas kamera arba užtikrinti jų naudojimą pagal įstatymų reikalavimus; suformuluotas prašymas – pripažinti skundą pagrįstu, įpareigoti M. R. pašalinti kameras. Skundo formoje pateikti detalesni situacijos paaiškinimai, iš kurių matyti, jog VDAI skundu buvo pateikta informacija, kad: filmuojama daugiabučio namo teritorija; DNSB „Ž.“ kėlė klausimą dėl tokių veiksmų teisėtumo M. R. atsisakius panaikinti kameras; DNSB „Ž.“ Visuotinio narių susirinkimo protokolu 2024 m. balandžio 13 d. buvo priimtas daugiabučio namo savininkų bendrijos narių sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta daugiabučio namo kiemo stebėjimo tvarka, pagal kurią vaizdo kamerų įrengimu ir duomenų tvarkymu rūpinasi DNSB „Ž.“; M. R. daugiabučio namo teritoriją filmuoja neturėdamas DNSB „Ž.“ narių sutikimo; vienos iš M. R. įrengtų kamerų aprėptis yra labai didelė ir viršija bendrijos teritoriją bei vaizdo stebėjimas nukreiptas ir į privačią aplinką, t. y. stebimi langai, filmuojama butų viduje; 2024 m. gegužės 13 d. UAB „Sabelija“ atliko statinio apžiūrą, surašė aktą, kuriame taip at nurodė stebėjimo teisėtumo sąlygas, su kuriomis gyventojai buvo supažindinti viešai, tačiau M. R. į nurodymus nesureagavo.

5.2. VDAI kartu su skundu pateikto 2024 m. balandžio 13 d. DNSB „Ž.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), narių visuotinio surinkimo turinys patvirtina faktinę aplinkybę, jog DNSB „Ž.“ bendrijos nariai svarstė neteisėtai, be bendrijos pritarimo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros panaikinimo klausimą ir nutarė: išsiaiškinti dėl be bendrijos pritarimo įrengtos buto Nr. (duomenys neskelbtini) (R.) vaizdo stebėjimo kameros, nukreiptos į gyvenamo namo langus, įrengimo teisėtumo bendrijos teritorijoje; kreiptis į VDAI.

5.3. VDAI kartu su skundu pateikto 2024 m. gegužės 13 d. UAB „Sabelija“ statinio apžiūros, atliktos kasmetinės DNSB „Ž.“ gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), akto Nr. (duomenys neskelbtini) 7 punkte (kita) fiksuoti: pastebėti defektai, deformacijos, gedimai – pastatytos kameros, kurios fiksuoja bendro naudojimo zonas, reikalingas bendrasavininkių sutikimas; rekomenduojami darbai defektams pašalinti – vaizdo stebėjimui yra keliami bendrieji BDAR 5 straipsnio ir 6 straipsnio 1 dalies f punkto reikalavimai. Vaizdo stebėjimo kameros turi būti įrengiamos ir naudojamos laikantis teisės aktų reikalavimų, vadovaujantis CK 4.75 straipsnio nuostatomis, bendraturčių sutikimas yra būtinas, todėl reikalinga gauti bendrasavininkių raštiškus sutikimus, siekiant nepažeisti žmogaus privataus gyvenimo apsaugą reglamentuojančių materialinės teisės normų.

5.4. Pareiškėjos skundas nebuvo VDAI išnagrinėtas iš esmės, nes Sprendimu jį buvo atsisakyta nagrinėti BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkto ir ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais. Sprendime nurodytas teisinis pagrindas apskundimo tvarka, fiksuotos faktinės aplinkybės, jog: skundžiamas asmuo M. R. neteisėtai, neturėdamas teisinio pagrindo ir leidimo, filmuoja namo bendrijos teritoriją ir viešą vietą; pareiškėja I. K. prašo įpareigoti skundžiamą asmenį pašalinti vaizdo stebėjimo kamerą. Taip pat atliktas faktinių aplinkybių vertinimas, jog: bendraturčių bendros teritorijos stebėjimas (atitinkamai vaizdo duomenų tvarkymas), jeigu jis yra vykdomas išimtinai asmeniniais ar namų ūkio priežiūros tikslais, nesiejant to su atitinkama profesine ar komercine veikla, nepatenka į BDAR taikymo apimtį pagal BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtintą išimtį; bendrosios dalinė nuosavybės teise valdomos teritorijos stebėjimui taikytina BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtinta išimtis, kadangi pagal skunde pateiktas aplinkybes skundžiamo asmens vykdomas vaizdo stebėjimas nėra siejamas su jo profesine ar komercine veikla; nustačius, kas skundžiamo asmens veiksmai (kamera vykdomas vaizdo stebėjimas) priskirtini BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtintai išimčiai, o tokiam duomenų tvarkymui BDAR nuostatos nėra taikomos, be to, pareiškėja skundžiasi ir dėl jos privataus gyvenimo galimų pažeidimų, kurių vertinimas nepatenka į VDAI kompetencijos ribas, pareiškėjo skundą atsisakyta nagrinėti kaip nepriklausantį VDAI kompetencijai.

6. Pareiškėja su ginčijamu VAI Sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

7. VDAI atlieka BDAR 57 straipsnio 1 dalyje nustatytas priežiūros institucijos užduotis (ADTAĮ 11 straipsnio 1 dalis), tame tarpe ir nagrinėja skundus, kuriuos pagal 80 straipsnį pateikė duomenų subjektas arba įstaiga, organizacija ar asociacija, ir tinkamu mastu tiria skundo dalyką, taip pat per pagrįstą laikotarpį informuoja skundo pateikėją apie skundo tyrimo pažangą ir rezultatus, visų pirma tais atvejais, kai būtina tęsti tyrimą arba derinti veiksmus su kita priežiūros institucija, bei atlieka tyrimus šio reglamento taikymo srityje, be kita ko, remiantis iš kitos priežiūros institucijos arba kitos valdžios institucijos gauta informacija (BDAR 57 straipsnio 1 dalies f ir h papunkčiai). BDAR 55 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekviena priežiūros institucija turi kompetenciją savo valstybės narės teritorijoje vykdyti pagal šį reglamentą jai pavestas užduotis ir naudotis pagal šį reglamentą jai suteiktais įgaliojimais.

8. VDAI įgaliojimai ir teisės yra įtvirtinti ADTAĮ 12 straipsnyje. Vadovaujantis ADTAI 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu, skundą dėl BDAR pažeidimų turi teisę pateikti duomenų subjektas, nurodytas BDAR 77 straipsnio 1 dalyje. ADTAĮ 24 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad prie skundo, kurį pateikia pareiškėjo atstovas, turi būti pridėtas pareiškėjo atstovo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, skunde turi būti nurodoma: 1) adresatas – priežiūros institucija; 2) skundo surašymo data; 3) pareiškėjo ir jo atstovo, jeigu jis yra, duomenys: a) fizinio asmens vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys; b) juridinio asmens pavadinimas, kodas ir kontaktiniai duomenys; c) atstovavimo pagrindas, kai skundą pateikia pareiškėjo atstovas; 4) skundžiamo asmens tapatybė (juridinio asmens pavadinimas ir kodas, fizinio asmens vardas ir pavardė), kontaktiniai duomenys, jeigu jie žinomi; 5) skundžiamų veiksmų (neveikimo) apibūdinimas, jų padarymo laikas ir aplinkybės; 6) pareiškėjo prašymas priežiūros institucijai; 7) pareiškėjo ar jo atstovo, jeigu jis yra, parašas; skundas, pateikiamas elektroninėmis priemonėmis, turi būti pasirašytas pareiškėjo ar jo atstovo, jeigu jis yra, kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas tokiu būdu, kuriuo užtikrinama elektroninė asmens atpažintis ir teksto autentiškumas.

9. ADTAĮ 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad prie skundo turi būti pridėti turimi dokumentai, reikalingi skundui nagrinėti, ar jų aprašymas. Prieš VDAI pateikdamas skundą, susijusį su galimais vaizdo stebėjimo teisėtumo pažeidimais, pareiškėjas turi žodžiu arba raštu kreiptis į vaizdo stebėjimą vykdantį asmenį (jeigu pareiškėjui žinoma jo tapatybė ir (ar) kontaktiniai duomenys) dėl informacijos apie vykdomą vaizdo stebėjimą gavimo. Jeigu vaizdo stebėjimą vykdantis asmuo nepateikia pareiškėjui informacijos apie vykdomą vaizdo stebėjimą per vieną mėnesį nuo pareiškėjo kreipimosi, pateikta informacija pareiškėjo netenkina arba jis neturi galimybės kreiptis į vaizdo stebėjimą vykdantį asmenį, pareiškėjas turi teisę pateikti skundą. Kartu su skundu turi būti pateikta informacija apie pareiškėjo kreipimąsi į vaizdo stebėjimą vykdantį asmenį ir šio asmens atsakymo, jeigu jis pateiktas, pareiškėjui kopija arba nurodytos priežastys, dėl kurių nėra galimybės kreiptis į šį asmenį (ADTAĮ 24 straipsnio 8 punktas).

10. ADTAĮ 28 straipsnis nustato teisę VDAI pareikalauti iš pareiškėjų papildomos informacijos bei dokumentų, reikalingų skundui nagrinėti, kartu įpareigojant išaiškinti papildomos informacijos bei dokumentų nepateikimo padarinius.

11. Aprašo 1 punkte nustatyta, kad Aprašas reglamentuoja VDAI gautų fizinių ir juridinių asmenų skundų nagrinėjimo eigą ir procedūras. Pagal Aprašo 16 punktą, jeigu VDAI mano, jog būtina patikslinti skundo esmę ar skundo reikalavimus, pateikti papildomus dokumentus ar duomenis, kurie reikalingi išspręsti skundo priėmimo klausimą, VDAI raštu informuoja pareiškėją apie skundo trūkumus ir nustato ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą jiems pašalinti. Pastaruoju atveju, skundas laikomas gautu Inspekcijoje tik gavus patikslintą informaciją ir tik tuomet išsprendžiamas skundo priėmimo klausimas.

12. ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti atsisakymo nagrinėti skundą pagrindai, tarp jų – kai skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai (2 punktas). Kai skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai, priežiūros institucija per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą perduoda skundą ar jo dalį kompetentingai institucijai ir apie tai praneša pareiškėjui. Kai kompetentinga institucija yra teismas, skundas ar jo dalis grąžinamas pareiškėjui pateikiant informaciją, kur jam reikėtų kreiptis (ADTAI 27 straipsnio 2 dalis).

13. BDAR preambulės 18 punkte bei 2 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta, kad šis reglamentas netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenis fizinis asmuo tvarko vykdydamas grynai asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla. Asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą gali sudaryti, be kita ko, susirašinėjimas ir adresų saugojimas arba naudojimasis socialiniais tinklais ir internetinė veikla, vykdoma atliekant tokią veiklą. Tačiau šis reglamentas taikomas duomenų valdytojams arba duomenų tvarkytojams, kurie suteikia priemones asmens duomenų tvarkymui vykdant tokią asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą; šis reglamentas netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo teismas (toliau – ir ESTT) 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo bylos F. R. (C-212/13) 31 punkte yra konstatavęs, kad asmens duomenų tvarkymas patenka į Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antros įtraukos (teismo pastaba: atitinka BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte išimtie sąlygą) taikymo sritį, tik jei jį duomenų tvarkytojas atlieka išimtinai asmeninėje ar namų ūkio sferoje. Pasak ESTT, ši nuostata turi būti aiškinama griežtai. Griežto aiškinimo taikytinumą patvirtina ir pati šios nuostatos formuluotė, pagal kurią iš Direktyvos 95/46 taikymo srities pašalintas duomenų tvarkymas, atliekamas užsiimant ne paprastai asmenine ar namų ūkio veikla, bet „tik“ asmenine ir namų ūkio veikla (ESTT 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo bylos F. R. (C-212/13) 29–30 p.). ESTT taip pat yra nurodęs, jog Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką reikia aiškinti kaip numatančią tik tokią veiklą, kuria privatūs asmenys užsiima, neperžengdami privataus ar šeimos gyvenimo ribų; veikla negali būti laikoma tik asmenine ar namų ūkio veikla, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą, kai ja siekiama suteikti prieigą prie asmens duomenų neapibrėžtam asmenų ratui arba kai tokia veikla, kad ir iš dalies, apima viešąją erdvę ir todėl yra nukreipta į duomenis tvarkančio asmens privačios sferos išorę (žr., ESTT 2018 m. liepos 10 d. sprendimo byloje J., C?25/17, 42 p., bei 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimo Lindqvist,C-101/01, 47 p.; 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo S. M. ir S., C-73/07, 44 p. ir 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo R., C-212/13, 31 ir 33 p.).

15. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos VDAI paduoto skundo (teismo sprendimo 5.1. papunktis) ir jo priedų (teismo sprendimo 5.2-5.3 papunkčiai) aiškiai matyti, jog pareiškėja Z. K., bendrosios dalinės nuosavybės – daugiabučio gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)– bendrasavininkė, kreipėsi skundu į VDAI dėl kito fizinio asmens veiksmų, galimai neteisėtai renkant ir tvarkant vaizdo duomenis, be DNSB „Ž.“ narių sutikimo (savavališkai) filmuojant šios bendrijos teritoriją, viešą erdvę ir kitų privačių asmenų butų langus, vidaus erdves.

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog VDAI, spręsdama pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, turėjo priimti motyvuotą, faktais pagrįstą bei atitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus Sprendimą, jame įvertindama visas esmines pareiškėjos skundo faktines aplinkybes. BDAR 77 straipsnio 1 dalyje, neapribojant galimybių imtis kitų administracinių arba teisminių teisių gynimo priemonių, yra įtvirtinta kiekvieno duomenų subjekto teisė pateikti skundą priežiūros institucijai, visų pirma valstybėje narėje, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo vieta arba vieta, kurioje padarytas įtariamas pažeidimas, jeigu tas duomenų subjektas mano, kad su juo susijęs asmens duomenų tvarkymas atliekamas pažeidžiant šį reglamentą. O VDAI, kaip priežiūros institucija, turėjo pareigą spręsdama skundo priėmimo klausimą įvertinti, ar jo turinys atitinka ADTAĮ 24 straipsnio formaliuosius reikalavimus bei ar nėra ADTAĮ 27 straipsnyje reglamentuotų skundo atsisakymo nagrinėti pagrindų, o priėmusi skundą nagrinėti – nuodugniai ir išsamiai ištirti gautus nusiskundimus, be kita ko, privalėjo pasinaudoti visomis įstatymo suteiktomis teisėmis tam, kad skundą padavęs asmuo gautų objektyvų, išsamų ir visapusišką nurodytų aplinkybių įvertinimą, o taip pat imtųsi poveikio priemonių, jeigu BDAR, ADTAĮ pažeidimai būtų nustatyti, t. y. turėjo pareigą patikrinti jai pateiktame skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir realumą, naudodamasi jai teisės aktais suteiktomis priemonėmis bei instrumentais įrodymų surinkimui, aplinkybių nustatymui ir užfiksavimui (žr., pvz., LVAT 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1826-629/2021, 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1134-261/2021).

17. Visgi nagrinėjamu atveju iš Sprendimo turinio nustatyta, jį palyginus su pareiškėjos VDAI pateikto skundo turiniu, aiškiai matyti, jog Sprendime, sprendžiant dėl skundo priėmimo nagrinėti klausimą, buvo įvertinta tik pavienė skunde pareiškėjos įvardinta aplinkybė, jog vaizdo duomenų rinkimas buvo atliekamas DNSB „Ž.“ teritorijoje, tačiau į aplinkybes apie galimą skundžiamojo fizinio asmens vaizdo duomenų rinkimą viešoje erdvėje (teismo pastaba: nors ši faktinė aplinkybė buvo paminėta Sprendime) ir filmuojant kitų privačių asmenų butų langus, vidaus erdves Sprendime nebuvo atsižvelgta.

18. Taigi Sprendime VDAI įvardino tik dalį pareiškėjos skundu ir jį pagrindžiančiais priedais pateiktų faktinių aplinkybių, t. y. bendrijos teritorijos filmavimą ir viešą vietą, o įvertino iš jų tik vieną – bendrijos teritorijos filmavimą, šį veiksmą pripažindama nesusijusiu su profesine ar komercine veikla, sudarančią BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte reglamentuotą išimtį, kada BDAR nuostatos netaikomos, iš esmės laikydama, jog skundu buvo kreiptasi dėl skundžiamojo asmens privačios veiklos, kuri nepatenka į VDAI kompetencijos ribas.

19. Tačiau su tokiais atsakovės veiksmais, vertinant pareiškėjos 2024 m. birželio 21 d. skundo turinį jo priimtinumo nagrinėti aspektu, negalima sutikti, kadangi VDAI Sprendimu likusios neįvertintos skunde įvardintos faktinės aplinkybės, jog skundžiamas asmuo filmuoja viešą erdvę ir kitų privačių asmenų butų langus bei vidaus erdves, teisėjų kolegijos vertinimu, turi esminę reikšmę pareiškėjos skundo dėl vaizdo duomenų tvarkymo priėmimo (atsakovės kompetencijos skundą nagrinėti) klausimo išsprendimui, nes, kaip teisingai skundžiamame Sprendime remdamasi Europos duomenų apsaugos valdybos 2020 m. sausio 29 d. gairių 3/2019 dėl asmens duomenų tvarkymo, naudojant vaizdo prietaisus (toliau – Gairės), 2.3 papunkčiu (pastaba: paremtu teismo sprendimo 14 punkte aptarta ESTT suformuota teismų praktika), nurodė ir pati atsakovė, vadinamoji namų ūkio išimtis (BDAR 2 straipsnio 2 dalie c punktas) stebėjimo vaizdo kameromis srityje turi būti aiškinama siaurai ir kaip numatanti tik tokią veiklą, kuria privatūs asmenys užsiima neperžengdami privataus ar šeimos gyvenimo ribų, o jeigu stebėjimo vaizdo kameromis sistema, atsižvelgiant į tai, kiek ji yra susijusi su nuolatiniu asmens duomenų įrašymu ir saugojimu ir apima (net jei tik iš dalies) viešąją erdvę ir todėl yra nukreipta į tokiu būdu duomenis tvarkančio asmens privačios sferos išorę, ji negali būti laikoma išimtinai „asmenine ar namų ūkio veikla“.

20. VDAI paduoto pareiškėjos skundo turinys rodo, jog ginčo atveju pareiškėjos skundo faktinis pagrindas ir/ar dalykas galimai stokojo išsamumo ir tikslumo, taigi skundas galėjo turėti vienokių ar kitokių turinio trūkumų (pvz., skundo dalykas suformuluotas neaiškiai/ netiksliai, nepateikti dokumentai ar duomenys, kurie reikalingi išspręsti skundo priėmimo klausimą (dėl vaizdo stebėjimo didelės apimties, kamerų įrengimo vietos, vaizdo įrašymo panaudojimo ir pan.), kurie galėjo būti pašalinti VDAI atlikus Aprašo 16 punkte numatytus skundo trūkumų šalinimo veiksmus ir /ar ADTAĮ 28 straipsnyje numatytus veiksmus (pareikalauti iš pareiškėjų papildomos informacijos bei dokumentų, reikalingų skundui nagrinėti), tačiau tai nepaneigia byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyto fakto, jog Sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkto ir ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais VDAI buvo priimtas neatsižvelgus į dalį skunde pareiškėjos nurodytų bei skundo priedais grįstų faktinių aplinkybių (dėl skundžiamojo asmens M. R. galimai atliktų veiksmų renkant vaizdo duomenis viešoje erdvėje bei kitų asmenų privačioje erdvėje), kurios turi esminę reikšmę BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte reglamentuotai išimčiai, kada BDAR nuostatos netaikomos, konstatuoti.

21. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

22. LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi redakcija) 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatas) iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016).

23. Taigi byloje ištirtų įrodymų visuma nustačius, jog VDAI, spręsdama pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, Sprendimą priėmė objektyviai neištyrusi ir neįvertinusi pareiškėjos skunde nurodytų visų esminių faktinių aplinkybių, lemiančių ne tik skundu keliamo ginčo ribas, tačiau ir jo priskirtinumą nagrinėti BDAR nuostatų taikymo priežiūrą vykdančiai priežiūros institucijai (VDAI), todėl jis neatitinka administracinio sprendimo turiniui įstatymo leidėjo keliamų išsamumo, objektyvumo, proporcingumo principų bei VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktuose nustatytų faktinio pagrindimo bei motyvuotumo reikalavimų.

24. Viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga faktiškai pagrįsi ir motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai. Administracinių teismų pagrindinė paskirtis – spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir tokiu būdu ginti asmens teises santykiuose su valstybės institucijomis, o viešasis administravimas, visų pirma, yra siejamas su įstatymų ir kitų norminių teisės aktų įgyvendinimu, kurį vykdo viešojo administravimo subjektai. Atsižvelgiant į tai, administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų ir pasisakyti dėl tų pareiškėjos skundų argumentų VDAI, kurių VDAI Sprendime nevertino. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjos skundą patenkinti ir panaikinti ginčijamą VDAI Sprendimą, kaip neteisėtą dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25. Pareiškėja, jos atstovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su jį pagrindžiančiais įrodymais į bylą nepateikė (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis), todėl byloje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 8 4-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos Z. K. skundą patenkinti ir panaikinti atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2024 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 1R-4201 (2.13Mr).

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.