- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- 1-56-485/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00632-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kaltinamasis
- H. D.
- Nukentėjusysis
- D. R.
- Advokatai
- Edgaras Jautakis, Aurimas Navikas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Daivai Aliulienei, Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorams Rolandui Mackevičiui, Dovilei Augustauskaitei, kaltinamajam H. D., jo gynėjams advokatams Edgarui Jautakiui, Irenai Sabaitienei, nukentėjusiajam D. R., jo atstovui advokatui Aurimui Navikui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
H. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis , gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2013-10-21 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p.-1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis LR BK 64¹ str. sumažinta vienu trečdaliu, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 6 p., 8 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus, t. y. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo, viso bausmės vykdymo atidėjimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis H. D. 2013-06-29 apie 17-18 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), tyčia, vieną kartą smogdamas automobilio ratų pakeitimo raktu D. R. į dešinę kaktos pusę, padarė jam muštinę žaizdą kaktoje, pereinančią į nosį, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, nosies kaulų lūžį, dešinės akiduobės viršutinės sienos atvirą, medialinės sienos bei frontalinio sinuso sienų lūžius, tokiu būdu sunkiai sutrikdė D. R. sveikatą.
Šiais savo veiksmais H. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.
Be to, kaltinamasis H. D. 2013-12-13 13 val. 42 min. telefonu tiesiogiai kalbėdamasis su nukentėjusiuoju D. R. siūlė jam 5000 litų už tai, kad šis ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) duotų melagingus parodymus apie tai, kad jį sumušė ne H. D., o kitas žmogus, taip siekė paveikti nukentėjusįjį, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.
Šiais savo veiksmais H. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d.
Kaltinamasis H. D. teismo posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad pripažįsta savo kaltę tik dėl suduoto smūgio. 2013-06-29 jis važiavo automobiliu ir prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pamatė, kad jo pažįstami E. P. ir K. P. konfliktuoja su dviem jam nepažįstamais vaikinais. Kaltinamasis sustojo, priėjo prie savo pažįstamų ir paklausė kas čia vyksta. Šie jam atsakė, kad prie jų „prisikabino“ šie nepažįstami jam vaikinai. Jis klausė G. A. ir D. R. kas čia vyksta, tačiau šie jam nieko neatsakė, o konfliktas vyko toliau. Tada kaltinamasis norėjo praeiti, D. R. stovėjo prie parduotuvės durų, bandė jam įspirti koja, tačiau nepataikė. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Po to G. A. trenkė E. P. į žandikaulį, šis norėjo trenkti atgal, tačiau nepataikė. Tada D. R. pastūmė K. P., šis nukrito ant žemės ir vėl atsistojo. G. A. nuėjo į savo automobilį, pasiėmė juodą revolverį, eidamas link jų taikėsi ir pasirinko E. P. tėvą V. P. Kaltinamasis galvojo kaip apginti E. tėvą, nuėjo į savo automobilį ir iš bagažinės pasiėmė automobilio ratų pakeitimo raktą. Su šiuo raktu jis ėjo link G. A., D. R. pasakė „ką tu čia“ ir pradėjo eiti link jo. Tada kaltinamasis trinktelėjo tuo raktu jam į antakį. Matė, kad praskilo antakis, kažkas pradėjo rėkti, kad atvažiuoja policija ir jie visi išsilakstė. Kaltinamasis išvažiavo savo automobiliu. Savo kaltės neneigia, gailisi dėl įvykdyto.
Dėl poveikio nukentėjusiajam kaltinamasis kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad gruodžio mėn. 12 d. jis buvo apklausiamas policijos komisariate. Tada pagalvojo, kad galima susitaikyti, reikia atlyginti žalą, atsiprašyti ir viskas išsispręs gražiuoju. Po to jis ieškojo D. R. telefono numerio, skambino A. S., nes ji jam buvo sakiusi, kad šis yra jos draugas. Kaltinamasis jai pasakė, kad nori susitikti ir atlyginti žalą. A. S. pasakė, kad perduos jam, tačiau nukentėjęs nenorėjo susitikti. Kitą dieną paskambino pats nukentėjęs, pasakė apie praskeltą antakį ir tai, kad dėl žalos pasitars su advokatu. Po poros valandų jis vėl paskambino ir paklausė kokio dydžio žalą kaltinamasis įsivaizduoja. Kaltinamasis atsakė, kad apie 5000 litų, siūlė susitikti, tačiau nukentėjęs susitikti nenorėjo ir pasakė, kad 5000 Lt yra per mažai. Kaltinamasis atsakė, kad daugiau pinigų jis neturi. Nebuvo kalbos, kad kaltinamasis sakytų, jog nukentėjusįjį sumušė kitas žmogus. Kaltinamasis jam sakęs, kad jeigu jis su juo nenori susitikti, tai ateis kitas žmogus ir atneš pinigus. Jis manęs, kad atlygins nukentėjusiajam žalą, šis atsiims pareiškimą ir viskas baigsis.
Nukentėjęs D. R. paaiškino, kad praeitų metų vasarą ( tikslios datos nepamena ) jam paskambino draugas G. A. Šis paprašė atvažiuoti, sakė, kad „du prisikabino“. Nukentėjęs nuvyko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, ten pamatė du vyriškius ir savo draugą. Nukentėjęs nuėjo į parduotuvę apsipirkti, o G. A. nuėjo į antrą aukštą aiškintis. Po to nukentėjęs išgirdo kaip draugas rėkia „padėk“. Jis matė, kad 5-6 vyriškiai mojuojasi rankomis, jo draugas mušėsi su pliktelėjusiu vyriškiu. Po to G. A. prabėgo pro jį, nukentėjęs sekė iš paskos. Jam beeinant prie parduotuvės durų išgirdo iš paskos greitėjančius žingsnius ir pajuto smūgį. Jam buvo trenkta iš nugaros pusės į kaktą. Atsisukęs pamatė kaltinamąjį, kuris rankoje laikė raktą. Paklausus „už ką“, šis nieko neatsakė ir po to nuėjo prie savo automobilio. Pardavėja nukentėjusiajam padavė rankšluostį, jis apsiprausė, po to nuvyko į 3-ąją ligoninę, vėliau buvo nusiųstas į Klinikas. Jam buvo sulaužyta nosis, padarytas kaukolės lūžis, galvos sutrenkimas. Buvo atvažiavusi kaltinamojo mama, atsiprašė už sūnų, davė 3000 Litų. Jis yra pareiškęs civilinį ieškinį 30 000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tuo metu jo žmona laukėsi, dėl to įvykio buvo labai išsigandusi, buvo pergyvenimai visai šeimai. Be to, jis dirba aukštyje, jam svaigsta galva, iki šiol užkimšta dešinės pusės nosiaryklė, liko randas, veidas subjaurotas. Labai pergyveno dėl sveikatos ir dėl darbo. Savo ieškinį palaiko, prašo minėtą sumą priteisti iš kaltinamojo.
Be to, jis paaiškino, kad po įvykio jam paskambino draugas ir pasakė, kad su juo nori susisiekti kaltinamasis. Nukentėjęs šiam paskambino ir paklausė ko iš jo nori. Paaiškino, kokie jam padaryti sužalojimai, pasakė, kad turi teisę pareikšti ieškinį. Sakė, kad pasitars su advokatu. Kitą dieną paskambinęs kaltinamasis ėmė sakyti, kad ne jis tai padarė. Pasiūlė 5000 Lt iki vakaro, jei ne, sakė, kad nieko negaus. Taip pat sakė, kad ateis kitas žmogus ir prašė atsiimti pareiškimą. Nukentėjęs suprato, kad kitas žmogus prisiims kaltę. Kitą dieną pasitaręs su advokatu išvardijo padarytus sužalojimus ir kaltinamajam pasakė, kad 5000 Lt yra per mažai. Nukentėjęs suprato, kad pinigai buvo siūlomi už tai, kad jis atsiimtų pareiškimą iš policijos.
Liudytojas G. A. paaiškino, kad 2013-06-29 jis po darbo važiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Išėjus iš parduotuvės iš antrame aukšte esančios picerijos į jį kažkas metė peleninę. Liudytojas jau norėjo sėsti į automobilį, tačiau jį kažkas timptelėjo, vienas ėmė kažką šnekėti, o kitas kibo į atlapus. Tada paskambino D. R., liudytojas paaiškino kas vyksta ir šis pažadėjo atvažiuoti. Tuo metu kaltinamojo jis dar nematė. Atvykęs D. R. užėjo į parduotuvę, o liudytojas nuėjo į piceriją išsiaiškinti. Ten išsiaiškino kieno ta peleninė ir nulipo į apačią. Iš parduotuvės jis išėjo kartu su nukentėjusiuoju. Tada atsirado daug vaikinų, jie ėmė stumdytis, pasipylė smūgiai. Jis pats apsismūgiavo su tuo, kuris metė peleninę. Po to kartu su nukentėjusiuoju abu prasibrovė pro tuos vaikinus jėga. Vėliau pamatė, kad kaltinamasis nubėgo link savo automobilio ir atsidarė bagažinę. Ką jis iš jos pasiėmė, nepastebėjo. Liudytojas irgi nubėgo prie savo automobilio ir iš jo pasiėmė vaikišką pistoletą. Tada pamatė, kad nukentėjęs kraujuoja ir pradėjo rėkti. Matė, kad prie jo stovi kaltinamasis, matė kaip nusileido jo ranka. Rankoje jis laikė raktą. Vėliau nukentėjusįjį vežė į 3-ąją ligoninę, o po to į Klinikas.
Liudytojas E. P. paaiškino, kad 2013 m. vasarą prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ jis su K. P. ėjo į piceriją pavalgyti. Jam nuėjus į tualetą atsirado G. A., ėmė rėkauti apie kažkokią peleninę, ėmė jį užgaulioti. Tada jie nulipo į apačią išsiaiškinti. Nulipus G. A. jam pirmas trenkė. Tuo metu į parduotuvę ėjo jo tėtis. Pamatęs, kad jam trenkė, nustūmė tą vyrą, prasidėjo konfliktas. Po to atsirado nukentėjęs. Liudytojas su juo jokių kontaktų neturėjo. Kas jį sužalojo, jis nežino. Kaltinamojo jis nematė. Vėliau G. A. išsitraukė šautuvą ir nukreipė į jo tėtį. Liudytojas savo tėčio negynė, nes buvo labai išsigandęs. Po to pardavėjos ėmė šaukti, kad iškvies policiją ir jie išėjo.
Liudytojas K. P. paaiškino, kad tuo metu buvo nemažai išgėręs, todėl aplinkybių nepamena. Iš teisme pagarsintų ( BPK 276 str. tvarka ) jo parodymų, duotų parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2013 metų vasarą, tiksliai laiko ir datos pasakyti negali, su draugu E. P. buvo nuėjęs į piceriją, kuri yra (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ antrame aukšte. Buvo dviese, sėdėjo balkone. Buvo prieš tai išgėręs daug alkoholio, nebuvo miegojęs naktį. Kažkuriuo metu iš apačios gatvėje kažkas pradėjo šūkauti. Atsistojo ir pamatė apačioje vyriškį. Jis buvo nepatenkintas. Nelabai suprato, ką jis sakė, lyg tai kažką dėl peleninės, ką konkrečiai, neįsidėmėjo. Su E. P. nusileido į apačią. E. P. lyg aiškinosi su tuo vyriškiu, tiksliai dėl ko, nežino, po to, atrodo, jis pats su tuo vyriškiu ėjo į piceriją dėl kažkokios tai peleninės. Po to, nulipo į apačią. Iš pradžių tas vyriškis buvo vienas, paskui iš kažkur atsirado antras, po to, lyg atsirado dar ir E. P. tėvas, iš kur, nežino. Lyg įvyko kažkoks susistumdymas prie parduotuvės, buvo dar žmonių, gal buvo ir pardavėjos, gal nebuvo, negali tvirtinti. Kas kam kokį smūgį galėjo suduoti, negali pasakyti, jį, atrodo, pastūmė to vyriškio, kuris juos užsipuolė dėl peleninės, draugas. Nukrito ant žemės, ar nukrito dėl to, kad jį pastūmė, ar dėl to, kad pats buvo apsvaigęs ir sunkiai laikėsi ant kojų, pasakyti negali, įvykius dėl alkoholio atsimena blogai. Po to, tas vyriškis, su kuriuo kilo konfliktas dėl peleninės, išsitraukė kažkokį ginklą ir nukreipė ar tai į jį, ar tai į E. P. tėvą, negali pasakyti. Po to, atrodo, visi išsiskirstė. Ar prie parduotuvės tuo metu dar buvo jam pažįstamų žmonių, pasakyti negali. H. D. pažįsta daugiau iš matymo. Kad kas nors būtų kam nors smūgiavęs kažkokiu įrankiu į galvą, nematė. Dėl konflikto metu padarytų sužalojimų, jeigu tokie ir buvo, niekur nesikreipė, niekam jokių pretenzijų neturi ( t. 1, b. l. 46-47 ). Liudytojas paaiškino, kad šiuos savo parodymus tvirtina.
Liudytojas V. P. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra jo sūnaus draugas. 2013 m. vasarą prie parduotuvės pamatė stovintį savo sūnų, manė, kad jis stovi su draugu. Po to paaiškėjo, kad jis stovėjo su tuo, kuris jam sudavė. Praeidamas išgirdo, kad vyksta konfliktas. Arčiau priėjus, tas vaikinas bekalbėdamas smogė jo sūnui į veidą. Tada liudytojas stvėrė jį už galvos ir nustūmė į šoną. Prasidėjo konfliktas, vyko susistumdymas. Prie parduotuvės stovėjo K. P. Po kiek laiko iš parduotuvės išėjo G. A. Jis griebė K. P. ir ėmė jį versti ant žemės, prasidėjo muštynės. Taip pat matė kaip iš parduotuvės išėjo nukentėjęs, jis taip pat griebė K. P. Vėliau tas vaikinas ( G. A. ) nubėgo prie savo automobilio ir iš durelių išsitraukė ginklą – juodą, trumpą, revolverio tipo. Šiuo ginklu mosikavo jam prieš veidą. Pardavėjos ėmė šaukti, kad iškvies policiją. Tada jie visi išsiskirstė. Aiškina, kad kaltinamojo nematė.
Liudytojas R. G. paaiškino, kad prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ buvo kartu su P. R. Matė kaip ant jo draugo E. P. puolė kažkokie du vaikinai. Su ginklu šovė į veidą. Dabar visų aplinkybių nebepamena.
Iš teismo posėdyje pagarsintų (BPK 276 str. tvarka ) jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog H. D. yra jo pažįstamas. Taip pat turi draugą P. R. 2013 metų vasarą, tiksliai datos pasakyti negali, su draugu P. R. ėjo pro parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), apžiūrėti motorolerio pas kažkokį P. draugą, kur tiksliai, neatsimena. Prie parduotuvės atsirado atsitiktinai. Prie parduotuvės pamatė, kad ten vyksta kažkoks konfliktas. Iš pažįstamų žmonių ten buvo toks E., dar kažkoks senesnis žmogus, gal pora nepažįstamų. Įvykių gerai neatsimena, tačiau buvo kažkokie du žmonės, kurie grasino kažkokiu šautuvu, jei neklysta, E. Tų žmonių nepažįsta, neatpažintų. Kad grasino, suprato iš to, kad vienas jų buvo nutaikęs šautuvą į E. ir į tą senesnį žmogų, atrodo, E. tėvą. Pats į jokį konfliktą nesivėlė, tik su P. trumpai pastovėjo apie 15-20 metrų nuo tos vietos, kur vyko konfliktas. Taip pat matė H. D., kuris stovėjo dar toliau nuo konflikto vietos negu jie, nematė, kad būtų ką nors mušęs, su juo nekalbėjo, tik pasisveikino iš tolo. Su E. nesisveikino, kadangi tuo metu jis konfliktavo, o jis stengiasi į tokius konfliktus nesivelti, kad neturėtų problemų ( t. 1, b. l. 52 ). Liudytojas paaiškino, kad šiuos savo parodymus tvirtina.
Liudytojas P. R. paaiškino, kad jis su draugu ėjo pas kitą draugą į piceriją, norėjo pirkti iš jo motorolerį. Prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ matė muštynes. Du nepažįstami mušėsi su E. P. ir jo tėvu. Po to vienas iš jų iš automobilio atsinešė ginklą, puolė E. ir grasino nušauti. Muštynės vyko neilgai, jis pats jose nedalyvavo. Jam nueinant, jie dar buvo prie picerijos, kivirčijosi. Taip pat matė kaip kažkas nubėgo, tačiau nežino, ar tai jau buvo konflikto pabaiga, ar ne. Sužalotų žmonių nematė, kruvino nebuvo nei vieno. Kaltinamojo H. D. nematė.
Liudytoja A. S. paaiškino, kad apie įvykį nežino nieko. Iš draugų sužinojo, kad D. R. ligoninėje, parduotuvėje buvo incidentas. Taip pat iš draugų sužinojo, kad jis buvo sumuštas ir buvo atpažintas kaltinamasis H. D. Taip pat ji paaiškino, kad jai paskambino kaltinamasis ir paprašė tarpininkauti tarp jo ir D. R. dėl pinigų pasiūlymo. Jis norėjo susitikti trise ir D. R. pasiūlyti didelę pinigų sumą. Iš pradžių jis kalbėjo pakeltu tonu, tačiau vėliau jo pokalbis keitėsi, matėsi, kad jis labai pergyvena. Jis sakė, kad turi lygtinumą ir jam gyvenimas po to įvykio bus baigtas. Liudytoja apie tai pasakė nukentėjusiajam D. R., tačiau šis atsisakė susitikti su kaltinamuoju.
Iš teismo posėdyje pagarsintų ( BPK 276 str. tvarka ) liudytojos E. B. parodymų, duotų parengtinio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog 2013-06-29 dieną dirbo parduotuvėje kartu su kita pardavėja. Vakare, būdama sandėlyje, išgirdo triukšmą ir nuėjo į prekybos salę. Prekybos salėje tuo metu buvo du pirkėjai, t.y. moteris, kuri buvo kažko nepatenkinta ir aiškinosi su kolege prie kasos, ir kelis kartus matytas vyriškis, kuris kartais ateidavo apsipirkti į parduotuvę. Taip pat prie išėjimo durų stovėjo dar vienas vyriškis. Lauke už durų dar stovėjo žmonių, tačiau nei kas jie tokie, nei kiek jų buvo, pasakyti negali, kadangi jų visai neįsidėmėjo, tuo metu buvo svarbiau išsiaiškinti konfliktą su pirkėja. Nuėjo prie pirkėjos bei kolegės ir pradėjo aiškintis. Tuo metu tas vaikinas prie durų lyg pašaukė savo draugą, kuris apsipirkinėjo parduotuvėje. Tas skubiai padėjo krepšelį su pirkiniais ir išėjo pro duris į lauką. Kas konkrečiai ten vyko, kas su kuo konfliktavo ir ką darė, pasakyti negali, nes į lauką išėjusi nebuvo, aiškinosi su pirkėja, tačiau netrukus išgirdo, kaip kažkas trankosi į parduotuvės vitrinų stiklus, kas tai darė, pasakyti negali, tačiau tada suprato, kad lauke vyksta kažkoks sujudimas ir susistumdymas. Bijodamos, kad nekiltų kokių nesusipratimų, kad nebūtų išdaužyti parduotuvės stiklai, abi su kolege iškvietė apsaugą. Po to, priėjusi arčiau lango, pamatė už stiklo žmonių grupę, lyg vyko susistumdymas, tačiau to, kas ten konkrečiai vyko, kiek konkrečiai buvo žmonių ir kaip jie atrodė, pasakyti negali. Vienu momentu pamatė, kaip tas vyriškis, kuris prieš tai apsipirkinėjo parduotuvėje, stovi netoli nuo parduotuvės kampo, o jam iš už nugaros kažkas užsimojo kažkokiu įrankiu ir iš nugaros šono trenkė vieną smūgį. To, kuris trenkė, nematė, kadangi iš tos vietos, kurioje buvo, galėjo matyti tik ranką, kūną ir veidą užstojo parduotuvės pastato kampas. Po to, visi kažkaip greitai išsiskirstė, liko tik tas vyriškis, kuriam trenkė, ir jo draugas. Kadangi nukentėjęs vyriškis kraujavo, tai parduotuvės viduje apsiprausė, po to, kiek suprato, išvažiavo į ligoninę. Apsaugos darbuotojai atvažiavo maždaug po 7 minučių nuo to laiko, kai buvo iškviesti, tuo metu jau nieko nebuvo likę. Dėl ko konkrečiai, kas ir kokiu įrankiu trenkė tam vyriškiui, pasakyti negali, nes matė tik patį smūgį, o jį smogusio žmogaus nematė. Kas sukėlė konfliktą prie parduotuvės ir dėl ko, kiek žmonių jame dalyvavo, ir kas tokie, nežino, kadangi viskas vyko labai greitai, parduotuvės išorėje, o ji buvo viduje, labiau domėjosi, kad nebūtų išdaužyti parduotuvės langai. Jai dėl šio įvykio jokia žala nėra padaryta ( t. 1, b. l. 39-40 ).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad joje užfiksuota, jog D.R. konstatuota muštinė žaizda kaktoje, pereinanti į nosį, poodinė kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, nosies kaulų lūžis, dešinės akiduobės viršutinės sienos atviras, medialinės sienos bei frontalinio sinuso sienų lūžiai, padaryti kietu buku daiktu vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Atviras dešinės akiduobės viršutinės sienos, kuri įeina į kaukolės pamato priekinės duobės sudėtį, lūžis, vertintinas sunkiu sveikatos sutrikdymu ( t. 1, b. l. 79-80 ).
Iš 2013-07-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog D. R. atpažino H. D. iš veido bruožų kaip asmenį, kuris 2013-06-29 (duomenys neskelbtini), sudavė jam į veidą automobilio ratų atsukimo raktu ( t. 1, b. l. 29-32 ).
Iš 2013-12-18 akistatos tarp nukentėjusiojo D.R. ir įtariamojo H. D. protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog akistatos metu nukentėjusysis D.R. liko prie savo parodymų, patvirtindamas, jog smūgį jam į galvą sudavė asmuo, su kuriuo jis yra suvestas į akistatą ( t. 1, b. l. 35-36 ).
Iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK KPS tyrėjos L. S. 2014-02-07 tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodyta, jog, išanalizavus informaciją iš telekomunikacijų operatorių apie mobiliojo ryšio abonentų, kuriais naudojosi D.R. bei H. D., buvusius telekomunikacinius įvykius, nustatyta, kad nukentėjusysis D. R. iš savo mobilaus ryšio telefono, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), skambino į H. D. mobilaus ryšio telefoną, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-12-12 19:40:40 val.(išeinantis praleistas skambutis), 2013-12-12 19:40:43 val.(skambučio trukmė 69 sekundės), 2013-12-13 13:42:09 val.(išeinantis praleistas skambutis), 2013-12-13 13:42:19 val.(skambučio trukmė 535 sekundės). Taip pat nustatyta, jog laikotarpyje nuo 2013-12-12 iki 2013-12-18 įtariamasis H. D. intensyviai mobiliojo ryšio telefonu bendravo su liudytoju K. P., kurio mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 72, 60-71 ).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Kaip matyti, kaltinamasis H. D. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad jis 2013-06-29 apie 17-18 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdamas jokios dingsties, vieną kartą smogdamas automobilio ratų pakeitimo raktu D. R. į dešinę kaktos pusę, padarė jam muštinę žaizdą kaktoje, pereinančią į nosį, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, nosies kaulų lūžį, dešinės akiduobės viršutinės sienos atvirą, medialinės sienos bei frontalinio sinuso sienų lūžius, tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė D. R. sveikatą.
Šiais savo veiksmais H. D. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Be to, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teismų praktikoje, nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Kasacinės nutartys Nr. 2K-58/2009, Nr. 2K-241/2009, Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-272/2010.). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad chuliganiškos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos nepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Nusikalstami veiksmai iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių negali būti kvalifikuojami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Jei sunkus sveikatos sutrikdymas padaromas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius.
Kaip matyti iš liudytojo G. A. paaiškinimų, šis paaiškino, kad 2013-06-29 po darbo važiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, Išėjus iš parduotuvės iš antrame aukšte esančios picerijos į jį kažkas metė peleninę. Po to tarp jo ir dviejų vaikinų įvyko konfliktas. Jis susiskambino su nukentėjusiuoju ir apie tai jam pasakė. Šis pažadėjo atvažiuoti. Jam atvažiavus, vėl kilo konfliktas, prasidėjo muštynės. Byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad nukentėjęs dalyvavo šiose muštynėse, tačiau jis buvo kartu su G. A., po to, kaip nurodo šis, jie jėga prasibrovė pro tuos vaikinus. G. A. iš mašinos pasiėmė žaislinį pistoletą. Pats nukentėjęs paaiškino, kad jam atvykus į parduotuvę, jis matė muštynes, jo draugas G. A. mušėsi su kitais vaikinais, nukentėjusiajam šaukė „padėk“. Po to G. A. prabėgo pro jį, o jis sekė iš paskos. Tuo metu kaltinamasis jam iš nugaros trenkė į kaktą automobilio ratų pakeitimo raktu. Iš viso to teismas daro išvadą, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį ne iš chuliganiškų paskatų, o iš keršto už tai, kad šis atvyko pagelbėti savo draugui G. A. Liudytojai E. P., V. P. ir P. R. aiškina, kad kaltinamojo H. D. iš viso įvykio vietoje nematė. Tokie jų parodymai vertintini kritiškai, nes kaltinamasis H. D. pats pripažino, kad įvykio vietoje jis buvo ir automobilio ratų pakeitimo raktu sužalojo nukentėjusįjį. Tai, kad nukentėjusiajam D. R. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 79-80). Netikėti ja teismas neturi pagrindo.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes kaltinamojo nusikalstama veika iš LR BK 135 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuotina į LR BK 135 str. 1 d.
Taip pat pažymėtina, kad nusikalstama veika laikoma padaryta tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali jį sužaloti ir to norėjo. Tiesioginė neapibrėžta tyčia yra tada, kai kaltininkas siekia sutrikdyti žmogaus sveikatą, tačiau nekonkretizuoja galimų padarinių. Kuomet yra nustatoma tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika turi būti kvalifikuojama tik pagal atsiradusius padarinius. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai siekia bet kurio iš jų atsiradimo. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis ir kt. (Kasacinės bylos Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).
Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis ir nukentėjusysis anksčiau nebuvo pažįstami. Akivaizdu, kad kilusio konflikto metu H. D. suduodamas smūgį automobilio ratų pakeitimo taktu nukentėjusiajam į dešinę kaktos pusę, kaltinamasis suprato, jog jo veika yra pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą, tačiau jų nekonkretizavo. Bylos duomenimis nustatyta, kad H. D. nukentėjusiajam pagalbos nesuteikė ir nesiėmė jokių priemonių ją iškviesti. Akivaizdu, kad H. D., būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo ir turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suduodamas automobilio ratų pakeitimo raktu smūgį nukentėjusiajam į dešinę kaktos pusę suprato, kad tokie jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, tačiau jam buvo nesvarbu, kokie padariniai gali kilti. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad H. D. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl turi atsakyti už faktiškai kilusius padarinius.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 233 str. 1 d.
BK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Baudžiamoji atsakomybė numatyta ne už bet kokį poveikį proceso dalyviams, o tik už poveikį duodant parodymus, išvadas, paaiškinimus, taip pat už trukdymą atvykti duoti parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį duoti melagingus parodymus liudytojai ir nukentėjusieji gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitam proceso dalyviui, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis H. D. 2013-12-13 13 val. 42 min. telefonu tiesiogiai kalbėdamas su nukentėjusiuoju D. R. siūlė jam 5000 litų už tai, kad šis ikiteisminiame tyrime duotų melagingus parodymus apie tai, kad jį sumušė ne kaltinamasis, o kitas žmogus ir atsiimtų savo pareiškimą. Kaltinamasis H. D. aiškina, kad 5000 litų jis siūlė nukentėjusiajam siekdamas atlyginti jo nusikaltimu padarytą žalą ir dėl to prašė atsiimti pareiškimą. Jis manęs, kad taip galės susitaikyti su nukentėjusiuoju ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla bus nutraukta. Tai, kad nukentėjusįjį sužalojo būtent kaltinamasis, pripažino jis pats, tai patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjęs D. R. paaiškino, kad jam skambino kaltinamasis ir sakė, kad ne jis sužalojo nukentėjusįjį. Jis sakė, kad ateis kitas žmogus ir prašė atsiimti pareiškimą. Iš to nukentėjęs suprato, kad ateis kitas žmogus ir prisiims kaltę. Taip pat jis suprato, kad kaltinamasis 5000 litų siūlė už tai, kad jis atsiimtų savo pareiškimą iš policijos. Pažymėtina, kad nukentėjęs D. R. ir parengtinio tyrimo metu nurodė, jog jam skambino kaltinamasis ir pasiūlė 5000 litų. Sakė, kad pats neprisipažins, ateis kitas žmogus ir už jį prisipažins, nes jis yra teistas. Suprato, kad jam siūlo pinigus už tai, kad kitas asmuo prisiimtų kaltę vietoj kaltinamojo ( t. 1, b. l. 11-12, 13, 14, 15, 21-24 ). Šie nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs ir jais netikėti teismas neturi pagrindo. Liudytoja A. S. paaiškino, kad jai skambino kaltinamasis ir prašė tarpininkauti tarp jo ir nukentėjusiojo. Jis norėjo susitikti su nukentėjusiuoju ir pasiūlyti jam didelę pinigų sumą. Jis aiškino, kad turi lygtinumą ir jam gyvenimas po šio įvykio bus baigtas. Iš viso to seka, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, siūlė nukentėjusiajam 5000 Lt už tai, kad šis duotų melagingus parodymus apie tai, kad jį sumušė ne kaltinamasis, o kitas žmogus ir atsiimtų savo pareiškimą iš policijos. Taip jis siekė, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus. Kaltinamojo versija, kad jis neprašęs nukentėjusiojo sakyti, kad jį sumušė ne kaltinamasis, o kitas asmuo ir jis prisipažins padaręs šią nusikalstamą veiką vertintinas kritiškai, t. y. kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą.
Įstatymas draudžia daryti poveikį baudžiamojo proceso dalyviams, tarp jų nukentėjusiajam ir liudytojams. Baudžiamasis procesas prasideda tada, kai priimamas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 171 straipsnis). Asmuo tampa nukentėjusiuoju baudžiamajame procese tada, kai jis tokiu pripažįstamas prokuroro sprendimu (BPK 28 straipsnis). Kaip matyti, ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas 2013 m. birželio 29 d. Tą pačią dieną D. R. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Telefoninis pokalbis tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo dėl kurio pareikštas kaltinimas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį vyko 2013 m. gruodžio 13 d. 13 val. 42 min., kai D. R. jau buvo pripažintas baudžiamojo proceso dalyviu.
Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 233 str. 1 d. yra pilnai įrodyta ir jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Dėl civilinio ieškinio.
Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo D. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo – 30 000 litų ( t. 2, b. l. 9-11 ). Vykstant bylos nagrinėjimui teismui buvo pateikta sutartis, sudaryta 2014-09-05 tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo dėl neturtinės žalos. Joje nurodyta, kad kaltinamasis ir nukentėjęs tarpusavio nuolaidomis susitaria dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis H. D. už padarytą neturtinę žalą įsipareigoja sumokėti nukentėjusiajam D. R. 15 000 Lt grynais pinigais sutarties pasirašymo metu ( t. 2, b. l. 107 ). Duomenų, kad minėta pinigų suma nukentėjusiajam nebūtų sumokėta, byloje nėra. Tokiu būdu laikytina, kad šio civilinio ieškinio klausimas jau yra išspręstas.
Byloje taip pat buvo pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl D. R. gydymo išlaidų atlyginimo – 521,18 Lt ( t. 1, b. l. 54-59 ). Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno teritorinė ligonių kasa nuo šio pareikšto civilinio ieškinio atsisakė, kadangi žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pilnai atlyginta ( t. 2, b. l. 40 ).
Dėl bausmės skyrimo.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaip matyti, kaltinamasis H. D. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė ( t. 1, b. 101 ), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas ( t. 1, b. l. 103 ), administracine tvarka baustas ( t. 1, b. l. 112-113 ). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant pagal LR baudžiamojo kodekso 11 str. nuostatas, kaltinamasis H. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ( LR BK 233 str. 1 d. ) ir vieną sunkų nusikaltimą ( LR BK 135 str. 1 d. ). Svarbu pažymėti tai, kad nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Byloje nėra nustatytų būtinų sąlygų LR BK 62 str. nuostatų taikymui, kaip ir nėra nustatytų sąlygų LR BK 54 str. 3 dalies nuostatų taikymui. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam paskirtinos realios laisvės atėmimo bausmės, jų dydį nustatant šiek tiek žemesnį nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 297 - 299 str., 301 - 303 str., 308 str.,
nusprendžia:
H. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 233 str. 1 d. ir nuteisti:
pagal LR BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 metams;
pagal LR BK 233 str. 1 d. - laisvės atėmimu 10 mėnesių;
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 ( ketveriems ) metams.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šią bausmę subendrinti su Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-10-21 nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 m. 6 mėn. ( ketveriems metams ir šešiems mėnesiams ), bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą ir baigti ją taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, t. y. nuo 2013-12-18 iki 2015-02-12.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą H. D. a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise jam priklausančiam turtui – 804 ( aštuoniems šimtams keturiems ) litams 50 ( penkiasdešimčiai ) centų, saugomiems Kauno AVPK Finansų skyriuje nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (o nuteistajam H. D. nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos ) gali būt apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.