- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-20
- Bylos Nr.
- eI2-3794-816/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00635-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- R. N.
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- M. P., E. P., N. G., A. G.-G., S. M., R. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. N. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. P., E. P., N. G., A. G.-G., S. M. ir R. M., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. N. skundu prašo: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 3R-6851 (2.13-1.E) (toliau – ir ) dalyje, kurioje buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl nuo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vykdomo vaizdo stebėjimo bendrai savininkams priklausančioje teritorijoje (žemės sklype), naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schemoje M 1:500 pažymėtoje E raide (sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktas); 2) įpareigoti atsakovę Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą dalyje dėl nuo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vykdomo vaizdo stebėjimo bendrai savininkams priklausančioje teritorijoje (žemės sklype), naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schemoje M 1:500 pažymėtoje E raide (sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktas).
Teigia, jog atsakovė netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės nuostatas, susijusias su bendraturčių teisių įgyvendinimu. Nesutinka su atsakovo vertinimu, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 1–3, 6 ir 8 dalimis, ginčo žemės sklypo bendraturčiai priėmė sprendimą įrengti vaizdo stebėjimo kamerą balsų dauguma, kadangi 3 iš 4 bendraturčių davė sutikimą dėl Vaizdo stebėjimo kameros įrengimo ant G. buto sienos, todėl įrengti vaizdo stebėjimo kameros įrengimas yra teisėtas. Mano, jog nagrinėjamu atveju CK 4.85 straipsnio nuostatos netaikytinos. Teigia, jog iš esmės nėra įgyvendinta CK 4.85 straipsnyje numatyta sprendimų priėmimo dėl bendro naudojimo objekto valdymo ir naudojimo tvarka, kadangi bendraturčiai nėra įsteigę bendrijos, pasirašę jungtinės veiklos sutarties ar sutarties su administratoriumi, bendraturčiai nebuvo sušaukę jokio susitikimo, pareiškėja ir kiti bendraturčiai apie tokį susirinkimą nebuvo informuoti, bendraturčiai niekada nebalsavo dėl jokių sprendimų, tame tarpe ir dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo, priėmimo, nėra žinoma apie su vaizdo stebėjimo kamera susijusio sprendimo priėmimą. Dėl minėtų priežasčių bendraturčių rašytiniai sutikimai dėl vaizdo stebėjimo kameros įrengimo nelaikytini sprendimu CK 4.85 straipsnio prasme. Pažymi, kad pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė pareikšti nuomonės dėl vaizdo stebėjimo kameros įrengimo.
Mano, jog nesant bendrijos ar sudarytos jungtinės veiklos sutarties, taikytina CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kuris teismų praktikoje aiškinamas kaip reikalavimas bendraturčiams, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Nurodo, jog G. nemėgino susitarti su pareiškėja, apie įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą pareiškėjos neinformavo, sutikimo neprašė (tai nustatyta Sprendime).
Teigia, jog bendraturčiai pažeidė pareiškėjos teises, nepagrindė pareiškėjos teisių ir interesų ribojimo būtinumo. Nepagrįsta laiko Sprendimo išvadą, kad G. vykdomas vaizdo stebėjimas bendrai savininkams priklausančioje teritorijoje yra teisėtas, kadangi G. siekia apsisaugoti nuo nusikalstamų veikų – vagysčių. Teigia, jog atsakovė nepagrįstai rėmėsi G. pateiktais duomenimis iš socialinio tinklo Facebook uždarų grupių, kuriose pranešama apie vagystes iš netoli esančių pastatų, kadangi įrašai uždarose socialinio tinklo Facebook grupėse nėra patikimas įrodymas darant išvadą, jog rajonas, kuriame gyvena G., yra nesaugus ir jame dažnai vyksta vagystės (mano, jog atsakovė turėjo pateikti užklausą Informatikos ir ryšių departamentui dėl gyvenamajame rajone įvykdytų nusikalstamų veikų statistikos, ją palyginti su kitų rajonų statistika), vien šie įrašai nėra pakankamas įrodymas patvirtinti rajone įvykdomą didelį vagysčių skaičių. Pažymi, kad G. nepateikė jokių duomenų ir neteigė, kad mėginta apvogti jų turtą.
Teigia, jog, net pripažinus G. siekį apsisaugoti nuo vagysčių pagrįstu, pirma, turėtų būti išnaudotos kitos priemonės turtui apsaugoti. Teigia, jog G. vykdomas vaizdo stebėjimas tikslu apsaugoti turtą nagrinėjamu atveju neužtikrina pareiškėjos teisių į privatų gyvenimą suvaržymo proporcingumo, asmens duomenų apsaugos reikalavimų laikymosi, adekvačios ir pakankamos apsaugos nuo piktnaudžiavimo. Nurodo, jog teisė į privatų gyvenimą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalį, be kita ko, apima ir asmens teisę prieštarauti tam, kad kitas asmuo jo atvaizdą fiksuotų, saugotų ir atgamintų, taigi valstybei kyla pareiga užtikrinti, kad asmens vaizdo stebėjimo priemonės, paveikiančios asmens teisę į privatumą, būtų proporcingos, kad būtų užtikrinta adekvati ir pakankama apsauga nuo piktnaudžiavimo. Teigia, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, be kita ko, gali būti svarbu, ar asmuo buvo informuotas apie vaizdo stebėjimą, vaizdo stebėjimo apimtis ir mastas, kuriuo jis įsiskverbia į asmens privatų gyvenimą, asmenų, kurie prieina prie duomenų skaičius, ar vaizdo stebėjimas yra pagrįstas teisėtu interesu, ar nėra mažiau privatumą varžančių priemonių pasiekti siekiamą tikslą, kaip yra naudojami stebėjimo rezultatai, ar jie buvo panaudoti siekiamam tikslui (Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2019-10-17 sprendimas byloje L. R. ir kiti prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 1874/13 ir 8567/13, 89, 114, 116 punktai). Nurodo, jog asmens duomenų apsaugos principai reikalauja, kad prieš įsirengdamas vaizdo stebėjimo sistemą, duomenų tvarkytojas kritiškai įvertintų, ar ši priemonė, pirma, tinkama tikslui pasiekti, antra, adekvati ir būtina tam tikslui, vaizdo stebėjimo priemonė turi būti pasirenkama tik tada, kai duomenų tvarkymo tikslas negali būti protingai pasiektas kitomis priemonėmis, kurios mažiau paveikia duomenų subjekto teises ir laisves (pvz., jei asmuo siekia apsaugoti turtą, vietoje vaizdo stebėjimo sistemų įdiegimo gali būti pastatyta tvora, įrengta apsauga, geresnis apšvietimas, kaip tai nurodoma Gairių 3/2019 dėl asmens duomenų tvarkymo naudojant vaizdo prietaisus (toliau – ir Gairės) 24, 25 p.), surinkti duomenys negali būti saugomi ilgiau nei būtina, paprastai turi būti automatiškai ištrinami po kelių dienų, ilgesni duomenų saugojimo terminai turi būti papildomai pagrįsti, duomenų valdytojas turi tiksliai ir individualiai apibrėžti duomenų saugojimo terminus pagal konkretų tikslą (Gairių 118, 119 p.), turi būti imamasi organizacinių ir techninių priemonių apsaugoti duomenis ir užtikrinti duomenų tvarkymo principų įgyvendinimą (Gairių 121 p.), stebint vaizdą turi būti renkama tik tiek duomenų, kiek yra būtina tikslui, dėl kurių jie tvarkomi, pasiekti (2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies c punktas).
Pareiškėja nesutinka, kad vaizdo stebėjimo kamera stebėtų bendro naudojimo ginčo žemės sklypo dalį, schemoje pažymėtą raide E, pro kurią pareiškėja patenka į savo Butą, kadangi tai pažeidžia jos teises ir interesus, priemonė nėra adekvati siekiamam tikslui, o G. neišnaudojo kitų priemonių savo turtui apsaugoti (vaizdo stebėjimo kamera savaime neapsaugos nuo vagystės, be to, vaizdo stebėjimo kamera nukreipta ne į G. turtą, o į aplink esančią teritoriją bei bendrai naudojamą įvažiavimą; G. turtas nėra tinkamai apšviestas, apšvietimas atliktų prevencinę funkciją ir padidintų G. turto apsaugą, nesant tinkamo apšvietimo, vaizdo stebėjimo kamera tamsoje neužfiksuotų jokių nusikalstamų veikų ir nėra efektyvi; bendraturčiai nėra įrengę vartų prie įvažiavimo į bendrą žemės sklypą, kas atliktų pirminę apsaugos funkciją, G. neinicijavo tokios priemonės, nors pareiškėja G. buvo nurodžiusi, kad prie bendrų vartų įrengimo ketina prisidėti; G. savo gyvenamojo namo nėra apsitvėrę tvora nuo įvažiavimo pusės, aptverta tik maža dalis turto, tačiau toje dalyje vielinė tvora yra žema ir silpna, riba su greta gyvenančiu kaimynu yra atskirta tik gyvatvore, automobilius laiko neapsaugotus tik po stogine, nėra įsirengę garažo vartų ar tvorų, be to, ši tvora buvo įrengta tik po to, kai pareiškėja kreipėsi į atsakovę; nėra duomenų, kad G. būtų įsirengę signalizaciją ar samdytų saugos tarnybą, tokia apsauga būtų žymiai efektyvesnė ir realiai saugotų turtą; G. įrengtos vaizdo stebėjimo kameros stebėjimo laukas gali būti lengvai keičiamas, jį gali bet kada padidinti, dar labiau varžant pareiškėjos teises, G. nepateikė įrodymų, kad neegzistuoja tokių vaizdo stebėjimo sistemų, kurių stebėjimo laukas galėtų būti patikimai užfiksuotas arba kitaip apsaugotų kitų asmenų interesus (pvz., uždengtų dalį vaizdo ar pan.); pareiškėja neturi galimybių matyti vaizdo stebėjimo ir jo lauko; G. nepateikė vaizdo stebėjimo sistemos techninių dokumentų, todėl nėra įmanoma nustatyti, kaip ir kiek laiko saugomas vaizdo stebėjimo įrašas, todėl nepagrįstas G. teiginys, jog vaizdo stebėjimo įrašai saugomi 3 savaites, be to, 3 savaičių vaizdo stebėjimo įrašų laikotarpis yra pernelyg ilgas, turėtų būti saugoma ne daugiau nei kelias dienas, nėra nustatytas pagrindo tokiai saugojimo trukmei egzistavimas; G. nepateikė įrodymų, kad jie ėmėsi iš asmens duomenų apsaugos teisinio reguliavimo kylančių reikalavimų, be kita ko, saugoti duomenis tik tiek, kiek būtina siekiamiems tikslams, tiksliai ir individualiai apibrėžti duomenų saugojimo terminus pagal konkretų tikslą, imtis techninių ir organizacinių priemonių apsaugoti duomenis ir užtikrinti duomenų tvarkymo principų įgyvendinimą (pvz., automatinį duomenų ištrynimą praėjus tam tikram laikui), iš esmės neįmanoma kontroliuoti, kaip įvykdytas Inspekcijos įpareigojimas vaizdo įrašus pašalinti. Teigia, jog visų išvardintų aplinkybių atsakovė neištyrė, iš esmės vertino tik G. teiginius bei jų pateiktus esminės reikšmės neturinčius įrodymus, reikšmingų įrodymų atsakovė neišreikalavo.
Pažymi, kad Sprendimu nustatyta aplinkybė, jog vaizdo stebėjimo kamera stebi ne tik bendrą įvažiavimą, bet ir viešąją erdvę, konstatuota, jog nėra pagrindo stebėti viešąją erdvę, G. įpareigoti pakoreguoti vaizdo stebėjimo kameros lauką, kad ji nefiksuotų viešos erdvės, tačiau nepaaiškintos priežastys, kodėl šiuo atveju diferencijuojamas viešos ir privačios erdvės stebėjimas. Mano, jog konstatavus, kad kitų asmenų stebėjimas viešoje erdvėje pažeidžia jų teises, nėra pagrindo kitaip traktuoti ir pareiškėjos stebėjimą bei vaizdo įrašymą.
Apibendrina, jog atsakovė netinkamai ištyrė pareiškėjos skundą, neišreikalavo ir neįvertino visų skundo nagrinėjimui reikšmės turinčių įrodymų, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą dalyje dėl vykdomo vaizdo stebėjimo bendrai savininkams priklausančioje teritorijoje, kas sudaro pagrindą Sprendimą naikinti ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, teigia, jog tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, pagal savo kompetenciją priėmė teisėtą sprendimą.
Dėl nesutinka su skundo teiginiais, jog nagrinėjamu atveju netaikytinos CK 4.85 straipsnio nuostatos nurodo, kad nepriklausomai nuo to, ar yra bendraturčių sutikimas dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo (sutikimas duodamas tik dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo) ar ne, vis tiek galioja BDAR 6 straipsnio 1 dalies nuostatos ir asmuo turi teisę įsirengti vaizdo stebėjimo kameras, jeigu įrodo, kad vykdomas vaizdo stebėjimas yra grindžiamas bent viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalies a-f punktuose nurodytų teisėto tvarkymo sąlygų. Pažymi, jog šiuo atveju asmens duomenų tvarkymo teisėtumas buvo grindžiamas BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu ir Inspekcija konstatavo, kad tai yra pagrindas vykdyti vaizdo stebėjimą bendrai savininkams priklausančioje teritorijoje.
Dėl teisėto intereso pagrindimo nurodo, jog nesutinka su pareiškėja skundo teiginiais, jog vaizdo stebėjimo teisėtumas nėra pagrįstas, prieš įrengiant vaizdo stebėjimo kameras, nebuvo imtasi kitų alternatyvių priemonių tiems patiems tikslams pasiekti. Pažymi, jog, remiantis Gairių 18 p. (stebėjimas vaizdo kameromis yra teisėtas, jeigu jis būtinas siekiant su duomenų valdytojo arba trečiosios šalies teisėtais interesais susijusio tikslo, išskyrus atvejus, kai už tokius interesus yra viršesni duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės; duomenų valdytojo arba trečiosios šalies teisėti interesai gali būti teisinio, ekonominio arba nematerialaus pobūdžio), 19 p. (atsižvelgiant į realią ir pavojingą padėtį, tikslas apsaugoti turtą nuo plėšimo įsilaužiant, vagystės arba vandalizmo gali reikšti teisėtą interesą, kuriam apsaugoti reikalingas stebėjimas vaizdo kameromis), 20 p. (teisėtas interesas turi būti realus ir aktualus, t. y. negali būti fiktyvus arba hipotetinis, vaizdo stebėjimo galima imtis tada, kai pavyzdžiui, anksčiau buvo padaryta žala arba įvyko rimti incidentai, nebūtinai įvykę pas patį asmenį, bet aplinkinėse teritorijose, taip pat, pavyzdžiui, kai privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra atvira erdvė, pažymėta ją supančiais ženklais ir įleistiniais užtvarais, pastatyti automobiliai buvo ne kartą apvogti, aišktelę valdanti įmonė turi teisėtą interesą užkirsti kelią vagystėms klientų automobiliuose ir stebėti teritoriją tuo dienos metu, kuriuo susiduriama su problemomis, duomenų subjektus stebint ribotą laiką, be kita ko, duomenų subjektai patys suinteresuoti tuo, kad būtų užkirstas kelias vagystėms, taigi tokiu atveju duomenų valdytojo teisėtas interesas yra viršesnis už duomenų subjektų interesą, susijusį su tuo, kad jis nebūtų stebimas), atmestini skundo teiginiai, kad Inspekcija, vertindama teisėto intereso buvimą, neturėjo remtis G. pateiktomis žinutėmis iš socialinio tinklo Facebook. Nurodo, kad Gairės nenustato reikalavimo pagrįsti teisėto intereso buvimo faktą tik iš oficialių šaltinių gauta informacija. Teigia, jog pareiškėjos skundo teiginiai, kad „G. turtas nėra tinkamai apšviestas“ ir kad „tamsoje Vaizdo stebėjimo kamera nėra efektyvi ir neatlieka savo tiesioginės funkcijos“, atmestini kaip nepagrįsti argumentais ir tai patvirtinančiais įrodymais, o pateiktos nuotraukos savaime nepagrindžia netinkamo apšvietimo. Taip pat laiko nepagrįstais teiginius, kad „G. nepateikė įrodymų, kad jie inicijavo tokių vartų įrengimą“ ir kad nededamos pakankamos pastangos dėl tokių vartų įrengimo. Nurodo, kad iš esmės turi būti vertinama, ar yra teisėtas interesas stebėti teritoriją, kuri priklauso bendrasavininkams. Nurodo, jog sprendžiant dėl teisėto intereso buvimo, svarbu tai, kad vartai nėra įrengti ir atitinkamai kyla daugiau grėsmių dėl turto apsaugos, taigi Inspekcija neturėjo pareigos vertinti, ar dedamos tinkamos pastangos vartams įrengti.
Nesutinka su skundo teiginiais, kad G. įrengtos Vaizdo stebėjimo kameros stebėjimo laukas gali būti lengvai keičiamas (kisti). Tai patvirtina Sprendime aprašomas G. atsakymas, pateiktas Atsakovei, kad optimaliai yra sumažintas vaizdo stebėjimo laukas, kad į jį patektų kuo mažiau bendrai savininkams priklausančios teritorijos. Taigi G. keičia Vaizdo stebėjimo kameros lauką ir gali jį bet kada padidinti, tokiu būdu dar labiau varžant Pareiškėjos teises. G. nepateikė įrodymų, kad neegzistuoja tokių vaizdo stebėjimo sistemų, kurių stebėjimo laukas galėtų būti patikimai užfiksuotas arba kitaip apsaugotų kitų asmenų interesus (pvz., uždengtų dalį vaizdo ar pan.).“ Atsakovė paaiškina, kad G. skundo nagrinėjimo metu pateikė įrodymus, kad vaizdo stebėjimas yra dalinai uždengtas (uždėtas juodas filtras ant dalies vaizdo), taip pat po Sprendimo priėmimo 2023-01-30 raštu pateikė įrodymus apie nurodymų vykdymą (papildomai ant vaizdo stebėjimo kameros stebėjimo lauko uždėjo juodą filtrą, kuris uždengia ir viešąją erdvę). Pažymi, jog Gairėse nurodyta, kad tam tikrais pavieniais atvejais stebėjimą vaizdo kameromis gali prireikti vykdyti arčiausiai patalpų esančioje aplinkoje, šiomis aplinkybėmis duomenų valdytojas turėtų apsvarstyti fizines ir technines priemones, pavyzdžiui, blokuoti arba pikseliuoti nesvarbias vietas. Nurodo, kad G. vaizdo stebėjimo lauką yra optimaliai sumažinę (uždėtas juodas filtras ant bendrai savininkams priklausančios teritorijos dalies), patvirtina, kad atitinkami įrodymai buvo pateikti ir įvertinti.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Inspekcijos nuomone, skunde nurodyti teiginiai yra nepagrįsti bei neįrodantys aplinkybių, dėl kurių Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktas dėl vykdomo vaizdo stebėjimo bendrai savininkams priklausančioje teritorijoje turėtų būti pripažintas nepagrįstas ir neteisėtas.
Pareiškėjai teigiant, jog atsakovė Sprendime nepasisakė dėl vaizdo stebėjimo viešoje erdvėje ir bendrai savininkams priklausančioje teritorijoje diferencijavimo, atsakovė nurodo, jog, įvertinusi skundo nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, Sprendime aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių laikoma, kad bendrai savininkams priklausančioje teritorijoje vykdomą vaizdo stebėjimą laiko teisėtu ir dėl kokių priežasčių konstatavo, kad viešos vietos vykdomas vaizdo stebėjimas yra nepagrįstas ir turi būti nutrauktas. Tai, kad Inspekcija priėmė sprendimą, jog viešos vietos stebėjimas neturi būti vykdomas, savaime negali būti laikoma, kad ir bendrai savininkams priklausančios teritorijos stebėjimas yra neteisėtas, šie skunde nurodyti teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Tretieji suinteresuoti asmenys N. G. ir A. G.- G. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutinka su skundu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis, mano, kad Inspekcija išsamiai ištyrė pareiškėjos skundo Inspekcijai aplinkybes, surinko duomenis ir priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą.
Nurodo, kad pareiškėja nedalyvauja atliekant bendro naudojimo sklypo dalies priežiūrą (nevalo, nereagavo į bendraturčių siūlymus kreiptis į statytoją dėl bendro naudojimo dalyje esančios dangos defektų šalinimo).
Teigia, jog bendro naudojimo teritorijos vaizdo stebėjimui gavo kaimynų S. ir R. M. bei M. ir E. P. sutikimą. Teigia, jog, kaip minėta Inspekcijai teiktame paaiškinime, pati Pareiškėja savo bute ant palangės buvo įsirengusi vaizdo stebėjimo kamerą, užsiklijavusi įspėjamąjį lipduką ant jos buto lango stiklo, todėl suprato, kad pareiškėja, vykdydama vaizdo stebėjimą, neprieštaraus vaizdo stebėjimo vykdymui, į ją papildomai nesikreipė. Pažymi, jog gyvena beveik prie pat įvažiavimo, kur nėra vartų (dėl jų įrengimo nesutarė su visais gyventojais iki šiol), todėl nesijaučia visiškai saugūs dėl vagysčių, neaiškių pašalinių asmenų, kurių pasitaiko.
Teigia, kad bendraturčiai nėra įsteigę bendrijos, pasirašę jungtinės veiklos sutarties ar sutarties su administratoriumi, nebuvo sušauktas susirinkimas ar pan. kad būtų aptartas klausimas dėl vaizdo stebėjimo ir gautas bendraturčių sutikimas, kadangi tėra 4 butai, kaimynų bendravimas yra pakankamas einamiems klausimams aptarti.
Teigia, jog antroji vaizdo stebėjimo kamera filmuoja praktiškai tik jų sklypo dalį, vaizdo stebėjimo kameroje filtrų pagalba nustatytas minimalus stebėjimo laukas, todėl pareiškėjos teiginiai, kad ši vaizdo stebėjimo kamera ją filmuoja, neatitinka tikrovės, ji pareiškėją galėtų užfiksuoti tik tuomet, jei ji įeitų/patektų į jų asmeninį sklypą.
Dėl pareiškėjos argumentų, kad vaizdo stebėjimo kameros neišspręs turto saugumo klausimo, kad bendraturčiai nėra įsirengę vartų, nurodo, kad pati pareiškėja niekada nepasiūlė įsirengti vartus ar kitas priemones tiek turtui, tiek teritorijoje saugumo užtikrinimui, o G. nėra įpareigoti vienasmeniškai spręsti vartų įrengimo klausimo. Taip pat ji nurodo ir prideda nuotraukas dėl to, kad nėra įsirengta apšvietimo. Nurodo, jog argumentą dėl netinkamai įrengto apšvietimo pareiškėja grindžia nuotraukomis, kurios padarytos G. privačioje teritorijoje, jiems nesant namuose.
Pažymi, jog gyvenamojoje apylinkėje užfiksuojama nemažai vagysčių: kitoje gatvės pusėje bandyta apvogti kotedžus, išluptos durys iš kotedžų (pareiškėjai apie tai turėtų būti žinoma, nes kotedžai priklauso statytojui, kurio buhaltere ji dirbo užfiksuoto atvejo metu), kitoje vietoje užfiksuota vagystė iš statomo namo, buvo pranešimų apie išpjaunamus katalizatorius iš automobilių, todėl laiko nepagrįstu skundo teiginį, jog vien tik socialinio tinklo Facebook išrašo pateikimas apie įvykdytas vagystes nėra pakankamas įrodymas. Nurodo, jog rajone įsikūrusi „Jaunystės vėjo bendruomenė“ socialiniame tinkle Facebook dalinasi aktualia bendruomenei informacija, taip pat ir turto saugumo klausimais, ši bendruomenė bendradarbiaudama su policija, skatina bendruomenės narius jungtis prie „Saugios kaimynystės“ ir tokiu būdu saugoti vieni kitus bei turtą.
Nurodo, kad, kaip ir minėta Inspekcijai teiktame paaiškinime, vaizdo stebėjimo kameros buvo įrengtos, visų pirma, išimtinai G. ir jų vaikų apsaugai. Pažymi, jog kotedžų statytojas glaudžiai bendrauja su pareiškėja ir pas ją lankosi, o 2020 m. prasidėjus teisminiams ginčams dėl statybos darbų kokybės (Vilnius apylinkės teisme nagrinėta byla Nr. e2-2108-905/2022), pasitaikė atvejų, kuomet minėtas asmuo atėjęs į G. privatų sklypą elgėsi neadekvačiai, nesugebėjo ramiai bendrauti, gąsdino tiek G., tiek jų vaikus. Dėl šių priežasčių buvo nuspręsta įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Nurodo, kad dėl minėto asmens buvo kreiptasi į policiją dėl neteisėto būsto, automobilių stebėjimo bei fotografavimo (pradėtas ikiteisminis tyrimas Vilniaus AVPK 2 policijos komisariate bylos Nr. 02-2-00011-22). 2021-07-21 minėtas asmuo G. nepilnamečiui vaikui rodė necenzūrinius gestus būdamas gretimame kieme (telefonu buvo skambinta Bendruoju pagalbos telefonu), taip pat ne kartą yra žodžiais buvo užkabinėtas G. nepilnametis vaikas. Nurodo, kad 2021 m. pavasarį tas pats asmuo su dar keliais asmenimis, neinformavęs ir nesuderinęs, vaikščiojo po G. ir kaimynų privačias teritorijas, neaiškūs asmenys buvo užlipę ant stoginės. Pabrėžia, kad susiklosčius tokiai situacijai, vaizdo kameros yra vienintelė priemonė turto bei šeimos saugumui užtikrinti.
Pareiškėjas ir atsakovas taip pat pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl BDAR taikymo konkrečioje situacijoje išimties pagal BDAR 2 str. 2 dalies c punktą.
Skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 3R-6851 (2.13-1.E) rezoliucinės dalies 3 punkto (Sprendimo dalies, kurioje buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl nuo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vykdomo vaizdo stebėjimo bendrai savininkams priklausančioje teritorijoje (žemės sklype), naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schemoje M 1:500 pažymėtoje E raide) teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 0,1524 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) bendraturčiai yra R. N. (naudojasi sklypo dalimi, kuri Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schemoje M 1:500 (toliau – ir Schema) pažymėta raide A), M. P. ir E. P. (naudojasi sklypo dalimi, kuri Schemoje pažymėta raide B), N. G. ir A. G.- G. (naudojasi sklypo dalimi, kuri Schemoje pažymėta raide C), S. M. ir R. M. (naudojasi sklypo dalimi, kuri Schemoje pažymėta raide D). Schemoje pažymėta bendro naudojimo teritorija raide E (toliau – ir bendro naudojimo teritorija), kuria naudojasi visi bendraturčiai. Pagal pareiškėjos teismui kartu su skundu pateiktos Pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 8.3 papunktį: „Šalys susitaria, kad bendraturčiai bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schemoje M 1:500 pažymėta „E“ bei linijomis ir skaičiais <...>“
Pareiškėja R. N. nuosavybės teise valdo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 501/2032 dalį 0,1524 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).
Tretieji suinteresuoti asmenys N. G. ir A. G.-G. nuosavybės teise valdo po ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir po 485/2032 dalį 0,1524 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
2022-02-08 G. ant savo buto sienų (prie įėjimo į butą ir vidiniame kieme) pakabino dvi vaizdo stebėjimo kameras ir pradėjo vykdyti vaizdo stebėjimą. G. apie tai pareiškėjos asmeniškai neinformavo, nesikreipė dėl sutikimo gavimo.
2022-02-21 pareiškėja žinute kreipėsi į G., teiraudamasi, kokiu tikslu buvo sumontuota vaizdo stebėjimo kamera, filmuojanti bendro naudojimo žemės sklypą, į kurį gavo atsakymą, kad filmuojama savo asmeninio turto saugumo tikslais. Pareiškėja žinute pareikalavo nutraukti vaizdo stebėjimą ir sunaikinti užfiksuotus vaizdo įrašus susijusius su pareiškėjos atvaizdu ir asmeniniu gyvenimu. G. vaizdo stebėjimo kameros nepašalino.
N. G. ir A. G.-G. pateikė paaiškinimus (Inspekcijos reg. Nr. 1R-1656 (2.13.Mr)), jog adresu (duomenys neskelbtini), vykdo vaizdo stebėjimą nuo 2022-02-08 dviejomis vaizdo stebėjimo kameromis. Viena stebėjimo kamera (toliau – Kamera 1) stebi bendro naudojimo teritoriją, o kita vaizdo stebėjimo kamera (toliau – Kamera 2) stebi G. priklausančią teritoriją. Pateikė nuotrauką, kurioje matyti informavimo apie vykdomą vaizdo stebėjimą lipdukas su prierašu „Stebima vaizdo kameromis“. G. nepateikė informacijos, jog būtų įvykdę pareiškėjos teisę ištrinti jos duomenis. Paaiškinimuose taip pat nurodoma, jog vaizdo stebėjimo kameros sumontuotos išimtinai tik G. šeimos (įskaitant vaikus) saugumo tikslais, nuosavo turto apsaugos tikslais ir siekiant apsisaugoti nuo pas pareiškėją nuolat besilankančio T. B., kuris neadekvačiai elgiasi G. ir jų kaimynų atžvilgiu. Nurodo, jog su T. B., kuris susijęs su pareiškėja darbo santykiais, buvo bylinėjamasi dėl G. parduoto nekilnojamojo turto broko (byla Vilniaus miesto apylinkės teisme Nr. e2-2108-905/2022), taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas Vilniaus AVPK 2 policijos komisariate (bylos Nr. 02-2-00011-22) dėl T. B. vykdyto neteisėto G. būsto, automobilių stebėjimo bei fotografavimo, be to, 2021-07-21 minėtas asmuo G. nepilnamečiui vaikui rodė necenzūrinius gestus būdamas gretimame kieme (telefonu buvo skambinta Bendruoju pagalbos telefonu), taip pat ne kartą yra žodžiais užkabinėjęs G. nepilnametį vaiką. Nurodo, kad 2021 m. pavasarį tas pats asmuo su dar keliais asmenimis, neinformavęs ir nesuderinęs, vaikščiojo po G. ir kaimynų privačias teritorijas, neaiškūs asmenys buvo užlipę ant stoginės. Pažymi, jog gyvenamojoje apylinkėje užfiksuojama nemažai vagysčių: kitoje gatvės pusėje bandyta apvogti kotedžus, išluptos durys iš kotedžų bandant juos apvogti, kitoje vietoje užfiksuota vagystė iš statomo namo, buvo pranešimų apie išpjaunamus katalizatorius iš automobilių, šias aplinkybes patvirtina socialinio tinklo Facebook įrašai, patalpinti Facebook grupėje „Jaunystės vėjo bendruomenė“. Teigia, jog susiklosčiusioje situacijoje stebėjimas vaizdo kameromis yra vienintelis būdas apsaugoti šeimą (įskaitant vaikus) ir turtą nuo realių grėsmių. Nurodo, jog pareiškėja pati vykdė vaizdo stebėjimą, todėl mano, jog pareiškėja neprieštarauja teritorijos stebėjimui. Pažymi, jog stebi tik nedidelę dalį bendro naudojimo teritorijos, nes kiek įmanoma, bendro naudojimo teritorija užtušuota. Nurodo, kad vaizdo įrašas saugomas 3 savaites ir tuomet automatiškai ištrinamas, prieigą prie įrašų turi tik G. Vaizdo įrašas atliekamas nedarant garso įrašo. Tretiesiems asmenims įrašai nebuvo teikiami.
2022-12-28 Inspekcija priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 3R-(2.13-1.E), kuriuo, vertindama G. paaiškinimus, nustatė, kad jie Kamera 1 stebi bendrai savininkams priklausančią teritoriją (Kameros 1 stebėjimo laukas optimaliai sumažintas) ir viešą erdvę, netinkamai informavo pareiškėją apie vykdomą vaizdo stebėjimą bei neįgyvendino pareiškėjos teisės ištrinti duomenis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais ir 2 dalies 1 punktu ir BDAR 58 straipsnio 2 dalies b ir d punktu, Sprendimo rezoliucinėje dalyje nutarta: 1) pareiškėjos skundą dalyje dėl informavimo apie vykdomą vaizdo stebėjimą ir teisės ištrinti duomenis pripažinti pagrįstu; 2) pareikšti G. papeikimą už BDAR 13 straipsnio 1 ir 2 dalies bei BDAR 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą; 3) pareiškėjos skundą dalyje dėl vykdomo vaizdo stebėjimo bendrai savininkams priklausančioje teritorijoje atmesti; 4) teikti G. nurodymą nutraukti viešos erdvės vaizdo stebėjimą ir užtikrinti, kad vaizdo stebėjimas nebūtų vykdomas viešoje erdvėje (atitinkamai sureguliuoti vaizdo stebėjimo kamerą arba naudoti filtrus, kuriais paslepiama vieša erdvė). Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo turinio, Inspekcija sprendimo motyvuose nurodo, jog bendru sutarimu keturi kotedžų savininkai (tarp jų ir pareiškėja, ir skundžiami asmenys) nesusitarė dėl vartų įrengimo prie įvažiavimo į bendrai savininkams priklausančią teritoriją, taigi iš esmės Inspekcija sprendė, jog vaizdo stebėjimas nagrinėjamu atveju yra tinkama priemonė norint pasiekti norimą tikslą, nesant galimybių bendraturčiams susitarti dėl mažiau ribojančių priemonių (vartų įrengimo prie įvažiavimo į bendrai savininkams priklausančią teritoriją). Bylos duomenys patvirtina, jog 2021 m. vasario mėnesį pareiškėja siūlė atidėti vėlesniam laikui vartų įrengimą. Į bylą pateiktose nuotraukose matyti, jog vartai prie įvažiavimo į bendrai savininkams priklausančią teritoriją neįrengti. Be to, kaip minėta, ginčo laikotarpiu vaizdo stebėjimas buvo vykdomas tik labai mažoje dalyje bendro naudojimo teritorijos, be to, įvykdžius Inspekcijos nurodymą bendro naudojimo teritorija iš esmės nebėra stebima. Taip pat Inspekcija Sprendime atkreipė dėmesį į tai, jog ginčo vaizdo stebėjimui pritarimą suteikė visi bendraturčiai, išskyrus pareiškėją. Skundžiamo Sprendimo motyvuose nurodoma, kad, vertinant turto apsaugos intereso teisėtumą, taip pat svarbi aplinkybė, jog bendru sutarimu keturi kotedžų savininkai (tarp jų ir pareiškėja, ir skundžiami asmenys) nesusitaria dėl vartų įrengimo prie įvažiavimo į bendrai savininkams priklausančią teritoriją.
Pareiškėja nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria pareiškėjos skundas dalyje dėl vykdomo vaizdo stebėjimo bendrai savininkams priklausančioje teritorijoje buvo atmestas (3 punktas, skundžiamo sprendimo 5-6 lapai), ir Sprendimo išvadomis, jog vaizdo stebėjimas bendrai savininkams priklausančioje teritorijoje buvo vykdomas teisėtai BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu, atsižvelgiant į nustatytus G. teisėtus interesus dėl turto apsaugos, grindžiamus socialinio tinklo Facebook uždaroje grupėje skelbiama informacija apie vagystes bei aplinkybe, kad bendru sutarimu keturi kotedžų savininkai (tarp jų ir pareiškėja ir skundžiami asmenys) nesusitaria dėl vartų įrengimo prie įvažiavimo į bendrai savininkams priklausančią teritoriją. Atitinkamai teismas pareiškėjos priimto skundo reikalavimų ir nurodyto faktinio bei teisinio pagrindo ribose bylą ir nagrinėja.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), taip pat Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ADTAĮ).
BDAR 4 straipsnio 1 punkte numatyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Atsižvelgiant į šias nuostatas, asmens atvaizdas užfiksuotas vaizdo įraše, padarytame vaizdo stebėjimo kamera, laikytinas asmens duomenimis.
Asmens duomenų (taip pat ir vaizdo duomenų) tvarkymas turi atitikti BDAR įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens duomenų tvarkymas (vaizdo stebėjimas) laikomas teisėtu tik jei jis atitinka BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus su asmens duomenų tvarkymu susijusius teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo, saugojimo trukmės apribojimo, vientisumo ir konfidencialumo principus bei yra pagrįstas bent viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač, kai duomenų subjektas yra vaikas.
BDAR 4 straipsnio 7 punkte numatyta, kad duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones.
Be to, skundžiamo administracinio sprendimo apimtyje šiame ginče svarbu paminėti materialinę BDAR taikymo sritį, o būtent, kad reglamentas netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla (BDAR 2 str. 2 d. c p.). Europos duomenų apsaugos valdybos 2019 m. liepos 10 d. pateiktose asmens duomenų tvarkymo vaizdo stebėjimu gairėse Nr. 3/2019 (toliau – ir Gairės) nustatyta, kad vadinamoji namų ūkio išimtis stebėjimo vaizdo kameromis srityje turi būti aiškinama siaurai. Todėl, kaip nusprendė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, vadinamoji namų ūkio išimtis turi būti „aiškinama kaip numatanti tik tokią veiklą, kuria privatūs asmenys užsiima neperžengdami privataus ar šeimos gyvenimo ribų, o taip akivaizdžiai nėra tvarkant asmens duomenis, kai jie paskelbiami internete ir tampa prieinami neapibrėžtam asmenų skaičiui“ (2003 m. lapkričio 6 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo, B. L. case, C-101/01, 44-47 punktas). Be to, jeigu stebėjimo vaizdo kameromis sistema, atsižvelgiant į tai, kiek ji yra susijusi su nuolatiniu asmens duomenų įrašymu ir saugojimu, ir apima, „net jei tik iš dalies, viešąją erdvę ir todėl yra nukreipta į tokiu būdu duomenis tvarkančio asmens privačios sferos išorę, ji negali būti laikoma išimtinai „asmenine ar namų ūkio veikla“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antrą punktą“ (2014 m. gruodžio 11 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo F. R. prieš Úřad pro ochranu osobních údajů, C-212/13, 33 punktas). Be pirmiau minėtų ESTT sprendimuose nustatytų aspektų, stebėjimo vaizdo kameromis namuose naudotojas turi išsiaiškinti, ar jis turi kokių nors asmeninių ryšių su duomenų subjektu, ar stebėjimo mastas arba dažnumas leidžia manyti, kad jis vykdo kokią nors profesinę veiklą, ir ar stebėjimas gali daryti kokį nors neigiamą poveikį duomenų subjektams. Jei nustatoma bet kuri iš pirmiau minėtų aplinkybių, tai nebūtinai reiškia, kad duomenų tvarkymas nepatenka į namų ūkio išimties taikymo sritį – tam reikia atlikti bendrą vertinimą. Pažymėtina šios bylos nagrinėjimo kontekste, kad duomenų tvarkytojui buvo duotas nurodymas dėl vaizdo fiksavimo lauko sumažinimo, šis nurodymas yra įvykdytas ir pareiškėja nenurodo, kad duotas nurodymas neužtikrina jos teisių į duomenų apsaugą bendro naudojimo teritorijoje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad priežiūros institucija (Inspekcija) privalo įvertinti ir nustatyti, ar duomenų valdytojo pateiktų paaiškinimų ir įrodymų pakanka konstatuoti, kad duomenys buvo tvarkomi su tvarkymo tikslu suderinamu būdu ir kad tai darant buvo laikomasi teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo principų, o kartu nepažeidžiamos duomenų subjekto teisių. Inspekcija privalo, be kita ko, atlikti faktinių aplinkybių tyrimą, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą), nustatyti ne pavienes faktines aplinkybes, o juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normoms taikyti, taip pat ištirti ir įvertinti nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4388-968/2020).
Nagrinėjamu atveju G. pripažino, jog ant savo buto išorės sienų įrengė vaizdo stebėjimo kameras ir vykdė savo privačios teritorijos, įskaitant nedidelę dalį bendro naudojimo teritorijos nuo 2022-02-08, pagrindė šias aplinkybes, pateikdami vaizdo stebėjimo kamerų įsigijimo dokumentus, vaizdo stebėjimo kameros vykdomo vaizdo stebėjimo lauką patvirtinančius duomenis (iki Inspekcijos duoto nurodymo dėl vaizdo stebėjimo kameros stebėjimo lauko koregavimo – 2022-03-23 20:43 vaizdo stebėjimo kameros vaizdo duomenis ir įvykdžius Inspekcijos nurodymą – 2023-01-27 23:09 vaizdo stebėjimo kameros vaizdo duomenis). G. vykdytą vaizdo stebėjimą grindė savo šeimos saugumo ir turto apsaugos interesais. Konstatuotina, kad G. nustatė vaizdo stebėjimo tikslus ir priemones, todėl laikytini duomenų valdytojais.
Įvertinus 2022-03-23 20:43 vaizdo stebėjimo kameros vaizdo duomenis, matyti, jog į bendrojo naudojimo teritorijos pusę nukreipta vaizdo stebėjimo kamera (Kamera 1) buvo iš esmės stebima duomenų valdytojų privati teritorija (prieigos prie duomenų valdytojų buto pagrindinio įėjimo), taip pat nedidele dalimi buvo matoma bendro naudojimo privati teritorija, sudarant galimybę dalinai nustatyti pro duomenų valdytojų butą bendro naudojimo teritorijos dalimi praeinančius asmenis ar pravažiuojančius automobilius.
Be to, pažymėtina, jog, įvertinus 2023-01-27 23:09 vaizdo stebėjimo kameros vaizdo duomenis, matyti, jog Kamera 1 stebima tik duomenų valdytojų privati teritorija (prieigos prie duomenų valdytojų buto pagrindinio įėjimo), bendro naudojimo teritorija nematoma, tokiu būdu nėra galimybės nustatyti pro duomenų valdytojų butą bendro naudojimo teritorija praeinančių asmenų ar pravažiuojančių automobilių.
Duomenų valdytojai grindė atliekamą asmens duomenų tvarkymą taikant vaizdo stebėjimą ir įrašų saugojimą šeimos saugumo ir turto saugumo užtikrinimo interesais, nurodydamas BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą (tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač, kai duomenų subjektas yra vaikas). Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, „Jaunystės vėjo bendruomenės“ socialinio tinklo Facebook grupėje paskelbti sausio 11 d., 2021 m. balandžio 15 d., 2021 m. gruodžio 28 d. įrašai patvirtina informaciją apie duomenų valdytojų rajone 2021 m. įvykusias vagystes bei gyventojų susirūpinimą turto saugumu. Atsižvelgiant į šią informaciją apie pasikartojančias vagystes duomenų valdytojų kaimynystėje, nagrinėjamu atveju nurodytas duomenų valdytojų interesas laikytinas realiu ir aktualiu. Dėl to Inspekcija skundžiamu Sprendimu padarė išvadą, jog duomenų valdytojų nurodyti interesai dėl turto apsaugos laikytini teisėtu interesu, pagrindžiančiu bendrai savininkams priklausančios teritorijos vaizdo stebėjimą.
BDAR preambulės 18 punkte taip pat įtvirtinta, kad šis reglamentas netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenis fizinis asmuo tvarko vykdydamas grynai asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla.
Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su Inspekcijos padaryta išvada, kad skundžiamoje dalyje pareiškėjos skundas nepagrįstas, tačiau papildo motyvus, kadangi šiuo atveju pagal Inspekcijos teisingai nustatytas ir teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtinusias aplinkybes, BDAR nuostatos šiuo atveju netaikytinos remiantis BDAR 2 str. 2 d. c punkto išimtimi. Pažymėtina, kad identifikuoti tretieji suinteresuoti asmenys, asmens duomenis tvarkę bendraturčiai, nuo pat tyrimo pradžios nurodė, kad asmens duomenis bendro naudojimo teritorijoje tvarko savo šeimos narių ir turto apsaugos tikslais, filmavimas privačioje teritorijoje nepatenka į BDAR taikymo sritį, jei nėra nustatomas komercinis ar profesinis interesas. Pareiškėja nei skunde administracinės procedūros metu, nei teisme nenurodė jokio bendraturčių komercinio ir profesinio intereso dėl asmens duomenų tvarkymo privačioje bendro naudojimo teritorijoje. Pareiškėja skunde tik akcentuoja, kad galimai Inspekcija rėmėsi netinkamais duomenimis konstatuodama teisėto intereso tvarkyti asmens duomenis bendro naudojimo teritorijoje buvimą. Teismo manymu, Inspekcijos atliktas interesų balanso testas skundžiamoje dalyje šiuo atveju netinkamas, nes nei vieno bendraturčio interesas nelaikytinas viršesniu nei kitų bendraturčių bendro naudojimo teritorijoje. Teisingai skundžiamame administraciniame sprendime pažymėta Civilinio kodekso nuostata, kad bendraturčiai bendro naudojimo turtą tvarko bendru sutarimu, o nesutarę – turi galimybę teismine tvarka nustatyti bendro daikto naudojimo tvarką. Asmens duomenų apsauga ir jos nustatomas asmens duomenų tvarkymo režimas nėra tinkama priemonė spręsti bendraturčių nesutarimus dėl bendro naudojimo teritorijos valdymo ir naudojimo. Tam skirtos civilinės teisės numatomos galimai pažeistų bendro daikto savininkų interesų gynimo priemonės. Pažymėtina, kad pareiškėja skundžia tik administracinio sprendimo dalį, susijusią su bendro naudojimo teritorijoje vykdomu vaizdo stebėjimu. Šioje teritorijoje ji nėra pašalinis asmuo ir ši teritorija valdoma bendraturčių bendru sutarimu. Dėl to pagrįstai Inspekcijos situacija dėl vaizdo stebėjimo bendro naudojimo teritorijoje buvo vertinta skirtingai nuo viešosios erdvės stebėjimo (šioje dalyje pareiškėjos skundas tenkintas ir teismui ši administracinio sprendimo dalis neapskųsta).
Pareiškėjos argumentai ir teikiami statistikos duomenys, paaiškinimai iš esmės dėl BDAR 6 str. 1 dalies f punkto pagrindu atliekamų duomenų tvarkymo nėra teisiškai reikšmingi, kadangi, kaip nustatyta, šiuo atveju taikytina BDAR taikymo išimtis. Papildomuose paaiškinimuose, dėl ko šiuo atveju reikėtų teismui netaikyti BDAR išimties ir įrodymų, jog asmens duomenų tvarkymas atliekamas kitais tikslais nei namų ūkio tikslu, nebuvo pateikta.
Pareiškėjos nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-2006 metais suformuluota praktika, reikšminga civilinėse bylose dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant administracinius ginčus dėl BDAR, įsigaliojusio nuo 2018 metų, aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėja nurodo, kad atsakovas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės nuostatas, susijusias su bendraturčių teisių įgyvendinimu, tačiau pažymėtina, jog į Inspekcijos kompetenciją nepatenka pareiškėjos nurodomas bendraturčių interesų gynimas. Inspekcijos kompetencija neapima CK ir kitų civilinės teisės aktų priežiūros, todėl Inspekcija negali spręsti dėl CK normų taikymo teisėtumo. Inspekcijos kompetencija apima BDAR nuostatų taikymo priežiūrą.
Tad šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, darytina išvada, jog bendrai savininkams priklausančios teritorijos stebėjimui taikoma BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta išimtis, kadangi vykdomas bendraturčio vaizdo stebėjimas nėra siejamas su profesine ar komercine veikla. Atsižvelgiant į Inspekcijos sprendime teisingai nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinus teisiškai reikšmingas BDAR ir Gairių nuostatas, laikytina, kad pareiškėjos skundžiamiems trečiųjų suinteresuotųjų asmenų veiksmams, stebint bendrai savininkams (kartu ir pareiškėjai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims) priklausančią teritoriją (bendro žemės sklypo dalį) iki viešos erdvės ribos, taikoma BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta namų ūkio išimtis. Dėl to pareiškėjos skundas pagrįstai Inspekcijos skundžiamoje dalyje atmestas.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra teisinio pagrindo pareiškėjos skundą tenkinti ir naikinti skundžiamą Sprendimo dalį
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjos R. N. skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.