Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-109-736/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-31
Bylos Nr.
1-109-736/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algimantas Brigadierius
Nukentėjusysis
T. S.
Kaltinamasis
S. S.
Advokatai
Ignas Meškauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1-109-736/2017;proceso Nr. 1-01-1-14726-2017-3;procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; 2.12.2.8.

(S)

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 31 d.

KėdainiaiKėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius,

sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui, gynėjui advokatui Ignui Meškauskui,

nukentėjusiajai T. S., kaltinamajam S. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, neįgalus, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., n u s t a t ė :

S. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. kovo 27 d., apie 20.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto metu, plūsdamas necenzūriniais žodžiais, tyčia vieną kartą delnu sudavė savo šeimos narei – motinai T. S. per galvą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. S. dėl pareikšto kaltinimo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad gyvena su mama ir seserimi K. Apie 19.30 val. parėjo namo, ten buvo tik mama. Jis mikrobangų krosnelėje šildėsi bulvinius blynus, į virtuvę atėjo mama, kuri ėmė priekaištauti, kodėl valgo blynus, nes blynai yra jai ir sesei, jam liepė valgyti košę. Su mama susiginčijo, pavadino ją negražiais žodžiais. Susinervinęs, kad negali valgyti blynų, metė lėkštę su blynais ant grindų, lėkštė nesudužo, blynai iškrito ant grindų ir jis, atsistojęs, eidamas į savo kambarį delnu dešine ranka vieną kartą sudavė per galvą. Po to nuėjo į savo kambarį ir buvo ten, kol atvyko policija. Dėl savo tokio elgesio gailisi, blaivus taip nebūtų pasielgęs, pažada ateityje taip nebesielgti, atsiprašo nukentėjusiosios, sutinka gydytis nuo alkoholizmo.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, kaltė taip pat įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais ir įvertintais (BPK 273 str., 301 str.) rašytiniais įrodymais (tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje (18-25 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis (10-17 b. l.), nukentėjusiosios parodymais.

Nukentėjusioji T. S. parodė, kad sūnus S. S., būdamas neblaivus ir kilus konfliktui, vieną kartą sudavė jai delnu per galvą, pataikė į pakaušį, smūgis buvo stiprus, skaudėjo. Po smūgio sudavimo skaudėjo, apsvaigo galva, blogai jautėsi, gėrė vaistus nuo skausmo. Ieškinio nereiškia, nori, kad sūnus gydytųsi nuo alkoholizmo.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 20 str., 301 str. 1 d., ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad S. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. kovo 27 d., apie 20.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto metu, plūsdamas necenzūriniais žodžiais, tyčia vieną kartą delnu sudavė savo šeimos narei – motinai T. S. per galvą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Veikos kvalifikacija pagal BK 140 str. 2 d. teisinga.

S. S. neteistas (2014-12-03 byla pagal BK 140 str. 2 d., dėl fizinio smurto panaudojimo prieš motiną T. S., nutraukta pagal BK 38 str.); padarė tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.); galiojančių administracinių nuobaudų neturi; nedirbantis - yra neįgalus (darbingumas - 30 proc.). Nustatant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajai sunkių pasekmių nebuvo sukelta, kaltinamasis jos atsiprašė. Vadovaujantis BK 61 str., 41 str., 54 – 55 str., manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant sankcijoje numatytą mažesnės už vidurkį trukmės laisvės apribojimą, įpareigojant nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; (S. S. sutinkant) gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 str. 6 d. 1 p., 4 p.). Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, todėl, vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažintina trečdaliu. Į atliktą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas (2 paros). Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., skirtina baudžiamojo poveikio priemonė ir įpareigotina bausmės vykdymo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinio ieškinio ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra. BPK 431 str. nustatyta, jog pagreitinto proceso bylose kaltinamajam, kuris neturi pasikvietęs gynėjo ar jam nebuvo pakviestas gynėjas, yra užtikrinama teisė į gynėjo dalyvavimą. Šioje byloje, nagrinėtoje pagreitinto proceso tvarka siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, kas ir buvo pagrindu pripažinti valstybės pareigą užtikrinti tokią kaltinamojo teisę, nors ji ir nėra reglamentuojama pagal BPK 51 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nuostatas. Pažymėtina, jog valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui pasinaudoti teise į gynybą, nepaisant jo turtinės padėties, tuo tarpu išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybe pasinaudoti tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokia teisminė praktika formuojama pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-06-17 nutartyje 2K-322/2014 bei Kauno apygardos teismo 2014-06-19 nutartyje Nr. 1A-518-245-2014. Dėl paminėto, iš kaltinamojo antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., 432 str. 1d., teismas n u s p r e n d ž i a :

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir skirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant: 1) nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) gydytis nuo alkoholizmo.

Remiantis BK 64¹ str., skirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę - laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant: 1) nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) gydytis nuo alkoholizmo. Į atliktą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką (2 paras).

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., S. S. įpareigoti bausmės vykdymo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – 4 (keturis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, iš nuteistojo S. S. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti S. S., kad per bausmės atlikimo laiką privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jį vykdo.

Teisėjas Algimantas Brigadierius