Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. L. ieškinį atsakovui A. B., tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje UAB „R.“ dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir argumentai

Ieškovas L. L. yra UAB „R.“ direktorius.

Automobilis VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso juridiniam asmeniui UAB „R..

Nuomos lapu nustatyta, kad 2020-01-24 UAB „R.“ išnuomojo automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. B.. Nuomos pradžia 2020-02-17, nuomos pabaiga 2020-02-29. Kaina dienai (Su PVM) 20 eur, dienų skaičius 10, numatoma nuomos kaina 200 eur, apmokėjimas iki 2020-02-21.

Ieškovo L. L. paaiškinimu nustatyta, kad atsakovas už automobilio nuomą iki 2020-02-21 neapmokėjo. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad minėto automobilio nuoma 2020-02-29 nepasibaigė, žodine šalių sutartimi atsakovo pageidavimu automobilio nuomos sutartis buvo pratęsiama.

UAB „R.“ 2020-04-10 išrašė sąskaitą A. B. išankstiniam apmokėjimui dėl 800 Eur už automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą.

Ieškovo L. L. paaiškinimu nustatyta, kad jis atsakovą A. B. vis reikalavo sugrąžinti išsinuomotą automobilį.

Atsakovas įmonei UAB „R.“ išsinuomotą automobilį sugrąžino 2020-05-20. Nuomos laikotarpis – 93 dienos. Nuomos kaina-1800 Eur.

2020-05-20 paskolos sutartimi nustatyta, kad L. L. ir A. B. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolos davėjas skolina, o paskolos gavėjas pasiskolina 1800 Eur , kuriuos paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti iki 2020-06-01; šalys abipusiai sutinka, kad ši suma (1800 eur) buvo paskolinta asmeniniams paskolos gavėjo reikalams spręsti.

Ieškovas reiškiamą reikalavimą kildino iš paskolos teisinių santykių pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kildina ir ieškiniu. Sutinkamai su CPK 6.870 str. 1d. paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento 2d. (CPK 6.870 str.) Ieškovo reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis kaip įmonės direktorius nusprendė ir su tuo sutiko atsakovas, pasirašė įsiskolinimo už automobilio nuomą perkėlimą į paskolos sutartį, nustatant atitinkamai abipusiai sutartą atsiskaitymo (skolos padengimo) terminą, kurio atsakovas nesilaikė. Tokiu būdu ieškovas neįrodė paskolos sutarties sudarymo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad šalis siejo paskolos santykiai ir atsakovui A. B. buvo perduotas paskolos dalykas -1800 Eur. Paskolos sutartyje nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas. Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, jog ieškovas, kuriam teko pareiga įrodyti savo reikalavimo, reiškiamo remiantis paskolos sutarties pagrindu, jo neįrodė.

Dėl (ne)tinkamo ieškovo

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovas atsakovo atžvilgiu reikšdamas ieškinį neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą.

Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/ 2009).

CPK 45 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui (2 dalis).

Iš byloje surinktų įrodymų matosi, kad laikotarpiu nuo 2020-02-17 iki 2020-05-20 tarp trečiojo asmens UAB „R.“ ir atsakovo A. B., trečiajam asmeniui išnuomojant automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui, tarp jų susiklostė nuomos teisiniai santykiai ( CK 6.477 str. ) Skola atsirado atsakovui nesumokėjus trečiajam asmeniui už minėto automobilio nuomą. Reikalavimo teisę dėl susidariusio įsiskolinimo už automobilio nuomą atsakovui įgyja ne ieškovas, o tretysis asmuo UAB „R.”. Tačiau anot ieškovo atstovės, ieškovas L. L. yra tinkamas ieškovas byloje, turintis reikalavimo teisę į atsakovą vadovaujantis 2020-05-20 skolos reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. Įstojus į nagrinėjamą bylą ieškovo atstovei, ieškovas pateikė teismui skolos reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą 2020-05-20, kuria nustatyta, kad UAB „R.“, atstovaujama direktoriaus L. L. (pradinis kreditorius) ir L. L. (naujasis kreditorius) susitaria, kad pradinis kreditorius perleidžia naujajam kreditoriui visas skolos reikalavimo teises į A. B. skolą pagal sudarytą automobilio VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Skola kilusi iš automobilio nuomos sutarties pradelsto mokėjimo; skolininkas yra informuotas apie galutinę skolos sumą-1800 Eur; sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą yra užpildęs kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Pranešimas skolininkui apie reikalavimo perleidimą ne visada yra reikalavimas įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui. Toks pranešimas yra informacija apie reikalavimo perleidimo faktą, o naujojo kreditoriaus reikalavimas įvykdyti jam prievolę gali būti pateikiamas tiek kartu su pranešimu, tiek vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Nagrinėjamu atveju nei ieškovas, nei tretysis asmuo nepateikė teismui jokių įrodymų, kad UAB „R.“ informavo atsakovą A. B. apie tai, kad ieškovas L. L. reikalavimo sutarties pagrindu yra perėmęs reikalavimo teises į atsakovą. Bylos medžiaga, t.y. atsakovo A. B. 2020-09-18 pranešimu sėl susidariusio įsiskolinimo už automobilio nuomą, trečiojo asmens UAB „R.“ 2020-10-02 atsiliepimu į A. B. pranešimą matyti, kad atsakovui nežinoma apie skolos reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą 2020-05-20; kad A,B. UAB “R.” neskolingas 1800 eur už automobilio nuomą; kad A. B. skolingas pagal 2020-05-20 paskolos sutartį ieškovui L. L..

Ieškovas apie reikalavimo perleidimą atsakovui A. B. nepranešė ir ieškinio pareiškimu teismui kartu nepateikė cesijos sutarties. Ieškovas ieškiniu ieškinio reiškiamą reikalavimą kildino iš paskolos teisinių santykių, o ne iš reikalavimo perleidimo santykių. Cesijos sutartis pateikta teismui po kelių įvykusių teismo posėdžių. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo sudaryta 2020-05-20, todėl teismas šią sutartį vertina kritiškai ir ja nesivadovauja. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovas L. L. nelaikytinas tinkamu ieškovu, turinčiu galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą (CPK 45 str.). Ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškinys atmetamas, todėl ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ( išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, žyminį mokestį ) iš atsakovo, atmestinas ( LR CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.