Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019-03-21 nutarties, kuria paliktas nepakeistas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos 2019-01-30 nutarimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

R. S. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

8. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

9. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnis).

10. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas (administracinis nusižengimas) galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.).

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktų duomenų visumą, įskaitant ir R. S. duotus parodymus apylinkės teisme, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

12. Iš O. U. parodymų matyti, kad ji nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ir žmonių rimties. Ji neneigė, kad š. m. sausio mėnesį ji buvo užėjusi į prekybos centrą „Maxima“, esantį (duomenys neskelbtini) bei sutiko pažįstamą moterį. Ji (O. U.) mandagiai pasiteiravo R. S. kodėl ji „išniekino“ jos (duomenys neskelbtini) kapą, kurį ji uždėjo trinkelėmis, užpylė akmenukų, sulygino su (duomenys neskelbtini) kapu. Moteris (R. S.) jai nieko neatsakė, o ji (O. U.) dar kartą paklausė: „kodėl ji taip padarė jos neatsiklaususi?“. O. U. ant R. S. pasakė „(duomenys neskelbtini)“. Ji jokių necenzūrinių žodžių nevartojo (Medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 8). 2019-01-21 Policijos pareigūnų paimtame A. S. paaiškinime matyti, kad A. S. nuo savo žmonos būnant apie 5 (penkių) metrų atstumu, jis išgirdo, kad „kažkas“ rėkia „užlipai, sudaužei“, „(duomenys neskelbtini) tu, aš pavasarį viską išardysiu ir sudaužysiu“. Jo žmona nekreipusi dėmesio apsisuko ir nuėjo nuo tos moters nieko nesakiusi (Medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 5). 2019-01-17 policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime matyti, kad buvo apklausta (duomenys neskelbtini) seniūnė R. Č., kuri nurodė, kad jai ši situacija yra žinoma. R. S. tvarkė savo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kapą, kuris yra šalia O. U. (duomenys neskelbtini) kapo. Tvarkydama senas plyteles (trinkeles) pakeitė naujomis ir išklojo visą taką apie tai nepasitarusi ir negavusi leidimo iš O. U., kaip tai yra nustatyta 2018-10-25 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo, kapaviečių (kapų) identifikavimo ir viešųjų kapinių priežiūros bei lankymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos apraše“. O. U. (duomenys neskelbtini) kapavietė nėra sugadinta ar kitaip pažeista. Taip pat apklausus (duomenys neskelbtini) kapinių sargę R. ji paaiškino, kad tvarkant R. S. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kapavietes ji viską stebėjo. Jokių lipimų ant O. U. kapo ar jo sugadinimo nebuvo (Medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 6). Apylinkės teisme apklausus R. S. ji parodė, kad „[...] O. U., būdama nuo jos 2 (dviejų) metrų atstumu garsiai pasakė, kaip ji drįstanti lipti ant svetimo kapo, gadinti svetimą kapą, pavadino ją (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Konfliktą girdėjo jos sutuoktinis, su kuriuo ji po išsakytų O. U. žodžių, nuėjo prie kasų, susimokėjo už prekes ir iš parduotuvės išėjo. Konflikto metu pašaliniai asmenys: nei pirkėjai, nei salės ar apsaugos darbuotojai į jų konfliktą dėmesio nekreipė“.

13. Taigi iš visumos byloje surinktų įrodymų matyti, kad O. U. viešoje vietoje – UAB „Maxima“ parduotuvėje – susitikusi R. S., jos pasiteiravo apie savo (duomenys neskelbtini) kapą bei naujai išklotas apie kapą trinkeles, kurios buvo išklotos be jos sutikimo, objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad ji (O. U.) būtų vartojusi necenzūrinius žodžius R. S. atžvilgiu, nėra. Vien tai, kad A. S. nurodė girdėjęs O. U. sakant: „užlipai, sudaužei“, „(duomenys neskelbtini) tu, aš pavasarį viską išardysiu ir sudaužysiu“ bei pačiai R. S. nuėjus nuo O. U. ir jai apylinkės teisme duodant parodymus nurodė, kad „konflikto metu pašaliniai asmenys: nei pirkėjai, nei salės ar apsaugos darbuotojai į jų konfliktą nekreipė dėmesio“, nėra pagrindo konstatuoti, kad O. U. atliko tyčinius veiksmus, kuriais siekė pažeisti viešąją tvarką. Akivaizdu, kad O. U. priėjo prie R. S. paklausti kodėl ji „išniekino“ jos (duomenys neskelbtini) kapą, kurį ji uždėjo trinkelėmis, užpylė akmenukų, sulygino su (duomenys neskelbtini) kapu“, o ne todėl, kad siekė ją pažeminti ar įžeisti kitų asmenų akivaizdoje. Esant paminėtoms aplinkybėms pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad O. U. nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ir jos nepažeidė, jos išsakyti žodžiai, kurie nebuvo necenzūriniai, buvo skirti tik R. S.. Tai, kad tarp O. U. ir R. S. viešoje vietoje įvyko konfliktas, nėra pagrindas konstatuoti, kad O. U. padarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje akcentavo pirmosios instancijos teismas, duomenų, patvirtinančių, kad R. S. ir O. U. aiškinantis asmeninius santykius parduotuvėje, būtų buvę pažeisti pašalinių asmenų teisėti interesai, kad būtų buvęs sutrikdytas visuomenės gyvenimo ritmas, nėra (pašaliniai asmenys į konfliktą nekreipė dėmesio), todėl nėra pagrindo pradėti administracinio nusižengimų bylos teiseną.

14. Apeliaciniame skunde R. S. nurodo, kad nebuvo apklaustas liudytoju jos vyras A. S.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, byloje surinkta duomenų visuma neleidžia daryti pagrįstą išvadą, jog O. U. padarė administracinį nusižengimą.

15. Be to, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutartį remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, iš esmės pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi R. S., o skundžiamos nutarties išvados dėl įrodymų vertinimo bei bylos faktinių aplinkybių nustatymo jai nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

16. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija ir naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti R. S. apeliacinį skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019-03-21 nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.