Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „GGP“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditorių uždarosios akcinės bendrovės ,,AVV“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltaz“, uždarosios akcinės bendrovės ,,ARC NT“ finansiniai reikalavimai bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Akvaponika“ bankroto byloje Nr. eB2-2995-781/2016.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Kreditorius UAB ,,GGP“ (toliau – ir pareiškėjas) padavė atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria buvo patvirtinti UAB „AVV“, UAB „Baltaz“ bei UAB „ARC NT“ finansiniai reikalavimai, o Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi pasinaikino minėtos nutarties dalį.

Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovo UAB „Akvaponika“ valdymo organai žinodami, jog įmonė turi finansinių sunkumų, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo, o sudarė sandorius su trimis susijusiomis įmonėmis, dėl ko atsirado papildomi 179 137,55 Eur dydžio finansiniai reikalavimai, kurie sudarytų 79 procentus patvirtintų visų trečiąja eile tenkintinų kreditorių reikalavimų sumos; kad atsakovas nuo 2012 m. neteikė VĮ Registrų centrui finansinių ataskaitų rinkinių, o tai kelia papildomus įtarimus dėl ginčijamų sandorių realumo ir įmonės buhalterinės apskaitos teisingumo; kad bankroto administratorius šių sandorių netikrino, tik formaliai atliko savo pareigą, konstatuodamas reikalavimų buvimo faktą.

Kreditoriai UAB „AVV“, UAB „Baltaz“ ir UAB „ARC NT“ pateikė savo reikalavimų pagrįstumą patvirtinančius dokumentus bei nurodė, jog pareiškėjo UAB „GGP“ argumentai nepagrįsti, nes pateikti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai yra sandoriai ir šalims turi įstatymo galią, pareiškėjas UAB „GGP“ jų neginčijo, o bankroto administratorius jų reikalavimus pripažįsta, todėl jie turi būti patvirtinti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas pažeidė procesinę pareigą šios kategorijos bylose būti aktyviu, nes dėl šių kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo sprendė išsamiai neišnagrinėjęs ir neįvertinęs tarp atsakovo ir minimų kreditorių sudarytų sandorių. Tokio tyrimo neatliko ir bankroto administratorius. Šį įvertinimą turi atlikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos specialistai.Šių trijų kreditorių reikalavimų suma – 179 137,55 EUR, sudaro 79 proc. nuo bendros trečios eilės kreditorinių reikalavimų sumos, todėl teismas privalėjo patikrinti, ar sandoriai, kurių pagrindu kreditorių reikalavimus pateikė tvirtinti bankroto administratorius, nebuvo priešingi BUAB „Akvaponika“ tikslams, ar jų kainos (nuomos) atitiko rinkos kainas, o taip pat aplinkybę, ar sandoriai, sudaryti tarp susijusių asmenų, galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais.Teismas be pagrindo apsiribojo vien pateiktomis sąskaitomis faktūromis už transporto, lotų surinkimo, recirkuliacinių sistemų surinkimo ir vėlesnės priežiūros, šildymo elektros sistemos montavimo ir kitas paslaugas, taip pat prekių teikimą, be pagrindo laikė, kad pardavimo sąskaitos yra pakankami dokumentai įrodyti finansinių reikalavimų pagrįstumą.Teismas kreditoriaus UAB „AVV“ 114 969,91 Eur dydžio finansinį reikalavimą patvirtino nepatikrinęs ar bendrovei buvo reikalingos ir faktiškai buvo suteiktos transporto paslaugos, paslaugos, susijusios su klientų susitikimais; be pagrindo patvirtintas 3 200 Lt didesnis šio asmens reikalavimas; be pagrindo spręsta, kad UAB „Akvaponika“ iš dalies su juo atsiskaitė.Teismas kreditoriaus UAB „Baltaz“ 9 957,76 Eur, o UAB „ARC NT“ 54 209,88 Eur dydžio finansinius reikalavimus patvirtino nepatikrinęs pirminių dokumentų, t.y. ar pagrįstas teiginys, jog UAB „Akvaponika“ iš dalies atsiskaitė su šiais kreditoriais.Teismas be pagrindo nurodė, kad apeliantas nepateikė duomenų, paneigiančių šių kreditorių reikalavimų pagrįstumą, nes administratorius, vėliau teismas turi įvertinti sandorių visapusišką pagrįstumą, o ne perkelti įrodinėjimo naštą kitoms proceso šalims. Vien iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Akvaponika“ sudarinėjo jai nenaudingus ir prieštaraujančius veiklos tikslams sandorius, kurie blogino įmonės finansinę padėtį ir galimybę atsiskaityti su kreditoriumi UAB „GGP“.

Teismas teisingai įvertino kreditorių pateiktus įrodymus, kaip pagrindžiančius jų finansinius reikalavimus, nes sandoriai, kuriais remiamasi, nėra nuginčyti. Apelianto teiginiai, jog sandoriai, kuriais grindžiami kreditorių reikalavimai, buvo sudaryti tyčia tarp susijusių asmenų vien tik tam, kad pareiškėjas neturėtų galimybės atgauti iš atsakovo pinigines lėšas, yra nepagrįsti. Antai, pats pareiškėjas UAB „GGP“ iš UAB „Akvaponika“ vadovės J. R. asmeninių lėšų gavo 20 027,07 Lt šios bendrovės skolą, o pagal 2014-03-13 taikos sutartį bedrovės skolą atgavo taip pat ir iš kreditoriaus UAB „AVV“. Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi UAB „Akvaponika“ veiklos patikrinimą, 2013-05-30 patvirtino, kad nerado jokių pažeidimų dėl šios įmonės komercinių santykių su UAB „AVV“, UAB „Baltaz“, UAB „ARC NT“ ir neprieštaravo, kad jai būtų grąžinta PVM permoka.Teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo kreiptis į prokuratūrą, kad būtų patikrinti sandoriai, iš kurių kildinami ginčijami kreditorių reikalavimai, nurodęs, kad tai nulemtų tik papildomas laiko ir finansines sąnaudas bei bankroto procedūrų nepagrįstą vilkinimą, kuris prieštarauja bankroto proceso tikslams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas teismo nutarties, kuria patvirtinti trečios eilės kreditorių UAB „AVV“ 114 969,91 Eur dydžio, UAB „Baltaz“ 9 957,76 Eur dydžio ir UAB „ARC NT“ 54 209,88 Eur dydžio finansiniai reikalavimai BUAB „Akvaponika“ bankroto byloje. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi pareiškėjo kreditoriaus UAB ,,GGP“ atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, su skundu pateiktais papildomais įrodymais, kurie priimami, nes absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 314, 320, 338 str.).

Remdamasis bylos medžiaga, apeliacinis teismas sprendžia, kad, priešingai nei savo skunde teigia apeliantas kreditorius UAB ,,GGP“, pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis taisyklėmis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo procesą, juos tinkamai įvertino, teisingai nustatė aktualias aplinkybes, apibrėžė byloje taikytiną teisę, išaiškino bei pritaikė atitinkamas proceso, materialiosios teisės normas, t. y. tinkamai atskleidė bylos esmę, ir, patvirtinęs minėtus finansinius reikalavimus, priėmė teisėtą, pagrįstą procesinį sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

Šią išvadą teisėjų kolegija grindžia tuo, kad visų pirma pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pareiškėjo poziciją – su minėtų kreditorių pareikštais finansiniais reikalavimais jis iš esmės nesutinka, teigdamas, jog dėl šių asmenų bei atsakovo susietumo vieni sandoriai, kuriais yra grindžiami šie reikalavimai, buvo sudaryti tik dėl akių, kitų sudarymas prieštaravo atsakovo tikslams, pardavimų kainos neatitiko rinkos kainų, ar jie iš viso nebuvo vykdomi, etc.

Antra, teismas, remdamasis sandorių nuginčijimo principu, teisingai atmetė pareiškėjo argumentus, kad šių sandorių teisėtumo / galiojimo patikrą privalėjo ex officio atlikti teismas, nagrinėdamas šią bylą, tai yra vykdydamas procesinę pareigą būti aktyviu tokios kategorijos bylose. Apeliacinis teismas sprendžia, kad tokie teiginiai prieštarauja tiek įstatymui, tiek teismų praktikai, nes nesutinkant su pastaraisiais tiek CK 1.86 straipsnio, tiek CK 1.82 straipsnio, tiek CK 1.91 straipsnio pagrindais – tokios faktinės aplinkybės nurodomos skunde – dėl jų negaliojimo turi būti išspręsta teismo sprendimu, tuo labiau, kad pagal bylos medžiagą sandoriai buvo vykdomi (sąskaitos faktūros, aktai etc.) (CK 1.78 str., CPK 185 str.). Be to, faktas, kad šiuos sandorius sudarė asmenys tarpusavyje susiję per valdymo organus / dalyvius per se, tai yra pats savaime, taip pat nesuteikia pagrindo konstatuoti juos esant niekiniais. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad tokie sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais, be to, teismų informacinėje sistemoje Liteko taip pat nėra duomenų apie tai, kad būtų pradėtas procesas dėl jų nuginčijimo. To netvirtina ir pats apeliantas. Beje, yra akivaizdu, kad apeliantui, kuris nurodytus argumentus grindžia taip pat ir CK 6.66 straipsnio nuostatomis, yra / turi būti žinoma, kad jam kaip kreditoriui CPK suteikia teisę ir pačiam inicijuoti tokią bylą (CK 6.66 str., 6.67 str. 1 d. 2 p.). Dėl jo teiginių, kad bendrovės bankroto administratorius nevykdo ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte, 5 dalies 8 punkte nustatytų pareigų teismas pažymi, kad tiesioginę šio teismo paskirto pareigūno veiksmų kontrolę vykdo ne bankroto bylą nagrinėjantis teismas, o būtent kreditoriai (kreditorių susirinkimas turi teisę reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti, motyvuotu prašymu gali kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo, jeigu kreditoriaus (kreditorių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, kreditorių susirinkimas nagrinėja skundus dėl administratoriaus veiksmų ir kt.), taip pat ir Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ĮBĮ 11 str. 5 d. 25 p., 11⁶ str., 23 str. 3, 4 p., Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012-03-30 įsakymu Nr. 4-299 patvirtintos Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės, 2010-12-02 įsakymu Nr. 4-887 patvirtintas Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas).

Remdamasi paminėtu teisėjų kolegija nenagrinėja ir pasisako dėl pirmiau jau paminėtų atskirojo skundo argumentų, kad bankroto administratorius bei teismas nepatikrino / nevertino, ar šie, tarp susijusių asmenų sudaryti sandoriai, galėjo turėti įtakos tam, jog įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pažeidžiant CK 6.923 straipsnio reikalavimus.

Esant galiojantiems BUAB „Akvaponika“ bei minėtus kreditorius siejusiems sandoriams, o taip pat pastariesiems pateikus buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atitinkančius dokumentus, patvirtinančius faktinių ir teisinių santykių buvimą, prievolinių įsipareigojimų įvykdymą / neįvykdymą, o taip pat šių pirminių dokumentų pagrindu atliktus tarpusavio atsiskaitymo suderinimus, etc., teismas taip pat iš esmės teisingai atmetė pareiškėjo argumentus dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo (CPK 185 str.).

Kartu teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas UAB „AVV“ reikalavimą, be pagrindo jį padidino 3 200 Lt, nes byloje esantys pirminiai dokumentai aiškiai patvirtina tai, kad suderinimo akte nurodytos 2013-02-28 sąskaitos AVV13-041 vertė yra ne 15 708,37 Lt, o 12 508,37 Lt, todėl šioje dalyje skundžiama teismo nutartis atitinkamai pakeičiama (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 4 p.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kreiptis į prokuratūrą dėl minimų sandorių patikrinimo, nes, kaip jau minėta, jis nurodo argumentus, kurie iš esmės yra reikšmingi tikrinant sandorių teisėtumą bei pagrįstumą ieškininės teisenos tvarka, o ne baudžiamojo proceso priemonėmis. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais atskirojo skundo argumentus dėl šios skundžiamos teismo nutarties dalies ir atitinkamai tuo pačiu netenkina analogiško apelianto prašymo, pareikšto apeliaciniam teismui (CPK 263 str. 1 d.).

Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę ir kiti atskirajame skunde bei atsiliepimuose į jį išdėstyti argumentai neturi reikšmės teisingam nagrinėjamos bylos išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 302 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį pakeisti.

Sumažinti uždarosios akcinės bendrovės „Akvaponika“ bankroto byloje patvirtintą trečios eilės kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „AVV“ 114 969,91 Eur finansinį reikalavimą iki 111 769, 91 Eur.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.