Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutarimas

2020-12-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-514-944/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-12-02
Bylos Nr.
A5.-514-944/2020
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00132-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Aušra Barškietytė (pirm.)
Pažeidėjas
G. Š.
Institucija
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
Advokatai
Mantas Mika
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-514-944/2020Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00132-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.10; 21.11.11 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 2 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė,sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, Rimai Šiaulienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo G. Š. atstovui advokatui Mantui Mikalopui,

institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovui pagal įgaliojimą Ričardui Kačinui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi/atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, esant darbo sutarties požymiams, 2020 m. birželio 16 d., apie 6.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), leido įmonės aptarnaujamame objekte dirbti L. L., kai teisės aktų nustatyta tvarka būdamas atsakingu asmeniu, nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie darbuotojos L. L. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Savo veikimu (neveikimu), pažeidė Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas nurodė, kad su pažeidimu sutinka, asmuo nuoširdžiai gailisi, todėl prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje – 300 Eur. Paaiškino, kad asmuo nėra administracine tvarka baustas, dėl pažeidimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad pažeidimas padarytas dėl žmogiškosios klaidos. Pažymi, kad buvo sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl personalo administravimo paslaugų, todėl dėl žmogiškosios klaidos nubuvo pagal teisės aktų reikalavimus pranešta apie darbo sutarties sudarymą.

Institucijos – Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, surašiusios protokolą, atstovas teismo posėdžio metu prašė nuobaudą taikyti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos ribas. Paaiškino, kad padarytas grubus pažeidimas, nes nebuvo pranešta apie darbines funkcijas 2,5 dienos, ši pareiga tenka juridinio asmens vadovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, numatytų DK 34 straipsnyje. Pagal DK 34 straipsnio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Vadovaujantis DK 43 straipsnio 1 dalimi darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Konstatuojant nelegalų darbą, būtina nustatyti šiuos administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius: asmuo pradėjo dirbti realiai; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams, t. y. tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, todėl darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

Nagrinėjamu atveju teisminio proceso metu administracinėn atsakomybėn patrauktas aumuo pažeidimą pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Esant tokioms aplinkybėms teismas nurodo, kad administracinį pažeidimą patvirtina byloje surinkti duomenys. L. L. 2020-06-16 paaiškinimuose nurodyta, kad 2020-06-16 7.00 val. ji buvo darbo vietoje – bibliotekoje, adresu (duomenys neskelbtini), ji dirba valytoja ir atliko darbo funkcijas nuo 6.00 val. Jos darbdavys pasikeitė nuo 2020-06-15, ji dirba nuo 2020-06-15. 2020-06-19 paaiškinimuose nurodyta, kad ji tikslina savo paaiškinimus ir 2020-06-15 jai vadybininkė nurodė pradėti dirbti 2020-06-17, tačiau ji pati susipainiojo ir į darbą atėjo 2020-06-16. Nurodė, kad raktus ir įėjimo korteles bei darbo priemones turėjo iš anksčiau, nes pasikeitus darbdaviui, ji pasiliko toliau dirbti. Darbo sutarties antrą egzempliorių gavo iš vadybininkės 2020-06-16, su darbo grafiku yra supažindinta, ji dirba visu etatu, bus mokamas minimalus atlyginimas. R. P. 2020-06-30 paaiškinimuose nurodyta, kad darbas buvo pradėtas vykdyti 2020-06-15. Tą dieną valytojai nurodyti darbai, aprodytas darbas. Darbai pradėti vykdyti nuo 2020-06-15. Kada darbuotoja pasirašė sutartį negalėjo nurodyti datos, nes sutartį vežė užantspauduoti, buvo išsiųstos į Vilnių. Nurodė, kad ji organizuoja darbus, visus su įdarbinimu susijusius dokumentus tvarko Vilniaus personalo darbuotojai. Nurodė, kad ji turi įgaliojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, šių juridinių asmens vardu gali tvirtinti darbo sutartis, tik neturi spaudo. Buvo susitarimas su bibliotekos atstove, kad nauja įmonė darbus pradeda kitą dieną – 2020-06-15. Teigia, kad visi L. L. dokumentai buvo tvarkingi, juos perdavė personalui Vilniuje. V. K. 2020-07-01 paaiškinimuose nurodyta, kad ji yra bibliotekos ūkio skyriaus vedėja. Jos pareigos apima bibliotekos administravimas, rūpinasi bibliotekos švara, kontaktuoja su valymo paslaugas atliekančia įmone. Nuo 2020-06-12 valymo paslaugas pradėjo atlikinėti nauja įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri laimėjo konkursą. Valymo paslaugas liko atlikti ta pati valytoja. 2020-06-12 buvusi įmonė išsivežė darbo priemones skirtas valymui, vėliau tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvežė savo valymo priemones. Valytojai buvo palikti išduoti raktai, magnetinė kortelė, kodas įeiti į biblioteką, nes pagal susitarimą darbai turėjo būti pradėti 2020-06-15. VSDFV Vilniaus skyriaus rašte Dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemoje registruotus dokumentus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre įrašytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų duomenis nustatyta, kad bendrovė per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą Fondo valdybos Vilniaus skyriui 2020-06-17 12 val. 22 min. pateikė bendrovės vadovo įgalioto asmens K. J. saugiu elektroniniu parašu pasirašytą 1-SD pranešimą apie apdraustosios L. L. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2020-06-17. Byloje pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. L. darbo sutartyje, jos sudarymo data nurodyta 2020-06-12, jos 7 punkte nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2020-06-15.

Visi šie rašytiniai duomenys, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai patvirtina, kad teisės aktų nustatyta tvarka apie sudarytą darbo sutartį nebuvo informuota VSDFV, todėl buvo padarytas nusižengimas numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau minėta, už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama piniginė bauda nuo 1000 eurų iki 5000 eurų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nei ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda skyrimo ir ją sumažinti iki 300 Eur.

Vertinant šiuos asmens argumentus, visų pirma pažymėtina, kad esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnio nuostatose. Pagal jas, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš šių teisės normų seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi ne teismo tvarka), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad asmens prisipažinimas ir galėjimasis laikytina lengvinanti atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal pateiktus duomenis asmuo yra baustas administracine tvarka, tačiau pažeidimai nėra susiję su administraciniais nusižengimais, susijusiais su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad ta aplinkybė, kad asmuo nebuvo baustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas negali būti laikomas papildomu argumentu dėl švelnesnės nuobaudos taikymo nei numatyta sankcijoje, nes pakartotinis pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal ANK 95 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad pareiga dėl asmens įdarbinimo gali būti deleguojama. Pagal byloje esančius duomenis, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiginių nuostatų 3.2.2.1.4. p., 3.2.2.2.2. p. nustatyta direktoriaus pareiga darbo sutarčių sudarymas su darbuotojais, atitinkamai pažymėta, kad šią funkciją gali pavesti kitiems asmenims. Pateiktoje 202006-12 darbo sutartyje Nr. 353 18 p. parašai ir spaudas yra direktoriaus G. Š.. Darytina išvada, kad yra numatyta galimybė įgalioti kitą asmenį atlikti šias funkcijas, tačiau šiuo konkrečiu atveju, pats direktorius G. Š. atliko pareigą dėl darbo sutarties sudarymo. Darytina išvada, kad jo pareiga prisiimti atsakomybę dėl pranešimo apie darbo sutarties sudarymą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismas nurodo, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes byloje nustatytos aplinkybės, kad nelegalus darbas truko trumpą laiką, asmuo prisipažino ir gailėjosi yra pagrindas skirti sankcijoje nustatytos baudos minimumą – 1000 Eur, vietoj sankcijoje nustatyto vidurkio – 2500 Eur. Deja, šiuo atveju išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą takyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas

nutaria:

pripažinti G. Š. padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, paskirti jam 1000 Eur (tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baidą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A5.-514-944/2020 ir įmokos kodą 1001.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, jos išieškojimas bus vykdomas priverstinai per antstolį.

Negalint sumokėti baudos per nustatytą laikotarpį, baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Barškietytė