Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjas O.Šibkovas, sekretoriaujant G.Vasilevskai, J.Frank, dalyvaujant prokurorui G.Vaivadai, gynėjui advokatui Anatolijui Novikovui, nukentėjusiajam J. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirba, nevedęs, gyvena (duomenys neskelbtini), teistas:

1989-05-17 Kauno M.Požėlos rajono teismo pagal LR BK 16 str., 90 str. 1 d. 1 metams 6 mėnesiams pataisos darbų;1993-03-17 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 147 str. 2 d. 3 metams laisvės atėmimo, remiantis LR BK 47/1 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;1994-03-30 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 116 str. 2 d., 128 str. 2 d. 5 metams laisvės atėmimo, taikytas 1993-03-17 LR įstatymas „Dėl amnestijos“, bausmė sumažinta 1/3;2004-01-26 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 129 str. 1 d., 187 str. 1 d., 63 str. 1 d., 2 d., 10 metams laisvės atėmimo, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, bausmės pabaiga nurodyta 2013-05-16.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, esančiuose Rasų g. 8, Vilniuje, 2011-08-30, apie 9.20 val., po rytinio patikrinimo, minėtoje įstaigoje esančiame 1-ojo gyvenamojo korpuso 4-ojo aukšto daiktų sandėlyje, tyčia sudavė kumščiu nuteistajam J. K. ne mažiau kaip 5 smūgius į veidą ir nugarą, po ko 1-ojo gyvenamojo korpuso 4-ojo aukšto prausykloje tyčia sudavė J. K. dar du smūgius į veidą, tuo padarydamas pastarajam poodinę kraujosruvą ausies kaušelyje, paviršinę muštinę žaizdą dešinės akies apatiniame voke su dešinio skruosto sumušimu, pasireiškusiu minkštųjų audiniu patinimu, nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas nugaroje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

V. B. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad 2011-08-30 iš ryto ruošėsi pasimatymui su motina. Po rytinio patikrinimo ėjo į gyvenamąsias patalpas 4 aukšte, kuomet jį užkalbino kitas nuteistasis J. K.. Su šiuo nuteistuoju jis anksčiau niekada nebendravo ir konfliktų neturėjo. Iš pradžių net nežinojo kokiam tikslui J. K. jį pakvietė pasikalbėti. J. K. pakvietė jį į buitines patalpas, kurios yra 4 aukšte. J. K. užėjo pirmas, jis užėjo po jo, durys liko truputį praviros, todėl kiti nuteistieji galėjo matyti, kas darosi viduje. Patalpose J. K. pradėjo jam priekaištauti, reikšti nesuprantamas pretenzijas, kad lygtai jis norėjo sumušti J. K., lygtai kažką ant J. K. sakė. Jis bandė raminti J. K., paskui bandė išeiti iš patalpų. Tuo metu J. K. jį stvėrė už rankos ir kirto ranka į veidą. Nuo J. K. smūgio jis parkrito, J. K. pradėjo jį spardyti. Kadangi jis gulėjo nugara į J. K., spyriai buvo į nugarą, J. K. spyrė gal 3-4 kartus. Nuo smūgio į veidą jam buvo prakirsta lupa. Suprasdamas, kad reikia apsiginti, jis pradėjo keltis. Jam pavyko atsikelti, tada jis su J. K. susikibo. Jis gynėsi nuo J. K., J. K. bandė jam suduoti, jis irgi bandė suduoti smūgius J. K.. Kiek prisimena, jis sudavė J. K. kumščiu į veidą, bet tai buvo gynyba. J. K. jam daugiau į veidą nepataikė. Tokios muštynės vyko apie 30 sekundžių ar minutę. J. K. pavargo, pritupė prie sienos. Jis išėjo iš pagalbinių patalpų ir nuėjo į prausyklą. Prausykloje buvo kiti nuteistieji – E. B., A. P., vėliau užėjo A. Ž.. Jis prausėsi, tuo metu į prausyklą taip pat užėjo J. K.. Prausykloje J. K. vėl bandė jam suduoti, tačiau P. jam neleido. Jis pats smūgių J. K. prausykloje nesudavė. Apie konfliktą jau buvo žinoma pataisos namų administracijai. Jis buvo nuvestas į medicininę dalį, kur jam susiuvo lupą. Neneigia, kad kūno sužalojimai J. K. buvo padaryti jo smūgiais, tačiau tai buvo gynyba. Jokių konfliktų su J. K. iki tol neturėjo, vėliau sužinojo, kad J. K. jį sumušti galimai buvo paskatintas kito nuteistojo – M.

Nukentėjusysis J. K. parodė, kad atlikinėjo bausmę Vilniaus pataisos namuose, buvo 7 būryje, jo būrio patalpos buvo 4 aukšte. Tame pat aukšte buvo ir kitų būrių patalpos. Kuriame būryje buvo V. B., neatsimena. Iki konflikto su V. B. beveik nebendravo, jų tarpusavio santykiai buvo normalūs. Pats nežino dėl ko įvyko konfliktas su V. B.. Pataisos namuose yra įvairių provokatorių, kurie gali kažką pasakyti vienam nuteistajam apie kitą. Atsimena, prieš tą dieną, kai jis susimušė su V. B., jis turėjo konfliktą su vienu iš nuteistųjų, pavardės neatsimena, po kurio netoli buvęs V. B. pasakė jam kažką įžeidžiančio. Kitą rytą, per rytinį patikrinimą jie vėl su V. B. apsižodžiavo, pasakė vienas kitam kažką įžeidžiančio. Po patikrinimo grįžtant į patalpas jis užėjo bendras į pagalbines patalpas 4 aukšte, jam iš paskos iš karto užėjo V. B., praktiškai jie užėjo kartu. Jis nekvietė V. B. užeiti į patalpas ir pasiaiškinti, V. B. užėjo pats. Patalpose daugiau nieko nebuvo, ar uždarė V. B. duris, jis neatsimena. V. B. vėl jam kažką pasakė, jis irgi pasakė ir tada V. B. sudavė jam kumščiu į veidą. Jis sudavė kumščiu atgal V. B. į veidą, V. B. nukrito. Jis pagalvojo, kad viskas baigta ir norėjo išeiti iš patalpų. Tuo metu V. B. atsikėlė ir sudavė jam į žandikaulį. Šio smūgio metu jis buvo šonu į V. B. ir nesigynė. Nuo šio smūgio jis prarado sąmonę ir daugiau nieko neatsimena. Neatsimena kaip jis atgavo sąmonę ir ar buvo prausykloje. Prisimena tik įvykius kuomet jis pats jau buvo medicininėje dalyje. Kiti nuteistieji jam vėliau pasakojo, kad V. B. jam sudavė prausykloje, tą patį jo klausė tyrėjas, tačiau kas įvyko prausykloje, jis neatsimena. V. B. neturi jokių pretenzijų, tarp jų tiesiog įvyko vyriškas konfliktas.

Liudytojas A. P. parodė, kad atlikinėja bausmę Vilniaus pataisos namuose, kiek atsimena, konfliktas tarp J. K. ir V. B. įvyko 2011 m. rugpjūčio mėn., tiksliai datos neatsimena. Jis pats atlikinėjo bausmę tame pačiame būryje kaip ir J. K., patalpos buvo 4 aukšte. Atsimena, kad prieš tą dieną kai įvyko konfliktas, vakare prie jo buvo priėjęs nuteistasis J. ir papasakojo, kad girdėjo kaip J. K. grasino V. B., dėl ko grasino, nežino. Kitą dieną po rytinio patikrinimo jis buvo 4 aukšto koridoriuje ir matė kaip J. K. pakvietė V. B. užeiti į pagalbines patalpas. Jie kartu užėjo į pagalbines patalpas, duris liko praviros. J. K. ir V. B. patalpose buvo dviese, jie pradėjo kažką sakyti vienas kitam ir po to J. K. pirmas sudavė V. B. į veidą. V. B. pradėjo gintis, jis tuo metu uždarė duris ir išėjo. Jis nuėjo prie nuteistojo J. C., su kuriuo kartu vėl grįžo prie patalpų. Jis pamatė, kad V. B. ir J. K. jau nesimuša, stovėjo vienas priešais kitą, paskui V. B. pirmas išėjo iš patalpų, iš paskos išėjo J. K.. V. B. nuėjo į prausyklą, ten pat nuėjo J. K.. Jis matė kraują pas abu. Prausykloje buvo nuteistieji B., Ch., Ž., J. K. užėjo truputį vėliau. Prausykloje J. K. vėl pabandė suduoti V. B., tačiau jis jį sulaikė ir išskyrė. Mano, kad visa byla V. B. yra sufabrikuota, kadangi pataisos namų administracija buvo prieš V. B., jam ir pačiam siūlė duoti neteisingus parodymus apie įvykį. Kiek jis žino, neteisingus parodymus duoda nuteistasis Ž., kuris galimai yra administracijos žmogus, taip pat neteisingus parodymus duoda nuteistasis vardu „Andrej“, kurio pavardės nežino.

Liudytojas J. C. parodė, kad atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. Kada įvyko konfliktas tarp V. B. ir J. K., neatsimena. J. K. yra konfliktiškas žmogus, provokuoja kitus. Per rytinį patikrinimą jis matė kaip J. K. provokuoja V. B., kažką jam sako. Po patikrinimo vis ėjo į ketvirtą aukštą. Būnant 4 aukšte jis matė kaip J. K. kartu su V. B. praeidamas pro pagalbinių patalpų duris stūmė V. B. pro duris ir tuo pat metu, būnant tarpduryje, sudavė V. B. į veidą. Kas toliau vyko sandėlyje jis nematė, nes nuėjo. Vėliau jis vėl išėjo į koridorių ir pamatė V. B. išeinantį iš pagalbinių patalpų, jam buvo prakirsta lupa. Jis priėjo prie V. B., paklausė kas atsitiko, jie kartu nuėjo į prausyklą. Prausykloje V. B. prausėsi, tuo metu į prausyklą užėjo J. K., kuris pradėjo vadinti V. B. necenzūriniais žodžiais, tačiau prausykloje nieks niekam nesudavė. Jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu nėra visiškai teisingi, kadangi pataisos namų darbuotojai sakė jam duoti tokius parodymus.

Liudytojas J. R. parodė, kad atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, atlikinėjo bausmę tame pačiame būryje kai ir V. B., jų patalpos buvo 4 aukšte. Vakare prieš tą dieną, kai įvyko konfliktas buvo toks įvykis kad J. K. iš valgyklos pavogė kito žmogaus maisto davinį. Nuteistieji tokių nemėgsta ir vadina „žiurke“. Jis girdėjo kaip per vakarinį patikrinimą nuteistasis V. J. pasakė J. K. „žiurkė“. Po patikrinimo į jų patalpas atėjo J. K., kuris tuo metu buvo kitame būryje, ir bandė aiškintis su V. J.. Tuo metu patalpose taip pat buvo V. B., kuris gulėjo lovoje. V. B. pasakė V. J. pasiųsti J. K. ir pastarasis taip ir padarė. Kitą rytą per rytinį patikrinimą J. K. vis bėgiojo, kabinosi tai prie vieno tai prie kito. Po patikrinimo jie atėjo į 4 aukštą. Jis matė kaip J. K. pakvietė V. B. užeiti į pagalbines patalpas. V. B. užėjo ir uždarė duris, todėl nebuvo matyti kas vyksta patalpoje. Jis nuėjo toliau, maždaug po 10 minučių buvo koridoriuje ir matė, kaip pagalbinių patalpų durys atsidarė ir išėjo V. B., kuris buvo kruvinas. V. B. nuėjo į prausyklą, o jis priėjo prie patalpų, atidarė duris ir pamatė J. K., sėdintį prie sienos nuleista galva, jis kažką burbuliavo, grasinosi. Ar kas nors įvyko prausykloje jis nematė, nes tenai nebuvo užėjęs. Paskui atėjo administracijos darbuotojai ir abu išsivedė.

Liudytojas E. Č. parodė, kad atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, po įvykio kartu su J. K. gulėjo laisvės atėmimo vietų ligoninėje. J. K. jam papasakojo, kad įvyko konfliktas tarp jo ir V. B.. Jis pasakojo, kad kažkas kažką jam papasakojo apie V. B., dėl ko jis supyko. Pasakojo, kad jis pakvietė V. B. į sandėlį pasiaiškinti, ten būnant sudavė V. B. į veidą ir kai pastarasis nukrito, spardė jį kojomis. V. B. pavyko atsikelti ir jis taip pat sudavė J. K.. Kiek smūgių gavo pats J. K., jis nepasakojo. J. K. sakė, kad pareiškimo nerašys.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tą dieną po rytinio patikrinimo buvo virtuvėje, gaminosi valgyti, kai prie jo priėjo nuteistasis D. ir papasakojo, kad įvyko muštynės tarp J. K. ir V. B.. V. B. buvo jo būryje, J. K. jis praktiškai nepažinojo. Po to kai D. jam papasakojo, jis išėjo į koridorių, priėjo prie pagalbinių patalpų durų, atidarė jas ir pamatė sėdintį prie sienos J. K.. Koridoriuje jau buvo jau daug žmonių, nes muštynės yra neeilinis įvykis. J. K. išėjo iš patalpos ir nuėjo į prausyklą, jis nuėjo jam iš paskos. Prausykloje buvo V. B., kai jei su J. K. užėjo į prausyklą, tenai kitų nuteistųjų nebuvo, jie buvo trise. Jis bandė pasiaiškinti kas atsitiko, iš V. B. pasakojimo suprato, kad J. K. pirmas jam sudavė, V. B. sudavė atgal. Būnant prausykloje V. B. nesusilaikė ir sudavė J. K. dar, pataikė į veidą. Jis juos nuramino, išskyrė. Vėliau į prausyklą atėjo daugiau žmonių, atėjo P., Ch.. Vėliau bandė aiškintis kas atsitiko, girdėjo, kad J. K. jau prieš tai bandė aiškintis su V. B..

Liudytojas V. J. parodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, buvo 6 būryje, tame pačiame būryje buvo V. B., J. K. buvo 7 būryje. Šie būriai yra 4 aukšte. Prieš tą dieną kai įvyko konfliktas, jis matė kaip J. K. valgykloje paėmė kito nuteistojo duoną. Dėl to jis pasakė J. K., kad jis „žiurkė“. Vakare J. K. atėjo aiškintis į jų būrio patalpas, tačiau V. B. jį išvarė. Kitą dieną po rytinio patikrinimo J. K. pakvietė V. B. į pagalbines patalpas. V. B. užėjo, jis pats liko koridoriuje, J. K. pilnai uždarė patalpų duris, todėl kas įvyko patalpose nebuvo matyti. Po kelių minučių iš patalpų išėjo V. B., jis pasakė, kad J. K. pradėjo muštynes. J. K. liko pagalbinėse patalpose. Jie su V. B. nuėjo į patalpas. Ar buvo V. B. užėjęs į prausyklą, jis neatsimena, jis pats prausykloje nebuvo. V. B. buvo prakirsta lupa.

Liudytojas A. M. parodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, buvo tame pačiame būryje kaip ir J. K.. Tą dieną po rytinio patikrinimo ėjo į savo aukštą, užėjo į būrio patalpas. Išgirdęs kažkokį šurmulį išėjo į koridorių ir pamatė, kad prie pagalbinių patalpų durų būriuojasi nuteistieji, tai vienas tai kitas vis atidaro duris ir pažiūri į vidų. Jis taip pat priėjo prie durų, atidarė jas ir pamatė viduje esančius V. B. ir J. K.. Kai jis atidarė duris J. K. gulėjo, o V. B. pasilenkęs virš jo suduodavo jam smūgius. Jis matė vieną ar kelis smūgius, tiksliai pasakyti negali. Jis uždarė duris ir nuėjo į virtuvėlę. Kai ėjo atgal pamatė, kad kažkas iš nuteistųjų vėl atidarė duris ir žiūri į vidų. Praeidamas pro atidarytas duris pamatė prie sienos sėdintį J. K., kuris buvo visas sumuštas. Po įvykio jis pats prausykloje nebuvo, žino, kad ten buvo J. K.. Iš nuteistųjų pokalbių sužinojo, kad konfliktas tarp J. K. ir V. B. įvyko dėl to, kad dar išvakarėse J. K. buvo nuėjęs į V. B. būrio patalpas, kur bandė dėl kažko aiškintis, tačiau V. B. jį išvarė, sakė, kad J. K. reikia duoti į galvą. Kitą dieną po patikrinimo J. K. pakvietė V. B. pasiaiškinti ir jie susimušė. Apie įvykį visi pasakojo skirtingai. Jis klausė J. K. kas įvyko, J. K. pasakojo, kad pasikvietė V. B. pasiaiškinti, J. K. jam sudavė, V. B. sudavė atgal, po ko J. K. norėjo išeiti iš patalpos, tačiau V. B. jį puolė, pradėjo suduoti smūgius ir jis prarado sąmonę.

Liudytojas R. G. parodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, jo būrys yra 4 aukšte. Nei nukentėjusiojo, nei kaltinamojo iš esmės nepažįsta. Tą dieną po rytinio patikrinimo kartu su kitais nuteistaisiais pakilo į 4 aukštą, ėjo koridoriumi ir pamatė, kad jaunesnis vaikinas, kuris dabar yra nukentėjusiuoju, įstūmė vyresnį nuteistąjį, kuris dabar yra kaltinamasis, į pagalbines patalpas. Kol durys buvo dar pradarytos, jis praeidamas pro duris pamatė kaip jaunesnysis sudavė vyresniajam. Jis nuėjo toliau ir nežiūrėjo kas vyko toliau.

Liudytojas V. P. parodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose. Jo patalpos yra ne 4 aukšte, tačiau jis ateidavo į būrį, kuriame buvo J. K. ir A. M.. Atsimena, kad maždaug prieš metus, kai jis buvo J. K. ir A. M. būryje, jie sėdėjo gėrė arbatą ir J. K. papasakojo apie konfliktą su V. B., klausė ką daryti. Tuomet A. M. jam patarė nuvesti V. B. į sandėliuką ir „duoti į galvą“.

Liudytojas A. G. parodė, kad atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. Konflikto tarp V. B. ir J. K. nematė, po konflikto matė abu sumuštus, pas abu buvo kraujo. Nuteistieji tarpusavyje kalbėjo, kad V. B. buvo išprovokuotas J. K. žodžiais.

2011-12-27 specialisto išvadoje nurodyta, kad J. K. nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, paviršinė muštinė žaizda dešinės akies apatiniame voke su dešinio skruosto sumušimu, pasireiškusi minkštųjų audinių patinimu, nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos nugaroje. Sužalojimai veide galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis, kojomis kitais bukais daiktais. Muštinė žaizda dešinės akies apatinio voko srityje galėjo gautis ir pargriuvus bei minėta kūno sritimi atsitrenkus į kietą buką atsikišusį paviršių. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais. (T.1, 6-8 b.l.).

2011-12-27 specialisto išvadoje nurodyta, kad V. B. 2011-08-30 nustatytos kraujosruvos nugaros dešinėje pusėje. Nustatytas lupos sumušimas sužalojimu nevertinamas, nes žodis „sumušimas“ neteikia objektyvios informacijos apie sužalojimo pobūdį. Kraujosruvos nugaros dešinėje pusėje padarytos nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), pasakyti konkrečiau apie sužalojimų padarymo mechanizmą ir laiką nėra galimybės. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais (T.1, 66-67 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad V. B. kaltė padarant jam inkriminuotą nusikaltimą yra visiškai įrodyta, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Byloje nustatyta, kad 2011-08-30 apie 09.20 val. Vilniaus pataisos namuose adresu Rasų 8, Vilniuje, gyvenamojo korpuso 4 aukšto pagalbinėse patalpose V. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą J. K.. Aplinkybė, kad būtent V. B. veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas J. K., patvirtinama byloje visais byloje surinktais įrodymais ir nekelia abejonių. Nukentėjusysis J. K. parodė, kad kūno sužalojimai jam buvo padaryti po konflikto ir muštynių su V. B., visi byloje apklausti liudytojai vienodai parodė, kad 2011-08-30 po rytinio patikrinimo tarp V. B. ir J. K. įvyko konfliktas ir muštynės, po kurių V. B. ir J. K. buvo sužaloti.

Pažymėtina, kad ir pats kaltinamasis V. B. neneigia ir patvirtina, kad kūno sužalojimai J. K. buvo padaryti būtent jo veiksmais suduodant pastarajam smūgius kumščiais į veidą. V. B. parodė, kad muštynių su J. K. metu kelis kartus pataikė J. K. kumščiais į veidą. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad byloje yra neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą J. K. padarė būtent V. B..

Teismas pažymi, kad nustačius minėtą aplinkybę, galima daryti išvadą, kad V. B. veiksmuose yra visi Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatytos sudėties požymiai. Tuo tarpu, byloje esančių kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų skirtumai liečia ne patį nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo faktą, o aplinkybes, kuriomis šis kūno sužalojimas J. K. buvo padarytas ir ar minėtos aplinkybės turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl V. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 28 str. pagrindu.

Vertinant aplinkybę ar nesunkus sveikatos sutrikdymas J. K. galėjo būti padarytas būtinosios ginties sąlygomis, įvertinant visus byloje surinktus įrodymus, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad byloje nėra nustatytas šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

Byloje nustatyta, kad muštynės tarp V. B. ir J. K. įvyko atskirose patalpose, kuriose muštynių metu kitų žmonių nebuvo. Byloje taip pat nustatyta, kad keli liudytojai matė atskiras konflikto tarp nuteistųjų V. B. ir J. K. konflikto ir muštynių dalis, tačiau nei vienas liudytojas nematė viso konflikto ir muštynių.

Iš kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų seka, kad žodinis konfliktas tarp J. K. ir V. B. prasidėjo 2011-08-29 vakare, tęsėsi 2011-08-30 ryte per rytinį patikrinimą, po kurio J. K. pakvietė V. B. užeiti į pagalbines patalpas. Kaltinamasis V. B. ir nukentėjusysis J. K. vienodai apibūdino muštynių pradžią, kaltinamasis ir nukentėjusysis vienodai parodė, kad pagalbinėse patalpose po trumpo žodinio konflikto J. K. pirmas sudavė V. B., nuo smūgio pastarasis nukrito. Tolimesnių muštynių eigą kaltinamasis ir nukentėjusysis nurodė skirtingai, V. B. parodė, kad jam atsikėlus jie su J. K. apie 30-60 sekundžių mušėsi suduodami vienas kitam smūgius, jis pats suduodavo smūgius gindamasis, J. K. parodė, kad sudavus smūgį V. B. jis norėjo išeiti, tačiau V. B., atsikėlęs, netikėtai sudavė jam smūgį nuo kurio jis prarado sąmonę.

Vertinant minėtus parodymų skirtumus vertintini liudytojų parodymai. Nors nei vienas iš liudytojų neparodė, kad matė visas muštynes. Liudytojų parodymų visuma įrodo, kad teisingi yra nukentėjusiojo J. K. parodymai. Liudytojas A. P. parodė, kad pro praviras duris matė pirmą J. K. smūgį, paskui uždarė duris ir nuėjo; liudytojas J. C. parodė, kad matė pirmą J. K. smūgį, kas vyko toliau, nematė; liudytojas J. R. parodė, kad po to, kai V. B. po muštynių išėjo iš patalpų, jis pažiūrėjo į patalpas ir pamatė J. K. sėdintį prie sienos nuleista galva ir kažką burbuliuojant; liudytojas A. Ž. parodė, kad prausykloje V. B. sudavė dar kelis smūgius J. K. ir tai įvyko tuo metu, kai prausykloje buvo tik jis, V. B. ir J. K.. Liudytojas A. M. parodė, kad pro praviras duris matė muštynių dalį, kuomet J. K. gulėjo, o V. B. pasilenkęs virš jo sudavinėjo jam smūgius, po muštynių J. K. sėdėjo prie sienos visas sumuštas. Liudytojas R. G. parodė, kad matė kaip nukentėjusysis pirmas sudavė kaltinamajam, kas vyko toliau, nematė. Kiti liudytojai tiesiogiai muštynių tarp J. K. ir V. B. nematė.

Vertinant šiuos liudytojų parodymus ir siejant šiuos parodymus su kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais bei su specialisto išvadomis konstatuotina, kad sveikatos sutrikdymas J. K. buvo padarytas nesant būtinosios ginties sąlygų. Pats nukentėjusysis parodė, kad V. B. pirmą smūgį jam sudavė kuomet jis jau nenorėjo sudavinėti V. B., po šio smūgio jis prarado sąmonę. Nukentėjusiojo J. K. parodymus patvirtina liudytojo A. M. parodymai, kuris parodė, kad matė kaip V. B. pasilenkęs sudavinėjo smūgius gulinčiam J. K., kuris tuo metu nesipriešino. Kiti liudytojai šios muštynių dalies nematė. Nukentėjusiojo ir liudytojo A. M. parodymai patvirtinami ir ta aplinkybe, kad po muštynių V. B. išėjo iš patalpų, o J. K. liko patalpose sumuštas, sėdintis prie sienos. Ši aplinkybė įrodo, kad V. B. sudavė J. K. smūgius tuo metu, kai pastarasis negalėjo priešintis ir nekėlė grėsmės V. B.. Šią aplinkybę patvirtina ir specialisto išvados, kuriose nurodyta, kad sužalojimai J. K. padaryti ne mažiau nei 5 trauminiais poveikiais, tuo tarpu, pas V. B. yra nustatyta tik sumušimai nugaroje ir vienas sumušimas veide. Byloje nustatyta, kad sumušimai veide ir nugaroje V. B. buvo padaryti pirmu J. K. smūgiu, kas reiškia, kad po to, kai V. B. atsikėlė ir prrdėjo sudavinėti smūgius J. K., pastarasis V. B. nepataikė nei vieno smūgio. Tokiu būdu, byloje nustatytos objektyvios aplinkybės, o būtent tai, kad po muštynių J. K. buvo sumuštas, nekoordinuotas, sėdėjo prie sienos, o V. B. judėjo, pirmas išėjo iš patalpų, po pirmo J. K. smūgio jam daugiau nebuvo padaryta kūno sužalojimų, patvirtina, kad V. B. smūgius J. K. sudavė ir nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė nesant J. K. realiam pasipriešinimui ir realiam pavojui V. B.. Jau buvo minėta, kad būtent tokios sveikatos sutrikdymo J. K. padarymo aplinkybės patvirtinamos ir J. K. bei liudytojo A. M. parodymais, betarpiškai mačiusio muštynes.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 28 str. pagrindu tuomet, kai gynėsi nuo pavojingo, realaus kėsinimosi, keliančio pavojų jo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, o žala, padaryta kitam asmeniui, buvo padaryta siekiant išvengti šio pavojingo realaus kėsinimosi.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. B. veiksmų, kuriais J. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tikslai ir motyvai buvo ne ginimasis nuo nusikalstamo kėsinimosi, o kerštas ir siekis padaryti J. K. kūno sužalojimą. Nustatyta, kad kūno sužalojimai J. K. V. B. padarė pastarajam nekeliant realaus pavojaus V. B. ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, kas patvirtina aukščiau aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai bei specialisto išvados. Be to, byloje nustatyta, kad nestiprius smūgius J. K. V. B. sudavė ir prausykloje, apie ką parodymus davė liudytojas A. Ž.. Nors šios aplinkybės daugiau nepatvirtina nei vienas byloje apklaustas asmuo, teismas vertina, kad ši aplinkybė liudytojo yra nurodyta teisingai. Pats J. K. parodė, kad nuo sumušimo buvo praradęs sąmonę, nesiorientavo, todėl aplamai neatimena ar buvo užėjęs į prausyklą. Kaltinamasis V. B. parodė, kad smūgių prausykloje nesudavė, liudytojas A. P. parodė, kad smūgius prausykloje bandė suduoti J. K.. Vertinant šiuos parodymus teismas vertina, kad būtent liudytojo A. Ž. parodymai yra teisingi. Liudytojas A. P. į prausyklą užėjo vėliau, todėl galėjo matyti tik konflikto tęsinį, kuomet J. K. dar bandė tęsti konfliktą. Tuo tarpu, liudytojas A. Ž. parodė, kad prausykloje jie buvo trise, jis bandė išsiaiškinti muštynių aplinkybes ir būtent tuo metu V. B. sudavė smūgius J. K..

Visos minėtos aplinkybės patvirtina, kad pagalbinėse patalpose ir prausykloje J. K. nekėlė realaus pavojaus V. B. gyvybei ar sveikatai, o V. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą J. K. padarė siekiant sumušti J. K. ir nesant pastarojo pasipriešinimui. Nustačius, kad kūno sužalojimus J. K. V. B. padarė esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai bei nustačius, kad šių sužalojimų pasekoje J. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesant būtinosios ginties sąlygoms pripažintina, kad V. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

V. B. gynybos argumentas, kad baudžiamoji byla V. B. atžvilgiu gali būti nutraukta, kadangi V. B. jau buvo taikoma drausminė atsakomybė perkeliant jį į drausmės grupę, ir baudžiamosios atsakomybė pritaikymas gali būti vertinamas kaip dvigubos atsakomybės taikymas, nėra pagrįstas. Baudžiamosios atsakomybės pritaikymo asmeniui pagrindu yra asmens nusikaltimo, t.y. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas, tuo tarpu drausminės atsakomybės asmeniui, atliekančiam bausmę pataisos namuose, taikymo pagrindas yra pataisos namuose nustatyto režimo reikalavimų pažeidimas, už kurį asmeniui taikoma drausminė atsakomybė Lietuvos Respublikos BVK pagrindu. Be to, teismas pažymi, kad analogiškas V. B. prašymas buvo išnagrinėtas ikiteisminio tyrimo teisėjo (T.1, 173-175 b.l.) ir nebuvo tenkintas. Išnagrinėjęs bylą, teismas pritaria ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje išdėstytai argumentacijai ir pažymi, kad drausminės atsakomybės pritaikymas perkeliant V. B. į drausmės grupę nepanaikina baudžiamosios atsakomybės už jo veiksmus, kurie atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Lengvinančių ir sunkinančių V. B. atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo veikos tikslus ir motyvus, į kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo V. B. asmenybę. V. B. yra anksčiau teistas 4 kartus, nusikaltimą padarė atliekant laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. padarymą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Esant tokioms aplinkybėms V. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302 str. str.

nusprendė:

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir skirti jam 1 metus laisvės atėmimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su neatlikta bausmės, paskirtos 2004-01-26 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, dalimi, galutinę subendrintą bausmę skirti 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-09-10.

Kardomąją priemonę V. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti suėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.