- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-05
- Bylos Nr.
- B2-1163-264/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- K. S.
- Advokatai
- Erikas Rugienius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. S. pareiškimą dėl 2015-11-24 bankrutuojančios K. S. prekybos įmonės pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolu priimto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo K. S. atstovas advokatas Erikas Rugienius prašo panaikinti 2015 m. lapkričio 24 d. bankrutuojančios K. S. prekybos įmonės pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolu priimtą nutarimą Nr. 2 ir įpareigoti bankrutuojančios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimą iš naujo spręsti klausimą dėl S. priklausančio turto pardavimo stabdymo. Nurodo, kad pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2- 1149-510/2013. Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1604- 254/2015 prašymą atmetė, todėl jis buvo apskųstas atskiruoju skundu. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1402- 407/2015 atskirąjį skundą atmetė ir paliko Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-1604-254/2015. Šiuo metu, pareiškėjas ruošia procesinius dokumentus Lietuvos aukščiausiajam teismui dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1604- 254/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2- 1402-407/2015 panaikinimo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjas atsakovo prašė nepradėti pardavinėti ar kitaip perleisti nekilnojamojo turto, tai yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyv. namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu Nr. (duomenys neskelbtini), kitais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyv. namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2015 m. lapkričio 24 d. bankrutuojančios K. S. prekybos įmonės pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo 2 punktu svarstė dėl S. priklausančio turto pardavimo. Siūlė parduoti S. priklausantį nekilnojamą turtą, kuris buvo jiems grąžintas 2013 m. kovo 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, panaikinus S. turto pirkimo - pardavimo sutartis. Taip pat nurodė, kad K. S. atstovas prašo K. S. priklausančio turto nepardavinėti ar kitaip neperleisti, kadangi yra ruošiami procesiniai dokumentai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl 2015 m. gegužės 13 d. Kauno apygardos teismo nutarties civ. byloje Nr. A2-1604- 254/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-08 nutarties civ. byloje Nr.2-1402-407/2015 panaikinimo ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1149-510/2013. Tačiau į pareiškėjo prašymą atsižvelgta nebuvo ir buvo nutarta: parduoti S. priklausantį nekilnojamą turtą, kuris buvo jiems gražintas 2013 m. kovo 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, panaikinus S. turto pirkimo -pardavimo sutartis. Atsakovas, neįvykus 2015 m. lapkričio 17 d. bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimui sušaukė 2015 m. lapkričio 24 d. pakartotinį kreditorių susirinkimą. Apie kreditorių susirinkimus pareiškėjo neinformavo. Ginčijamu administratoriaus 2015 m. lapkričio 24 d. veiksmu buvo išspręstas reikalas, turintis tiesioginę įtaką bankrutavusio juridinio asmens turto realizavimo procesui. Bankroto administratorius privalėjo informuoti pareiškėją apie priimamus sprendimus susijusius su jo turto realizavimu. Pareiškėjo duomenimis taip pat buvo pažeistos kreditorių informavimo apie kreditorių susirinkimą normos.
Atsiliepimas
Bankrutuojančios K. S. prekybos įmonės bankroto administratoriaus UAB „Orinata“ įgaliotas asmuo atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą „Dėl 2015 m. lapkričio 24 d. bankrutuojančios K. S. prekybos įmonės pakartotino kreditorių susirinkimo protokolu priimtų nutarimų panaikinimo“ atmesti. Nurodo, kad pareiškėjui pasirašytinai buvo įteiktas 2015 m. lapkričio 6 d. pranešimas dėl B K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimo sušaukimo. Pareiškėjui 2015 m. lapkričio 24 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolas buvo įteiktas pasirašytinai 2015 m. lapkričio 27 d. Šiame kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro virš 82% visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeistos kitų kreditorių informavimo apie kreditorių susirinkimą normos, tačiau nepateikia jokių faktų. Pareiškėjas teigia, kad ginčas kilo tarp įmonės savininko ir įmonės bankroto administratoriaus dėl asmeninės nuosavybės teise priklausančio įmonės savininko turto valdymo ir naudojimo šios įmonės bankroto procedūrų metu ir, kad tokį ginčą nagrinėja kreditorių susirinkimas. Pateiktame pareiškime pareiškėjas nurodė, kad klausimą dėl K. S. ir D. S. priklausančio turto išsprendė Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 28 d. sprendime. Šioje bankroto byloje turtas bus parduotas ĮBĮ 33 str. numatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartimi K. S. prekybos įmonei iškelta bankroto byla; 2009 m. birželio 30 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi K. S. prekybos įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi terminas bankrutavusios K. S. prekybos įmonės likvidavimo procedūroms vykdyti pratęstas iki 2015 m. kovo 16 d; 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi terminas bankrutavusios K. S. prekybos įmonės likvidavimo procedūroms vykdyti pratęstas 6 mėnesių laikotarpiui; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi terminas bankrutavusios K. S. prekybos įmonės likvidavimo procedūroms vykdyti pratęstas 6 mėnesių laikotarpiui.
Dėl pareiškėjo informavimo apie kreditorių susirinkimą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs tiek esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, tiek tai, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, turi panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
Pareiškėjas nurodo, kad apie kreditorių susirinkimus bei juose priimtus sprendimus susijusius su pareiškėjo turto realizavimu bankroto administratorius pareiškėjo neinformavo. Teismas su šiais pareikėjo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad ĮBĮ 22 str. 4 d. numato, kad kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimuose turi teisę dalyvauti bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės savininkas (savininkai) arba jo (jų) įgaliotas atstovas, administratorius, savivaldybės, kurios teritorijoje yra bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas, įgaliotas atstovas. Teisę balsuoti turi tik kreditoriai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2009 m. liepos 28 d. įvyko pirmasis bankrutuojančios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo patvirtinta informacijos teikimo tvarka. Taip pat buvo patvirtinta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, pagal kurią pranešimai dėl kreditorių susirinkimo turi būti išsiunčiami prieš 10 kalendorinių dienų paštu, elektroniniu paštu, faksu arba įteikiant. Į bylą pateiktas 2015-11-06 pranešimas dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas K. S. prieš 10 kalendorinių dienų buvo pasirašytinai informuotas, jog 2015 m. lapkričio 17 d. įvyks kreditorių susirinkimas. Pranešime taip pat nurodyta numatoma susirinkimo darbotvarkė bei informacija, kad neįvykus kreditorių susirinkimui pakartotinis susirinkimas bus šaukiamas 2015 m. lapkričio 24 d. 10.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). Byloje esantis pranešimas patvirtina, kad apie 2015 m. lapkričio 24 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus pareiškėjas taip pat buvo informuotas pasirašytinai (b. l. 26). Nors pareiškėjas nurodo, kad buvo pažeistos kreditorių informavimo apie kreditorių susirinkimą normos, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikia (CPK 178 str.). Nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie numatomą sušaukti kreditorių susirinkimą, o šiam neįvykus ir apie pakartotinį kreditorių sušaukimą, pareiškėjui buvo žinoma susirinkimo darbotvarkė, o taip pat jam buvo pasirašytinai įteiktas 2015 m. lapkričio 24 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų sušaukiant 2015 m. lapkričio 24 d. pakartotinį kreditorių susirinkimą, kurie būtų nulėmę neteisėtų nutarimų priėmimą.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu.
Nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 24 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas klausimas dėl S. priklausančio turto pardavimo. Susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų dauguma (99,92 % dalyvavusių kreditorių) 2.1 punktu buvo nutarta parduoti žemės sklypą (u.n. (duomenys neskelbtini)); gvv. namą (u.n. (duomenys neskelbtini)); ūkinį pastatą (u.n. (duomenys neskelbtini)); šiltnamį (u.n. (duomenys neskelbtini)); kitus statinius (u.n. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)); žemės sklypą (u.n. (duomenys neskelbtini)); gvv. namą (u.n. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).); žemės sklypą (u.n. (duomenys neskelbtini)); sodo namą (u.n. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėjas nurodo, kad administratoriaus 2015 m. lapkričio 24 d. veiksmu buvo išspręstas klausimas, turintis tiesioginę įtaką bankrutavusio juridinio asmens turto realizavimo procesui. Taip pat nurodo, kad K. S. atstovas prašė K. S. priklausančio turto nepardavinėti ar kitaip neperleisti, kadangi yra ruošiami procesiniai dokumentai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl 2015 m. gegužės 13 d. Kauno apygardos teismo nutarties civ. byloje Nr. A2-1604- 254/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-08 nutarties civ. byloje Nr.2-1402-407/2015 panaikinimo ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1149-510/2013. Tačiau į pareiškėjo prašymą atsižvelgta nebuvo ir buvo nutarta parduoti S. priklausantį nekilnojamą turtą, kuris buvo jiems gražintas 2013 m. kovo 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, panaikinus S. turto pirkimo – pardavimo sutartis. Teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas (ĮBĮ 23 str.). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ne bankroto administratorius kreditorių susirinkime priima nutarimus tam tikrais klausimais, o kreditoriai balsų dauguma. Todėl teigti, kad administratoriaus 2015 m. lapkričio 24 d. veiksmu buvo išspręstas klausimas, turintis tiesioginę įtaką bankrutavusio juridinio asmens turto realizavimo procesui šiuo atveju nėra pagrindo. Kaip matyti iš 2015 m. lapkričio 24 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo 2.2 punkto, kreditoriams buvo žinoma apie K. S. atstovo prašymą K. S. priklausančio turto nepardavinėti ar kitaip neperleisti, tačiau kreditoriai balsavo prieš tokį prašymą (92,25 % dalyvavusių kreditorių). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog civilinio proceso tvarka vykstant teisminiam ginčui dėl nuosavybės teisės į turtą, pardavinėti tą turtą pagal ĮBĮ normas nėra galimybės, kadangi galėtų būti parduotas turtas, kuris nepriklauso bankrutavusiai įmonei, o ieškinio patenkinimo atveju būtų iš esmės apsunkintos ieškovo galimybės gauti ieškinio patenkinimą iš sąžiningo turto įgijėjo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-154/2012). Tačiau tai, kad pareiškėjo teigimu yra ruošiami procesiniai dokumentai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl 2015 m. gegužės 13 d. Kauno apygardos teismo nutarties civ. byloje Nr. A2-1604- 254/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-08 nutarties civ. byloje Nr.2-1402-407/2015 panaikinimo ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1149-510/2013, teismo vertinimu nesudaro pagrindo laikyti, kad 2015 m. lapkričio 24 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu antruoju klausimu priimtas nutarimas yra neteisėtas ar pažeidžia pareiškėjo interesus. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjų A. J. ir I. J. bei K. S. prašymus civilinėje byloje Nr. 2-1149-510/2011. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civ. byloje Nr. A2-1604- 254/2015 įsiteisėjo 2015 m. spalio 8 d. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas tik nurodė, kad ketina kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu dėl minėtų nutarčių panaikinimo ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1149-510/2013, tačiau nepateikė jokių įrodymų šiems argumentams pagrįsti (CPK 178 str.). Pareiškėjo skundo nagrinėjimo dienai Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nenustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiame Teisme būtų gautas ir priimtas pareiškėjo skundas dėl 2015 m. gegužės 13 d. Kauno apygardos teismo nutarties civ. byloje Nr. A2-1604-254/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-08 nutarties civ. byloje Nr.2-1402-407/2015. Pažymėtina, kad šiame bankroto etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, jog tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą. Iš to išplaukia, kad nepagrįstai sustabdžius bankrutuojančios įmonės turto realizavimą, užsitęsia ir pats bankroto procesas, sudaromos sąlygos ne tik vilkinti atsiskaitymą su kreditoriais, bet ir galimai su jais visa apimtimi neatsiskaityti, kas savaime reiškia vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų pažeidimą – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo deklaravimas apie ketinimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui teikti kasacinį skundą dėl 2015 m. gegužės 13 d. Kauno apygardos teismo nutarties civ. byloje Nr. A2-1604- 254/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-08 nutarties civ. byloje Nr.2-1402-407/2015 panaikinimo ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1149-510/2013, nesudaro pagrindo konstatuoti ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo neteisingumą ir įpareigoti kreditorių susirinkimą iš naujo spręsti klausimą dėl S. priklausančio turto pardavimo sustabdymo.
Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, pareiškėjo K. S. pareiškimas dėl bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 panaikinimo ir įpareigojimo kreditorių susirinkimą iš naujo spręsti klausimą dėl S. priklausančio turto pardavimo sustabdymo, įvertinant jo esmę, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Teismo turėtos išlaidos (2,77 Eur), susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu, nesiekia 3 Eur, todėl valstybei nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s įmonių bankroto įstatymo 24 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjo K. S. skundą dėl bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 panaikinimo ir įpareigojimo kreditorių susirinkimą iš naujo spręsti klausimą dėl S. priklausančio turto pardavimo sustabdymo.
Nutartis per 7 dienas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.