Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-02 · Civilinė byla Nr. 2S-1758-555/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-02Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-27Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-05-29Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-02
Bylos Nr.
2S-1758-555/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-06665-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Atsakovas
R. A., Z. G., L. B.
Ieškovas
Ž. R.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1758-555/2012(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06665-2012-8)Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14.; (S) 122.2.; 122.3.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių R. A. ir Z. G. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10158-775/2012 pagal ieškovo Ž. R. ieškinį atsakovėms L. B., R. A. ir Z. G. dėl vekselio ir su juo susijusių sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti 2008-08-24 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą bei jų pagrindu sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančiais. Siekdamas užtikrinti ieškinio reikalavimus, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimo vykdymą iš atsakovės L. B. atsakovės Z. G. naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi (b.l. 19-20) ieškovo prašymą tenkino ir nutarė sustabdyti vykdymo veiksmus, atliekamus antstolės S. V. vykdomojoje byloje dalyje dėl išieškojimo iš L. B. išieškotojos Z. G. naudai (vykdomoji byla Nr. 0123/10/00475). Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartimi ištaisė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą ir nutarė nutarties rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti taip: „Sustabdyti vykdymo veiksmus, atliekamus antstolio M. P. vykdomojoje byloje dalyje dėl išieškojimo iš L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojos Z. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai (vykdomoji byla Nr. 0123/10/00475)“.

Nutartyje nurodyta, kad ieškovas ginčija 2008-08-24 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio pagrindu 2010-03-22 Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarė A. U. išdavė vykdomąjį įrašą. Minėtą vykdomąjį įrašą vykdo antstolis M. P.. 2011-11-10 patvarkymu antstolis M. P. prisijungė prie išieškojimo iš atsakovės L. B. turto, vykdomo antstolės S. V. kontoroje. Antstolės S. V. kontoroje yra vykdomas piniginių lėšų išieškojimas iš skolininkų L. B. ir V. B. trečiosios eilės išieškotojams, tarp jų ir Z. G.. 2012-03-21 antstolė priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, pagal kurį Z. G. naudai paskirstė dalį išieškotos sumos. Teismas sprendė, jog išieškojimo įvykdymas sukeltų neigiamas pasekmes ieškovo teisėms ir interesams, atsirastų papildomų nuostolių, o teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas, todėl vykdymo veiksmų sustabdymas yra tikslingas, kol bus sprendžiami ieškovo reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė R. A. atskiruoju skundu (b.l. 22-25) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo prašymą atmesti. Nurodo, kad teismas neįvykdė Lietuvos CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo įvertinti ieškinio tikėtiną pagrįstumą, nutartyje nenurodyti konkretūs motyvai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Ieškovas ginčija tokį sandorį, kuris buvo sudarytas beveik prieš metus laiko dar iki jam tampant atsakovės L. B. kreditoriumi, todėl tokiu atveju nėra tenkinama esminė actio Pauliana taikymo sąlyga, t.y. ieškovas ginčijamo sandorio metu neturėjo jokios reikalavimo teisės į atsakovę L. B. ir netgi negalėjo būti vertinamas kaip kreditorius. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su pareikštu reikalavimu. Pats reikalavimas yra pripažinimo ieškinys, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturės jokios įtakos net ir palankaus sprendimo įvykdymui. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jo poziciją, o rėmėsi tik bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Šiuo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki galutinio sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo sudaro sąlygas tam, kad atsakovės Z. G. reikalavimų patenkinimas būtų atidėtas neribotam laikui, t.y. atsakovė Z. G. būtų iš esmės eliminuota iš vykdomųjų veiksmų atlikimo ir galimo jos reikalavimo tenkinimo. Tai objektyviai pažeidžia atsakovės Z. G. teisę į jos turimos reikalavimo teisės įvykdymą. Nutartimi taikomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų, o tuo pačiu ir teisingumo principo.

Atsakovė Z. G. atskiruoju skundu (b.l. 31-32) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo prašymą atmesti. Nurodo, kad šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jos atsakovės L. B. kreditorės ir išieškotojos teises. Vykdymo veiksmų sustabdymas dėl skolos išieškojimo atsakovės naudai yra neproporcingas siekiamiems tikslams, pažeidžia teisingumo, lygiateisiškumo bei proporcingumo principus. Šiuo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki galutinio sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo sudaro sąlygas tam, kad apeliantės reikalavimų patenkinimas būtų atidėtas neribotam laikui, t.y. pastaroji būtų iš esmės eliminuota iš vykdomųjų veiksmų atlikimo ir galimo jos reikalavimo tenkinimo. Tai objektyviai pažeidžia apeliantės teisę į jos turimos reikalavimo teisės įvykdymą. Šiuo atveju iš esmės mažesnę reikalavimo teisę turintis kreditorius laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu daro neleistiną ir neproporcingą įtaką kreditoriui, kurio reikalavimo teisė yra didesnė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jo poziciją, o rėmėsi tik bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovės R. A. atskirąjį skundą ieškovas Ž. R. nurodo (b.l. 46-49), kad su atskiruoju skundu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka. Teigia, kad aplinkybė, ar 2008 m. rugsėjo 24 d. ieškovas buvo atsakovės L. B. kreditoriumi, bus pagrįsta arba paneigta tik ieškinį nagrinėjant iš esmės, kadangi tai yra viena iš esminių ieškinio tenkinimo sąlygų, kuri bus grindžiama ne tik 2009 m. liepos 7 d. vekseliu, išduotu tik kaip papildoma garantija, kad atsakovė L. B. atsiskaitys su ieškovu, bet esant būtinybei ir papildomais įrodymais. Be to, ieškiniu yra ginčijamas ne tik 2008 m. rugsėjo 24 d. vekselis, bet ir kiti sandoriai, kurie buvo sudaryti skirtingais laikotarpiais - 2010 ir 2011 metais. Pirmosios instancijos teismas neprivalėjo ir neturėjo jokių objektyvių galimybių, negavęs atsakovės atsiliepimo ir papildomų įrodymų, vien tik pagal ieškovo ieškinį spręsti dėl ieškinio pagrįstumo iš esmės. Ieškiniu nėra prašoma priteisti konkretaus turto iš atsakovių, tačiau yra siekiama užkirsti kelią atsakovės L. B. mokumo mažinimui - nuolatiniam iš L. B. išieškotų lėšų pervedimui atsakovei Z. G.. Taigi, šioje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius iš L. B. išieškotų lėšų pervedimo Z. G., net ir patenkinus ieškinį ir pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, visos ar didžioji dalis L. B. lėšų jau bus pervesta Z. G., o tai padarys visą procesą ir būsimą teismo sprendimą beprasmį - pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, atsakovė L. B. nebeturės jokio turto (arba jos turtas bus iš esmės sumažintas) ir kreditorius neturės jokios galimybės patenkinti savo kreditorinių reikalavimų iš atsakovės L. B. turto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirieji skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirųjų skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Nors atsakovė R. A. savo atskirajame skunde ir įrodinėja, kad šiuo atveju ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, ir dėl to nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šį teiginį grindžiantys atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškinys negalėtų būti tenkinamas. Nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, apeliantės argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai nei nurodoma atskiruosiuose skunduose, šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina kreditoriaus reikalavimus, kurie buvo pareikšti byloje, tai yra jos tiesiogiai yra susijusios su pareikštais reikalavimais.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų jos teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos, vadovaujantis ekonomiškumo principu,- sustabdytas tik išieškotų lėšų pervedimas, neeliminuojant atsakovės Z. G. iš vykdymo proceso.

Nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat yra vertinama, ar patenkinus ieškovo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju išieškojimo įvykdymas sukeltų neigiamas pasekmes ieškovo teisėms ir interesams, atsirastų papildomų nuostolių, o teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įstatymo leidėjo deklaruojamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo ir proporcingumo principų nepažeidė. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatuoja, kad buvo pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą ir tai, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirųjų skundų motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas