Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų L. Š. ir E. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. P. ir A. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

7. Nustatyta, kad pareiškėjai susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje. Pareiškėjas A. P. turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams L. Š. ir E. Š.. Kreditoriai apie bylos iškėlimą teisme informuoti ir 2018-10-31 pateikė prašymą dėl skolos pripažinimo bendrąja sutuoktinių prievole. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-7628-618/20188 pagal ieškovų L. Š. ir E. Š. ieškinį dėl 25 960 Eur dydžio skolos priteisimo iš atsakovo A. P.. Teismas 2018-12-18 posėdyje bylos nagrinėjimą atidėjo, kol įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7628-618/2018. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu tenkino ir patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad visus įsipareigojimus išieškotojų L. Š. ir E. Š. naudai civilinėje byloje Nr. e2-7628-618/2018 po santuokos nutraukimo prisiima ir vykdo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Taip pat įsipareigojimus ir priklausančias mokėti vykdymo išlaidas pagal antstolio J. P. patvarkymus ir kt., po santuokos nutraukimo prisiima ir moka A. P.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad prievoliniai santykiai susiklostė tik tarp kreditorių (L. Š., E. Š.) ir asmeniškai skolininko (pareiškėjo A. P.), pareiškėja V. P. jokių paslaugų neatliko, jokių dokumentų nepasirašė, sutikimo sandoriui sudaryti nedavė, kreditorių nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad statybos rangos sutartys buvo sudarytos ir vykdomos šeimos interesais, dėl to ginčo kredito grąžinimas yra asmeninė pareiškėjo A. P. prievolė.

8. Apeliantai su teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjų prievolė jiems nepripažinta solidaria, nesutinka, argumentuoja, kad teismas, priimdamas sprendimą ir nurodydamas, jog V. P. yra atleidžiama nuo prievolės vykdymo, nes jokių paslaugų neatliko, jokių dokumentų nepasirašė, sutikimo sandoriui sudaryti nedavė, ignoravo aktualias ir nagrinėjamam atvejui taikytinas teisės normas ir teismų praktiką. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.

9. Be bendrųjų prievoliniams teisiniams santykiams taikytinų nuostatų, sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimai sprendžiami, remiantis specialiosiomis CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus normomis. Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos prievolės, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo, iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo atsiradusias, taip pat pagal vieno sutuoktinio prievoles, išieškojimo iš bendro bei asmeninio turto tvarka detalizuojama CK 3.110–3.114 straipsniuose. Nuostatų, reglamentuojančių sutuoktinių atsakomybę pagal turtines prievoles, aiškinimo ir taikymo klausimais išsamiai pasisakyta formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

10. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

11. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-78/2012).

12. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Jos, minėta, dar skirstomos į dalines ir solidariąsias. Priklausomai nuo to, ar bendra prievolė yra solidarioji ar dalinė, skiriasi jos vykdymas ir sutuoktinių atsakomybės apimtis. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pvz., pagal iš vieno sutuoktinio sudaryto sandorio, būtino išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą, kylančias prievoles sutuoktiniai atsako solidariai, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

13. Nustatyta, kad L. Š. ir E. Š., kurie į civilinę bylą Nr. e2YT-598-838/2019 pareiškėjų iniciatyva buvo įtraukti kaip suinteresuoti asmenys, pateikė byloje 2018-10-30 prašymą dėl skolos pripažinimo bendrąja sutuoktinių prievole ir šiuo prašymu prašė netvirtinti pareiškėjų sudarytos ir pateiktos teismui tvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei pripažinti pareiškėjų bendrą prievolę apeliantams solidariąja prievole.

14. Kaip byloje nustatyta, civilinėje byloje Nr. e2-7628-618/2018 sprendimu teismas priteisė iš atsakovo A. P. 22 000 Eur skolą, 3 960 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 25 960 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 805 Eur bylinėjimosi išlaidas solidariems ieškovams L. Š. ir E. Š.. 2019-08-08 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas, tai yra, įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra nustatyta faktas, kad A. P. neatliko darbų už 22 000 Eur.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad dalis mokėjimų už statybos darbus ir statybines medžiagas buvo atliekami ne į A. P. atsiskaitomąją sąskaitą, o į jo sutuoktinės V. P. (V. N.) atsiskaitomąją sąskaitą, ką patvirtina į bylą pateikti mokėjimų nurodymai Nr. 382, 384, 386, 389, 391, 392, bendra tokių mokėjimų suma yra 6010 Eur. Taigi yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjai V. P. buvo žinoma apie sudarytas A. P. rangos sutartis su L. Š. ir E. Š. (CPK 178, 185 straipsniai).

16. Pažymėtina, kad susitarimas dėl rangos darbų sudarytas ir pinigai už darbus buvo pervesti tuo metu, kai šalys dar gyveno santuokoje, akivaizdu, kad ši suma buvo skirta pareiškėjui kaip atlyginimas už darbą, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad ši pinigų suma buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo kredito grąžinimas yra asmeninė pareiškėjo A. P. prievolė.

17. Nors pareiškėjai teigia, kad susitarimas dėl įsiskolinimo padengimo, kurio pagrindu prašoma pareiškėjų prievolę pripažinti solidaria, yra sudarytas 2017-08-24, t. y. tuo metu, kai pareiškėjai jau bendro ūkio nebevedė, tačiau nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, kad susitarimas dėl rangos darbų ir 6010 Eur į pareiškėjos sąskaitą buvo pervesti laikotarpiu nuo 2016-11-18 iki 2016-12-05, tai yra, dar iki 2017-08-24 sudaryto susitarimo. Taip pat tai, kad apeliantai byloje dėl 22 000 Eur skolos priteisimo skolininku nurodė tik susitarimą dėl rangos darbų sudariusį A. P., neatleidžia V. P. nuo įstatymu nustatytos solidarios sutuoktinių pareigos grąžinti kreditoriams skolą.

18. Kadangi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo su kreditoriais, yra pagrindas daryti išvadą, kad teismo sprendimu patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių galimai pažeidžia vieno iš sutuoktinių kreditorių teises ir teisėtus interesus. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, todėl darytina išvada, kad sutartis negalėjo būti patvirtinta.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Kadangi išnagrinėtoje civilinėje byloje konstatuojamas teisės pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 327 straipsnio 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

20. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas turės spręsti byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ir apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas, paskirstymo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantų patirtų išlaidų nepaskirsto.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.