- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- e2S-1255-324/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00604-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- O. Ž.
- Ieškovas
- R. T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. Ž. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovei O. Ž., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų (ieškovės pusėje), R. T., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų (atsakovės pusėje), M. G., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, MB „Kereros investicijos”, AB „Lietuvos draudimas” dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, nuosavybės teisės į statinius ir žemės sklypą pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. T. (toliau – ir ieškovė) teismo prašo pripažinti 2021 metų birželio 5 d. Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi; nepripažinus preliminariosios sutarties pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, pripažinti ieškovei nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: 0,1997 ha žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). ir statinius, registro (duomenys neskelbtini): pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas); įpareigoti ieškovę atsiskaityti su atsakove O. Ž. (toliau – ir atsakovė) už nekilnojamąjį turtą, nustatant ieškovei piniginę prievolę sumokėti atsakovei likusią 52 500 Eur sumą už ginčo turtą per 5 dienas po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: taikyti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir registro Nr. (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant atsakovei perleisti tretiesiems asmenims jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0,1997 ha žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 120 Eur vertės, ir statinius, registro (duomenys neskelbtini): pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16 000 Eur vertės, pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 461 Eur vertės, pastatą-pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 299 Eur vertės, pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 090 Eur vertės, kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14 Eur, bendros 20 984 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Ieškovės ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre (Nekilnojamojo turto registre), draudžiantį nuosavybės teisių perleidimą į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius atsakovei. Išaiškino atsakovei, kad ji už nustatytų apribojimų nuo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento pažeidimą (t. y. aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, iššvaistymą ar paslėpimą) gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį.
4. Nurodė, kad ieškovė suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, ieškovės manymu, pagrindžiančius dokumentus. Tokie reikalavimai gali būti teisme pareikšti, o jų pagrįstumo įvertinimo ir galimo patenkinimo arba nepatenkinimo klausimas išeina už sprendžiamo procesinio klausimo ribų. Todėl, teismo nuomone, ieškovės ieškinys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo požiūriu laikytinas preliminariai pagrįstu. Įvertinęs pareikštų reikalavimų pobūdį bei ieškovių nurodytas aplinkybes ir prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones sprendė, jog tikslinga taikyti ieškovės prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl atsakovei priklausančio ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ši laikinoji apsaugos priemonė yra mažiausiai varžanti atsakovės teises, nes riboja tik jos teisę šiuo turtu disponuoti, tačiau nedraudžia atsakovei šį turtą valdyti, atitinka ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, proporcingumo principų reikalavimus ir yra pakankama užtikrinti ieškovės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė prašo teismo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik fakto konstatavimu, jog prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis prie ieškinio pateikė įrodymus, tačiau prie ieškinio nėra pridėta reiškiamam reikalavimui patenkinti imperatyviai būtini įrodymai: ginčo turto perdavimą ieškovei grindžiantys įrodymai bei preliminarios sutarties nuostatos dėl ginčo turto statybos darbų, kurie imperatyviai privalo būti rašytiniai. Dėl to reikalavimas dėl preliminariosios ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo net teoriškai negali būti tenkinamas.
1.2. Reiškiamas reikalavimas pripažinti nuosavybės teises į ginčo turtą, tačiau kartu su ieškiniu nėra pateikta rašytinių dokumentų, reikalingų reikalavimo tenkinimui pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį. Dėl to teismas, nustatęs, jog kartu su ieškiniu nėra pridėti ieškinio reikalavimui imperatyviai reikalingi įrodymai, numatyti CK 6.398 straipsnyje bei CK 6.401 straipsnio 5 dalyje, turėjo padaryti išvadą, jog ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas nesant įstatyme imperatyviai nustatytų rašytinių įrodymų, reikalingų atitinkamam reikalavimui patenkinti.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą ir teisėtą nutartį. Iš teismui pateikto ieškinio ir jo priedų turinio akivaizdu, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ir tikslingumą, t .y. kad jų nepritaikius šioje konkrečioje byloje teismo sprendimas gali realiai tapti nebeįmanomu.
2.2. Ieškovė nepagrindė įrodymais atskirojo skundo teiginių ir nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir pagrįstumo. Pritaikytos konkrečios laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai nesuvaržė atsakovės teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
2.3. Atsakovė įsipareigojo parduoti daiktą, tai yra įsipareigojo perleisti už atlyginimą (kainą) nuosavybės teisę ir daiktą perleido ieškovei valdyti. Šalys susitarė dėl 102 500 Eur turto pardavimo kainos. Ieškovė sumokėjo dalį pardavimo kainos (50 000 Eur), ginčo turtą faktiškai valdo kaip savo iki šios dienos. Šalių sutarimu ieškovė į ginčo turtą investavo papildomai apie 20 000 Eur ir taip padidino turto vertę. Neatsižvelgiant į tai, atsakovė nepagrįstai padidino ginčo turto kainą iki 120 000 Eur.
2.4. Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-279-805/2022 pagal ieškovės priešieškinį dėl nuostolių (susidariusių dėl parduoto turto trūkumų pašalinimo) atlyginimo, reikalavimo teisės pripažinimo (sumažinti turto pardavimo kainą priteistų išlaidų dydžiu), neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovės ieškinį dėl iškeldinimo. Iš 2022 m. birželio 3 d. nutarties šioje byloje ieškovė sužinojo, kad atsakovė atsisako ginčo turtą parduoti. Ieškovė, gindama savo pažeistas teises, kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, nuosavybės teisių pripažinimo į ginčo turtą.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje R. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepateiktą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Atsakovei perleidus jai priklausantį didelės vertės turtą, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomu, dėl ko nebūtų pasiektas teisingumas. Viena iš aplinkybių, padidinančių teismo sprendimo pasunkėjimą ar negalimumą, teismų praktikoje laikoma didelė reikalavimo suma, kuri šiuo atveju sudaro 20984 Eur. Reikalavimų apimtis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo riziką.
3.2. Atsakovė davė įsipareigojimą parduoti daiktą, t.y. įsipareigojo perleisti už atlyginimą (kainą) nuosavybės teisę, ir daiktą perleido ieškovei valdyti, tai yra leido daryti turtui ūkinį poveikį, jį tvarkyti, įrengti ir atlikti kitus valdymo veiksmus. Šalys susitarė dėl 102 500 Eur turto pardavimo kainos. Ieškovė sumokėjo dalį pardavimo kainos (50 000 Eur), ji iki šios dienos faktiškai valdo ginčo turtą kaip savo. Šalių susitarimu ieškovė į ginčo turtą investavo apie 20 000 Eur (įskaitant ieškovės darbą) ir taip padidino turto vertę. Neatsižvelgiant į visa tai, atsakovė nepagrįstai padidino ginčo turto kainą iki 120 000 Eur.
3.3. Atsakovė atskirojo skundo teiginių nepagrindė įrodymais ir nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir pagrįstumo. Pritaikytos konkrečios laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai nesuvaržo atsakovės teisių ir yra proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre, draudžiantis nuosavybės teisių perleidimą į ginčo nekilnojamąjį turtą, – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
12. Apeliantė teigia, kad prie ieškinio nėra pridėta reiškiamam reikalavimui patenkinti imperatyviai būtini įrodymai ginčo turto perdavimą ieškovei grindžiantys įrodymai bei preliminarios sutarties nuostatos dėl ginčo turto statybos darbų, kurie imperatyviai privalo būti rašytiniai, todėl reikalavimas dėl preliminariosios ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negali būti tenkinamas. Ieškiniu taip pat yra reiškiamas reikalavimas pripažinti nuosavybės teises į ginčo turtą, tačiau kartu su ieškiniu nėra pateikta rašytinių dokumentų, reikalingų reikalavimo tenkinimui pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį, dėl to ieškovei palankus sprendimas negalėtų būti priimtas nesant įstatyme imperatyviai nustatytų rašytinių įrodymų, reikalingų atitinkamam reikalavimui patenkinti.
13. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą nurodyta, kad spręsdamas klausimą, ar ieškinys yra preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Taigi, teismas gali pripažinti ieškinį preliminariai nepagrįstu tik tuo atveju, jeigu nenagrinėdamas pareikštų reikalavimų iš esmės, bet tik preliminariai juos įvertinęs, nustato aplinkybių, dėl kurių galima daryti pagrįstą prielaidą, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimai negalės būti patenkinti.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi; nepripažinus Preliminariosios sutarties pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, pripažinti ieškovei nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą: įpareigoti ieškovę atsiskaityti su atsakove už nekilnojamąjį turtą, nustatant ieškovei piniginę prievolę sumokėti atsakovei likusią 52 500 Eur sumą už ginčo nekilnojamąjį turtą. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, sąlygojančius ieškinio pagrįstumą, kartu su ieškiniu pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, kurie, jos manymu, pagrindžia ieškinyje išdėstytą poziciją, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinio argumentai yra abstraktūs ir subjektyvūs, teisiškai nepagrįsti. Tai, ar yra pagrindas pripažinti nuosavybės teises į ginčo turtą, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, dėl ko turi būti pasisakoma ne preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, o išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas.
15. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintina kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai yra susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar dėl nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, tokio pobūdžio bylose negali būti paneigiamas faktas, kad nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, visgi yra tikimybė, jog atsakovas, net neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą gali perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-736-464/2021). Kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-516/2022). Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo turtui ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) iki ginčo galutinio išsprendimo ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-781-912/2022).
17. Kaip jau buvo minėta, ieškovė ieškiniu prašo pripažinti Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi; nepripažinus Preliminariosios sutarties pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, pripažinti ieškovei nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą: įpareigoti ieškovę atsiskaityti su atsakove už nekilnojamąjį turtą, nustatant ieškovei piniginę prievolę sumokėti atsakovei likusią 52 500 Eur sumą už ginčo nekilnojamąjį turtą. Taigi, nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšti reikalavimai yra tiesiogiai susiję su nekilnojamojo turto nuosavybės teisiniu režimu, jo tolesnio statuso pasikeitimu (nuosavybės teisės pripažinimo ieškovei), todėl, siekiant užtikrinti status quo išsaugojimą, tikslinga ginčo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo atsakovės nesąžiningumo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-947-943/2020). Šiuo atveju grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas labiau siejamas ne tiek su atsakovės (apeliantės) nesąžiningumu, kiek su poreikiu išsaugoti patį ginčo objektą.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti remiantis atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
19. Kauno apygardos teisme 2022 m. rugsėjo 21 d. gautas ieškovės prašymas priteisti jai iš atsakovės 150 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
21. Nagrinėjamu atveju, šalių ginčas nėra išspręstas iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinėje instancijoje nėra spręstinas ir dėl jų teismas nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.