Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjo J. S. (toliau tekste - pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas, dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės (toliau tekste - prokurorė) 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2013 m. liepos 15 d. gautas J. S. 2013 m. kovo 30 d. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. vasario 15 d. buvo atvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Jo būklė buvo labai sunki. Priėmimo metu su juo elgėsi kaip su nusikaltėliu. Tik 2013 m. vasario 18 d. jam buvo duoti vaistai, jis pradėjo valgyti. Pradėjus vartoti maistą po ilgo badavimo jam prasidėjo negalavimai, susiję su skrandžiu. Buvo paimti tik šeši kraujo mėginiai iš venos ir piršto bei atlikta šlapimo analizė. Nebuvo apžiūrėtas iš esmės nei vieno specialisto. 2013 m. vasario 20 d. jam buvo pranešta, kad jis etapuojamas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Jam buvo pateikta pasirašyti ligos istorijos epikrizė Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria pastarasis nesutiko. Epikrizės nepasirašė, padarydamas prierašą, kad su ja nesutinka. Ši epikrizė buvo atsiųsta į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato VPS areštinę, bet be jo prierašo. Tokiu būdu, pasak pareiškėjo, epikrizė buvo suklastota. Be to, pareiškėjo teigimu, minėtoje epikrizėje jo gydymui nustatytos rekomendacijos labai abejotinos, nes nėra svarbių duomenų, aplinkybių aprašymo. Šioje epikrizėje konstatuoti melagini faktai, neva jis ligoninėje atsisakė tyrimų, nurodytas kraujo spaudimas 120/70 negalėjo būti, nes jo būklė buvo labai prasta, jam nebuvo matuojamas cukraus kiekis kraujyje, nepateikiamas specialus maistas, skiriamas sergantiems diabetu, epikrizėje tik rekomenduojama racionali mityba. Pareiškėjas prašė ištirti, kas ir kokius vaistus išrašė bei išdavė laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 21 d. iki 2013 m. balandžio 1 d., kaip šiuo laikotarpiu jis buvo maitinamas. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl duomenų ir dokumentų klastojimo bei įpareigoti institucijas, vykdančias jo suėmimo priežiūrą užtikrinti jo sveikatos priežiūrą, gydytojų konsultacijas, vaistų davimą, tinkamos mitybos paskyrimą.

Prokurorė 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo pateiktus faktus, motyvuodama tuo, kad nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.

Pareiškėjas, nesutikdamas su prokurorės 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu, pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui skundą, kuriame išdėstė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir pareiškime prokuratūrai. Papildomai patikslino, kad dėl sunkios sveikatos būklės pareiškime pateikė klaidingas aplinkybes. Nurodo, kad vaistai buvo pradėti duoti tik 2013 m. kovo 18 d. Laivės atėmimo vietų ligoninėje, po dviejų dienų priverstinio badavimo, nes be vaistų negalėjo valgyti. Pareiškėjas pažymi, kad jis pasirašė visuose dokumentuose, kuriuos jam pateikdavo, o jeigu nesutikdavo, tai padarydavo prierašą. Pasak pareiškėjo, epikrizė Nr. (duomenys neskelbtini) neatitiko faktinių aplinkybių, todėl pastarasis jos ir nepasirašė. Nurodoma, kad prokurorė neišreikalavo pareiškėjo pateiktų pranešimų, skundų dėl sveikatos būklės, iš esmės neatlikti jokie veiksmai, kad patikrinti pareiškime pateiktas aplinkybes.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad vien pareiškėjo subjektyvi ir jokiais duomenimis nepagrįsta nuomonė dėl gydymo tinkamumo nėra pagrindas ikiteisminiam tyrimui pradėti.

Skundu aukštesnės instancijos teismui pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir 2013 m. kovo 30 d. pareiškimą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo išreikalauti jo asmens bylą iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus kalėjimo, kurioje yra visi duomenys, susiję su jo kalinimo aplinkybėmis laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 21 d. iki 2013 m. gegužės 22 d., pripažinti vilkinus jo 2013 m. kovo 30 d. pareiškimo nagrinėjimą.

Skunde nurodoma, kad 2013 m. kovo 30 d. Vilniaus apygardos prokuratūrai išsiuntė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Iki 2013 m. birželio 25 d. nebuvo gautas joks pranešimas dėl pateikto pareiškimo. 2013 m. birželio 25 d. jam išsiuntus paklausimą dėl skundo nagrinėjimo eigos, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė 2013 m. liepos 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad pareiškėjo skundai negauti. Rašte konstatuotos aplinkybės nesusijusios su 2013 m. kovo 30 d. pareiškimu. Pareiškėjui tapo akivaizdu, kad prokurorė jo 2013 m. kovo 30 d. pareiškimo neturėjo, todėl 2013 m. liepos 10 d. prašymu prašė išsiaiškinti pareiškimo nagrinėjimo aplinkybes bei pakartotinai išsiuntė 2013 m. kovo 30 d. pareiškimą. Prokurorė tik gavusi pakartotinai išsiųstą 2013 m. kovo 30 d. pareiškimą, pareiškėjo įsitikinimu, paskubomis ir neobjektyviai jį išnagrinėjo ir priėmė nepagrįstą ir neobjektyvų 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas skunde pažymi, kad prokurorė 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarime pakartotinai kalba apie aplinkybes, nesusijusias su jo pareiškimu. Rašte kalbama apie Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro V. J. išaiškinimus. Pareiškėjo įsitikinimu, minėtas prokuroras seniai veikia prieš pareiškėjo įstatymo ginamus interesus, jo veikos taip pat turi nusikalstamos veikos požymių.

Skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neatskleidė aplinkybių, susijusių su pareiškimo nagrinėjimo aplinkybėmis, kas taip pat turi nusikalstamos veikos požymių. Teismas pareiškėjo pareiškimą traktuoja, kaip epizodinę veiką, taip pat nepranešė apie bylos nagrinėjimo datą ir vietą, nagrinėjo bylą pažeisdamas pareiškėjo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime ir objektyviai bei visapusiškai išnagrinėti bylą. Kelia įtarimus, kad yra suklastoti pareiškėjo parašai nutartyje paminėtuose dokumentuose, nes jis nėra pasirašęs jokių medicininių dokumentų. Gydymas jam atliekamas nebuvo. Nutartyje nemotyvuojama, ar pareiškėjo gydymas buvo vykdomas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Pareiškia, kad ligos istorija yra surašyta subjektyviai, neatlikus reikiamų tyrimų, joje nėra objektyvių duomenų, duomenų apie badavimo pasekmes. Nebuvo atlikti būtini tyrimai, nenustatyta diagnozė bei pareiškėjo sveikatos būklė. Pareiškėjo etapavimai sunkioje sveikatos būklėje sutrikdė jo sveikatą. Iki šiol slepiami duomenys, trukdoma su jais susipažinti. Pareiškėjo byla yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kurioje yra visi rašytiniai įrodymai, susiję su jo gydymu bei kitomis kalinimo aplinkybėmis. Iš esmės nebuvo užtikrinta jo sveikatos priežiūra pagal įstatymą per visą arešto laikotarpį. Sąmoningai buvo siekiama blogiausių aplinkybių, pareiškėjo sveikatos būklės sutrikdymo ar net mirties, jis buvo kankinamas, jam neduodami vaistai, be vaistų jis negalėjo valgyti, jis specialiai buvo laikomas kameroje su kitais asmenimis.

Į teismo posėdį, kurio metu nagrinėtas pareiškėjo skundas, niekas neatvyko, nors apie vyksiantį teismo posėdį prokuratūra informuota išsiunčiant pranešimą, o pareiškėjas – telefoninio pokalbio metu. Kadangi į skundo nagrinėjimą niekas neatvyko, skundas išnagrinėtas į posėdį kviestiems asmenims nedalyvaujant.

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Tačiau pradedant procesą, turi būti įsitikinama, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. imperatyviai nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d.).

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, prokurorė 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, o žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pritarė prokurorės nutarime išdėstytai pozicijai. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoja, kad joje surinkti duomenys visiškai patvirtina prokurorės nutarimo išvadas, o pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarties.

Pagal teismų praktiką dokumentu Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. prasme, laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento suklastojimas bendra prasme – tai veiksmai, sukeliantys dokumento netikrumą arba jo turinio neteisingumą. Suklastojimas gali būti materialus (dokumento turinio pakeitimas veikiant jo materialinę formą, pvz. nuotraukos pakeitimas) ir intelektualinis (melagingos informacijos įrašymas į tikrą dokumentą). Pažymėtina, kad pareiškėjas savo 2013 m. kovo 30 d. pareiškime prašė pradėti ikiteisminį tyrimą būtent dėl duomenų ir dokumentų klastojimo.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, J. S., gim. (duomenys neskelbtini), Laisvės atėmimo vietų ligoninėje iš tiesų gydėsi nuo 2013 m. kovo 15 d. iki 2013 m. kovo 21 d. ir nuo 2013 m. balandžio 9 d. iki 2013 m. balandžio 17 d. Gydymo stacionare istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) surašyta epikrizė Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau joje nėra numatyta vieta paciento parašui. Taigi, pareiškėjo skundo argumentas, kad jis epikrizėje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašęs savo nesutikimą pasirašyti šį dokumentą, nepagrįstas. Iš gydymo stacionare istorijoje esančio paciento sutikimo dėl informacijos ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų lape Nr. (duomenys neskelbtini), prie grafos Nr. 8 „Esu informuotas. kad tolesnis sveikatos priežiūros paslaugų teikimas šiame ligoninės skyriuje man netikslingas. Su gydymo ir tyrimų rezultatais, rekomendacijomis dėl tolesnio gydymo bei elgsenos supažindintas“. Paciento parašui skirtoje vietoje yra įrašyta „atsisakė pasirašyti“. Prie minėto įrašo yra gydytojų O. M. ir J. R. parašai ir antspaudai. Pažymėtina, kad šiame paciento sutikimo dėl informacijos ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų lape, grafose Nr. 1-6, paciento parašai yra, grafa Nr. 7 - nepasirašyta. Nors pareiškėjas savo skunde aukštesnės instancijos teismui teigia, kad jokiuose dokumentuose nepasirašinėjo, todėl jo parašai gali būti suklastoti, tačiau kaip matyti iš jo skundo žemesnės instancijos teismui argumentų, pareiškėjas nurodo, kad susidariusioje situacijoje rašėsi visuose dokumentuose, kuriuos jam pateikdavo pasirašyti, jeigu nesutikdavo, tai darydavo prierašą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pritartina tiek prokurorės tiek žemesnės instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str.

Akcentuotina, kad baudžiamasis procesas yra ultima ratio (išimtinio pobūdžio) priemonė, todėl turi būti pradedamas tik esant rimtam pagrindui bei nusikalstamos veikos sudėčiai, ko nagrinėjamu atveju nenustatyta. Pažymėtina, kad turėdamas pretenzijų dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jo buvimo šioje įstaigoje metu, teiktų paslaugų kokybės, pareiškėjas turi teisę kreiptis į šios įstaigos vadovą, reikalauti supažindinti su įstaigoje esančiais jo sveikatos duomenimis ir reikšti pretenzijas civilinės bei administracinės teisenos tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo subjektyvų pareiškėjo jam suteiktų sveikatos paslaugų vertinimą, paremtą tik jo paties įsitikinimu, jog suteiktų paslaugų kokybė buvo netinkama, vertinti kaip jo atžvilgiu sąmoningai įvykdytą nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, kad pareiškėjas aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad 2013 m. kovo 30 d. pareiškimas buvo išsiųstas nurodytą dieną ar, kad iš viso buvo siųstas. Be to, pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo tvarkos ir terminų galimi pažeidimai nėra baudžiamosios, o administracinės teisenos klausimai.

Lietuvos Respublikos BPK 64 str. 4 d. yra nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui nagrinėjant skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį turi būti kviečiamas prokuroras, įtariamasis, įtariamojo gynėjas, skundą padavęs asmuo ir jo atstovas. Suimtas įtariamasis pristatomas ikiteisminio tyrimo teisėjui, jeigu tai būtina. Teismas pažymi, kad minėta įstatymo nuostata numato ikiteisminio tyrimo teisėjui teisę nuspręsti rengti konkrečiu atveju teismo posėdį ar ne. 2013 m. rugsėjo 11 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje yra aiškiai nurodyta, kad pareiškėjo skundas nagrinėjamas nerengiant posėdžio, t. y. ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje aiškiai išreiškė savo valią nagrinėti pareiškėjo skundą remdamasis teismui pateikta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga. Tokiu būdu, ikiteisminio tyrimo teisėjas pasinaudojo savo teise pasirinkti kokiu būdu bus nagrinėjamas skundas. Kadangi jam tokią teisė yra numatytą įstatymo, teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BPK nuostatų, nagrinėdamas pareiškėjo skundą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nelaikytini pagrįstais, ir negali būti pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti pareiškėjo J. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.