Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7.9; 1.2.4.1; 2.1.7.4.1

2024 m. gegužės 6 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. M. S. 2023 m. vasario 8 d., apie 00.18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su J. V. metu ne mažiau kaip du kartus su tyrimo metu nenustatytu įrankiu dūrė J. V. į nugaros sritį, padarydamas jam dvi durtines-pjautines žaizdas krūtinės nugarinėje dalyje, kairėje pusėje, iš kurių viena kiauryminė su kairio plaučio pažeidimu, kas atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis M. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad neturėjo tikslo kažkam pakenkti, nėra konfliktiškas žmogus. Dalyvavo M. S. gimtadienyje. Į jį apie 17.00–18.00 val. atvyko vienas, buvo blaivus, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, M. S. jį pasitiko prie tilto ir jie nuėjo į parduotuvę „IKI“ apsipirkti. Pirko 3–4 butelius 0,5 l ar 0,7 l talpos degtinės, vyną, šampaną, užkandžius. Tame bute, kur vyko šventė, gyvena M. S. ir jos mama. Kai grįžo į butą, jame jau buvo J. V., kurį M. S. pakvietė telefonu. M. S. virtuvėje pjaustė užkandžius. Šventė vyko tame kambaryje, kuriame gyvena M. S. mama. Vakaro metu virtuvėje buvo kilęs konfliktas su J. V., tuo metu visi jau buvo neblaivūs. M. S. pasakė, kad jis (kaltinamasis) neprižiūrėjo savo mamos, ja nesirūpino. Pirmas smūgį jam sudavė J. V. Iš viso J. V. jam sudavė du kartus – į nosį ir delnu per ausį. Jis (kaltinamasis) atsitrenkė į spintelę, bandė apsiginti, bet J. V. už jį daug stambesnis. Neprisimena, ar buvo spardomas. Po konflikto jam buvo kraujosruvos po akimi. M. S. mama pasakė, kad jie išsiskirstytų. Tai buvo apie 00.00 val. Jis išsikvietė „Bolt“ taksi ir išvažiavo. Taip pasielgė, nes buvo ne vietinis, jį mušė, be to, V. S. pasakė skirstytis. Nuo to momento, kai įvyko konfliktas, iki jo išvažiavimo praėjo nedaug laiko, iki 10 minučių. Tuo momentu J. V. nebuvo jokių sužalojimų, jis atsistojo ir nuėjo į kambarį. Kol jis (kaltinamasis) buvo bute, jokių pašalinių žmonių nebuvo. M. S. melavo, kad kažką galėjo matyti, gulėdama lovoje, nes ten yra pečius. Jis nematė, kurioje lovoje ji gulėjo. Kitą dieną M. S. jam paskambino ir pasakė, kad J. V. buvo sužalotas, kad jis (J. V.) buvo kažkur išėjęs ir jį sužalojo, pasakė, kad policijos pareigūnams davė jo (kaltinamojo) duomenis. Jo (kaltinamojo) ten nebuvo ir jis nežino, kas ir kaip toliau įvyko. Vakaro eigoje su M. S. ėjo į parduotuvę, buvusią privačiame name, nupirkti dar degtinės, pirko gal dar 2 butelius. Jam atrodo, kad į parduotuvę ėjo iki konflikto. Kiek prisimena, degtinę gėrė visi. Tą vakarą jis nebuvo paėmęs peilio, užkandžių nepjaustė. Po dviejų mėnesių ryte po švenčių pas jį atvažiavo pareigūnai, apsirengę civiliais drabužiais. Jis keturias dienas šventė, tuo metu buvo pagiringas. Pareigūnai paskambino į duris, jis pamatė, kad tai nepažįstami žmonės, todėl neatidarė durų. Jie vėl paskambino į duris, jis neatidarė. Po to, jie paskambino telefonu ir ėmė šaukti, kad atidarytų duris, kad čia policija. Užėjo, sakė, kad jis kažką padūrė, kalbėjo apie peilius, klausė, ar jis buvo M. S. gimtadienyje, sakė, kad ten buvo sužalotas žmogus. Jis pripažino, kad buvo gimtadienyje. Jį atvežė į komisariatą, davė „popierius“, ten buvo kažkas parašyta lietuviškai. Jis 10 metų mokėsi lenkų mokykloje, lietuviškai sunkiai skaito, todėl nelabai suprato. Bandė paaiškinti, kad konfliktas buvo, bet neturėjo minties „badyti“ žmones. Jam sakė, kad turėjo priežastį tai daryti, nes neapsigynė, sakė, kad „jeigu nenori geruoju, einam, pasėdėsi, pagalvosi“. Niekada nebuvo kameroje, kilo stresas. Pirmas pokalbis su pareigūnais įvyko pirmąjį vakarą. Po to iškvietė vėl, pasakė pasakoti, kaip viskas buvo. Jis pasakė, kad buvo konfliktas, susimušė ir jis išvažiavo, M. S. išleido jį pro duris. Pareigūnai sakė, kad niekas juo nepatikės. Jis visą naktį nemiegojo. Ryte jam pasakė, kad jei normaliai viską „sukalbės“, jį paleis ir taip jis padarys sau tik geriau. Su pareigūnais kalbėjosi sėdėdamas „narve“, be antrankių, protokolas tuo metu nebuvo rašomas, advokatas ir tyrėja nedalyvavo. Tai, ką pareigūnai jam papasakojo, jis nurodė apklausos metu. Po to jį išvežė su manekenu. Jis toje virtuvėje buvo ne pirmą kartą, parodė, kur vyko konfliktas. Nežinojo, ką turi rodyti, bet kažką parodė. Po to suprato, kad vos sau nepasirašė mirties nuosprendžio. Pakeitė savo parodymus, nes taip tikrai nebuvo. Niekada gyvenime nebuvo panašioje situacijoje, buvo šoke.

3. Teismui paskelbus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotus pirminius parodymus (t. 2, b. l. 122–124), kaltinamasis M. S. nurodė, kad sakė tai, bet to nedarė. Papasakojo tai, ką jam sakė pareigūnai. Jie pasakė, kad sužalojimas buvo padarytas virtuviniu peiliu. Jis pasakė, kad dūrė į nugarą, nes pareigūnai buvo pasakę, kad yra durtinė žaizda nugaroje. Jie papasakojo, kaip viską reikia rodyti, todėl jis taip ir rodė. Savo parodymų reikšmės nesuprato. Galima sakyti, kad iš dalies skaitė protokolą. Prieš ateinant tyrėjai, du pareigūnai, kurie buvo apklausti teisme, jį išsikvietė iš kameros į kambariuką ir pasakė, kad viską normaliai pasakytų, nes jį išveš. Tokių pokalbių su tais pareigūnais buvo 3 ar 4. Kai atėjo tyrėja, jau buvo gynėja, bet jis nežinojo, ko klausti ir kaip elgtis, nežinojo savo teisių. Apklausos metu buvo išsiblaivęs, bet buvo šokiruotas. Pareigūnams neminėjo, kad J. V. tą vakarą buvo kažkur išėjęs, negali pasakyti, ar jis pats tai matė. Po mamos mirties dažnai vartojo alkoholį. Draugai niekada nieko nesakydavo dėl jo elgesio, tai gali patvirtinti ir sesuo. Nežinojo, kad M. S. kažkas grasino.

4. 2023 m. balandžio 13 d. kaltinamasis M. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su M. S. buvo pora, šiuo metu yra draugai, nes ji jį paliko. 2023 m. vasario 7 d. buvo M. S. gimtadienis. Dienos metu jie susitiko mieste, išgėrė vieną butelį 0,5 l ar 0,7 l talpos degtinės, jis padėjo jai apsipirkti gimtadienio vakarėliui, pirko lyg 4 butelius degtinės, 2 butelius šampano, 2 butelius 1 l talpos sidro, butelį vyno. Girdėjo, kaip M. S. paskambino savo pažįstamam, kurį visi vadina „J.“, ir pakvietė jį į svečius. Tiksliai laiko neprisimena, tačiau mano, kad į butą, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo apie 17.00 val., jame buvo M. S. mama V. S. ir J. V., daugiau jokių žmonių nebuvo. M. S. virtuvėje paruošė užkandžius ir jie visi pereinamame kambaryje šventė gimtadienį. Kambaryje neleidžiama rūkyti, todėl rūkyti su J. V. ir M. S. eidavo į virtuvę, M. S. nerūkė, tik buvo kartu. Kai jie jau buvo išgėrę apie 1,5 l degtinės, su J. V. vėl nuėjo rūkyti į virtuvę, jiems besikalbant jis kažką negero pasakė apie M. S., po ko J. V. sudavė jam į nosį, o jis griūdamas smilkiniu atsitrenkė į spintelę, J. V. jam dar kartą sudavė, jis bandė jį atstumti, bet jis dvigubai už jį sunkesnis. Sėdėdamas virtuvėje ant kėdės bandė suduoti J. V. smūgį, tačiau šis numušė jo ranką. Visko iš eilės jau neprisimena, nes buvo labai girtas, tačiau žino, kad M. S. pamatė, jog jau beveik pasibaigęs alkoholis ir viena ėjo į parduotuvę nupirkti degtinės, pagal tai spėja, kad dar nebuvo 20.00 val. Matė, kad ant stalo stovėjo 0,5 l talpos degtinės butelis, o kiek ji iš viso nupirko alkoholio, jis nematė. Po pirmo ginčo su J. V. jie nusiramino, jis nusiprausė veidą, nes iš nosies bėgo kraujas. Kažkuriuo metu berūkant M. S. pasakė, kad jis mušdavo savo mamą, kuri mirė 2023 m. sausio 20 d., tuomet J. V. ėmė šaukti, kad jis dar ir moteris muša, ir tada jau stipriai sudavė jam į nosį, taip pat delnu per skruostą, o jis griuvo ir atsitrenkė į stalčių, nuo ko jam „sužaibavo“ akyse. Jis nugriuvo virtuvėje ant grindų, sukosi galva, bet atsikėlė ir jie su J. V. susikibo. Jis nepastebėjo, kada iš virtuvės išėjo M. S., girdėjo, kad iš kambario M. S. mama rėkė, jog užtenka užsiimti niekais, nes mato, kad nieko gero nebebus, vyksta nesąmonės. Jų ginčo su J. V. metu jis matė, kad ant virtuvinės spintelės guli mažas virtuvinis peiliukas, jo metalinė dalis apie 10 cm, o gal 7 cm ilgio, rankena juodos spalvos, plastikinė. Prisimena, kad J. V. nusisuko ir išeidinėjo iš virtuvės, o jis pagriebė minėtą peiliuką nuo virtuvinės spintelės. Lyg ir išgirdo, kad J. V. pasakė, kad jis palauktų, tuoj grįš. Tai jį labai išgąsdino, manė, kad jis vėl jį daužys, todėl niekur nesitaikydamas dūrė J. V. du kartus kažkur į nugaros sritį. Jis neprisimena, kad J. V. nugriuvo įėjęs į kambarį, taip pat neprisimena, kur padėjo tą peilį, kuriuo dūrė. Prisimena, kad V. S. garsiai rėkė, kad jie eitų namo, ir jis su „Bolt“ taksi 2023 m. vasario 8 d., po 00.00 val., išvažiavo. 2023 m. vasario 8 d., apie 12.00 val., M. S. paskambino jam ir pasakė, kad nakties metu buvo atvykę policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai, nes peiliu buvo sužalotas J. V., ir ji policijos pareigūnams pasakė jo telefono numerį bei namų adresą. Jis pasakė M. S., kad prie ko čia jis, jo juk jau nebuvo. Taip pasakė, nes niekaip negalėjo susitaikyti su tuo, kad galėjo padurti žmogų, jis pats nepatikėjo tuo, kas atsitiko. Po kelių dienų paskambino M. S. ir pasakė, kad J. V. ligoninėje susiuvo žaizdas ir jis buvo paleistas į namus. Jis nusiramino, manė, kad J. V. sužalojimai nebuvo rimti. Jis tik iš jam pareikšto įtarimo sužinojo, kad J. V. sveikatą sutrikdė sunkiai. Po konflikto su J. V. jis ir pats blogai jautėsi, jį pykino, bet į medikus nesikreipė, kol buvo matomos mėlynės, niekur nėjo ir niekam nesirodė. Jo sužalojimus matė sesuo J. K., telefone taip pat yra nuotrauka, kaip jis atrodė. Sesei pasakojo apie gimtadienio metu kilusias muštynes, bet nesakė, kad padūrė J. V. Sutinka tame bute parodyti, kokiu būdu jį sužalojo. Dėl padaryto labai gailisi, norėtų atsiprašyti J. V.

5. Nukentėjusysis J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iki įvykio pažinojo M. S., buvo kelis kartus matęs jį su M. S. Neprisimena, kokia buvo diena, galėjo būti 2023 m. vasario 8 d., jam paskambino M. S. ir pakvietė į savo gimtadienį, t. y. išgerti degtinės bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuriame ji gyvena kartu su savo mama. Nuvyko, namie buvo tik M. S. mama, pačios M. S. dar nebuvo. Neužilgo M. S. atėjo iš parduotuvės su M. S., jie atsinešė degtinės. Neprisimena, kokį kiekį alkoholio atsinešė, bet ant stalo buvo keli buteliai, vartojo degtinę. Šventė vyko pereinamame kambaryje, M. S. virtuvėje peiliu pjaustė užkandžius. Jis vakaro metu bute buvo su striuke. Vėliau M. S. nuėjo nupirkti daugiau degtinės, tada jo traumos dar nebuvo, nupirktą degtinę dar gėrė. Tą dieną iš viso buvo 3 buteliai degtinės, 2 butelius išgėrė keturiese, visi buvo apsvaigę. Tarp jo, M. S. ir jos mamos jokie konfliktai nebuvo kilę. Konfliktas kilo tarp M. S. ir M. S., neprisimena, kur vyko konfliktas, gal virtuvėje, jis užstojo M. S. ir M. S. trenkė į veidą. Neprisimena, ar jis nukrito nuo smūgio. Jam sudavus, M. S. išėjo pro duris, o jis pats nuėjo į kambarį. Pajautė, kad bėga kraujas per kojas, tuo metu buvo kambaryje, nežino, ar buvo nukritęs. Skausmo nejautė. Prieš pajaučiant bėgant kraują iš nugaros, pro duris niekas nebuvo įėjęs, negirdėjo jokių žingsnių, grasinimų, garsų. Tuo metu bute buvo M. S. ir kitame kambaryje buvo jos mama, M. S. nebuvo. M. S. pasakė, kad sustabdytų kraujavimą. Paskui pabudo ligoninėje. Neprisimena, kaip nuvyko į ligoninę, koks ekipažas jį vežė, ar savanoriškai vyko. Prisimena, kad ligoninėje jį apklausė dvi pareigūnės. Apklausos metu sakė, kad buvo užpultas nepažįstamo asmens, tačiau melavo. Tą vakarą jis iš buto nebuvo išėjęs, rūkė buto viduje. Nežino, kas jį sužalojo, tačiau galvoja, kad jeigu jis trenkė M. S. į veidą, tai žaizdas jam padarė M. S., tik jis ten buvo, kitų žmonių nebuvo. Su M. S. bendravo kitą dieną po įvykio, ji jam sakė, kad jis grįžo su žaizda iš lauko. Neprisimena, ką jai atsakė, tačiau taip negali būti, nes niekur nebuvo išėjęs. Negali paaiškinti, kodėl 2023 m. vasario 8 d. apklausiamas pasakė, kad galėjo nukristi lauke, nes buvo slidu. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė netiesą, nenorėjo nieko „velti į teismus“. M. S. pretenzijų neturi. Žaizda sugijo, dabar nejaučia šono, kitų sveikatos sutrikimų nejaučia. Po šio įvykio ligoninėje negulėjo, tą pačią dieną susiuvo žaizdą ir viskas, nedarbingas nebuvo. Šiuo metu dirba statybose, patirta trauma neturi įtakos darbui. Po sužalojimų buityje jo apsitarnavimas niekaip nesutriko.

6. Nukentėjusysis J. V., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2023 m. vasario 7 d. M. S. pakvietė į gimtadienį išgerti, ji gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Gimtadienyje buvo M. (M. S.), M. S. motina V. (V. S.), M. S. ir jis. M. S. atnešė 2 ar 3 butelius „šnapso“. Vėliau ji dar ėjo „šnapso“. Gėrė pirmame kambaryje, rūkė virtuvėje. M. S. ir M. S. pradėjo ginčytis, jis jam (M. S.) sudavė dešine ranka į veidą, jis (M. S.) nugriuvo, o paskui pabėgo į lauką. Kada jis (M. S.) tiksliai sudavė peiliu, neprisimena, bet viskas vyko naktį. Kai pradėjo bėgti kraujas, suprato, kad įdūrė, tada jis buvo kambaryje. Kur jam dūrė, neprisimena. M. S. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kai atvyko greitoji medicinos pagalba, namuose buvo M. S., M. S. nebuvo. Jam buvo padarytos dvi „skylės“. Kitą dieną M. S. paskambino, klausė, ar jis gyvas, pakvietė išgerti, jis nuėjo, M. S. sakė, kad jis grįžo iš lauko sužalotas, tačiau į lauką jis tikrai nebuvo išėjęs. M. S. jokių pretenzijų neturi.

7. Liudytoja M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. S. yra jos draugas. Jį pažįsta pusantrų metų, jis siūlė jai būti pora, tačiau ji atsisakė dėl jo charakterio, jis yra nerimtas, vartoja daug alkoholinių gėrimų, išgėręs tampa agresyvus, kalba nesąmones, jam nepatinka, kai jam sako tiesą. Motyvų jį apkalbėti neturi. J. V. charakteris normalus, bet kai išgeria, taip pat būna, kad kažkas „užeina“. Prieš gimtadienį su M. S. buvo parduotuvėje, pirko daug degtinės, gal dar šampanas buvo, neprisimena, ir kažką užkąsti. Paskui atvyko pas ją namo, išgėrinėjo kambaryje. Namuose buvo jos mama ir J. V. Pašalinių žmonių nebuvo. Mama buvo blaivi, J. V. su savimi turėjo alaus ir saldainių. Pritrūkus alkoholio, nuėjo į parduotuvę, vėl jo pritrūkus, po 20.00 val. ėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) gatvėje, su kuo ėjo, neprisimena. Iš viso per vakarą ėjo pirkti alkoholį gal tris kartus. Visi buvo išgėrę 3 litrus degtinės. Įėjus pas ją į butą yra koridorius, kairėje pusėje yra virtuvė, tiesiai yra pirmas kambarys ir antras kambarys. Šventė vyko pirmame pereinamame kambaryje. Švęsdami rūkė bute, virtuvėje. Girdėjo, kaip virtuvėje prasidėjo muštynės tarp M. S. ir J. V., J. V. M. S. sakė, kad jis mušdavo savo mamą. Ji yra mačiusi, kaip M. S. kumščiu mušdavo savo motiną, mesdavo jai į galvą stiklinę, jai būdavo mėlynės. Jai (M. S.) jis taip pat yra vieną kartą trenkęs delnu. Konflikto metu M. S. pirmas trenkė J. V., jie buvo nukritę ant grindų, mušėsi. Ji atėjusi jiems sakė, kad nustotų muštis, jie nusiramino. M. S. bėgo kraujas iš lūpos, nukentėjusysis tuo metu nebuvo sužalotas. Nematė, kaip tiksliai baigėsi jų konfliktas, nes nuėjo į kambarį, atsisėdo prie stalo. Jau buvo labai daug išgerta, todėl nuėjo miegoti į kitą kambarį. Po konflikto daugiau nėjo pirkti alkoholio. Atsigulė ant lovos, gulėjo ant nugaros, mama gulėjo šalia. Iš lovos matė pirmąjį kambarį, durys buvo atidarytos, virtuvės nematė. Buvo beveik užmigusi, kai pamatė, kaip ėjo J. V., o M. S. ėjo iš paskos. Paskui pamatė, kaip J. V. nugriuvo pirmame kambaryje ant grindų priešais stalą, jam už nugaros stovėjo M. S. Jis stovėjo koridoriuje prieš kambarį, į kambarį užėjęs nebuvo. Ji atsikėlė ir nubėgo į kitą kambarį. Pamatė ant grindų gulintį J. V. Nematė, kur tuo metu buvo M. S., paskutinį kartą jį matė einantį paskui J. V., kai ji gulėjo lovoje. Negalėjo taip būti, kad pati tą vakarą išlydėjo M. S. iš namų. Nuotraukoje Nr. 4, užfiksuotoje parodymų patikrinimo vietoje metu, M. S. stovėjo per žingsnį už jos. Nematė, kaip kas nors smūgiavo peiliu ar kokiu kitu įnagiu į nugarą J. V. Priėjo prie jo, pasakė, kad jis keltųsi. Jis nubėgo į tą kambarį, kur ji miegojo, ir atsisėdo ant lovos. Jo paklausė, kas atsitiko, jis sakė, kad nieko neprisimena, skauda nugarą. Paprašė, kad jis parodytų nugarą, ir pamatė dvi „skyles“, kraują. Tuo metu M. S. jau nebuvo, daugiau tą vakarą jo nematė. Pasakė, kad reikia kviesti greitąją, J. V. sakė, kad nereikia. Pradėjo ieškoti vaistų. J. V. prašė, kad ji užsiūtų jam žaizdą. Neprisimena, kiek praėjo laiko nuo to, kai atsigulė, iki to, kai nukentėjusysis nugriuvo, taip pat neprisimena, kiek laiko praėjo nuo to, kai nukentėjusysis nugriuvo, iki to, kai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Iš pradžių bandė suteikti J. V. pirmąją pagalbą pati, tačiau dėl girtumo vos stovėjo ant kojų. Atvažiavo policija ir greitoji. Medikai klausė, kas nutiko, ji pasakė, kad nežino, kad nepažįsta J. V. Nežino, kodėl taip pasakė. J. V. siūlė vykti į ligoninę, jis atsisakė, bet jį vis tiek nuvežė. Po įvykio kalbėjo su nukentėjusiuoju, jis sakė, kad nieko neprisimena, kad M. S. bus blogai. Viso vakarėlio metu nukentėjusysis nebuvo išėjęs iš buto. Ji bijo M. S., nes po įvykio sulaukė grasinimų, nenori, kad ją nužudytų. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, ėjo tiltu, prie jos priėjo kažkoks vyriškis ir pasakė „jei teisme sakysi kažką ne taip, numirsi“. Peiliai tą vakarą buvo tik virtuvėje ant stalo, juos naudojo užkandžiams pjaustyti. Po įvykio iš viso neranda 3–4 peilių, jų dydžiai be rankenos yra maždaug 12–15 cm, kažkokius peilius paėmė pareigūnai.

8. Liudytoja M. S., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2023 m. vasario 7 d. buvo jos gimtadienis. Su M. S. atvažiavo pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ten jau buvo J. V. ir jos mama. Nuėjo su M. S. į parduotuvę pirkti degtinės, sidro, maisto. Namuose visi keturi išgėrinėjo. Po to vėl nuėjo į parduotuvę, pirko degtinę, toliau visi išgėrinėjo. Buvo jau po 20.00 val., todėl ėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę nusipirkti dar daugiau alkoholio. Nupirko vyno, degtinės, vėl visi išgėrinėjo. Rūkė virtuvėje, kur kilo muštynės tarp M. S. ir J. V. Tuo metu ji su mama buvo kambaryje. Nuėjusi į virtuvę pamatė, kad jie mušasi, J. V. pasakė „tu negali net trenkti atgal“, po ko M. S. jam trenkė. J. V. mušė M. S. kumščiais ir kojomis, jam kraujavo lūpa, ant J. V. nugaros tuo metu sužalojimų nematė. Jos pradėjo juos skirti, po to nuėjo į kambarį, o jie liko virtuvėje. Išgėrė truputį alkoholio ir nuėjo miegoti į kitą kambarį. Nežino, kiek pamiegojo, negali pasakyti, kiek praėjo laiko, bet prisimena, jog matė, kad J. V. ėjo iš virtuvės ir nugriuvo prie stalo kambaryje, durys buvo atidarytos. Prabudo nuo J. V. nugriuvimo. Matė prieš jam nugriūnant už jo einantį M. S., bet jis į kambarį neužėjo. Tuomet M. S. tą vakarą matė paskutinį kartą. Ji atsistojo, paklausė, kas atsitiko. J. V. pradėjo lakstyti, buvo daug kraujo, jis pasakė „paimk mane, susiūk“. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą. M. S. kažkur dingo. Nematė, kaip tą vakarą jis išvažiavo iš namų. Atvykę pareigūnai apžiūrėjo namus, medikai išvežė J. V.. Tą vakarą J. V. iš namų niekur nebuvo išėjęs. Kitą dieną skambino M. S., bet nesusisiekė. J. V. kitą dieną išėjęs iš ligoninės užėjo pas jas, klausė, kas nutiko, jis pasakė, kad pas jį yra „skylės“, kad M. S. nekoks žmogus. Su M. S. bandė apie tai kalbėtis, sakė, kad jis „papjovė“ ir dingo, o jis sakė, kad jo į šį reikalą „nekištų“, nes nenori problemų su pareigūnais. M. S. neapkalba. Kai pavartoja alkoholio, jis tampa agresyvus, kalba nesąmones, pradeda meluoti. Būdavo, kad jis smurtaudavo prieš savo motiną. Ji ir dabar jo bijo. J. V., kai būna neblaivus, gali užpulti, sumušti, seniai jis buvo stipriai sumušęs vieną žmogų.

9. Liudytoja V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta M. S., jis prieš kelis metus draugavo su jos dukra M. S. Praeitais metais buvo dukros gimtadienis, jame dalyvavo kaltinamasis, nukentėjusysis, jos dukra ir ji. Išgėrė šiek tiek šampano ir ji nuėjo miegoti. Neprisimena, kada nuėjo miegoti, bet visą laiką miegojo. Ji labai daug ko neprisimena, nes serga skleroze. Su dukra kitą dieną daug apie gimtadienį nekalbėjo. Teismui paskelbus liudytojos V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja nurodė, kad patvirtina, jog davė šiuos parodymus, jei parašyta, kad surašyta iš jos žodžių, bet to neprisimena. Teismui parodžius liudytojos V. S. apklausos protokolą, liudytoja patvirtino, kad tai yra jos parašas.

10. Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. S. pažįsta daugiau nei metus, jis draugavo su jos dukra M. S. Kiek jį pažįsta, jis visada buvo kažkiek išgėręs. Pabendraudavo M. S. mama, kuri jai sakydavo, kad jis labai užsiplieskiantis ir agresyvus, yra jo mamą mačiusi su mėlynėmis. Jo elgesys jai niekada nepatiko. Dukra M. S. yra sakiusi, kad jis jai viena kartą yra sudavęs, jis siūlė dukrai tekėti už jo, tačiau ji nenorėjo su juo turėti reikalų. 2023 m. vasario 7 d. M. S. šventė gimtadienį. Tą dieną ji buvo su M. S. Vakare atėjo J. V.. Neprisimena, kokį kiekį degtinės, šampano ir sidro dukra atsinešė iš parduotuvės. Prisimena, kad atsinešė užkandžių. Ji serga diabetu, turi aukštą kraujospūdį, todėl daug ko neprisimena. Prisimena, jog nakties metu išgirdo iš virtuvės sklindančius riksmus. Nuėjusi ten pamatė, kad M. S. ir J. V. buvo susikibę, M. S. bandė juo išskirti. Ji pradėjo rėkti, kad jie liautųsi ir eitų namo. Vyrai nusiramino ir ji nuėjo į savo kambarį, atsisėdo ant sofos, atsigulė ir užmigo. Buvo išgėrusi alkoholio, neprisimena, kiek išgėrė. Iki šiol nežino nieko apie tai, kad M. S. peiliu du kartus dūrė J. V. į nugarą. To ji nematė ir M. S. jai nieko apie tai nepasakojo. J. V. matė 2023 m. vasario 8 d. dienos metu, jis buvo atėjęs pas jas su alaus buteliu ir tada pamatė, kad jo rankoje likusi lašelinės adata. Po įvykio ji namuose neranda didelio virtuvinio peilio juoda rankena, mažo peiliuko, kuriuo skuta bulves, jo ašmenų ilgis apie 10 cm, taip pat nedidelio peilio siaurais ašmenimis.

11. Liudytoja D. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. vasario 7–8 d. dirbo Greitosios medicinos pagalbos stotyje Skubios pagalbos specialiste. Neprisimena įvykio, susijusio su nukentėjusiuoju. Teismui paskelbus liudytojos D. T. ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, liudytoja nurodė, kad parodymai tikriausiai teisingi, teismas gali jais vadovautis, praėjo daug laiko ir nieko negali patikslinti. Tuo metu irgi nelabai prisiminė aplinkybes, į apklausą iškvietė po pusmečio. Apklausos protokole viskas surašyta vadovaujantis Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele. Jeigu ji ten buvo, vadinasi, viskas teisingai. Bute buvo nukentėjusysis ir moteris, kuri sakė, kad jis tiesiog užėjo ir bute niekas nevyko. Atrodo, kad nukentėjusysis buvo iki pusės nuogas, sakė, kad moters nepažįsta, buto nežino, tiesiog ėjo, kažkas jį užpuolė gatvėje.

12. Liudytoja D. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. vasario 7 d. pamainą pradėjo 7.00 val. ir dirbo iki 2023 m. vasario 8 d. 7.00 val. Dirbo brigadoje, kurios numeris 0843. 2023 m. vasario 8 d., apie 2.00 val., gavo pranešimą, kad reikalinga greitoji medicinos pagalba bute, adresu (duomenys neskelbtini), dėl nugaros žaizdos. Neprisimena, ar buto durys buvo užrakintos. Bute matė jaunesnę moterį ir (duomenys neskelbtini) metų vyrą – J. V. Moteris pasakė, kad ji nepažįsta sužaloto asmens, jis, anot jos, ėjo pro šalį ir užėjo. Toks akivaizdus melas ją suerzino ir ji apie sužalotą asmenį pranešė policijai. J. V. buvo akivaizdžiai neblaivus, matė, kad pas jį nugaroje yra dvi durtinės žaizdos, neprisimena, ar kambaryje buvo daug kraujo. J. V. sakė, kad sužalojimai yra smulkmena, į ligoninę vykti atsisakė. Kokiu būdu jis buvo sužalotas, nesakė, kalbėjo nesąmones. Kadangi jis atsisakė vykti į ligoninę, iškvietė policijos pareigūnus ir J. V. nuvežė į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę.

13. L. S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jam jokio įvykio neprimena. Net ikiteisminio tyrimo metu negalėjo nieko pasakyti, nes neprisimena. 2023 m. vasario mėn. naktimis dirbo „Bolt“ pavėžėju. Kai gauna užsakymą per „Bolt“ programėlę, rodo adresą ir asmens vardą, paėmimo ir nuvežimo taškus. Šiuo atveju neprisimena, iš kur į kur vežė klientą. Pagal taisykles negali vežti girtų klientų, tačiau alkotesterio automobilyje neturi. Jeigu klientas visiškai girtas, tikrai jo neveš, o jeigu „nedurniuoja“ – veža. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad neprisimena jokio krauju susitepusio kliento.

14. Liudytojas S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2022 m. gruodžio mėn. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, įmonė yra sudariusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis vairuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pranešimą, kad jis 2023 m. vasario 8 d. 00.18 val. gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini), kvietė M. S., tai, matyt, taip ir buvo, nes visi iškvietimai per „Bolt“ programėlę yra registruojami. Jis to iškvietimo neprisimena, jokių konfliktų nebuvo, į (duomenys neskelbtini), tenka vykti dažnai. Neprisimena jokio krauju susitepusio kliento, jei tokį pastebėtų, nevežtų jo, nes išteptų automobilį.

15. Liudytoja J. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminiame tyrime, kuriame įtariamasis buvo M. S., atliko procesinius veiksmus. Prisimena 2023 m. balandžio 13 d. vykusią M. S. apklausą, ji vyko areštinėje. Apklausa vyko kaip įprastai – asmuo atvedamas, dalyvauja jo gynėjas, paklausia, ar jam reikalingas vertėjas, ir atlieka apklausą. Jis buvo sulaikytas iki paros, buvo labai greitai apklaustas ir paleistas. Apklausos metu buvo blaivus, emocinė būklė buvo normali, nebuvo piktas, nerodė negatyvių emocijų. Įvykio aplinkybes pasakojo pakankamai savarankiškai, aktyviai, sklandžiai, neprisimena, kiek klausimų uždavė kaltinamajam, nieko nesufleravo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalvos tarnyba jam paskyrė gynėją, kuris dalyvavo apklausos metu. Siūlė jam pačiam susirasti gynėją, tačiau jis sakė neturintis tam pinigų. Po apklausos M. S. perskaitė protokolą, pastabų neturėjo. Neturi informacijos, kad su M. S. buvo kalbama apie tai, kad jei jis prisipažins, jam bus geriau, neoficialiam pokalbiui pas jį nesilankė. Tą pačią dieną atliko parodymų patikrinimą vietoje, nes po apklausos matėsi, kad parodymai yra reikšmingi ikiteisminiam tyrimui, kaltinamasis sutiko dalyvauti. Parodymų patikrinimo metu ji dalyvavo, fotografavo, kartu vyko ir advokatė, du policijos pareigūnai, iš kurių vienas vairavo automobilį, kitas – lydėjo. Buto išplanavimas yra toks – įeinama į siaurą koridorių, kairėje pusėje – virtuvė, toliau einant tiesiai – vienas kambarys, už jo – kitas kambarys. Virtuvės nesimato būnant kambaryje, bet iš vieno kambario kitas kambarys matosi. M. S. parodymų patikrinimo metu viską rodė pakankamai aiškiai, rodė spintelės kampą, rodė tai, kas buvo neaišku apklausos metu. M. S. pats laikė manekeną, nes jiems nebuvo aišku, ką jis nori parodyti, detaliai paaiškino tai, ką rodė. Liudytoja jo klausė, ką jis darė, nes jis rodė dūrius, klausė, kur tuo metu dingo nukentėjusysis. Tada jis paėmė manekeną, nunešė ir parodė, kur paskutinę minutę matė nukentėjusįjį. Tuomet parodė, iš kur pasiėmė striukę, ir išėjo iš buto. Jis pasakė „aš nesitaikiau, kur dūriau“. Ji paklausė jo „manekenas, čia kas?“. M. S. atsakė „nugara“. Manekeną į kambarį nešė veidu į priekį, nes neva taip matė jį stovintį, nugara atsisukusį į jį. Apie priekinę kūno dalį nebuvo kalbos. Niekas jam negalėjo padėti tai padaryti, nes jie neturėjo supratimo apie tai. Parodymų patikrinimo metu jis tikrai neabejojo, gerai orientavosi patalpoje, viską rodė savo ranka. Detales reikia žinoti, jei nežinosi, tai nežinosi. Nukentėjusįjį J. V. irgi apklausinėjo ji. Nukentėjusysis papasakojo, kad išgertuvių metu jų buvo daugiau, tačiau virtuvėje, kur viskas atsitiko, jis buvo tik su M. S., nebuvo kam daugiau durti. Abejoti tuo, ką sakė nukentėjusysis, neturėjo pagrindo. Liudytoją M. S. irgi apklausinėjo ji.

16. L. M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė kaltinamąjį, kai jis buvo sulaikytas. Dienos tiksliai neprisimena, tačiau tai buvo balandžio mėnesio rytas, su kolega E. K. nuvyko į kaltinamojo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena, buvo be tarnybinių uniformų. Durų jis neatidarė, bet girdėjosi, kad viduje kažkas yra. Paskambino jam telefonu ir po kurio laiko jis atidarė duris. Asmuo bute buvo vienas, buvo daug išgertų degtinės butelių. Neprisimena, ar tuo metu kaltinamasis buvo blaivus, su juo buvo galima susikalbėti. Jie prisistatė, parodė savo tarnybinius pažymėjimus, paaiškino, dėl ko atvyko, pasakė, kuo jis yra įtariamas, t. y. sunkiu sveikatos sutrikdymu, labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymu, žodžiu išaiškino teises ir pareigas. Pasakė apie įvykį, kuris vyko (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo sužalotas asmuo. Sakė dėl sužalojimo peiliu, uždavė klausimą, kur peilis. Buvo bendraujama trumpai ir dalykiškai. Buvo paklausta, ką jis prisimena apie šį įvykį, bet tiksliai nebuvo nurodyta prisipažinti. Jis kažkiek laiko mąstė, vėliau pradėjo pasakoti detalėmis, sakė, kad dalyvavo su mergina ar buvusia mergina jos gimtadienyje, buvo kažkoks vyriškis, lyg ir nukentėjusysis, vartojo daug alkoholio. Daugiau nesiplėtė. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į tarnybines patalpas, kur buvo tikrinamas jo girtumas. Neprisimena, ar apklausos metu buvo kartu su tyrėja patalpoje, mano, kad nebuvo. Nevyko jokie neoficialūs pokalbiai, niekas jam nesiūlė nieko pasirašyti, mano, kad tai yra kaltinamojo gynybinė versija. Kitą dieną ar po dviejų dienų vyko į parodymų patikrinimą vietoje (duomenys neskelbtini) gatvėje – jis, kolega E. K., vyriausioji tyrėja J. J., įtariamasis ir jo advokatė. Įtariamasis nebuvo pasimetęs, pats rodė visas aplinkybes, kokius veiksmus atliko, apibūdino peilį – kokio ilgio peilio ašmenys, rankenos spalva. Tyrimo metu peilis rastas nebuvo. Įtariamajam niekas nieko nesufleravo, nenurodinėjo, jis (liudytojas) su juo nebendravo. To negalėjo būti, nes dalyvavo jo advokatė. Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamojo būsena buvo labai normali. Sulaikyti asmenį po dviejų mėnesių nuo įvykio buvo pasirinkta tyrimo taktika, dirba tyrėju 18,5 metų, galvojo, kad jis gali pabėgti, buvo nedirbantis, nevedęs. Su nukentėjusiuoju bendravo, jis minėjo, kad jį sužalojo. Neprisimena, ar nurodė, kas jį sužalojo.

17. Liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko 2023 m. balandžio mėn., ryte vyko su kolega M. K. į daugiabutį, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pasibeldė, skambino į duris, bet niekas durų neatidarė. Kolega paskambino kaltinamajam telefonu ir tada jis atidarė duris. Įėjo, prisistatė, buvo apsirengę kaip civiliai. Pasakė, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jis yra įtariamasis. Neprisimena, ar sakė veikos padarymo aplinkybes, bet sakė, kad įtariamas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nežino, kada kaltinamasis prisipažino, gal apklausos metu. Nebuvo tokių aplinkybių, kad jam buvo pasakyta, kad prisipažintų. Asmuo atrodė neblaivus, tačiau mano, kad jis suprato, kodėl jie pas jį atvyko, žinojo apie įvykį. Matėsi tušti alkoholio buteliai, buvo pažeista bendra tvarka, asmuo bute buvo vienas. Asmeniui buvo pasakyta, kad jis važiuos į komisariatą, pristatė jį į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, adresu (duomenys neskelbtini). Nusprendė jį sulaikyti, nes tokia tyrimo taktika, asmuo buvo neblaivus, procesiniai veiksmai nebuvo galimi. Komisariate su kaltinamuoju nebendravo. Negali atsakyti, ar kvietė kaltinamąjį į savo kabinetą, neprisimena. Pas kaltinamąjį į areštinę tikriausiai nebuvo užėjęs. Po kokių dviejų savaičių, kurią tiksliai dieną, nepasakys, teko vykti į parodymų patikrinimą su tyrėja, gynėja, įtariamuoju ir kolega. Vyko kartu, nes padėjo konvojuoti kaltinamąjį, jis buvo adekvačios būsenos, blaivus. Kiek prisimena, jį paėmė iš areštinės. Vyko į (duomenys neskelbtini), į butą. Įėjus į butą, buvo koridorius, vedantis link kambarių. Kairėje pusėje buvo virtuvė. Kambariai buvo pereinami. Iš kambarių nebuvo galimybės matyti, kas vyko virtuvėje. Asmuo pats pasakojo įvykio aplinkybes, apibūdino vietą, kaip viskas vyko, apibūdino peilį, jam buvo užduodami bendro pobūdžio klausimai. Jis su kaltinamuoju nebendravo. Ant manekeno buvo parodyta, kaip buvo įvykdytas nusikaltimas.

18. Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis, įvykio metu kartu negyveno. M. S. jai kažkiek yra žinoma. M. S. su M. S. yra pažįstami apie metus, minėjo, kad gal ateityje norėtų būti kartu. Iš brolio žodžių žino, kad su M. S. dabar nebendrauja. 2023 m. vasario 8 d., apie 7.00 val., M. S. jai paskambino su vaizdu. Mano, kad tuo metu jis buvo blaivus. Iš vaizdo matė, kad kažkas įvyko, jo veidas buvo sumuštas, ištinęs ir juodas. Jis vėliau papasakojo, kad buvo pas draugę gimtadienio šventėje, jie buvo keturiese, susipyko su nukentėjusiuoju, susimušė ir jis išvažiavo namo. Jis nepasakojo, kad nukentėjusysis buvo sužalotas. Dėl ko kilo ginčas, ji nežino. Yra įsitikinusi, kad M. S. nepadarė to, dėl ko yra kaltinamas. Jis vienintelis jos brolis, kartu augo, žino jo charakterį, jis gyveno kartu su jos šeima, niekada nebuvo konfliktinių situacijų. Brolio apklausų aplinkybės jai nėra žinomos. Jai būnant darbe paskambino policijos pareigūnė, kuri prisistatė J., ir pasakė, kad suėmė brolį, klausė, ar vartoja gyvybiškai svarbius vaistus. Ji pareigūnės klausė, kuo M. S. yra kaltinamas, atsakė, kad jis sužalojo žmogų. Brolį suėmė, kai jis buvo neblaivus, prieš tai pas jį buvo atvažiavusi M. S., tai buvo po Velykų. Kai brolis grįžo iš suėmimo, sakė, kad prisipažino, kadangi jam sakė „pasirašyk, kad taip buvo, tau taip bus lengviau, mes tau padėsime“. Nežino, ką jis turėjo pasirašyti. Jos brolis vartoja alkoholį, tačiau kiek jis jo vartoja, pasakyti negali.

19. Specialistė R. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra teismo medicinos ekspertė, dirba Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje. Turi kvalifikaciją atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus. Šioje byloje yra pateikusi išvadą dėl sveikatos sutrikdymo masto, kurią patvirtina. Kadangi buvo nustatyta, kad viena iš žaizdų yra kiauryminė, durtinė su plaučio pažeidimu, pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktą buvo konstatuotas sunkaus sutrikdymo masto sužalojimas. Įrankio, kuriuo galėjo būti padaryti šie sužalojimai, negalėjo nustatyti, kadangi buvo pateikti medicininiai dokumentai, o kai matė asmenį, jau buvo praėję daugiau nei mėnuo, žaizdos buvo sugijusios randais. Medicininiuose dokumentuose nebuvo nurodyti požymiai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokiu įrankiu asmuo buvo sužalotas. Kadangi dokumentuose buvo parašyta, kad žaizda durtinė, pagal tai ir sprendžia, kad tai turėjo būti aštrus daiktas. Sužalojimai galėjo būti padaryti peiliu. Medicininiuose dokumentuose buvo užfiksuota, kad žaizda buvo ne ilgesnė nei 2 cm, tai galima teigti, kad to daikto, kuriuo buvo padarytas sužalojimas, plotis galėjo būti apie 2 cm. Vis tik kadangi ta vieta, kur buvo padarytas sužalojimas, yra kintama kvėpavimo metu, šis dydis galėjo šiek tiek skirtis. Pagal pateiktus žaizdos parametrus į kūną giliau nei 2 cm nebuvo durta. Negali pasakyti, kokio ilgio galėjo būti peilio geležtė, kokia jėga buvo durta, ar žaizda buvo padaryta lauke, ar patalpoje. Žaizdos padarymo laiko negali pasakyti, žino tik tai, kad tai buvo prieš atvykstant greitajai medicinos pagalbai. Ima žaizdų padarymo intervalą, šiuo atveju jis yra nuo 12 iki 24 val. Žaizdų padarymo intervalas galėjo būti ir į mažėjančią pusę – ir mažiau nei prieš 12 val., tačiau maksimaliai prieš 24 val. Laiko skirtumo tarp traumų negalėtų apibrėžti, žaizdų padarymo eiliškumo taip pat. Šiuo atveju sveikatos sutrikdymo mastas konstatuotas pagal žaizdos pobūdį, į gydymo trukmę neatsižvelgiama. Aplinkybės, kad šis sužalojimas niekaip nepaveikė nukentėjusiojo kasdienio gyvenimo, sveikatos, darbingumo, nekeistų išvados, kadangi yra nustatytas faktas – kiauryminė žaizda su plaučio pažeidimu.

20. 2023 m. vasario 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad įėjus pro buto duris patenkama į koridorių, kairėje pusėje yra praėjimas į virtuvę. Virtuvėje yra plautuvė, ant kurios kairės pusės yra padėklas, be kita ko, su peiliu (paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1). Virtuvės dešinėje pusėje yra šaldytuvas, stalas ir spintelė. Ant spintelės, be kita ko, yra peilis (paimtas ir supakuotas į voką Nr. 2). Ant virtuvės grindų yra apvalios formos raudonos spalvos dėmių. Koridoriaus gale yra durys, vedančios į kambarį, kurio kairėje pusėje yra spintelė, stalas, išskleista sofa. Ant sofos yra patalynė, pagalvės su raudonos spalvos dėmėmis (paimta nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 3). Kambario dešinėje pusėje yra sekcija su įvairiais daiktais. Sekcijos gale yra pečius, šluota, bintas. Ant šluotos ir binto aptiktos raudonos spalvos dėmės. Šluotos kairėje pusėje yra atidarytos durys, vedančios į kitą kambarį, prie durų ant grindų yra išvalyto raudonos spalvos skysčio (paimta nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 4). Kambario kairėje pusėje yra dulkių siurblys, medžiaginis maišelis ir kiti įvairūs daiktai. Ant dulkių siurblio ir maišelio aptiktos raudonos spalvos dėmės (maišelis paimtas ir supakuotas į voką Nr. 5). Už šių daiktų yra išskleista sofa. Ant sofos medinio rėmo aptiktos raudonos spalvos dėmės (paimta nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 6). Ant sofos yra patalynė, pagalvės, užtiesalas, popierinė servetėlė. Ant popierinės servetėlės aptiktos raudonos spalvos dėmės (servetėlė paimta ir supakuota į voką Nr. 7). Kambario dešinėje pusėje ant grindų yra stiklinis butelis su galimais rankų ir biologinės kilmės pėdsakais (stiklinis butelis paimtas ir supakuotas į dėžę Nr. 8). Už butelio yra fotelis, ant kurio yra užtiesalas ir kiti daiktai. Už fotelio yra iškleista sofa. Ant sofos aptiktos raudonos spalvos dėmės (paimta nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 9).

21. 2023 m. vasario 8 d. greitosios medicinos pagalbos iškvietimo garso įrašo stenograma, kurioje užfiksuotas tokio turinio pokalbis: operatorė (toliau – O): Greitoji pagalba. <...> Moteris (toliau – M): Pas mane žmogus užėjusis yra, atėjo namo jis labai, aš nežinau, jis... O: Sakykite, prašau, kokiu adresu? M: Jis labai kraujuoja, kraujuoja, (duomenys neskelbtini), aš nežinau, ką daryti. O: Koks miestas, ponia? M: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). O: (duomenys neskelbtini), gatvė – (duomenys neskelbtini)? M: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),... <...> O: Nešaukit man, kiek jam metų? M: Aš nežinau, kiek jam metų, čia pažįstamas yra... Girdisi, kaip rusų kalba klausia „J., kiek tau metų?“ O: Kas sužalota? M: Aš nežinau, nugara ten pradurta, kam jam pradūrė, nežinau... nežinau, kraujuoja žmogus. O: Iš kur kraujuoja, ponia, iš galvos? M: Iš nugaros, iš nugaros, nežinau. <...> M: Taip, du žaizdai, ar nežinau, kas, kur, kur, kas. O: Ar peiliu durta, kas ten? M: Aš nežinau pati, nežinau nieko, jis pats atėjo čia, pagalbos prašė, jis sakė... pas mane miršta žmogus, man nereikia, kad pas mane numirtų žmogus! <…>

22. 2023 m. vasario 8 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, iš kurios matyti, kad 2023 m. vasario 8 d. 1.59 val., adresu (duomenys neskelbtini), J. V. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nugaros žaizdos buvo kviesta greitoji medicinos pagalba. Preliminari diagnozė: krūtinės ląstos žaizda. Greitosios medicinos pagalbos brigados vadovė – D. T.

23. 2023 m. vasario 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad J. V., be kita ko, pateikė dėvėtus drabužius – marškinėlius, džinsus su diržu ir striukę.

24. 2023 m. vasario 8 d. 2:30:25 val. iškvietimo skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą stenograma, kurioje užfiksuotas tokio turinio pokalbis: operatorė (toliau – O): 112. <...> GMP: Kvietimas buvo (duomenys neskelbtini). <...> GMP: Aha, 1.57 val. čia buvo, ai, gal Jūs ir neturėsit, čia turbūt pats kvietėsi žmogus. <...> GMP: tai, žodžiu, tada, reikės ten policijos, (duomenys neskelbtini), antras aukštas <...> GMP: Ten yra vyras, (duomenys neskelbtini) metų, panašu, kad pjautinė žaizda nugaroj, atsisako vykti į ligoninę, girtas, reikalinga policija. <...>

25. 2023 m. vasario 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas mūrinis dviejų aukštų daugiabutis namas, adresu (duomenys neskelbtini), jo kiemas ir laiptinė, kurioje yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Namo kieme, ant išorinės ir vidinės įėjimo į laiptinę durų rankenos bei ant durų ir staktos, ant laiptinės grindų, laiptų, aukštų aikštelės bei sienų, ant buto durų rankenos, durų paviršiaus, staktos, grindų ir sienų šalia buto jokių pėdsakų, panašių į kraują, nerasta.

26. 2023 m. vasario 9 d. patalpų apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas daugiabutis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), vietovė šalia jo, namo laiptinė ir butas Nr. (duomenys neskelbtini). Prie namo, ties laiptine, kurioje yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje ir nuo gatvės pusės, laiptinėje ant laiptų, turėklų, sienų, lubų bei aukštų aikštelėse, ant buto durų jokių pėdsakų, panašių į kraują, nerasta. Bute grumtinių požymių, dėmių, panašių į kraują, nėra.

27. 2023 m. vasario 9 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas J. V. mobilusis telefonas „CAT“. Iš skambučių žurnalo matyti, kad adresatas „m.“, telefono Nr. (duomenys neskelbtini), skambino 2023 m. vasario 7 d. 17.19 val. bei 2023 m. vasario 8 d. 14.36 val.

28. 2023 m. kovo 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad J. V. nuotraukoje Nr. 2 atpažįsta M. S., kuris 2023 m. vasario 7 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), jį padūrė peiliu ir sutrikdė jo sveikatą.

29. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. kovo 14 d. specialisto išvada Nr. G 797/2023(01), iš kurios matyti, kad J. V. nustatytos dvi durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės nugarinėje dalyje, kairėje pusėje, iš kurių viena kiauryminė su kairio plaučio pažeidimu. Žaizdos padarytos aštriu, duriančių, pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Morfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra aprašyta, todėl tikėtina, kad nustatytos žaizdos padarytos neilgai trukus viena po kitos. Sužalojimai visumoje dėl kiauryminės krūtinės žaizdos su plaučio pažeidimu atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. Sužalojimui nėra būdingas savęs žalojimas. J. V. sužalojimų jam padarymo metu ir po to galėjo jausti fizinį skausmą.

30. 2023 m. rugsėjo 26 d. specialistės R. G. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad atliekant tyrimą buvo pateiktas VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – RVUL) 2023 m. vasario 8 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas Nr. 23-SP-9453 ir VšĮ RVUL 2023 m. vasario 8 d. ortopedo traumatologo konsultacija Nr. 23-SPS-9453. Specialisto išvados Nr. G 797/2023(01) tiriamojoje dalyje pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, žaizdų uždegiminė reakcija nebuvo konstatuota, žaizdos neinfekuotos. Atsižvelgiant į pateiktus medicinos dokumentų duomenis, daroma išvada, kad žaizdos padarytos 12–24 val. laikotarpiu nuo apžiūros priėmimo skyriuje (2023 m. vasario 8 d. 4.10 val.) ir gydytojo traumatologo atlikto pirminio žaizdų sutvarkymo.

31. 2023 m. balandžio 12 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad liudytoja M. S. nuvedė į buto, adresu (duomenys neskelbtini), kairėje koridoriaus pusėje esančią virtuvę ir paaiškino, kad 2023 m. vasario 7 d. vėlai vakare šioje virtuvėje tarp J. V. ir M. S. kilo žodinis konfliktas, po ko jie susistumdė ir susimušė, ji matė, kaip J. V. sudavė smūgius M. S. į veido sritį ir spyrė jam gulinčiam, parodė, kur M. S. nugriuvo, paaiškino, kad atsikėlęs jis vieną kartą sudavė kumščiu J. V. į veido sritį, o pastarasis vėl kelis kartus sudavė ranka M. S.. M. S. padėjo manekeną pereinamame kambaryje, apie 50 cm nuo kito kambario durų, ir paaiškino, kad po J. V. ir M. S. muštynių virtuvėje ji nuėjo į savo kambarį, kur būdama ant sofos matė, kaip iš koridoriaus į pereinamą kambarį įkrito J. V., o paskui jį ėjo M. S., kuris greitai apsisuko ir išėjo iš buto. J. V. nugaroje ji vėliau matė dvi žaizdas ir bėgantį kraują. Virtuvėje buvo tik J. V. ir M. S., daugiau jokių žmonių bute nebuvo, jos motina buvo kambaryje. M. S. paaiškino, kad ji bijo M. S., nes matė, kaip jis muša savo motiną, jai (liudytojai) vieną kartą taip pat yra sudavęs. Nuotraukose Nr. 1–7 užfiksuota, kaip liudytoja M. S. rodo, kur nakties iš 2023 m. vasario 7 d. į 2023 m. vasario 8 d. metu vyko muštynės tarp M. S. ir J. V.; virtuvės spintelės stalčių, kuriame nuolat laikomi virtuviniai peiliai, vieno iš kurių pasigedo po įvykio; kaip gulėdama ant sofos iš savo kambario matė, kaip nugriuvo J. V.; kur pereinamame kambaryje stovėjo M. S. po to, kuomet J. V. griuvo ant grindų; kur pamatė J. V. nugaroje esančias dvi durtines žaizdas; kad aiškiai žaizdas pamatė, kuomet J. V. atsisėdo ant sofos-lovos.

32. 2023 m. balandžio 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad M. S. nuvedė į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur 2023 m. vasario 7 d. vyko išgertuvės, ir paaiškino, kad rūkyti su J. V. eidavo į virtuvę, su jais eidavo ir M. S. Virtuvėje kilo konfliktas tarp jo ir J. V. dėl to, kad jis (kaltinamasis) netinkamai rūpinosi savo motina. J. V. sudavė jam vieną kartą kumščiu į nosį, po ko jis atsitrenkė į pakabinamos lentynos kampą ir nugriuvo ant grindų. M. S. ėmė juos raminti ir jie nurimo. Tą vakarą buvo suvartoję daug alkoholinių gėrimų, visi buvo smarkiai apsvaigę. Prieš vidurnaktį jie vėl susiginčijo virtuvėje ir J. V. jam delnu sudavė kelis kartus per veidą, jie susigrūmė. M. S. ir V. S. juos ramino. J. V. nusisuko ir ėjo iš virtuvės, o jis pagriebė nuo spintelės peilį ir juo du kartus nesitaikydamas dūrė J. V. į nugaros sritį. Kur numetė peilį, neprisimena. Po to, M. S. apsirengė striukę ir matė, kaip J. V. nuėjo į pereinamą kambarį, kad jis nugriuvo, nematė. 2023 m. vasario 8 d. su „Bolt“ taksi grįžo namo. Nuotraukose Nr. 1–10 užfiksuota, kaip M. S. rodo, kur jis ir J. V. sėdėjo virtuvėje; kur gulėjo virtuvinis peilis, kurio ašmenų ilgis apie 7–10 cm, juodos spalvos rankena; kaip J. V. priėjo ir sudavė jam į nosį; kaip jis nuo suduoto smūgio galva atsitrenkė į spintelės kampą; kaip antrojo konflikto metu gavo nuo J. V. smūgį delnu per veidą, po ko atsitrenkė smilkiniu į lentynos kraštą; kaip du kartus nesitaikęs peiliu dūrė J. V. į nugaros sritį; kaip pasiėmė savo striukę, žiūrėdamas, kaip J. V. eina į pereinamą kambarį; kad paskutinį kartą J. V. matė einant iš koridoriaus per pereinamo kambario duris.

33. 2023 m. balandžio 14 d. daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas M. S. mobilaus ryšio telefonas „Samsung“. Mobilaus ryšio telefone, prisijungus prie programos „Bolt“, matyti, kad 2023 m. vasario 8 d. 00.18 val. buvo atliktas pavėžėjo „Bolt“ kvietimas, asmuo turėjo būti pristatytas, adresu (duomenys neskelbtini). Už pavėžėjo paslaugas buvo sumokėta 12,10 Eur.

34. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. birželio 12 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1601059-23, iš kurios matyti, kad ant tirti pateiktų J. V. marškinėlių, kelnių ir diržo, striukės, taip pat tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2023 m. vasario 8 d. apžiūrint įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), maišelio, paimto 2023 m. vasario 8 d. apžiūrint įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su J. V. genotipu.

35. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. birželio 16 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-165369-23, iš kurios matyti, kad keturi rankų pėdsakai ant stiklinio butelio, paimto įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra palikti M. S. rankomis: kairės rankos didžiuoju pirštu, dešinės rankos delnu, smiliumi ir bevardžiu pirštu.

36. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. liepos 10 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1872778-23, iš kurios matyti, kad ant J. V. striukės, pateiktos 2023 m. vasario 8 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rastų dviejų vyrų susimaišiusių biologinių pėdsakų mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su sudėtiniu M. S. ir J. V. genotipus sudarančių alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas su J. V. genotipu sudarytų ant J. V. striukės gautą alelių rinkinį, yra ne didesnė nei 4×10 -20; rasto vyro kraujo genotipas sutampa su M. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų M. S. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 3×10-25.

37. UAB „Bolt services LT“ 2023 m. rugsėjo 5 d. pranešimas, iš kurio matyti, kad iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 8 d. 00.18 val. buvo kviečiamas taksi automobilis per „Bolt“ programėlę į (duomenys neskelbtini), kelionės pabaigos laikas: 2023 m. vasario 8 d. 00.45 val., adresas: (duomenys neskelbtini). Vairuotojas: S. M. Automobilis: Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

23. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Šioje baudžiamojoje byloje M. S. yra kaltinamas sunkiai sutrikdęs nukentėjusiojo J. V. sveikatą.

24. Baudžiamojo proceso metu neginčijamai nustatyta, kad 2023 m. vasario 7 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), M. S., dalyvaujant jai, jos motinai V. S., kaltinamajam M. S. ir nukentėjusiajam J. V., šventė savo gimtadienį ir šventės metu bute esančioje virtuvėje tarp M. S. ir J. V. buvo kilęs konfliktas dėl kaltinamojo tam tikro elgesio praeityje. Vis tik kaltinamasis kategoriškai nesutinka tą vakarą tyrimo metu nenustatytu įrankiu du kartus dūręs nukentėjusiajam į nugaros sritį ir taip sunkiai sutrikdęs jo sveikatą. Nepaisant tokios kaltinamojo pozicijos, teismo įsitikinimu, visuma baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad tai padarė būtent jis.

38. Nukentėjusysis J. V. tiek teisme, tiek apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad tarp jų su kaltinamuoju buvo kilęs konfliktas ir po to, kai jis sudavė M. S., šis išėjo pro buto duris, o jis pats nuėjo į kambarį ir pajautė, kad iš nugaros per kojas bėga kraujas. Tuo metu, kai pajautė bėgantį kraują, bute buvo tik M. S. ir jos mama. Nukentėjusysis teismui nurodė nežinantis, kas jį sužalojo, tačiau galvojantis, kad jeigu jis trenkė M. S. į veidą, tai žaizdas jam padarė M. S., tik jis ten buvo, kitų žmonių nebuvo. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pagal nuotrauką atpažino M. S., kaip jį peiliu padūrusį ir jam sveikatą sutrikdžiusį asmenį. Iš esmės tas pačias aplinkybes teismui nurodė ir liudytoja M. S. Jos teigimu, ji nematė, kaip tiksliai baigėsi konfliktas tarp M. S. ir J. V., nes nuėjo į kambarį miegoti. Atsigulusi į lovą ant nugaros, pro atidarytas savo kambario duris matė pirmąjį kambarį, kuriame prieš tai visi šventė jos gimtadienį. Šalia jos tuo metu gulėjo V. S. Buvo beveik užmigusi, kai pamatė einantį J. V., M. S. ėjo šiam iš paskos. Tuomet pamatė, kaip J. V. nugriuvo pirmame kambaryje ant grindų priešais stalą, o jam už nugaros stovėjo M. S. Jis stovėjo koridoriuje prieš kambarį, į kambarį užėjęs nebuvo. Čia jį tą vakarą ir matė paskutinį kartą. Atsikėlusi iš lovos ji nubėgo prie J. V. ir pamatė sužalojimus jo nugaroje (kaip teigė M. S., „dvi skylutes“). Liudytoja tokius parodymus davė ir apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, juos ji yra patvirtinusi parodymų patikrinimo vietoje metu. Nukentėjusiojo ir liudytojos išdėstytos aplinkybės sutampa ir su paties kaltinamojo parodymais, kad jis prieš išvykdamas iš buto, praėjus iki 10 minučių po konflikto su J. V., buvo koridoriuje, kur pasiėmė savo striukę, o J. V. tuo metu ėjo į kambarį. Iš liudytojų J. J., E. K. parodymų, įvykio vietos apžiūros metu bei kaltinamojo ir liudytojos M. S. parodymų patikrinimo vietoje metu padarytų buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuotraukų, galima daryti pagrįstą išvadą, kad M. S., gulėdama savo lovoje ant nugaros veidu į duris, galėjo matyti tą kambarį (pereinamą), kuriame sužalotas nugriuvo J. V., ir įėjimo į jį iš koridoriaus duris, prie kurių stovėjo M. S. (liudytojos M. S. parodymų patikrinimo vietoje metu darytos nuotraukos Nr. 3 ir Nr. 4; įvykio vietos apžiūros metu darytos nuotraukos Nr. 34 ir Nr. 35). Tam nekliudė kaltinamojo nurodytas pečius, be kita ko, tame kambaryje, kuriame ilsėjosi M. S., yra dvi lovos, o kaltinamasis nurodė nematęs, ant kurios iš jų gulėjo liudytoja. Objektų tyrimo metu buvo nustatyta, kad ant J. V. pateiktos striukės, vilkėtos to vakaro metu, buvo rasti M. S. ir paties J. V. biologiniai pėdsakai. Taigi, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, nepaisant to, kad niekas iš apklaustų asmenų tiesiogiai nematė M. S. nukentėjusiajam suduotų smūgių į nugarą, akivaizdu, kad bute nesant jokių kitų asmenų, V. S. ir M. S. tuo metu gulint lovoje, J. V. konflikto virtuvėje metu sužalojo būtent kaltinamasis. J. V. teismui patvirtino, kad su niekuo kitu, išskyrus kaltinamąjį, tą vakarą nekonfliktavo. Teismo vertinimu, kaltinamasis iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), staiga (nepraėjus nei 10 minučių po konflikto) pasišalino ne tik dėl to, kad patyrė fizinį smurtą ir išsiskirstyti prašė buto šeimininkė V. S., bet ir todėl, kad pats sužalojo nukentėjusįjį.

39. Liudytojos M. S. teigimu, M. S. praeityje yra smurtavęs tiek prieš ją, tiek prieš savo motiną, kai pavartoja alkoholio, jis tampa agresyvus, pradeda meluoti, jam nepatinka, kai jam yra sakoma tiesa. Liudytoja V. S. parodė, kad pažinojo M. S. mamą, kuri jai sakydavo, kad jis yra ūmaus būdo ir agresyvus, yra jo mamą mačiusi su mėlynėmis, dukra taip pat yra sakiusi, kad jis jai (dukrai) yra viena kartą sudavęs. Taigi, teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad išgirdus iš nukentėjusiojo pretenzijas dėl netinkamo elgesio su savo motina, patyrus ir fizinį smurtą, esant neblaiviam, smurtinio pobūdžio veiksmai galėjo būti kaltinamajam būdinga reakcija.

25. Iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, kad J. V. pozicija dėl jo sužalojimo aplinkybių nebuvo nuosekli – įvykius dėl neblaivumo jis prisiminė miglotai, iš karto medicinos specialistams nurodė, kad jį peiliu sužalojo nepažįstamas asmuo, pirminės apklausos metu teigė, kad galėjo susižaloti nukritęs lauke, nes buvo slidu, vėliau tvirtino, kad be M. S. jo niekas kitas sužaloti negalėjo, tokios pozicijos laikėsi ir teisme. Teismui nukentėjusiojo pateiktos pirminės įvykio versijos abejonių dėl kaltinamojo kaltės nesukelia. J. V. teisme paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis melavo, nes nenorėjo nieko „velti į teismus“. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė daręs įvairias prielaidas dėl savo sužalojimų todėl, kad nebuvo smarkiai sužalotas, nenorėjo su niekuo konfliktuoti, pats jautėsi kaltas, kad buvo neblaivus ir konfliktavo su M. S. J. V. pripažino, kad jam policijos pareigūnai buvo nurodę nuvykti pas teismo medicinos ekspertus, tačiau jis nenuvyko, nes nenorėjo, kad būtų atliekamas koks nors tyrimas. Taigi, akivaizdu, kad iš pradžių nukentėjusysis nenurodė tikrųjų įvykio aplinkybių, nes nenorėjo, kad teisėsaugos institucijos atliktų kokį nors tyrimą, pats jautėsi kaltas dėl kilusio konflikto. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme J. V. M. S. pretenzijų neturėjo, civilinio ieškinio byloje nereiškė. Svarbu pažymėti tai, kad baudžiamojo proceso eigoje (tiek apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek teisme) jis jau laikėsi nuoseklios pozicijos, jog tą vakarą jį sužaloti galėjo tik kaltinamasis.

26. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojo proceso metu nebuvo surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų J. V. pirmines versijas, kad jį lauke sužalojo nepažįstami asmenys ar kad jis buvo nukritęs ir taip susižalojo pats. Nukentėjusysis tiek vėlesnėse ikiteisminio tyrimo stadijose, tiek teisme kategoriškai tvirtino, kad tą vakarą iš buto išėjęs nebuvo. Tai patvirtino ir liudytoja M. S. Kaltinamasis taip pat negalėjo pasakyti matęs, kad nukentėjusysis vakarėlio metu būtų kur nors išėjęs. Visi gimtadienio šventėje dalyvavę asmenys (nukentėjusysis, kaltinamasis, liudytojos M. S. ir V. S.) nurodė, kad jokie svečiai pas juos nesilankė, nukentėjusysis taip pat patikino, kad prieš pajaučiant iš nugaros bėgantį kraują, pro duris niekas nebuvo įėjęs, jis negirdėjo jokių žingsnių, grasinimų ar garsų. Negana to, kitą dieną po įvykio buvo apžiūrėtas daugiabutis namas, adresu (duomenys neskelbtini), jo kiemas ir laiptinė, kurioje yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. vieta, kur vyko gimtadienio šventė, taip pat daugiabutis namas, adresu (duomenys neskelbtini), vietovė šalia jo, namo laiptinė ir butas Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. vieta, kur gyvena nukentėjusysis, tačiau nei šių namų kiemuose, nei ant laiptinės durų, nei laiptinėse, nei nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje jokių pėdsakų, panašių į kraują, nerasta. Iš byloje esančios 2023 m. vasario 8 d. greitosios medicinos pagalbos iškvietimo garso įrašo stenogramos galima daryti išvadą, kad J. V. iš karto po sužalojimo smarkiai kraujavo, tai patvirtina ir liudytojos M. S. parodymai bei įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys – bute, adresu (duomenys neskelbtini), ant įvairių paviršių buvo rasta nemažai J. V. kraujo pėdsakų. Taigi, akivaizdu, kad jei J. V. būtų sužalotas lauke ir iš karto po to atėjęs pas M. S., adresu (duomenys neskelbtini), prašyti pagalbos, ant aplink šią gyvenamąją vietą esančių paviršių (prie laiptinės, laiptinės viduje ar ant durų paviršių) neabejotinai būtų likę nukentėjusiojo kraujo pėdsakai. Aptarti duomenys atitinkamai paneigia ir liudytojos M. S. Bendrojo pagalbos centro operatorei bei atvykusiai greitosios medicinos pagalbos specialistei D. T. išsakytas aplinkybes, kad J. V. ji nepažįsta, šis pas ją jau atėjo sužalotas ir paprašė pagalbos. Liudytoja teisme negalėjo paaiškinti, kodėl ji nurodė tokias aplinkybes, ne vieną kartą kartojo buvusi labai neblaivi, tačiau patvirtino J. V. iš tiesų pažįstanti, jis yra jos kaimynas, jai kaip tėtis. Be kita ko, ir iš tos pačios greitosios medicinos pagalbos iškvietimo garso įrašo stenogramos matyti, kad liudytoja operatorei pasakė, jog sužalotas asmuo yra jos pažįstamas, klausdama, kiek jam metų, kreipėsi į jį vardu. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad J. V. tą vakarą buvo sužalotas bute, o ne lauke. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. kovo 14 d. specialisto išvados matyti, kad J. V. nustatytos žaizdos buvo padarytos dviem trauminiais poveikiais aštriu, duriančių, pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, kas taip pat neabejotinai paneigia nugriuvimo ir susižalojimo versiją.

27. Nagrinėjamu atveju ypač svarbu aptarti paties kaltinamojo parodymus ir jų dinamiką baudžiamojo proceso metu. Pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, išsamiai papasakojo įvykio aplinkybes, kurios visiškai sutapo su nukentėjusiojo J. V. ir liudytojų M. S. bei V. S. nurodomomis aplinkybėmis. Vėliau kaltinamasis savo parodymus pakeitė ir ėmė savo kaltę neigti, tokios pozicijos jis laikėsi ir teisme, tvirtindamas, kad savo kaltę buvo pripažinęs dėl iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų patirto spaudimo. Išsamiai išanalizavus visų kaltinamojo duotų parodymų turinį, matyti, kad jie nesutampa tik toje dalyje, kur kaltinamasis nesutinka du kartus dūręs nukentėjusiajam į nugaros sritį, dėl kitų faktinių aplinkybių jis išlieka iš esmės nuoseklus. Teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs visumą aptartų įrodymų, pripažįsta, kad pirminiai kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, nes būtent jie sutampa su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais ir sudaro nuoseklią loginę grandinę jo kaltei pagrįsti. Vėlesnį parodymų pakeitimą teismas sieja su M. S. siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, o ne su jam ikiteisminio tyrimo pareigūnų darytu spaudimu.

28. Pirminės apklausos metu M. S. nurodė, kad ginčo su J. V. metu jis matė, kad ant virtuvinės spintelės guli mažas virtuvinis peiliukas juodos spalvos plastikine rankena, kurio metalinė dalis buvo apie 7–10 cm. Kaltinamasis prisiminė, kad J. V. nusisuko ir išeidinėjo iš virtuvės, o jis tuo metu pagriebė minėtą peiliuką nuo virtuvinės spintelės ir niekur nesitaikydamas dūrė J. V. du kartus kažkur į nugaros sritį. Kaltinamasis neprisiminė, kad J. V. nugriuvo įėjęs į kambarį, taip pat neprisiminė, kur padėjo peilį, kuriuo dūrė. Prisiminė tik tai, kad su „Bolt“ taksi 2023 m. vasario 8 d., po 00.00 val., išvažiavo namo. Šių parodymų patikrinimo vietoje metu M. S. nurodė tas pačias aplinkybes bei parodė, kur gulėjo jo minėtas virtuvinis peilis, kaip du kartus nesitaikęs peiliu dūrė J. V. į nugaros sritį bei iš kur pasiėmė savo striukę, žiūrėdamas, kaip J. V. eina į pereinamą kambarį. Toks kaltinamojo duotų parodymų detalumas leidžia teismui pagrįstai manyti, kad tuo metu jis sakė tiesą. Be kita ko, akivaizdu, kad būtent šį kaltinamojo nurodytą nukentėjusiojo įėjimo į pereinamą kambarį momentą matė liudytoja M. S., gulėdama lovoje. Liudytojos teigimu, nukentėjusysis iš karto nukrito kambaryje prie stalo, o M. S. dingo iš buto. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusysis nukrito neilgai trukus po to, kai jį, išeinantį iš virtuvės, į nugarą sužalojo kaltinamasis.

29. Kaltinamojo versija, kad reikiamų duoti parodymų turinį jam buvo nurodę ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kurie ir vertė jį prisipažinti, negali būti laikoma pagrįsta. Pirmiausia, tam tikrų aplinkybių ikiteisminio tyrimo pareigūnai objektyviai negalėjo žinoti, nes apie jas ikiteisminio tyrimo metu pasakojo tik pats kaltinamasis. Tyrimo metu nebuvo rastas įrankis, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis, objektų tyrimo metu buvo nustatyta, kad sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo, konkretus įrankis kaltinamajam nėra inkriminuotas, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai negalėjo nurodyti šio įrankio savybių, tuo tarpu M. S. detaliai apibūdino, kad nukentėjusiajam dūrė virtuviniu peiliu juodos spalvos plastikine rankena, kurio metalinė dalis buvo apie 7–10 cm, nurodė, kur virtuvėje gulėjo šis peilis, iš kur jį paėmė. Įvykio vietos apžiūros metu iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), buvo paimti du peiliai, tačiau liudytojos M. S. ir V. S. apklausų metu nurodė, kad po įvykio namuose pasigedo mažiausiai trijų peilių. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai negalėjo kaltinamajam parodyti ir to, kaip buvo suduoti smūgiai, nes byloje nėra jokio kito asmens parodymų apie tai, tuo tarpu M. S. parodymų patikrinimo vietoje metu muliažiniu peiliu parodė, kaip smūgiavo į nugaros sritį, nurodė, kad tai darydamas nesitaikė, paaiškino ir savo veiksmų motyvą – baimę, kad prieš jį vėl bus smurtaujama. Taip pat matyti, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė pats negalėjęs patikėti tuo, kas atsitiko, savo sesei J. K. nesakė, kad padūrė J. V., norėtų atsiprašyti nukentėjusiojo. Liudytoja J. K. teisme patvirtino, kad brolis jai nepasakojo, kad nukentėjusysis buvo sužalotas gimtadienio šventės metu. Taigi, akivaizdu, kad tokių teiginių kaltinamajam pasufleruoti niekas negalėjo, tai yra jo mintys ir emocijos, tik jam vienam žinomos aplinkybės.

30. Kaltinamojo versijai dėl jam darytos įtakos patikrinti teisme buvo apklausti su juo procesinius veiksmus atlikę pareigūnai – J. J., M. K. ir E. K.. M. S. pirminę apklausą atlikusi ir jo parodymų patikrinimo vietoje metu dalyvavusi tyrėja J. J. nurodė, kad apklausos metu dalyvavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja, kaltinamajam buvo pasiūlyta pačiam susirasti gynėją, tačiau dėl finansinių aplinkybių jis to atsisakė. Liudytojos teigimu, apklausos metu M. S. buvo blaivus, jo emocinė būklė buvo normali, įvykio aplinkybes jis pasakojo savarankiškai, sklandžiai, ji kaltinamajam nieko nesufleravo. Parodymų patikrinimo vietoje metu M. S. taip pat viską aiškiai rodė savo ranka, neabejojo, be kita ko, parodė ir tai, kas buvo neaišku apklausos metu. Anot liudytojos, pats M. S. laikė manekeną, nes jiems nebuvo aišku, ką jis nori parodyti. Atsakydamas į jos klausimus, jis paėmė manekeną ir parodė, kur paskutinį kartą matė nukentėjusįjį, manekeną laikė tokioje pozicijoje, kokioje matė J. V. – atsisukusį nugara į kaltinamąjį. Kaip nurodė J. J., niekas kaltinamajam negalėjo padėti tai padaryti, nes jie neturėjo supratimo apie jo pasakojamas aplinkybes. Liudytojas M. K. patvirtino, kad parodymų patikrinimo vietoje metu M. S. nebuvo pasimetęs, pats rodė, kokius veiksmus atliko, apibūdino peilį, jam niekas nieko nesufleravo, nenurodinėjo, nes dalyvavo jo gynėja. Liudytojas E. K. nurodė, kad parodymų patikrinimo vietoje metu M. S. buvo adekvačios būsenos, blaivus, pats pasakojo įvykio aplinkybes, apibūdino vietą, peilį, parodė, kaip buvo padarytas nusikaltimas. Liudytoja J. J. teigė neturinti informacijos, kad su M. S. buvo kalbama apie prisipažinimo privalumus, neoficialiam pokalbiui pas jį nesilankė. Liudytojo M. K. teigimu, su kaltinamuoju nevyko jokie neoficialūs pokalbiai, niekas jam nesiūlė nieko pasirašyti, prisipažinti. Kad vyko kokie nors neoficialūs pokalbiai, nepatvirtino ir E. K., kad kaltinamajam buvo nurodyta prisipažinti, šis liudytojas paneigė. M. S. sulaikę M. K. ir E. K. nurodė, kad sulaikymo metu su juo buvo bendraujama trumpai ir dalykiškai, buvo nurodyta, kad jis yra įtariamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, buvo užduoti bendro pobūdžio klausimai apie įvykį, smulkiai apie įvykį pasakojama nebuvo. Teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių šie dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą įspėti pareigūnai būtų suinteresuoti duoti kaltinamajam M. S. nepalankius (neteisingus) parodymus, todėl jų parodymų patikimumu jokių abejonių nekyla.

31. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. S. buvo sulaikytas 2023 m. balandžio 12 d. 9.40 val. 2023 m. balandžio 12 d. 11.37 val. jam buvo nustatytas 0,74 prom. girtumas. Įtariamuoju M. S. buvo apklaustas tik 2023 m. balandžio 13 d. 8.42 val. Tą pačią dieną vyko jo parodymų patikrinimas vietoje. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad šių procesinių veiksmų atlikimo metu kaltinamasis buvo neblaivus. Natūralu, kad jis, atsidūręs tokioje situacijoje, galėjo patirti neigiamas emocijas, be kita ko, ir išgąstį, vis tik teismas neturi pagrindo sutikti, kad dėl savo emocinės būsenos M. S. galėjo save apkalbėti. Kaltinamasis pats patvirtino, kad M. S. jau kitą diena po įvykio jį informavo, kad nukentėjusysis yra sužalotas, nurodė davusi jo kontaktinius duomenis policijos pareigūnams, todėl jų apsilankymas jo namuose jam neturėjo būti tiek netikėtas. Be kita ko, liudytoja M. S., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė ir tai, kad su M. S. kalbėjosi apie įvykį, sakė jam, kad jis sužalojo žmogų ir dingo, o šis atsakė, kad jo į šį reikalą „nekištų“, nes jis nenori problemų su pareigūnais. Pažymėtina, kad tiek M. S. kaip įtariamojo apklausos metu, tiek jo parodymų patikrinimo vietoje metu dalyvavo jam paskirta gynėja advokatė Vaidotė Radvilavičienė. Nei ji, nei kaltinamasis jokių pastabų neturėjo. Kaltinamasis savo parašu patvirtino, kad jis su proceso veiksmų protokolais susipažino, jie yra surašyti teisingai. Teisme M. S. nurodė, kad jam sunku skaityti lietuviškai, vis tik pripažino iš dalies skaitęs protokolą, taip pat neneigė galimybės pasikalbėti su jam paskirta gynėja, tiesiog nurodė nežinojęs, ko klausti ir kaip elgtis. Taigi, kaltinamojo gynybinė versija apie jam darytą neteisėtą poveikį ir jo įtaką prisipažinimui, teismo įsitikinimu, nepasitvirtino. Be kita ko, ypač svarbu pažymėti, kad M. S. kaltė yra grindžiama ne tik jo paties prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, o visuma baudžiamojoje byloje teisėtai surinktų ir teismo patikrintų įrodymų, su kuriais toks prisipažinimas sutampa.

32. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad J. V. buvo nustatytos dvi durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės nugarinėje dalyje, kairėje pusėje, iš kurių viena kiauryminė su kairio plaučio pažeidimu, padarytos dviem trauminiais poveikiais aštriu, duriančių, pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu. Sužalojimai visumoje dėl kiauryminės krūtinės žaizdos su plaučio pažeidimu atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Specialistė teisme patvirtino, kad viena iš žaizdų yra kiauryminė su plaučio pažeidimu, todėl pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktą buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Aplinkybės, kad šis sužalojimas niekaip nepaveikė nukentėjusiojo kasdienio gyvenimo, sveikatos ar darbingumo, specialistės teigimu, šios išvados nekeistų. Ginčas dėl sveikatos sutrikdymo masto byloje nekilo.

33. Taigi, visuma išdėstytų duomenų sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad M. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje asmeninio konflikto su J. V. metu ne mažiau kaip du kartus su tyrimo metu nenustatytu įrankiu dūrė J. V. į nugaros sritį, padarydamas jam sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Teismas daro išvadą, kad suduodamas du smūgius žalojančio pobūdžio įrankiu į nugarą, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, kaltinamasis suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, numatė, kad gali įvykti žmogaus sužalojimas, to norėjo, tačiau galinčių kilti padarinių nedetalizavo (numatė galimybę atsirasti įvairiems savo pavojingos veikos padariniams), t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

34. Atsižvelgiant į kaltinamojo gynėjo baigiamosios kalbos turinį, svarbu aptarti, ar šioje situacijoje kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis ir jeigu taip, ar buvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

35. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2014, Nr. 2K-90-746/2017, Nr. 2K-163-303/2017, Nr. 2K-36-788/2021 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, Nr. 2K-273/2012, Nr. 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais; dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2013, Nr. 2K-520-303/2015, Nr. 2K-163-303/2017, Nr. 2K-3-648/2021, Nr. 2K-248-495/2023 ir kt.).

36. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, kad tarp nukentėjusiojo J. V. ir kaltinamojo M. S. buvo kilęs konfliktas, peraugęs į smurtinio pobūdžio veiksmus, vis dėlto teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis, du kartus smūgiuodamas žalojančio pobūdžio įrankiu nukentėjusiajam į nugaros sritį, taip gynėsi nuo pavojingo ir realiai gresiančio kėsinimosi. Pats kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tuo metu jie jau buvo neblaivūs ir berūkant virtuvėje M. S. pasakė, kad jis mušdavo savo mamą, tuomet J. V. ėmė šaukti, kad jis dar ir moteris muša, ir stipriai sudavė jam į nosį, taip pat delnu per skruostą, o jis griuvo ir atsitrenkė į stalčių, atsikėlė ir jie su J. V. susikibo. Prisimena, kad J. V. nusisuko ir išeidinėjo iš virtuvės, o jis pagriebė peilį. Lyg ir išgirdo, kad J. V. pasakė, kad jis palauktų, tuoj grįš. Tai jį labai išgąsdino, manė, kad jis vėl jį daužys, todėl niekur nesitaikydamas dūrė J. V. du kartus kažkur į nugaros sritį. Teisme kaltinamasis taip pat nurodė, kad tuo metu visi jau buvo neblaivūs, M. S. jam ėmė reikšti priekaištus, kad jis netinkamai rūpinosi savo motina, tuomet J. V. jam sudavė smūgį, jis atsitrenkė į spintelę, bandė gintis, tačiau J. V. už jį stambesnis. Iš viso J. V. jam sudavė du kartus – į nosį ir delnu per ausį. V. S. pasakė, kad jie išsiskirstytų, ir jis išvyko namo. Ar buvo spardomas, neprisiminė. Teisme kaltinamasis neužsiminė jautęs baimę ar pavojų iš J. V. pusės, teigė pats dėl patirtų sužalojimų niekur nesikreipęs, nes švenčiant visko gali pasitaikyti. Nukentėjusysis apie šį konfliktą kalbėjo trumpai ir nurodė, kad visi buvo apsvaigę, iš pradžių konfliktas kilo tarp M. S. ir M. S., jis užstojo M. S. ir M. S. trenkė į veidą. Jam sudavus, M. S. išėjo pro duris, o jis pats nuėjo į kambarį. Liudytoja M. S. teisme kalbėdama šia tema nurodė, kad visi buvo neblaivūs, ji girdėjo, kaip virtuvėje J. V. M. S. sakė, kad jis mušdavo savo mamą, jie buvo nukritę ant grindų, mušėsi. Ji atėjusi jiems sakė, kad nustotų muštis, jie nusiramino. Ikiteisminio tyrimo teisėjui M. S. pasakojo, kad virtuvėje buvo kilusios muštynės tarp M. S. ir J. V.. J. V. pasakė „tu net negali trenkti atgal“, po ko M. S. jam trenkė. J. V. mušė M. S. kumščiais ir kojomis, jam kraujavo lūpa. Parodymų patikrinimo vietoje metu M. S. parodė, kur virtuvėje tarp J. V. ir M. S. kilo konfliktas, ir paaiškino, kad jie susistumdė ir susimušė, ji matė, kaip J. V. sudavė smūgius M. S. į veido sritį ir spyrė jam gulinčiam, parodė, kur M. S. nugriuvo, paaiškino, kad atsikėlęs jis vieną kartą sudavė kumščiu J. V. į veido sritį, o pastarasis vėl kelis kartus sudavė ranka M. S.. Liudytoja V. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu patvirtino mačiusi, kad M. S. ir J. V. buvo susikibę, o M. S. bandė juos išskirti. Liudytoja J. K. teisme pasakojo apie kitą dieną po įvykio tarp jos ir brolio vykusį pokalbį, kurio metu kaltinamasis jai pasakojo susimušęs su nukentėjusiuoju. Taigi, visuma apklaustų asmenų, be kita ko ir tiesiogiai mačiusių konfliktą, parodymų leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad tarp M. S. ir J. V. tą vakarą buvo kilusios muštynės. Nepaisant to, kad fizinio smurto iniciatoriumi buvo nukentėjusysis, kad jis sudavė kaltinamajam daugiau smūgių, vis tik kaltinamasis taip pat jam smūgiavo, jie buvo susigrūmę ir abi liudytojos patvirtino, kad kilo poreikis juos nuraminti. Tokiu atveju, teismo vertinimu, teisė į būtinąją gintį nebuvo kilusi, kaltinamasis nebuvo užpultas, tarp jo ir nukentėjusiojo vyko asmeninio pobūdžio konfliktas dėl kaltinamojo elgesio su savo motina, abu asmenys buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, todėl nei vienas iš jų nebuvo pranašesnis. Svarbu įvertinti ir tai, kada nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai žalojančio pobūdžio įrankiu. Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nukentėjusysis nusisuko ir jau išeidinėjo iš virtuvės, kuomet jis griebė peilį. Nepaisant to, kad kaltinamasis nurodė išsigandęs galimai išgirstų („lyg ir išgirdo“) nukentėjusiojo žodžių, kad jis tuoj sugrįš, vis tik smurtiniai veiksmai tuo metu jau buvo pasibaigę ir nukentėjusysis palikinėjo konflikto patalpą, jis savo rankose neturėjo jokių pavojingų įrankių, kas reiškia, kad jokio realaus ir akivaizdaus pavojingo kėsinimosi į kaltinamojo gyvybę ar sveikatą iš nukentėjusiojo pusės nebuvo. Svarbu atsižvelgti ir į nuosprendžio 41 punkte jau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad M. S. veiksmai buvo atlikti nesant būtinosios ginties sąlygų, o tokiu atveju nėra jokio pagrindo kalbėti apie būtinosios ginties ribų peržengimą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

29. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vis tik tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

30. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojamu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012). Teismai, spręsdami klausimą, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojamas ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-440/2013, Nr. 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto ir jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojamus arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-364/2014, Nr. 2K-153-511/2020, Nr. 2K-210-697/2020). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į nuosprendžio 53 punkte aptartą tarpusavio konflikto eigą, į tai, kad jį inicijavo ne M. S., atvirkščiai, priekaištauti dėl kaltinamojo elgesio su motina (bei moterimis apskritai) ir smurtauti pirmasis pradėjo J. V., be kita ko, išsakydamas kaltinamajam ir tokio pobūdžio provokuojančias frazes kaip „tu net negali trenkti atgal“, įvertinus kaltinamajam suduotų smūgių skaičių, teismas pripažįsta, kad nusikalstamos veikos padarymui neabejotinai turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, o kaltinamojo veiksmai buvo atsakomoji reakcija (nors ir neadekvati nukentėjusiojo veiksmams). Tokią teismo išvadą patvirtina ir paties nukentėjusiojo parodymai, kad po įvykio jis jautėsi kaltas dėl to, kad konfliktavo su kaltinamuoju, todėl neturi šiam jokių pretenzijų, o taip pat J. V. charakterizuojančios aplinkybės, t. y. kad jam esant neblaiviam pasireiškia smurtinio pobūdžio elgesys. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą aplinkybę kaltinamojo atsakomybę lengvinančia.

31. M. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą, nenumato griežtos taisyklės, kad girtumo konstatavimui būtinas įrodymas – tam tikra specialisto išvada. Nustatant šią aplinkybę gali būti remiamasi ir kitais bylos įrodymais, kurie liudija apie asmens apsvaigimą nusikalstamos veikos darymo metu, pvz., remiantis liudytojų, nukentėjusiųjų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, Nr. 2K-175-489/2020 ir kt.). Nagrinėjamu atveju‎ aplinkybę, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtino tiek jis pats, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojos M. S. ir V. S. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu. Iš kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų turinio matyti, kad apsvaigimas nuo alkoholio neabejotinai turėjo įtakos M. S. neteisėtiems veiksmams.

32. Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, po padaryto nusikaltimo praėjo daugiau nei metai, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis padarė naujas nusikalstamas veikas, per pastaruosius 5 metus (iki 2023 m. balandžio 13 d.) administracine tvarka buvo baustas tik už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (3 kartus), visos paskirtos baudos sumokėtos. Kaltinamasis nuo 2024 m. kovo 13 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, iki tol padėjo statyti pastatą A. P. (A. P.) ir J. M., kurie jį charakterizuoja teigiamai, taip pat jį teigiamai charakterizuoja ir kaimynai bei sesuo J. K. Kaltinamajam nustatytas 50% darbingumo lygis, jis serga progresuojančia neuropatija. Nors iš byloje apklaustų liudytojų M. S., V. S., J. K., o taip pat ir paties kaltinamojo parodymų galima daryti išvadą, kad jis piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, ypač po savo motinos mirties, vis tik penkerių metų laikotarpiu Respublikiniame priklausomybės ligų centre jis negydytas. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybė. Nusikaltimas padarytas išgertuvių metu, tarpusavio konfliktui peraugus į smurtinių veiksmų panaudojimą. Teismo vertinimu, M. S. pasielgė neapgalvotai, neatsakingai, būdamas paveiktas alkoholio ir paties nukentėjusiojo provokuojančių veiksmų. Byloje nėra duomenų, kad dėl J. V. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo jo sveikata nebūtų pilnai atsistačiusi ir kad dėl nusikalstamos veikos būtų atsiradę neigiami liekamieji reiškiniai, kurie pakeistų nukentėjusiojo gyvenimo kokybę ateityje. Atvirkščiai, nukentėjusiojo vertinimu, jis nebuvo smarkiai sužalotas, žaizda sugijo, po įvykio ligoninėje negulėjo, kitą dieną vėl vartojo alkoholinius gėrimus, nedarbingas nebuvo, patirta trauma neturi įtakos darbinei veiklai, po sužalojimų jo buitis nesutriko. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumos, nukentėjusysis iš karto po įvykio įvairiais būdais vengė medicinos specialistų, nenorėjo, kad teisėsaugos institucijos pradėtų tyrimą, kaltinamajam viso baudžiamojo proceso metu jokių pretenzijų neturėjo, civilinio ieškinio nereiškė.

33. Teismo įsitikinimu, dėl šių padarytą nusikalstamą veiką bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių M. S. net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir pasiektų iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą, todėl jam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos (nesant BK 62 straipsnyje numatytų sąlygų visumos) ir skirtina švelnesnė su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad buvo padarytas sunkus nusikaltimas, bausmės terminas nustatytinas didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis – 1 metai 6 mėnesiai, paskiriant intensyvią priežiūrą – M. S. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad kaltinamasis laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose. Teismas taip pat sprendžia, kad yra tikslinga įpareigoti kaltinamąjį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 10 MGL (500 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 48 straipsnio 6 dalis, 71 straipsnio 1, 3 dalys) ir uždrausti kaltinamajam visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Šios priemonės suteiks M. S. realią galimybę keisti savo elgesį, laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

V. Kiti klausimai

56. M. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. balandžio 12 d. 9.40 val. iki 2023 m. balandžio 14 d. 8.00 val. Laikino sulaikymo laikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, įskaitytinas į bausmės laiką.

57. Ikiteisminio tyrimo metu M. S. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – naikintinos.

58. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: 1) marškinėliai trumpomis rankovėmis, kelnės su įvertu diržu, striukė, nuoplovos, medžiaginis maišelis, popierinė servetėlė, stiklinis butelis, lyginamieji seilių pavyzdžiai, daktiloskopinės kortelės, perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintini kaip menkaverčiai; 2) du peiliai, perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžintini teisėtam savininkui – M. S.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. S. (M. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, nustatant, kad M. S. (M. S.) laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

1) įpareigoti M. S. (M. S.) visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) uždrausti M. S. (M. S.) visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas);

3) paskirti M. S. (M. S.) baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 48 straipsnio 6 dalis, 71 straipsnio 1, 3 dalys), šią sumą sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į laisvės apribojimo bausmę įskaityti M. S. (M. S.) laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. balandžio 12 d. 9.40 val. iki 2023 m. balandžio 14 d. 8.00 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu M. S. (M. S.) skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: 1) marškinėlius trumpomis rankovėmis, kelnes su įvertu diržu, striukę, nuoplovas, medžiaginį maišelį, popierinę servetėlę, stiklinį butelį, lyginamuosius seilių pavyzdžius, daktiloskopines korteles, perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti; 2) du peilius, perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžintini teisėtam savininkui – M. S..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Jeigu nuteistasis vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis atsako pagal BK 243 straipsnį.

4. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilnius). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apskaito Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo lėšas. Teismo įsiteisėjusiu sprendimu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą – sąskaitos Nr.: LT14 4040 0636 1000 0390; gavėjas: LR Teisingumo ministerija; juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: Vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).