Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-06-12 · Civilinė byla Nr. e2-1184-524/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-12
Bylos Nr.
e2-1184-524/2018
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00220-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1184-524/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00220-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.1; (S) 3.4.3.7.4; 3.2.7.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė,sekretoriaujant Jolantai Dryžienei,

dalyvaujant atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „KDVD sėkmė“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Angorela“ įgaliotam asmeniui M. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi uždarosios akcinės bendrovės „Talesta“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „KDVD sėkmė“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi atsakovei iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Angorela“. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti ieškovei iš atsakovės 4 539,43 EUR skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 102 EUR žyminį mokestį.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2015 m. kovo 31 d. šalys sudarė terminuotą negyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 15/0331, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei 45,44 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. lapkričio 11 d. šalys sudarė Susitarimą Nr. 3, pagal kurį ieškovė sutiko, jog nuo 2015 m. lapkričio 23 d. atsakovė persikeltų į 87,14 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 30 d. ieškovė gavo elektroninį laišką iš atsakovės, kuriame atsakovė nurodė, jog jos valdomos parduotuvės išsinuomotose patalpose darbas bus baigtas 2018 m. sausio 31d.. 2015 m. balandžio 17 d. Patalpų perdavimo - priėmimo aktu ir 2015 m. lapkričio 13 d. Patalpų perdavimo – priėmimo aktu atsakovei buvo perduotos negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Šalys Sutartyje nustatė terminuotą nuomos sutarties terminą iki 2018 m. lapkričio 11 d., kurio laikotarpiu atsakovė remiantis Sutarties 7 skirsniu „Mokėjimai“ įsipareigojo mokėti nuomos mokestį iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės banko sąskaitą, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė. Sutarties 20.3 punktu bei jo korekcija, šalių sulygta 2015 m. kovo 31 d. Susitarime Nr. 1, šalys susitarė, jog, jei nuomininkas nutraukia sutartį neteisėtai arba bet kuri iš šalių nutraukia sutartį dėl nuomininko kaltės arba dėl aplinkybių, už kurias atsako nuomininkas, nuomininkas, nuomotojo pareikalavimu, sumoka jam baudą, lygią 7 mėnesių minimalaus nuomos mokesčio dydžiui. Tos pačios Sutarties 20.1 punkte šalys susitarė, jog nuomininkas neturi teisės nutraukti sutarties iki nuomos laikotarpio pabaigos, išskyrus tuo atveju, jei nuomotojas iš esmės pažeidžia sutartį ir neištaiso pažeidimo per protingą terminą po raštiško nuomininko įspėjimo. Tos pačios sutarties Specialiųjų sąlygų punkte 8.2 šalys įtvirtino, jog nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį anksčiau termino, raštu įspėjęs nuomotoją prieš 3 (tris) mėnesius, bet ne anksčiau nei po vienerių metų. Tokiu atveju, nuomininko sumokėtas depozitas, nurodytas Specialiųjų sąlygų 6 punkte, paliekamas nuomotojui kaip kompensacija už priešlaikinį sutarties nutraukimą. Ieškovė 2018 m. vasario 1 d. pranešimu informavo atsakovę apie pareigą sumokėti baudą, kuri sudaro 2 134,93 EUR. Atsakovė, vadovaudamasi 2018 m. vasario 5 d. patalpų perdavimo – priėmimo aktu, nėra sutvarkiusi patalpų, kaip tai numatyta Sutarties 21.1 punkte, todėl atsakovė turi atlyginti išlaidas, susijusias su patalpų sutvarkymu, kurias sudaro 479,83 EUR. Taip pat atsakovė tinkamai ir laiku nevykdė pareigos sumokėti baudos bei apmokėti PVM sąskaitų - faktūrų 4 059,60 EUR sumai. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašo ieškinio dalį dėl 479,83 EUR priteisimo atmesti. Atsiliepime nurodo, jog pripažįsta ieškinio reikalavimą dėl 4 059,56 EUR priteisimo, tačiau nesutinka su 479,83 EUR reikalavimu dėl nuomotų patalpų defektų pašalinimo išlaidų apskaičiavimo, kadangi atsakovės teigimu, ieškovė siekia įskaityti atsakovės sumokėtą depozitą (1 000 EUR). Nurodo, jog ieškinio teikimo metu ieškovė neturėjo su atlaisvintų patalpų defektų pašalinimo išlaidomis susijusio teisėto reikalavimo į atsakovę, kadangi nebuvo patyrusi visiškai jokių išlaidų. Iš byloje esančių įrodymų nėra jokio pagrindo išvadai padaryti, jog ieškovė būtų realiai patyrusi 1 479,83 EUR dydžio išlaidas - prie ieškinio pridedama UAB „A-domina“ parengta lokalinė sąmata, tačiau nėra pridėta nei rangos darbų sutartis, nei darbų priėmimo perdavimo aktas, nei rangovo išrašyta sąskaita, nei ieškovės atliktą mokėjimą galintis patvirtinti dokumentas (kasos pajamų orderis, banko pavedimo kopija). Tai reiškia, kad ieškovė arba nepatyrė visiškai jokių išlaidų ir patalpų būklės neatkūrė, kas jos reikalavimą atsakovės atžvilgiu daro aiškiai nepagrįstu, arba nepateikė į bylą savo reikalavimą galinčių pagrįsti dokumentų. Be to, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, nei vienas kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo anksčiau prieš kitus kreditorius. Tuo atveju, jei ieškovė 1 479,83 EUR reikalavimą sumažintų 1 000 EUR atsakovės sumokėto depozito suma, būtų tenkinamas išimtinai ieškovės vienos reikalavimas, kas vienareikšmiškai neatitiktų Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje numatytos tvarkos. Dar daugiau, tokiu būdu faktiškai būtų atliekamas įskaitymas - ieškovei nepasinaudojus sutartyje suteikta teise sumokėto depozito suma dengti iš atsakovės gautinas sumas, sutarčiai nutrūkus, ieškovė įgijo atitinkamo dydžio reikalavimo teises į atsakovę, kuri tuo pačiu įgijo teisę reikalauti grąžinti jo nepanaudotą depozitą. Teismo posėdžio metu atsakovės bankroto administratorės įgaliotas asmuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Pripažino ieškinio reikalavimo dalį dėl 4 059,60 EUR skolos priteisimo, tačiau atkreipė dėmesį, jog yra padaryta techninė skaičiavimo klaida, kadangi reikalavimo sumą sudaro 4 059,56 EUR. Atsakovės atstovas nesutiko su reikalavimo dalimi dėl 479,83 EUR sumos dėl nuomotų patalpų defektų pašalinimo išlaidų, kadangi atsakovės atstovo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog tokios išlaidos buvo realiai patirtos. Dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas, atsakovės bankroto administratorės įgaliotas asmuo prašė procesines palūkanas priteisti iki 2018 m. balandžio 4 d., kadangi šią dieną įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. kovo 31 d. šalys sudarė terminuotą negyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 15/0331, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei 45,44 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei 2015 m. balandžio 17 d. perdavimo – priėmimo aktu prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 15/0331 ieškovė perdavė nuomos sutartimi apibrėžtas patalpas. 2015 m. lapkričio 11 d. šalys sudarė Susitarimą Nr. 3, pagal kurį ieškovė sutiko, jog nuo 2015 m. lapkričio 23 d. atsakovė persikeltų į 87,14 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2015 m. lapkričio 13 d. patalpų perdavimo – priėmimo aktu perdavė atsakovei nurodytas patalpas. 2018 m. vasario 5 d. tarp šalių pasirašytas patalpų priėmimo perdavimo aktas, kuriuo atsakovė grąžino ieškovei 87,14 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, numatytas sutartyje.

Dėl 479,83 EUR skolos už nuomotų patalpų defektų pašalinimo išlaidas

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 479,83 EUR išlaidas, susijusias su patalpų sutvarkymu. Ieškovė įrodinėja, jog atsakovė, vadovaujantis 2018 m. vasario 5 d. patalpų perdavimo – priėmimo aktu, nėra sutvarkiusi patalpų, kaip tai numatyta Sutarties 21.1 punkte. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 1 000 EUR depozitą, o patalpos tvarkymo darbų kaina sudaro 1 479,83 EUR, ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 11.2 ir 21.1 punktais, prašo teismo priteisti depozitu nepadengtą kainų skirtumą, t. y. 479,83 EUR.Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant, kokios būklės daiktas nuomotojui turi būti grąžinamas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi būti analizuojamos nuomos sutarties nuostatos. Jeigu nuomos sutartyje grąžintino daikto būklė neaptarta, taikytinos CK nustatytos taisyklės. Taigi šalys yra laisvos susitarti, kokios būklės daiktas turi būti grąžinamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi būti grąžinamas iš esmės tokios pat būklės, kokios jis buvo prieš jį perduodant nuomininkui. Pažymėtina, kad esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamos pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nutraukus nuomos sutartį, nuomotojas turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011).Šalių pasirašytos Sutarties 21.1. punkte šalys susitarė, jog ne vėliau kaip pasibaigimo laiku – nepriklausomai nuo to, ar tai būtų švenčių diena, ar prieššventinė diena – nuomininkas privalo perduoti sutvarkytas, švarias ir atnaujintas patalpas, įskaitant jų priklausinius, tokios būklės, kokios jos buvo nuomos pradžios dieną. Sutarties 21.2. punkte numatyta, kad nuomininkas turi teisę ir pareigą pašalinti visus kilnojamuosius daiktus, badus ir techninę įrangą iki pasibaigimo laiko <...> laikydamasis savo įsipareigojimo perduoti patalpas tokios būklės, kokios jos buvo nuomos pradžios dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (geros būklės ir be defektų). Atlaisvintų patalpų perėmimo metu nustatytus defektus, kurie neįvertinti piniginėmis lėšomis, ištaiso nuomotojas nuomininko sąskaita (Sutarties 21.7. punktas). Iš 2015 m. lapkričio 13 d. Priedo Nr. 5 Patalpų perdavimo priėmimo akto nustatyta, kad atsakovei perduotoje patalpoje buvo atlikti šie darbai: Grindys – betono/akmens masės plytelės; gipso – kartono pilkai dažyta perimetrinė nuomojamų patalpų atitvara iki esamų lubų; viena sienos dalis iki pusės apkalta medinėmis dailylentėmis; iš gipso kartono suformuotos dvi pertvarėlės; pakabinamos „Amstrong“ tipo lubos su pritaikytais šviestuvais; iš gipso kartono sumontuotas sandėliukas su varstomomis durimis; pilkos spalvos garso kolonėlė; perdenginys virš esamų patalpų, visi inžineriniai prievadai, metalinės elektrinės įėjimo žaliuzės pagal statinio projektą. Tame pačiame priėmimo – perdavimo akte nurodyta, kokius darbus nuomininkas atlieka savo sąskaita – vidaus apdailą, vidaus interjerą, vizualinę nuomininko reklamą, privalomą patalpų apsaugos signalizacijos įrengimą, komunikacijos tinklų įrengimą, priešgaisrinės signalizacijos ir priešgaisrinės apsaugos galutinį įrengimą, šildymo, vėdinimo, vėsinimo įrengimą. Iš 2018 m. vasario 5 d. Patalpų perdavimo – priėmimo akto prie negyvenamų patalpų nuomos sutarties Nr. 15/03-31 matyti, jog ieškovei buvo perduotos patalpos, kuriose viena patalpų siena su nusilupusiais dažais, viena – su lipduku, dvi sienos su priklijuotais veidrodžiais. Sienose likę varžtai. Ant medinės sienelės likusios lipnios juostos. Nuomininko palikti: papildomi šviestuvai lubose (8 vnt.), vaizdo stebėjimo kameros (3 vnt.), su vaizdo įrašymo įranga. Apšvietimas veikiantis, lubų plokštės švarios. Teismas atkreipia dėmesį, jog minėtą patalpų perdavimo – priėmimo aktą pasirašė abi ginčo šalys, taigi darytina išvada, jog perduodant patalpas nuomotojui, atsakovė sutiko su nustatytais patalpų defektais / trūkumais. Tačiau ieškovė patalpų defektų šalinimo išlaidas įrodinėjo tik 2018 m. vasario 14 d. lokaline sąmata, kurioje nurodyta, jog išnuomotose patalpose reikalinga atlikti veidrodžių demontavimą, seno glaisto nugramdymą, sienų vidinių paviršių glaistymą gipsiniais glaistais vienu sluoksniu, sienų vidinių paviršių glaistymą gipsiniais glaistais antru sluoksniu, sienų vidinių paviršių pagrindo gruntavimą sukibimą gerinančiais gruntais voleliu, sienų vidinių paviršių dažymą dažais vienu sluoksniu, sienų vidinių paviršių dažymą dažais antru sluoksniu voleliu. Visų darbų atlikimo kaina nurodyta 1 479,83 EUR. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė įrodymų, jog minėtoje lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai būtų atlikti atsakovės išsinuomotose patalpose (CPK 178 straipsnis). Kaip buvo numatyta šalių pasirašytoje Sutartyje, atlaisvintų patalpų perėmimo metu nustatytus defektus, kurie neįvertinti piniginėmis lėšomis, ištaiso nuomotojas nuomininko sąskaita (Sutarties 21.7. punktas). Jog minėti defektai / trūkumai būtų ištaisyti, įrodymų byloje nėra. Taip pat nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog už nurodytus darbus buvo faktiškai sumokėta, tai yra, jog ieškovė turėjo pagrįstų išlaidų dėl atsakovės išsinuomotų patalpų sutvarkymo (CPK 178 straipsnis). Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, papildomų paaiškinimų ir įrodymų teismui nepateikė. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė patalpų defektų / trūkumų šalinimo išlaidų, todėl kreditorinio reikalavimo dalis dėl 479,83 EUR sumos netvirtintina atsakovės bankroto byloje.

Dėl 4 059,60 EUR skolos

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 4 059,60 EUR sumą – 2 134,93 EUR kaip baudą nutraukiant nuomos sutartį, nesilaikant Sutartyje nustatytos tvarkos ir terminų bei likusią sumą už netinkamai vykdomą pareigą sumokėti nuomos mokestį. Atsakovės bankroto administratorės įgaliotas asmuo su minėtu ieškovės reikalavimu sutinka. Teismo posėdžio metu nurodė tik tai, jog ieškovė apskaičiuodama reikalavimo dydį, padarė matematinę techninę klaidą, kadangi pagal turimus atsakovės dokumentus, reikalavimo dydį turėtų sudaryti 4 059,56 EUR. Kadangi dėl minėto ieškovės reikalavimo ginčo nėra, tvirtintinas 4 059,56 EUR ieškovės finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėtas reikalavimas tenkintinas iš dalies, tai yra priteistinos ieškovei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos 4 059,56 EUR nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 1 d.) iki nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo, tai yra 22,11 EUR. Atsakovei bankroto byla iškelta 2018 m. kovo 23 d., įsiteisėjo 2018 m. balandžio 3 d., todėl draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 102 EUR žyminį mokestį. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi grąžino ieškovei 102 EUR žyminį mokestį, todėl žyminio mokesčio priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Talesta“ ieškinį iš dalies.

Patvirtinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Talesta“ 4 081,67 EUR dydžio kreditorinį reikalavimą atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „KDVD sėkmė“ bankroto byloje.

Kitos ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Talesta“ kreditorinio reikalavimo dalies netvirtinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Erika Misiūnienė