Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 35 eurų bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 880 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. nubaustas už tai, kad 2015 m. spalio 5 d., apie 18.52 val., Gelvonų g. 4, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Polo, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 126 p., 222 p. reikalavimus.

A. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. L. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Iš žiūryklės ataskaitos duomenų matyti, kad 2015 m. spalio 5 d., 18.52 val., buvo gautas pranešimas, jog į automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) stovintį prie namo, įvažiavo automobilis VW Polo, v/n (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 6).

Liudytojas Ž. N. teisme parodė, kad jis matė eismo įvykį. Automobilį VW Polo vairavo būtent A. L.. Matė kontaktą tarp automobilių VW Polo ir VW Golf. Eismo įvykį matė gerai, kadangi buvo netoli įvykio vietos, t.y. apie 10 metrų atstumu. Automobilis VW Golf buvo apie 1 metrą pastumtas į priekį, o automobiliui VW Polo išvažiavus, pariedėjo atgal. Kiti automobiliai eismo įvykio metu nebuvo kliudyti. Automobilio VW Golf bamperis buvo apibraižytas (b. l. 32-33). Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas Ž. N. nurodė ir savo paaiškinime (b. l. 10-13).

Liudytoja S. Z. teisme parodė, jog ji matė, kaip A. L. įlipo į automobilį, išgirdo triukšmą, brūkštelėjimo garsą, matė, kaip automobilis VW Polo pavažiavęs apie 10 metrų į priekį sustojo, o automobilis VW Golf pavažiavo atgal, būtent dėl šios priežasties ji suprato, kad automobilis VW Polo kliudė automobilį VW Golf (b. l. 34). Taigi, liudytojos S. Z. parodymai iš esmės patvirtina liudytojo Ž. N. parodymus.

Automobilio apgadinimo faktą patvirtina ir liudytojos N. J. parodymai, kuri nurodė, jog ji matė, kad automobilis VW Polo stovėjo už automobilio VW Golf. Prieš šį įvykį ant jos vairuojamo automobilio VW Golf dešiniojo galinio bamperio apgadinimų nebuvo (b. l. 32).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų Ž. N., S. Z. ir N. J. parodymais, kadangi jie tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo ir neprieštarauja kitiems administracinėje teisės pažeidimo byloje esantiems duomenims. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojai būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltininką, todėl jų parodymai laikytini patikimais.

Eismo įvykio schemoje užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės bei įvykio metu automobiliui VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai (b. l. 7-8). Iš fotolentelių matyti, kad automobiliui VW Polo, v/n (duomenys neskelbtini) įbrėžtas priekinės kairės pusės bamperis, o automobiliui VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) nubrėžtas galinis dešinės pusės bamperis (b. l. 18-21). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialistės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. spalio 27 d., apie 15.30 val., buvo apžiūrėtas automobilis VW Polo, v/n (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad automobiliui apgadintas kairės pusės priekinis bamperis. Apgadinimai pagal pobūdį ir aukštį atitiko apgadinimus, esančius ant automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) galinio dešinės pusės bamperio (b. l. 15).

Apeliaciniame skunde A. L. nurodytos automobilių techninės charakteristikos šioje situacijoje nepaneigia, kad jis skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį VW Polo, v/n (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. L. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d..

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal šio pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N62-6187/2010, N63-1102/2010).

Liudytojai Ž. N. ir S. Z. parodė, kad eismo įvykio metu girdėjo automobilių kontakto garsą. Be to, A. L. po automobilių kontakto pavažiavęs kelis metrus sustojo, išlipo iš savo automobilio, priėjo prie automobilio VW Golf ir jį apžiūrėjo. Ž. N. nurodė, kad A. L. apžiūrėjęs automobilį VW Golf susiėmė už galvos ir nuėjo į savo automobilį ir išvažiavo (b. l. 32-34).

Taigi, abiejų automobilių apgadinimų pobūdis ir jų lokalizacija, įvykio metu liudytojų girdėtas garsas, pažeidėjo veiksmai po eismo įvykio, neleidžia abejoti tuo, kad A. L. suvokė, jog jis, vairuodamas automobilį VW Polo, v/n (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) dėl ko nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, ir sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. L. padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.). Pabrėžtina, kad nubaustojo nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai nubaustas už minėtų teisės pažeidimų padarymą.

Apeliaciniame skunde keliamas A. L. paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pažeidėjas, tiek kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 1 d. yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. L. paskirta minimali Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Mažinti paskirtos administracinės nuobaudos dydį ar pakeisti ją švelnesne galima tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., kuriame nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pažeidimą padarė būdamas sulaukęs 65 metų, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, administracinės teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę. A. L. anksčiau yra baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, yra neįgalus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. d., 130 str. 1 d. įstatymų sankcijose numatytas nuobaudas. Byloje nėra duomenų, laikytinų išimtiniais atvejais ir sudarančiais pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Dėl to pažeidėjo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Esant tokioms aplinkybėms keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-11 nutarimą A. L. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimą nepakeistą ir A. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.