- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-1801-259/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01606-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Arvydas Žibas (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- I. J., L. J.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys – L. J., I. J., antstolė Angelė Kvaraciejienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti L. J. ir I. J., turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatant, kad L. J. nuosavybės teise priklauso ½ sutuoktinės I. J. gaunamų išmokų. Nurodė, kad antstolės Angelės Kvaraciejienės kontoroje yra vykdomas 2020 m. gegužės 6 d. VMI išduotas vykdomasis dokumentas Nr. (23.31-08) 483-17135 dėl 340 Eur skolos išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0133/20/00510), iš skolininko L. J.. Antstolė nustatė, kad skolininkas L. J. nedirba, neturi turto iš kurio būtų galima išieškoti. VMI 2020 m. birželio 30 d. gavo antstolės Angelės Kvaraciejienės 2020 m. birželio 30 d. siūlymą Nr. S-20-133-15024 išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko L. J. turto esančio bendra nuosavybe su skolininko sutuoktine I. J. nustatymo. Antstolė nurodė, kad skolininko sutuoktinė gauna išmokas. Skolininkas per nustatytą terminą nepateikė antstoliui notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Duomenų, kad sutuoktinių santuoka būtų nutraukta, nėra. Duomenų, kad sutuoktiniai kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo ar turto padalinimo negauta. Skundo dėl antstolės veiksmų nepateikta. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos ir pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Remiantis įstatymo nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, skolininkui L. J. priskirtina ½ dalis sutuoktinės I. J. gaunamų išmokų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nustatė, kad skolininkui L. J. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. J. priklauso ½ dalis I. J. gaunamų valstybinio socialinio draudimo išmokų, kitų pajamų ar joms prilygintų išmokų.
3. Teismas nustatė, kad antstolės Angelės Kvaraciejienės kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/20/00510 dėl skolos išieškojimo kreditorei VMI iš skolininko L. J.. Antstolė, vykdydama priverstinio vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininko sutuoktinė I. J. gauna valstybinio socialinio draudimo išmokas. Antstolė 2020 m. gegužės 25 d. patvarkymu Nr. S – 20-133-12199 areštavo skolininko sutuoktinės gaunamas išmokas ir CPK 667 straipsnio pagrindu pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
4. Teismas pažymėjo, kad vykdymo proceso normos nustato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju vykdymo procese buvo nustatyta, kad skolininkas L. J. ir I. J. yra sutuoktiniai, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nepasibaigusi, jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatytos. Turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas). Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 2 dalies nuostatomis, laikytina, kad I. J. gaunamos valstybinio socialinio draudimo išmokos yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio L. J. nuosavybė, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalies, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, teismas nenustatė. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas konstatavo, kad skolininkui L. J. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės I. J. gaunamų pajamų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo I. J. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neatsižvelgė į tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 0133/20/00510 išieškoma skolininko L. J. prievolė yra asmeninė, skolos suma - 340 Eur, duomenų, kad asmeninio skolininko turto nepakankama nurodytai skolai išieškoti, vykdomojoje byloje nėra, todėl pareiškimo reikalavimas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra visiškai nepagrįstas. Atkreipė dėmesį, kad kartu su atskiruoju skundu pateikiama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2020-08-25 pažyma „Apie asmeniui išmokėtas išmokas“ Nr. KA-PZ1E-1792, patvirtina, jog L. J. kiekvieną mėnesį yra mokama 140 Eur šalpos pensija, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šios aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai tenkino pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kadangi iš byloje pateiktų duomenų negalima daryti išvados, jog skolininko L. J. gaunamų pajamų nepakaktų išieškomai priverstine tvarka skolai padengti.
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
8. Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria nustatyta skolininko L. J. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo. Pagrindiniai argumentai, kuriais grindžiamas skundžiamos nutarties neteisėtumas yra, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog išieškojimas vykdomas dėl asmeninių L. J. prievolių ir skolininkas turi kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Dėl pastarosios aplinkybės prašo prijungti naujus įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2020-08-25 pažymą „Apie asmeniui išmokėtas išmokas“ Nr. KA-PZ1E-1792.
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuoto asmens naujai pateiktas įrodymas yra susijęs su atskirajame skunde nurodomais argumentais ginčijant skundžiamoje teismo nutartyje nustatytų aplinkybių pagrįstumą, tačiau šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Suinteresuotam asmeniui I. J. buvo siunčiamas teismo pranešimas dėl atsiliepimų į pareiškimą pateikimo ir suinteresuotas asmuo turėjo galimybę pateikti minėtus įrodymus pirmosios instancijos teismui, nes tai yra duomenys apie skolininko L. J. gautas išmokas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens kartu su atskiruoju skundu naujai pateiktą įrodymą atsisakytina priimti. Ta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo pavėluotai kreipėsi dėl šių duomenų gavimo nesudaro taip pat nesudaro pagrindo jų priimti apeliacinės instancijos teisme. Be to, duomenys apie L. J. gaunamas valstybinio socialinio draudimo išmokas yra vykdomojoje byloje (vykd. byla Nr. 0133/20/00510, b. l. 4).
10. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo I. J. su skolininku L. J. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (vykd. byla Nr. 0133/20/00510, b. l. 13). Vykdomojoje byloje Nr. 0133/20/00510 išieškojimas iš skolininko L. J. vykdomas dėl paskirtų baudų už administracinius nusižengimus, kurios paskirtos 2019 m. gruodžio 2 d. ir 2020 m. sausio 2 d. (vykd. byla Nr. 0133/20/00510, b. l. 1-2). Taigi, išieškojimas vykdomas dėl asmeninių skolininko L. J. prievolių, kurios atsirado po santuokos sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad suinteresuotas asmuo I. J. gauna valstybinio socialinio draudimo išmokas (vykd. byla Nr. 0133/20/00510, b. l. 31).
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), o bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
12. CK 3.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Taigi, asmeninės sutuoktinio prievolės, kurios atsirado po santuokos sudarymo, gali būti išieškomos iš jo dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad faktas, jog vykdomojoje byloje Nr. 0133/20/00510 išieškomos asmeninės skolininko L. J. prievolės, yra kliūtis vykdyti išieškojimą iš skolininkui bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto dalies, šiuo atveju I. J. gaunamų valstybinio socialinio draudimo išmokų.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2013). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenys apie skolininko L. J. turtą, taip pat ir gaunamas valstybinio socialinio draudimo išmokas, vykdomojoje byloje Nr. 0133/20/00510 buvo surinkti ir nustatyta, kad vienintelis skolininko turtas – jo gaunamos socialinio draudimo išmokos (vykd. byla Nr. 0133/20/00510, b. l. 4-10). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad be nurodytos vykdomosios bylos, skolininko L. J. atžvilgiu dar yra vykdomos penkios vykdomosios bylos dėl įvairaus dydžio baudų už administracinius nusižengimus išieškojimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, akivaizdu, kad visiems vykdomiems išieškojimams skolininko L. J. turto nepakanka, todėl išieškojimas buvo nukreiptas ir į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Nors pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių skundžiamoje nutartyje ir nenurodė, tačiau apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės pagal atskirojo skundo argumentus nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Gražinti antstolei Angelei Kvaraciejienei vykdomąją bylą Nr. 0133/20/00510.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.