- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-05
- Bylos Nr.
- e2A-267-390/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- T. G., J. K., L. K.
- Trečiasis asmuo
- E. V., L. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Molėtų rajono savivaldybės administracija
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovams T. G., J. K. ir L. K. dėl neterminuoto atlygintino kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys – E. V., L. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Molėtų rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. L. ieškiniu prašė nustatyti atsakovams T. G., J. K. ir L. K. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau - tarnaujantis daiktas), neterminuotą atlygintinį 148 kv. m ploto kelio servitutą pagal matininko J. S. parengtą 2023 m. gegužės 24 d. servituto nustatymo planą M 1:1000, aprašytą piketais 13, 14, 15, 16 (jame nurodytą kodą patikslino esant ne 216, o 214), suteikiant teisę naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti, važiuoti transporto priemonėmis, eiti pėsčiomis, vestis naminius gyvūnus ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudai (toliau - viešpataujantis daiktas); priteisti iš ieškovės atsakovams lygiomis dalimis 222,80 Eur vienkartinę kompensaciją kaip nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimui; priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis sklypas su jame esančiu namu yra apsuptas atsakovams ir tretiesiems asmenims priklausančiais sklypais ir prie jo nėra tiesioginio privažiavimo bendrojo naudojimo keliais, todėl objektyviai nėra jokios kitos galimybės prieiti ir privažiuoti prie ieškovės sklypo kitaip, nei per minėtų asmenų sklypą. Tiek ieškovei perkant minėtą sklypą, tiek ir vėliau juo naudojantis, buvo susiklosčiusi faktinė taiki ilgametė situacija: ieškovė, kaip ir ankstesnis sklypo savininkas, prieidavo ir privažiuodavo prie savo sklypo ir namo naudodamasi atsakovų sklypo pietine dalimi. Dabartiniai atsakovų sklypo savininkai nesutinka ir kategoriškai atmeta bet kokią galimybę susitarti taikiai ir nustatyti servitutą. Atsakovai teigia, kad ieškovė neva gali įsirengti kitą privažiavimo kelią prie savo sklypo – iš rytinės pusės, per trečiojo asmens E. V. sklypą. Bet atsakovai neatsižvelgia į ieškovės argumentus, kad toje pusėje įrengti privažiavimą nėra įmanoma. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovų sklypo dabartinė rinkos vertė yra 9 480 Eur (ieškinio teikimo metu 7 790 Eur). Prašomas nustatyti 148 kv. m ploto servitutas sudaro 2,86 proc. šio sklypo, todėl ieškovė sutinka sumokėti atsakovams vienkartinę 222,80 Eur kompensaciją, skirtą nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimui.
Atsiliepimas
3. Atsakovai T. G., J. K. ir L. K. prašė ieškinį atmesti, priešingu atveju priteisti kompensaciją už servituto nustatymą, kuri būtų mokama periodinėmis įmokomis ir sudarytų 200 Eur už kiekvieną naudojimosi servitutu mėnesį arba vienkartinę 60 000 Eur kompensaciją, o nustatant atsakovų siūlomą (įmanomą) – 30 000 Eur, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ieškovė neišnaudojo ikiteisminės ginčo stadijos, t. y. nesikreipė į atsakovus, o taip pat ir trečiuosius asmenis dėl galimo servituto nustatymo, neišstudijavo kokiu būdu buvo suformuotas sklypas. Ieškovės sklypas suformuotas padalinus vieną pailgą sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), į tris smulkesnius. Atidalinant sklypus buvo išspręstas ir privažiavimo prie naujai suformuotų sklypų klausimas. Nustačius prašomą servitutą, ieškovės ir trečiojo asmens L. D. sklypai būtų iš esmės pagerinti atsakovų sąskaita, iš jų atimant teisę naudotis sklypu savo nuožiūra vien tam, kad taip būtų patogiau ieškovei, be to, prašomas nustatyti servitutas yra ypatingai nepatogus, neracionalus.
5. Trečiasis asmuo L. D. ieškovės pusėje atsiliepimu prašė tenkinti ieškinį ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas ir jame esantis ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini). A. J. Z. K. (L. D. motina (mirusi) iniciavo sklypo padalijimą į tris sklypus, kurie atiteko vaikams, t. y. L. D. ir V. K., kuris sklypą pardavė ieškovei. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nesiriboja su ieškovei priklausančiu žemės sklypu. Yra visi pagrindai servitutą nustatyti pagal ieškovės pateiktą planą.
7. Trečiasis asmuo E. V. atsakovų pusėje prašė ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodė, kad jam priklausančiame žemės sklype jau yra nustatyti du servitutai, o trečias esmingai suvaržytų jo nuosavybės teises. Ieškovei servitutas nėra objektyviai būtinas, ieškovė tik siekia pasididinti namo vertę.
9. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau - NŽT) nurodė poziciją dėl negalimumo servitutą nustatyti per valstybinę žemę, kur yra apsaugos zonos ir socialinės paskirties pastatas.
III. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2024 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei T. G. 4 900,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniui E. V. 200 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei - 19,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
11. Teismas nurodė, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus kai J. Z. K. sklypas iš buvusio vientiso 2017 m. padalintas į tris sklypus, plane pažymėtus Nr.602-1, 602-2, 602-3 ir 2017-02-10 NŽT Molėtų skyriaus vedėjo įsakymu (toliau - Įsakymas) patvirtintas ieškovės 0,2045 ha sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, t. y. Įsakymo sprendiniai įsigaliojo. Įsakymo 2.2 p. buvo numatyti du servitutai ir jų turinys, suprojektuota taip, kad į atidalintą žemės sklypą Nr. 602-3 patenkama naudojantis minėtais kelio servitutais žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šiuo metu priklausančiuose L. D.. Teismas pažymėjo, kad tam pačiam asmeniui (J. Z. K. tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku, servitutai neturėjo būti įregistruoti (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
12. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nereiškė ieškinio tretiesiems asmenims ir nesuformulavo alternatyvaus reikalavimo, kas būtų reikšminga sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo tenkinimo. Atsakovai yra siūlę ieškovei kitas alternatyvas keliui įsirengti, bet ieškinyje ir atstovo paaiškinimuose deklaratyviai teigiama, jog kiti patekimo į ieškovės sklypą būdai nėra tinkami dėl objektyvių kliūčių. Pateikti L. D. užsakymu matininko Š. P. atlikti kadastrinių matavimų duomenys ir vadinama ataskaita dėl Projektinių sprendinių, kur nurodyta, kad servitutas S1 suprojektuotas per buvusio statinio pamatus ir per esančią tujų gyvatvorę, o S2 - per lauko tualetą, pastatytą 1984 m. (7 Eur vertės pagal NTR duomenis) bei palei L. D. pagalbinio pastato sieną, kas neleistų tinkamai funkcionuoti keliui.
13. Teismas laikė teisiškai nereikšmingu pasvarstymą dėl lauko tualeto kaip kliuvinio galimam keliui, kadangi pagal ES direktyvinius nuostatus, taip pat ir pagal dabar galiojantį Statybos techninį reglamentą tokie statiniai jau apskritai neleistini, o pavieniai akmenys ar tujos, teismo vertinimu, irgi nebūtų reikšminga kliūtimi privažiavimo keliui, jeigu dėl jo įrengimo būtų sutarta sandoriu.
14. Teismas nurodė, kad ieškovė pirkdama sklypą su pardavėju privalėjo aptarti servituto klausimą ir tai įrašyti sutartyje, tačiau teismui sutartis nebuvo pateikta. Pažymėjo, kad ieškovės siekia kuo patogiau naudotis savo žemės sklypu, kad iš jo per atsakovų žemės sklypą pasiekti ežero pakrantę ir paplūdimį, esančius vos kelių dešimčių metrų atstumu, bei padidinti sklypo vertę, ketinant jį parduoti, ir todėl iš esmės siekia naujo servituto nustatymo, tačiau jo negalima įgyvendinti, nes įgydama žemės sklypą ir jame statydama namą ieškovė negalėjo turėti pagrįstų ir teisėtų lūkesčių dėl savo interesų tenkinimo palankiausiu jai būdu atsakovų nuosavybės teisių sąskaita. Teismo vertinimu, prioritetinę įrodomąją reikšmę byloje turi Projektiniai sprendiniai, kuriais turėjo būti išspręstas klausimas dėl privažiavimo prie ieškovės žemės sklypo.
15. Taip pat nurodė, kad ieškovė, siekdama servitutu padidinti savo nekilnojamojo turto rinkos vertę, prašė lygiomis dalimis trims atsakovams priteisti vos 222,80 Eur (po 74 Eur kiekvienam) vienkartinę kompensaciją, kas jiems yra visiškai nepriimtina ir todėl šalims nepavyko rasti kompromiso.
16. Teismas nusprendė, kad ieškovės prašomas nustatyti servitutas neužtikrintų skirtingų savininkų interesų pusiausvyros, proporcingumo principų, todėl nėra teisinio pagrindo jį nustatyti atsakovams priklausančiame žemės sklype, o ieškinio reikalavimų tretiesiems asmenims ieškovė nepareiškė.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovė L. L. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sklypų padalijimo projektiniai sprendiniai dėl siūlomų servitutų turi prioritetinę galią sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą. Tiek Įsakyme, tiek sklypo padalijimo projekte yra nurodyti tik siūlomi servitutai. Jokie servitutai nebuvo suformuoti ir nustatyti. Šis pasiūlymas nebuvo realizuotas ir nėra privalomas nei šį ginčą nagrinėjančiam teismui, nei šalims.
17.2. Projektinių sprendinių įgyvendinimas daug labiau apribotų trečiojo asmens L. D. nuosavybės teises, nei atsakovų nuosavybės teises apribotų ieškovės prašomo servituto nustatymas. Atsakovai savo teises ir interesus iškėlė aukščiau L. D. teisių ir interesų. Teismas nepagrįstai palaikė tokį savanaudišką atsakovų vertinimą ir nesirėmė žemės sklypų savininkų lygiateisiškumo principu. Teismo sprendime yra nepagrįstai suabsoliutintas sklypo padalijimo projekte nurodytų siūlomų servitutų faktas, ignoruojant kitas aplinkybes – kad servituto nustatymas per atsakovų sklypą daug mažiau suvaržys tarnaujančio daikto savininko nuosavybę, nereikalaus neproporcingų sąnaudų, statinių griovimo.
17.3. Teismas nevertino, kad atsakovai nesutiko su servituto nustatymu jų sklype iš esmės ne dėl to, kad jie kategoriškai prieštarautų nuosavybės suvaržymui, o todėl, kad šalys nesutarė dėl ieškovės mokėtinos kompensacijos dydžio. Atsakovai teikė siūlymus dėl alternatyvaus servituto nustatymo (3 t. 86 l.), kuomet kelias būtų atsakovų sklype piečiau, po elektros linija ir ieškovė turėtų sumokėti 15 000 - 30 000 Eur kompensaciją. Nors atsakovai teigė, kad sklypo dalies, kuri faktiškai bus panaudota servitutiniam keliui, vertė yra didesnė, todėl mokėtinos kompensacijos suma irgi turi būti didesnė, tačiau sklypo vertei įrodyti pateikė į bylą tik skelbimus, kokios yra siūlomų pirkti sklypų kainos visame Molėtų rajone, neprašė skirti ekspertizės vertei nustatyti, o ieškovė vadovavosi Registrų centro išraše nurodyta verte.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Padalinus sklypą Nr. 2 – atitinkamai buvo nustatyti ir servitutai, išspręsti kiti sklypo atidalinimo sprendiniai ir jie buvo įregistruoti viešame registre. Atsakovai nuosekliai laikosi pozicijos, kad teritorijų planavimo dokumentas nėra rengiamas pats dėl savęs ir gali būti fiktyvus. Pirmiausia privalo būti realizuojami būtent jame nustatyti sprendiniai, o nesant galimybės to padaryti – įstatymų nustatyta tvarka pirmiausia turi būti keičiamas teritorijų planavimo dokumentas.
18.2. Įgydama savo sklypą L. D. žinojo, kad pagal teritorijų planavimo dokumento sprendinį jame yra siūlomas formuoti servitutas ir, kad tai buvo paties sklypo atsiradimo pagrindas. Ieškovė siekia pagerinti L. D. sklypą iš jo pašalindama servituto atsiradimo galimybę ir servitutą perkeldama į atsakovų sklypą, tuo jam padarydama maksimalią žalą, kadangi siekiama nustatyti tokį servitutą, kad jis atsakovų sklypą padalintų į du sklypus ir iš esmės taptų ieškovės sklypui tarnaujančiu daiktu.
18.3. Kasacinio teismo praktikoje dėl servitutų nustatymo nurodoma, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą. Įvažiavimo pasirinkimas per atsakovų sklypą nebuvo vienintelė galimybė, o pačios ieškovės pasirinktas savo teisių gynimo būdas. Ieškovė neieškojo jokių kitų alternatyvų.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo L. D. prašo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas visiškai nevertino ieškovės argumentų, kad siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio bei kitų sąlygų teritorinio planavimo dokumentuose nėra kokiu nors būdu privalomi šalims ar teismui, nors juose gali būti tam tikrų duomenų apie servituto būtinumą ar jo dydį. Teismas nepagrįstai nesirėmė ieškovės ir trečiojo asmens L. D. nurodyta aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika identiškoje byloje (civilinės bylos Nr. e3K-3-181-695/2021), aiškinant aktualų teisės taikymą.
19.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė būtinumo nustatyti servitutą, t. y. jo objektyvios būtinybės. Teismas nenurodė, koks yra konkrečiai kitas šiuo metu galiojantis teisinis būdas ieškovei apskritai patekti į savo nuosavybę, t. y. teismas nepaneigdamas esminio fakto, kad ieškovės nuosavybės teisė yra pažeista, tuo pačiu neišsprendė ginčo iš esmės atmesdamas ieškovės ieškinį.
19.3. Teismas nepagrįstai koncentravosi į 2017-02-10 NŽT Molėtų skyriaus vedėjo įsakymo, kuriuo patvirtintas J. Z. K. 0,2045 ha sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, metu buvusį šio sklypo vieną savininką, nes šį ginčą privalėjo spręsti pagal esamą nuosavybės teisių turinį bei sklypų nuosavybės faktą. Nors ir nurodė, kad ieškovei perkant žemės sklypą ji su pardavėju privalėjo aptarti servituto klausimą, tačiau nenurodė tokios išvados teisinio pagrindo. Teisės aktai ieškovei nedraudė įsigyti žemės sklypą su namu, kurio atžvilgiu nebuvo nustatytas ir įregistruotas kelio servitutas.
19.4. Atsakovai byloje pateikė tik vienintelę ieškovės prašomo servituto alternatyvą, būtent per pačių atsakovų sklypą (UAB „Baltijos matavimų organizacija“ parengtas servituto nustatymo planas su koordinatėmis (t. 3, b. l. 86-87), jo pietinėje dalyje, po elektros linija. Tai objektyviai reiškia, kad atsakovai nesutiko su servituto nustatymu jų sklype iš esmės ne dėl to, kad jie kategoriškai prieštarautų proporcingam jų nuosavybės suvaržymui, o todėl, kad šalys nesutarė dėl ieškovės mokėtinos kompensacijos dydžio. Tačiau teismas šio atsakovų siūlymo net nevertino.
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo E. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog prašomas servitutas ieškovei objektyviai nėra reikalingas, nes tai tik siekis pakelti ieškovės sklypo kainą pardavimui.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodyti iš esmės tie patys argumentai, kuriais ieškovė grindė savo ieškinį nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. ieškovė siekia pakartotino ieškinio faktinių aplinkybių ir reikalavimų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai ištyrė visas bylos faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymas, pilnai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą.
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
21. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo netenkintas reikalavimas nustatyti kelio servitutą ir priteisti kompensaciją, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, kad pateiktu ieškiniu ieškovė prašė nustatyti atsakovams priklausančiame žemės sklype ((duomenys neskelbtini) neterminuotą atlygintinį 148 kv. m ploto kelio servitutą pagal matininko J. S. parengtą 2023 m. gegužės 24 d. servituto nustatymo planą suteikiant teisę naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti, važiuoti transporto priemonėmis, eiti pėsčiomis, vestis naminius gyvūnus ieškovei priklausančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) naudai, priteisti iš jos atsakovams lygiomis dalimis 222,80 Eur vienkartinę kompensaciją kaip nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimui. Ieškovė, be kitų aplinkybių, procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad šiuo metu neturi realios galimybės patekti į jai priklausantį sklypą ir, atitinkamai, į jame esančius statinius, teigė, kad jokios kitos racionalios galimybės patekti į jai priklausantį sklypą, išskyrus per atsakovams šiuo metu priklausantį žemės sklypą, kaip ir buvo patenkama daugelį metų, nėra. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, prašė jį atmesti, o priešingu atveju - atsakovai nesutiko su ieškovės siūlomu kompensacijos dydžiu. Atsakovai laikėsi pozicijos, kad ieškovė turi ir kitų galimybių patekti į savo sklypą, neapribodama atsakovų nuosavybės teisės, taip pat teigė, kad kelio servituto jų sklype nustatymas faktiškai padalintų sklypą į dvi dalis, o tai atsakovams būtų itin ekonomiškai nenaudinga bei neatitiktų minimalaus savininko teisių ribojimo principo, neužtikrintų savininkų interesų pusiausvyros, taip pat, jei nustatyti servitutą, tai atsakovų siūlomą ir su atitinkama 30 000 Eur kompensacija.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, nustatęs, kad ieškovė neįrodė prašomo nustatyti servituto objektyvaus būtinumo, kad tai yra vienintelė proporcingiausia galimybė naudotis daiktu. Pažymėjo, kad ieškovės prašomas nustatyti servitutas faktiškai padalintų atsakovų sklypą į dvi dalis ir taip neproporcingai pažeistų atsakovų interesus, ieškovės nurodyta atsakovų sklypo vertė nėra reali, siūloma kompensacija yra nepriimtina. Nesutikdama su šiuo teismo sprendimu, ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Ieškovės nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
24. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad remiantis CK 4.126 straipsnio 1 dalimi servitutas teismo sprendimu nustatomas esant dviem sąlygoms: 1) savininkų nesutarimui ir 2) būtinumui nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. Kasacinio teismo praktikoje dėl servitutų nustatymo nurodoma, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021, 23 punktas).
26. Iš į bylą pateiktų brėžinių ir kitų grafinių dokumentų, kuriuose atvaizduoti ginčo sklypai, matyti, jog ieškovė neturi galimybės normaliomis sąlygomis patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tai nurodė ir pirmosios apylinkės teismas. Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai nekelia ginčo dėl servituto nustatymo būtinumo, tačiau šiuo konkrečiu atveju tarp šalių kilo ginčas, ar servitutinis kelias turi eiti būtent per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, ar ieškovė turi galimybę savo nuosavybės teisę įgyvendinti per kitiems (tretiesiems) asmenims nuosavybes teise priklausančius žemės sklypus.
27. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, leidžiančių spręsti apie būtinumą nustatyti servitutinį kelią atsakovų žemės sklype. Teisėjų kolegija pripažįsta tokias teismo išvadas nepagrįstomis ir padarytas pažeidus proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo.
28. Nagrinėjamu atveju ieškovei priklausantis žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas kai J. Z. K. sklypas iš buvusio vientiso 2017 m. padalintas į tris sklypus, plane pažymėtus Nr.602-1, 602-2, 602-3 ir 2017-02-10 NŽT Molėtų skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintas jos 0,2045 ha sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame buvo numatyti du servitutai ir jų turinys - į atidalintą žemės sklypą Nr. 602-3 (dabar priklausantį ieškovei) patenkama naudojantis kelio servitutais per žemės sklypus Nr. 602-1 ir 602-1 (dabar priklausančius L. D.). Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad suprojektuoti servitutai gali būti tikslinami ar nustatomi vadovaujantis CK. Byloje duomenų, kad šie projektiniai sprendimai buvo nustatyti, nėra.
29. Pažymėtina, kad teritorijų planavimo dokumentuose gali būti suprojektuojamas kelias servitutui nustatyti, tačiau servitutas nustatomas tik įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimu, o įstatymo nurodytais atvejais – administraciniu aktu (CK 4.124 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019, 23 punktas). Kai teisme priimamas sprendimas dėl servituto nustatymo, tai yra įvertinami šalių interesai ir aplinkybės, kurios yra svarbios servituto dydžiui. Jos gali sutapti, bet gali ir nesutapti su ta aplinkybių visuma, kuri yra įvertinama ir yra svarbi tvirtinant teritorinio planavimo dokumentus su siūlymais dėl servituto nustatymo. Atitinkamai siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio bei kitų sąlygų teritorinio planavimo dokumentuose nėra kokiu nors būdu privalomi šalims ar teismui, nors juose gali būti tam tikrų duomenų apie servituto būtinumą ar jo dydį. Viena vertus, tai reiškia, kad teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys gali būti teikiami kaip vienas iš įrodymų, iš kurių teismas sprendžia dėl servituto būtinumo, dydžio ir kitų reikšmingų servituto nustatymui aplinkybių (CPK 177 straipsnis). Kita vertus, jie neturi didesnės įrodomosios ar prejudicinės galios (CPK 182, 197 straipsniai), todėl servitutui ir jo dydžio nustatymui teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys su siūlymais gali būti vertinami kaip vienas tik iš įrodymų (CPK 185 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtus projektinius sprendinius, kuriuose pateiktas siūlymas dėl privažiavimo prie ieškovės žemės sklypo, vertino kaip įrodymą, turintį prioritetinę įrodomąją reikšmę byloje.
30. Į bylą pateikta trečiojo asmens L. D. užsakymu matininko Š. P. atlikta 2023 m. lapkričio 24 d. žemės sklypo sprendinių aprašymo ir vertinimo ataskaita bei joje minimų ūkinio pastato ir kito inžinerinio statinio – lauko tualeto kadastrinių matavimų bylos ir nekilnojamojo turto registro duomenys. Pagal pateiktas fotonuotraukas ir matavimus, matyti, kad pagal sklypo padalijimo projekte pasiūlytus servitutus kelias numatytas per buvusio statinio pamatus, esamą tujų gyvatvorę ir esamą inžinerinį statinį - lauko tualetą, kerta statinio - ūkinio pastato užimamą plotą, palei pastatą lūžtantis artimu stačiam kampui, kas neleistų tinkamai toliam keliui funkcionuoti. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus įrodymus, laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šios kliūtys nėra reikšmingos keliui įrengti, be to, toks kelio servitutas gali suketi neproporcingus nuosavybės teisių suvaržymus ir dideles sąnaudas. Servituto per trečiųjų asmenų žemės sklypus nustatymo galimybės tinkamas įvertinimas nagrinėjamoje byloje turi esminės teisinės reikšmės.
31. Pažymėtina ir tai, kad išvadą, jog nustačius ieškovės prašomą servitutą būtų nepagrįstai suvaržyti atsakovų interesai, kadangi jų sklypas būtų padalijamas į dvi dalis, pirmosios instancijos teismas priėmė pernelyg didelę reikšmę suteikęs vien tik paminėtai aplinkybei, tačiau neatlikęs jokių kitų byloje esančių duomenų analizės – pirmosios instancijos teismas nevertino, kokie realūs atsakovų interesai susiklosčiusioje faktinėje situacijoje būtų pažeisti nustačius ieškovės prašomą servitutą.
32. Apeliantė taip pat nurodo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamos įrodinėjimo naštos paskirstymo kompensacijos klausimu, teismas nevertino, jog atsakovai atsisakė įrodinėti savo teiginius apie didesnę sklypo vertę. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalims nepavyko rasti kompromiso, nes ieškovės siūloma 222,80 Eur (po 74 eurus kiekvienam) vienkartinė kompensacija yra nepriimtina.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Konkrečius nuostolius turi įrodyti tarnaujančiojo daikto savininkas (CPK 178 straipsnis), tačiau jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-219/2017). Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika. Taigi, jeigu būtų nustatytas servituto nustatymo pagrindo buvimas, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos dydžio.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybių, ar kituose gretimuose žemės sklypuose apskritai įmanomas servituto nustatymas, neanalizavo ir neišsiaiškino, ar šiuose sklypuose yra paprasčiau ir ekonomiškiau nustatyti servitutą ir pan., t. y. neišsiaiškino, kuriame iš žemės sklypų (atsakovų ar trečiųjų asmenų) servituto nustatymas būtų racionaliausia ir mažiausiai kitų asmenų nuosavybės teises varžanti galimybė normaliomis sąlygomis ieškovei naudotis žemės sklypu.
35. Išdėstyti motyvai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, neatskleidęs bylos esmės, t. y. nustatęs, kad ieškovė negali į savo žemės sklypą patekti be kelio servituto, neįvertino, koks kelio servituto variantas būtų racionaliausias ir mažiausiai ribojantis kitų asmenų teises, priėmė nepagrįstą sprendimą. Nagrinėjamu atveju dėl naujų tirtinų aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo vertintinų įrodymų, bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, nes nebuvo atskleista bylos esmė, neįvertintos bylai svarbios aplinkybės ir įrodymai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
36. Bylą grąžindamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo, nes visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidos, susijusias su šalių turėtomis atstovavimo išlaidomis, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.