- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- N-444-2794-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. K. už tai, kad jis 2009 m. vasario 23 d., apie 09.20 val., Kapsų g. 44, Vilniuje, pastatė automobilį Ford Focus kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Šiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punkto reikalavimus. Administracinė atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį (b. l. 8).
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos pareigūnas 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu pripažino A. K. kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą, ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) litų baudą (b. l. 9).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs A. K. skundą, 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi paliko Institucijos pareigūno 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą nepakeistą ir skundo netenkino (b. l. 38-39). Nurodė, kad A. K. padaryta veika įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 8), policijos pareigūno M. A. tarnybinio pranešimo (b. l. 11), automobilio savininkės M. L. 2009 m. vasario 26 d. skundo (Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. II-878-426/2009, l. 8) duomenimis, liudytojų D. S. ir M. A. parodymais posėdyje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paminėta aplinkybė, jog jo sugyventinei M. L. nebuvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš šeimos narį, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, nes M. L. nebuvo apklausiama kaip liudytoja. A. K. paaiškinimus apie tai, kad pastarasis nežino, kur yra Kapsų g., teismas laikė paneigtus žemėlapių išrašais (b. l. 31-33). Pažymėjo, jog bylą nagrinėjęs Institucijos pareigūnas tinkamai įvertino įrodymus ir jais remdamasis padarė pagrįstą išvadą, kad A. K. pastatė automobilį Ford Focus kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje.
III.
Apeliaciniu skundu A. K. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį ir Institucijos pareigūno 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (b. l. 43-44). Paaiškina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis yra neteisėta, teismo nustatytos aplinkybės nepagrįstos jokiais įrodymais, netinkamai aiškintos ir taikytos procesinės teisės normos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas asmens, kuris betarpiškai pažeidimo nematė. Policijos pareigūno M. A. tarnybinio pranešimo duomenys neįrodo teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės. Byloje nenustatyta, ar M. L. matė, kas padarė analizuojamą veiką. 2009 m. vasario 26 d. skunde ji išdėstė tik spėliones dėl kaltininko. Teismo posėdyje M. L. nebuvo apklausta, tuo pažeidžiant bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nepasisakė dėl minėto rašytinio įrodymo leistinumo ir patikimumo, sprendimą grindė prielaidomis.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nesutinka su A. K. apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus bei patikrinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Vilniaus apygardos administracinis teismas pasisakė dėl kiekvieno įrodymo reikšmės, išdėstė argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Įrodymų vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl pripažintinas tinkamu.
Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-878-426/2009 duomenimis nustatyta, kad Institucijos pareigūnas 2009 m. vasario 25 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, pripažino automobilio Ford Focus savininkę M. L. kalta padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, ir skyrė administracinę nuobaudą – 50 (penkiasdešimties) litų baudą – už tai, kad ji 2009 m. vasario 23 d., apie 9.20 val., Kapsų g. 44, Vilniuje, pastatė transporto priemonę Ford Focus kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Susipažinusi su 2009 m. kovo 2 d. gautu M. L. 2009 m. vasario 26 d. skundu, kuriame ši nurodė, kad nuo 2009 m. vasario 15 d. minėtu automobiliu teisėtai naudojasi sugyventinis A. K., Institucija kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 4-5). Teismas, įvertinęs Institucijos skundo argumentus dėl minėto teisės pažeidimo subjekto, 2009 m. birželio 29 d. nutartimi panaikino 2009 m. vasario 25 d. nutarimą ir grąžino bylą Institucijai tirti iš naujo (b. l. 18-20).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų procese galioja tokie patys teisės principai, kaip ir baudžiamojoje teisėje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalis numato, kad įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Apeliantas A. K. iš esmės deklaratyviai, vadovaudamasis gynybine pozicija, teigia, kad skundžiama teismo nutartis grindžiama neteisėtu būdu išgautais M. L. paaiškinimais. Šią prielaidą teisėjų kolegija atmeta. Pirma, M. L. 2009 m. vasario 25 d. nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, iš karto nurodė, kad inkriminuojamą teisės pažeidimą padarė ne ji, o A. K. (Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. II-878-426/2009, l. 9). Kitą dieną parengtame skunde ji detalizavo, kad nuo 2009 m. vasario 15 d. automobilis Ford Focus yra sugyventinio A. K. žinioje (Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. II-878-426/2009, l. 8). Nurodytus veiksmus M. L. atliko išimtinai savo iniciatyva ir valia. Antra, apeliacinės instancijos teismui nepateikta konkrečių įrodymų, patvirtinančių tarp A. K. ir M. L. esant šeimos ar jiems prilygintinus santykius faktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 str.). Trečia, ikiteisminio ir teisminio proceso metu M. L. pozicija išliko nuosekli. Ketvirta, nėra duomenų, rodančių M. L. asmeninį suinteresuotumą pakenkti A. K.. Penkta, Vilniaus apygardos administracinis teismas dėjo aktyvias pastangas šaukti M. L. liudytoja (b. l. 28-30).
Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir policijos patrulių D. S. ir M. A. parodymais neginčytinai nustatyta, kad 2009 m. vasario 23 d., apie 09.20 val., Kapsų g. 44, Vilniuje, t. y. kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ su papildoma lentele Nr. 828, kuri aptaria kelio ženklo galiojimo laiką darbo dienomis nuo 9.00 iki 17.00 val., zonoje stovėjo transporto priemonė Ford Focus, registruota M. L. vardu (b. l. 8, 10, 11, 22-24, 35-36). Ja tuo metu teisėtai naudojosi A. K., kuris nei 2009 m. rugpjūčio 17 d. surašytame protokole, nei 2009 m. rugpjūčio 20 d. skunde, adresuotame pirmosios instancijos teismui, šios aplinkybės nepaneigė. Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui pažeidėjas nurodė naujų Institucijos pareigūno 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo neteisėtumo pagrindų, kuriais nesirėmė Vilniaus apygardos administraciniame teisme (t. y. teisminio proceso metu iš esmės keitė gynybos taktiką).
Atsižvelgusi į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. K. (A. K.) apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.