Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės MB „Doma NT“ atstovams, vadovei J. L., advokato padėjėjui Aurimui Grudikiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per Zoom platformą nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Doma NT“ ieškinį atsakovams T. K., S. K., A. M., A. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, vadovė J. L. nurodė, jog ieškinį palaiko, prašė tenkinti ieškinį jame nurodytais pagrindais. Pažymėjo, jog teikia nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugas jau ne vienerius metus, turi toje srityje gerą vardą, todėl dirba su klientais pagal rekomendacijas. Šiuo atveju, su ja per pažįstamą susisiekė atsakovas T. K., prašydamas tarpininkauti ir padėti parduoti du nekilnojamojo turto vienetus – butą ir namų valdą (duomenys neskelbtini). Iš pradžių, ji tarpininkavo ir dalyvavo parduodant atsakovui priklausiusį butą, už kurį jis gavo norimą kainą ir sumokėjo jai atitinkamai paskaičiuotą komisinį mokestį – 1 procentą nuo pardavimo kainos. Atsakovas pažymėjo, jog jau daugiau nei metus jiems su sutuoktine nepavyksta parduoti namo (duomenys neskelbtini), todėl ji buvo ne kartą atvykusi apžiūrėti parduodamo namo. Kartu su atsakove, jos abi, dalyvaujant ieškovės samdytam profesionaliam tos srities fotografui, ne trumpiau nei visą darbo dieną tvarkė, dėliojo namo apyvokos daiktus taip, kad namo nuotraukos būtų kuo patrauklesnės, be to, ji panaudojo visas žinomas priemones, siekiant kuo daugiau išviešinti ir išplatinti skelbimą ir tokiu būdu į šį skelbimą atsiliepė net keli pirkėjai. Atsakovai M. net nebuvo vieninteliai pirkėjai atvykę apžiūrėti namo sutartą dieną. Jiems visiems, t.y. jai ir pirkėjų bei pardavėjų šeimoms stovint lauke prie namo (duomenys neskelbtini), prieš pradedant namo apžiūrą, žodžiu visi garsiai aptarė, kad jos tarpininkavimo paslaugos kaina yra 1 procentas nuo pardavimo kainos, kurią turi sumokėti tiek pirkėjai, tiek pardavėjai. Tuo metu šalims abejonių dėl kainos ir mokėjimo tvarkos nekilo. Atsakovai, kurie atvyko iš Vilniaus, nuosekliai ir ilgai apžiūrinėjo tiek patį namą, tiek ir jo kiemą ir po kurio laiko priėmė sprendimą, jį pirkti. Ji nuolat telefonu ir kelis kartus bendravo visais kilusiais klausimais tiek su pirkėjais, tiek su pardavėjais ir bendravimas buvo tikrai malonus. Ieškovės atstovė pažymėjo, jog ne pirmus metus dirbdama tokį darbą, ji nuolat bendrauja su 1-ojo Klaipėdos miesto notarų biuro notaru E. Sutkumi, kuris tvirtina didžiąją dalį jos sudaromų sandorių, tarp jų yra pasitikėjimas ir nusistovėjusi bendravimo praktika. Priešingai nei ji pasiūlė, pardavėjas T. K. sandorio sudarymui pasirinko kitą notarę, kuriai ieškovė elektroniniu paštu pateikė visą reikiamą sandorio sudarymui informaciją ir laukė sandorio sudarymui paskirtos datos ir laiko. Sandorio išvakarėse, ji susisiekė su atsakovų pasirinkta notare ir pasitikslino sandorio laiką, tačiau atvykus nustatytu laiku, paaiškėjo, jog neatvyko nei pirkėjai, nei pardavėjai ir sandoris yra perkeltas kitai datai. Ieškovės atstovė pažymėjo, jog akivaizdu, kad šalys tarpusavyje susitarė sudaryti sandorį jai nedalyvaujant ir tokiu būdu nemokėti jai mokesčio už suteiktas paslaugas. Pažymėjo, jog jos darbo praktikoje nėra buvę tokio atvejo, net ir nepasirašius rašytinės sutarties, o susitarus žodžiu, klientai visuomet apmoka jai už suteiktas paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis – viena iš paslaugų sutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2014), kadangi tarpininkavimas yra nematerialaus pobūdžio paslaugų ir šiuo atveju – už atlygį, teikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2012).

Atlygintinų paslaugų teikimo santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ normos. Paslaugų teikimo sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

Šio skyriaus normos pagal CK 6.716 straipsnio 3 dalį taikomos teikiant, be kita ko, ir konsultacines bei kitokias atlygintinas paslaugas (pvz., tarpininkavimo), išskyrus CK šeštosios knygos XXXIII, XXXIV, XXXVI, XXXVIII, XL, XLI, XLII, XLIV, XLVI, XLVII, L skyriuose nustatytas taisykles.

Nei CK, nei kiti Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nekilnojamojo turto agento (brokerio) paslaugų teikimo atskirai nereglamentuoja, todėl jų paslaugų teikimui, vadovaujantis CK 6.716 straipsnio 3 dalimi, taikomos pirmiau aptartos CK nuostatos. Taigi, nekilnojamojo turto agentas, teikdamas paslaugas, visų pirma turi vadovautis jo su klientu sudaryta sutartimi, be to, privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir savo profesijos standartų.

Byloje ginčas tarp ieškovės ir atsakovų kilo dėl to, ar tinkamai ir kokybiškai ieškovė suteikė atsakovams nekilnojamojo turto agento (brokerio) paslaugas.

Atsakovų atstovas advokatas M. Urbonavičius proceso metu laikėsi nuostatos, jog ieškovė netinkamai suteikė paslaugas atsakovams, kadangi likus savaitei iki sandorio paaiškėjo, jog tokiam sandoriui būtinas teismo leidimas, o ieškovės atstovė J. L. net nebuvo užsiminusi, kad galimai jo prireiks, dėl to atsakovė S. K. patyrė didelį stresą, kadangi išsigandusi, jog sandoris gali neįvykti, baiminosi dėl didelių netesybų sumos. Atsakovų atstovas taip pat nurodė, jog atsakovas T. K. yra netinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi parduodamas turtas buvo net ne jo, o sutuoktinės asmeninė nuosavybė. Atskirsdamas į ieškinį, atsakovų atstovas advokatas M. Urbonavičius taip pat nurodė, jog atsakovai A. ir A. M. su ieškovės atstove bendravo vos dešimt minučių, jokių sutarčių nepasirašinėjo ir jie negali būti jai skolingi už suteiktas paslaugas.

Bylos duomenimis, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad T. K. kreipėsi į ieškovės atstovę J. L. su prašymu tarpininkauti ir parduoti du objektus – butą ir namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Ginčo tarp šalių nekilo, jog atsakovui priklausančio buto pardavimo sandoris įvyko sklandžiai ir jis su ieškove tinkamai atsiskaitė.

Bylos duomenimis, ieškovės atstovės J. L., paaiškinimais nustatyta, jog ji, bendravo tiesiogiai ir su atsakovu T. K. ir jo sutuoktine S. K. jų parduodamame name, kurį kartu paruošė profesionaliai fotosesijai. Atsakovai neginčijo aplinkybės, jog būtent į ieškovės atstovės J. L. patalpintus skelbimus su profesionaliai atliktomis namo nuotraukomis atsiliepė net keli pirkėjai, tarp jų ir atsakovai A. ir A. M.

Bylos duomenimis, ieškovės atstovės J. L. paaiškinimais teisme nustatyta, jog jiems visiems, t.y. jai ir pirkėjų bei pardavėjų šeimoms stovint lauke prie namo (duomenys neskelbtini), prieš pradedant namo apžiūrą, žodžiu visi garsiai aptarė, kad jos tarpininkavimo paslaugos kaina yra 1 procentas nuo pardavimo kainos, kurią turi sumokėti tiek pirkėjai, tiek pardavėjai. Tuo metu šalims abejonių dėl kainos ir mokėjimo tvarkos nekilo. Atsakovai, kurie atvyko iš Vilniaus, nuosekliai ir ilgai apžiūrinėjo tiek patį namą, tiek ir jo kiemą ir po kurio laiko priėmė sprendimą, jį pirkti. Ji nuolat telefonu ir kelis kartus bendravo visais kilusiais klausimais tiek su pirkėjais, tiek su pardavėjais ir bendravimas buvo tikrai malonus.

Šie ieškovės atstovės paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti jokiais kitais byloje esančiais duomenimis. Atsakovai teismo posėdžio metu paaiškinimų neteikė, jokių faktinių aplinkybių patys nenurodė, bylą vedė per atstovą advokatą M. Urbonavičių, kuris šios faktinės aplinkybės negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti.

Bylos duomenimis, atsakovų atstovo M. Urbonavičiaus paaiškinimais nustatyta, jog iš esmės atsakovai nesutinka su ieškiniu, kadangi laikosi nuomonės, kad ieškovė netinkamai suteikė jiems visas sutartas paslaugas, o būtent neinformavo jų apie poreikį tokiais atvejais gauti teismo leidimą, kas sukėlė stresą atsakovams ir tapo nenumatyta kliūtimi sutartą dieną sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį.

Priešingai nei nurodo, atsakovų atstovas advokatas M. Urbonavičius, bylos duomenimis nustatyta, kad dėl teismo leidimo prašymą teismui teikė ne ieškovė, o jis pats ir būdamas profesionalus teisininkas, advokatas, nepridėjo visų reikiamų duomenų, todėl pirmą kartą pateikus prašymą atsakovų vardu Klaipėdos apylinkės teismas atsisakė išduoti teismo leidimą.

Be kita ko, bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovė J. L. nurodė, jog ji eilę metų dirba būtent su pirmuoju Klaipėdos miesto notarų biuru, t.y. notaru E. Sutkumi, su kuriuo sieja ilgalaikiai pasitikėjimo santykiai, todėl galimybės išspręsti visus kylančius nesklandumus dėl sandorio sudarymo kuo operatyviau yra ženkliai didesnės nei su kitu notarų biuru. Ji rekomendavo ir šiam sandoriui pasirinkti minėtą notarą, tačiau atsakovas T. K. pasirinko kitą notarę savo nuožiūra.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovai T. ir S. K., nepaisant ieškovės rekomendacijų, pasirinkę sandorį sudaryti kitame notarų biure, prisiėmė sau riziką bendrauti ir dokumentus ruošti pas kitą notarą, turintį kitokią darbo specifiką ir pasirengimo procedūras sandorio sudarymui.

Konstatavus, jog nagrinėjamu atveju, tarp šalių susiklostė tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą paslaugos suteikimo teisiniai santykiai, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės atstovė J. L. neturi teisinio ar jam prilyginamo išsilavinimo ir šalys nebuvo sutarę dėl teisinių paslaugų teikimo, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovų argumentai, jog ieškovės atstovė J. L. privalėjo juos įspėti ir suteikti konsultacijas dėl teismo leidimo gavimo. Juolab, kad advokatui M. Urbonavičiui tinkamai pateikus visus reikiamus duomenis teismo leidimui gauti, Klaipėdos apylinkės teismo nutartis būtų notarei pateikta laiku.

Sprendžiant dėl to, ar ieškovė gali būti pripažinta suteikusi paslaugas pagal sutartį ir įgijusi teisę į atlyginimą, turi būti vertinamas ne tik pats turto pirkimo – pardavimo sandorio (ne)sudarymo faktas, tačiau ir atsižvelgiama į šalių elgesį ir priežastis, dėl kurių toks sandoris nebuvo sudarytas sutartą dieną, dėl to kilusias pasekmes.

Bylos duomenys patvirtina, jog visus reikiamus sandoriui sudaryti dokumentus notarei pateikė būtent ieškovės atstovė J. L., prašymą dėl teismo leidimo teismui ruošė atsakovų advokatas, po ko, atsakovai sudarė turto pirkimo – pardavimo sandorį ne 2021 m. liepos 27 d., o 2021 m. liepos 29 d., t.y. terminas pasikeitė nežymiai. Nei vieni iš atsakovų dėl šių aplinkybių nepatyrė jokių turtinių nuostolių, t.y. nei vienai iš sandorio šalių nekilo neigiamų pasekmių.

Nagrinėjamu atveju, atsakovų argumentas, jog ieškovės atstovė J. L. nebendradarbiavo su jais ir net nesistengė pagelbėti gauti teismo leidimą, telefonu nurodydama, jog šiuo metu atostogauja, nepagrįsti jokiais bylos duomenimis, o priešingai – ieškovės atstovė J. L. teismo posėdžio metu patvirtino, jog skambučio nei iš T. K., nei iš S. K. jis nebuvo sulaukusi iki pat paskirtos datos pas notarę A. Griškevičienę, kur atvykusi 2021 m. liepos 27 d. iš darbuotojos sužinojo, kad sandorio sudarymo data ir laikas perkelti jos apie tai neinformavus.

Įstatymo nuostatos reglamentuojančios ginčo santykius imperatyviai nenustato tokio pobūdžio sutartims privalomos rašytinės formos. Be kita ko, CK 6.720 straipsnio 1 dalis nenustato imperatyvo nustatyti kainos paslaugų sutartyje. Įstatymų leidėjas tiesiog pasako, kad ji gali būti nustatoma šalių susitarimu. Todėl gali būti tokia situacija, kad šalys nesusitarė dėl paslaugų atlikimo kainos iš anksto, o paslaugos buvo suteiktos. Tokiu atveju turėtų būti taikomos bendros sutarčių teisė nuostatos pagal CK 6.198 straipsnio 1 dalį. Už atliktas paslaugas mokama ta kaina, kuri sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta už tokių pat paslaugų atlikimą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu tokia kaina neegzistuoja – mokama ta kaina, kuri atitinka protingumo kriterijus.

Dera pažymėti, jog kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-451-695/2018). Taigi, šalys savo nuožiūra nustačiusios tarpusavio teises bei pareigas, jas privalo vykdyti.

Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.

Analizuojant aptartą teisinį reglamentavimą, į bylą pateiktus rašytinius duomenis – šalių susirašinėjimą, preliminarių sutarčių projektus, ieškovės atstovės J. L. paaiškinimus teismo posėdyje darytina išvada, jog tarp šalių – ieškovės ir atsakovų susiklostė teisiniai prievoliniai santykiai, t. y. šalys žodžiu susitarė dėl esminių tarpininkavimo paslaugų sutarties sąlygų – namų valdos, (duomenys neskelbtini) pardavimo atsakovams, A. ir A. M. už 290 000 Eur, žodžiu susitarė ir dėl ieškovei mokėtino komisinio mokesčio dydžio.

Ieškovė suteikė atsakovams, tarpininkavimo paslaugas, būtent kurių pagrindu atsakovai 2021 m. liepos 29 sudarė pagrindinę namų valdos pirkimo pradavimo sutartį, todėl ieškovė atitinkamai įgijo teisę į sutartą atlyginimą.

Nei CK, nei kiti Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nekilnojamojo turto agento (brokerio) paslaugų teikimo atskirai nereglamentuoja, todėl jų paslaugų teikimui, vadovaujantis CK 6.716 straipsnio 3 dalimi, taikomos pirmiau aptartos CK nuostatos.

CK nenumato imperatyvaus reikalavimo, jog nekilnojamojo turto agento (brokerio) paslaugų teikimo sutartį gali sudaryti tik parduodamo turto savininkas, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo T. K. atsikirtimai, jog jis negalėjo būti šio sandorio šalimi, nebūdamas parduodamo turto savininku. Juolab, kad bylos duomenimis nustatyta, jog jis pats asmeniškai kreipėsi į ieškovės atstovę su prašymu padėti parduoti du nekilnojamojo turto objektus – butą ir namų valdą.

Atsakovai A. ir A. M., atstovaujami advokato M. Urbonavičiaus, laikėsi nuostatos, jog jie neturi pareigos atlyginti už paslaugas ieškovei, kadangi jų susitikimas truko vos dešimt minučių, sutarties jie nepasirašė.

Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Priešingai nei nurodė, atsakovų A. ir A. M. atstovas M. Urbonavičius, bylos duomenys patvirtina, jog bendravimas tarp jų ir ieškovės atstovės J. L. truko daugiau ne tik dešimt minučių, nes šalys ne tik kartu dalyvavo apžiūrint namų valdą, kurios vertė 290 000 Eur, bet ir buvo atvykę dėl to iš Vilniaus, be to, ir po to, bendravo su ieškovės atstove ir telefonu, ir elektroniniu paštu dėl perkamo turto vertinimo, kurį turėjo pateikti kreditoriui. Analizuojant bylos duomenų ir įrodymų visumą ir juos vertinant įrodymų pakankamumo taisykle, šis atsakovų argumentas atmestinas kaip mažai tikėtinas ir nepagrįstas bylos duomenimis.

Esant nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumai, teismas konstatuoja, jog ieškovės ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 6 d. teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, jog šios bylos nagrinėjimo metu patyrė 2117,50 Eur advokato padėjėjo teisinei pagalbai amokėti ir 131 Eur žyminio mokesčio, t.y. viso 2248,50 Eur. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai priteistinos lygiomis dalimis iš kiekvieno iš atsakovų po 562,13 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268 , 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovų T. K. ir S. K. solidariai 2 900 Eur (du tūkstančius devynis šimtus eur) dydžio skolą, 5 procentų dydžio metines palūknas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 562,13 Eur iš kiekvieno atsakovo ieškovės MB „Doma NT“, įmonės kodas 304502996, naudai.

Priteisti iš atsakovų A. M. ir A. M. solidariai 2 900 Eur (du tūkstančius devynis šimtus eur) dydžio skolą, 5 procentų dydžio metines palūknas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 562,13 Eur iš kiekvieno atsakovo ieškovės MB „Doma NT“, įmonės kodas 304502996, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.