- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-11
- Bylos Nr.
- eAS-610-502/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01739-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Artūras Drigotas, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisijai dėl išvados panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisijos (toliau – ir Peticijų komisija) 2024 m. liepos 18 d. išvadą Nr. 37-2 „Dėl peticijos (2023-12-05 Nr. PC-40) dėl buitinių oro kondicionierių naudojimo teisinio reguliavimo papildymo“ (toliau – ir Išvada).
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. S. skundą ir nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui sumokėtą 22,50 Eur žyminio mokesčio sumą.
Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos peticijų konstitucinio įstatymo nuostatas, konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas yra kildinamas ne iš viešojo administravimo teisinių santykių, o dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės (jos sudarytos Peticijų komisijos) veiklos, kuri nėra teisminga teismams. Taigi, pareiškėjo skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėjas A. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Pareiškėjas teigia, kad jo skundas buvo ne dėl Vyriausybės nutarimo, kuriuo patvirtinta Išvada (t. y. 2025 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 104), o dėl Išvados. Kita vertus, Vyriausybės nutarimai yra skundžiami teismui. Pareiškėjas tvirtina, kad Peticijų komisija netinkamai realizavo jo peticijos teisę, todėl pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir jis turi teisę kreiptis į teismą.
Pareiškėjas 2025 m. birželio 4 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose patikslino, jog jis vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė ji gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinami administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti Išvadą. Išvadoje nurodyta, kad Peticijų komisija, 2024 m. liepos 18 d. posėdyje išnagrinėjusi peticiją (2023 m. gruodžio 5 d. Nr. PC-40), nusprendė teikti Vyriausybei išvadą netenkinti pareiškėjo peticijoje išdėstytų prašymų ir siūlymų dėl buitinių oro kondicionierių naudojimo teisinio reguliavimo papildymo. Vadovaujantis Peticijų konstitucinio įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Išvada buvo pateikta Vyriausybei. Vyriausybė 2025 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 104 pritarė Išvadai (nutarimas įsigaliojo 2025 m. kovo 4 d.).
Akcentuotina, kad, pagal Peticijų konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, peticijų komisija – nuolatinė Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybės peticijų komisija, kuri sprendžia šio įstatymo nustatyta tvarka teikiamų kreipimųsi vertinimo, jų pripažinimo peticijomis ir peticijų priėmimo nagrinėti klausimus, nagrinėja peticijas ir teikia išvadas dėl peticijose pateiktų prašymų ar siūlymų tenkinimo.
Peticijų konstitucinio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad peticijų komisija, nagrinėdama peticiją, įvertina joje pateikto prašymo ar siūlymo teisėtumą, pagrįstumą, tikslingumą, naudingumą, atitiktį teisėkūros principams ir jų įgyvendinimo galimybes. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, išnagrinėjusi peticiją, peticijų komisija atitinkamai Seimui, Vyriausybei ar vienai iš savivaldybės institucijų, kuri turi įgaliojimus priimti peticijoje pateiktam prašymui ar siūlymui įgyvendinti reikalingą norminį teisės aktą, o pagal šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalį peticijų komisijos funkcijas atliekanti komisija ar konkretus valstybės tarnautojas kitai institucijai motyvuotai teikia vieną iš šių išvadų: 1) visiškai ar iš dalies tenkinti peticijoje pateiktą prašymą ar siūlymą ir inicijuoti norminio teisės akto priėmimą, pakeitimą, papildymą ar pripažinimą netekusiu galios; 2) netenkinti peticijoje pateikto prašymo ar siūlymo.
Peticijų konstitucinio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, įgyvendinant peticijos teisę, galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl peticijoje pateikto prašymo ar siūlymo tenkinimo priima Seimas, Vyriausybė, viena iš savivaldybės institucijų ar kita institucija. Priimant šį sprendimą, atsižvelgiama į peticijų komisijos išvadą, tačiau ja vadovautis neprivaloma. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą priimanti institucija nepritaria peticijų komisijos išvadai netenkinti peticijoje pateikto prašymo ar siūlymo, laikoma, kad nuspręsta tenkinti peticijoje pateiktą prašymą ar siūlymą. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą priimanti institucija nepritaria peticijų komisijos išvadai tenkinti peticijoje pateiktą prašymą ar siūlymą, laikoma, kad nuspręsta netenkinti peticijoje pateikto prašymo ar siūlymo.
Peticijų konstitucinio įstatymo 20 straipsnyje nurodyta, kad pareiškėjas, nesutinkantis su Seimo, Vyriausybės, vienos iš savivaldybės institucijų ar kitos institucijos sprendimu dėl peticijoje pateikto prašymo ar siūlymo tenkinimo, turi teisę po vienerių metų nuo šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje numatyto pranešimo gavimo dienos šio įstatymo nustatyta tvarka pakartotinai teikti kreipimąsi dėl to paties turinio prašymo ar siūlymo.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi Išvados turinį ir Peticijų konstituciniame įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, konstatuoja, kad Išvada yra tarpinio pobūdžio procedūrinis dokumentas, kuris pats savaime nesukelia savarankiškų materialinių teisinių pasekmių. Šiuo atveju galutinį sprendimą dėl pareiškėjo peticijos priėmė Vyriausybė, kuri neprivalėjo vadovautis Išvada ir turėjo įgaliojimus priimti sprendimą, neatitinkantį Išvadoje pateikto siūlymo netenkinti pareiškėjo peticijos. Pažymėtina, kad net tuo atveju, jei pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Išvadą būtų patenkintas, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, nes liktų galioti Vyriausybės 2025 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 104, kuris yra galutinis ir neskundžiamas. Taigi, pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas dėl Išvados teisėtumo ir pagrįstumo nėra priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui.
Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo akcentuojamo Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo „Dėl Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarimo nuostatos, susijusios su peticijos teise, išaiškinimo“ pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 26 d. nutarime vertino Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo, kuris neteko galios nuo 2023 m. liepos 1 d., 10 straipsnio 4 dalies ir 16 straipsnio nuostatų, susijusių su atsisakymu priimti peticiją ir galimybe apskųsti tokį atsisakymą, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Primintina, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamoje Išvadoje nėra priimtas sprendimas nepripažinti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendime pateikti išaiškinimai nėra aktualūs nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.