Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria buvo nutraukta baudžiamoji byla J. P., suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-315/2010 buvo kaltintas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 312 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija); BK 207 straipsnio l dalyje (Lietuvos Respublikos 1994 m. lapkričio 10 d.įstatymo Nr.1-652 redakcija); BK 275 straipsnio 3 dalyje ( Lietuvos Respublikos 1994 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. 1-652 redakcija); BK 312 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija); BK 324 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija).

Prokuroro manymu, Vilniaus apygardos teismo nutartis keistina, kadangi bylą nagrinėjęs teismas, nutraukęs baudžiamąjį procesą, neišsprendė daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas ir tokiu būdu buvo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 94 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Nutarties dalis dėl baudžiamosios bylos J. P. nutraukimo neskundžiamą.

Baudžiamojoje byloje yra faktinių duomenų, kad 1995 m. sausio 11 d.- vasario 1 d. laikotarpiu į Lietuvą per Lietuvos valstybės sieną geležinkelio transportu, panaudojant suklastotus dokumentus (kelio žiniaraščius Nr. (duomenys neskelbtini) su žinomai melagingais gavėjo rekvizitais, tai yra, nurodant, kad krovinio gavėjas R. L. personalinė įmonė) buvo atgabenta 20 cisternų, 972.869 kg benzino krovinys. Šis į Lietuvą atgabentas krovinys buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kadangi prieš tai R. L. personalinės įmonės vardu atgabentas benzino krovinys, išvengus muitinės kontrolės ir nesumokėjus privalomų mokesčių valstybei, naudojant klastotus dokumentus, buvo realizuotas Lietuvos ūkio subjektams. R. L. personalinė įmonė buvo įregistruota 1994-09-28, panaudojus suklastotą pamestą R. L. Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini) , kuriame vietoje R. L. fotonuotraukos buvo perklijuota A. T. fotonuotrauka (A. T. atžvilgiu procesas nutrauktas jam mirus) bei pakeitus pase gimimo datą ir asmens kodą.

Tai, kad šis benzino krovinys atgabentas į Lietuvą kontrabandos būdų, patvirtina ne tik byloje esantys faktiniai duomenys, bet šios aplinkybės konstatuotos tiek 2004-05-03 Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje, kuriuo buvo išteisinta V. S. ir V. B. (nesant subjektyviosios nusikaltimo sudėties pusės), o taip pat ir Vilniaus apygardos teismo 2010-04-21 nutartyje, kurioje nurodyta, kad J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 312 straipsnyje.

2000 m. BPK 93 straipsnio 3 dalis numato, kad daiktai, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimo, priežiūros ir laikymo išlaidos būtų aiškiai per didelės ir kurie negali būti grąžinami savininkui, tuojau parduodami (perduodami).

Šis benzino krovinys buvo realizuotas kaip greitai gendantis produktas, vykdant 1995-07-28 prokuroro nutarimą.

Pardavus benzino krovinį, buvo gauta 1 247 825, 84 lt, kurie įplaukė į biudžeto surenkamąją sąskaitą (Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2004-12-03 pažyma Nr. (14.1.3.-14)-3-2-34302).

Lietuvos A. T. Senato 2003-12-29 nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 8.1. p. nurodyta, jog „kontrabandos dalykas ir už ją gauti pinigai ir kiti materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu".

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialiąją vertę turinčius daiktus.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytus požymius, konfiskuojami.

Šio BPK 94 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šį sprendimą ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose-bylą nagrinėjantis teismas.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skundas tenkinamas, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartis pakeičiama.

BPK 94 straipsnio, numatančio priemones, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį, 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytus požymius, konfiskuojami. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro skundą, skundui nagrinėti pateiktą medžiagą, bei pačią skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį nustatė, kad teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos nutraukimo klausimą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, neišsprendė BPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyto klausimo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartis pakeičiama.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad J. P. inkriminuoti nusikaltimai buvo padaryti, ką konstatavo skundžiamoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos nutraukimo klausimą, be to, nusikaltimų padarymo faktas neginčijamas, todėl lėšos, gautos realizavus nusikalstamu būdu į Lietuvos Respublikos įvežtą benziną, pagal BK 72 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikomos pinigais, gautais iš nusikalstamos veikos. J. P. inkriminuoti nusikaltimai buvo padaryti 1993 -1995 metų laikotarpiu, t. y. galiojant 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, kuriame turto konfiskavimas buvo laikomas papildoma bausme, o ne baudžiamojo poveikio priemone, prie kurių turto konfiskavimas priskiriamas šiuo metu galiojančiame BK. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, negalima taikyti šiuo metu galiojančio BK 72 straipsnio nuostatų, kadangi toks įstatymo taikymas pasunkintų asmens, dėl kurio nutraukta baudžiamoji byla, teisinę padėtį, nes nutraukus baudžiamąją bylą papildomos bausmės, pagal seną 1961 m. BK, taikymas nebūtų įmanomas.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas pinigų, gautų iš nusikalstamos veikos, konfiskavimo klausimą, vadovaujasi BPK 94 straipsnio nuostatomis, kadangi analogiška teisės norma buvo numatyta nusikaltimų padarymo metu galiojusio BPK 93 straipsnyje, reglamentavusiame priemones, kurių imamasi daiktinių įrodymų atžvilgiu, išsprendžiant baudžiamąją bylą, kuriame buvo nustatyta, kad įrankiai, priemonės, kuriomis buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 312 straipsnyje (1961 m. BK), taip pat pinigai ir kitos vertybės, gautos ar įgytos padarius šį nusikaltimą, konfiskuojami neatsižvelgiant į tai, kam jie nuosavybės teise priklauso. 1961 m. BK 312 straipsnis nustatė kontrabandos nusikaltimo sudėtį, o būtent šio nusikaltimo padarymu ir buvo kaltintas J. P., ir būtent iš šio nusikaltimo buvo gauti pinigai - 1 247 825, 84 lt, realizavus kontrabandos būdu atgabentą benziną.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1, 2 dalimis, 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartį pakeisti: konfiskuoti 1 247 825, 84 lt (vienas milijonas du šimtai keturiasdešimt septyni tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt penki litai 84 ct), esančius Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamojoje sąskaitoje, gautus pardavus nusikalstamu būdu įgytą benzino krovinį, kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Nutartis neskundžiama.