- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2-159-585/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00468-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka (pirm.)
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“, VĮ Turto bankas, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Krašto projektai ir partneriai, Envija ES, Sweco Lietuva, Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, Kontmena
- Trečiasis asmuo
- Skolų valdymo konsultacijos
- Ieškovas
- Vandens siurbliai, Šiaulių bankas, RUUKKI LIETUVA
- Atsakovas
- BUAB Laugina
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. R. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti leidimą apžiūrėti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Laugina“ turtą, kuriuo prašė: 1) įpareigoti likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ kreditorę ir nuomininkę UAB „Kontmena“ sudaryti sąlygas 2020 m. gruodžio 2 d. 10.00 val. apžiūrėti likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nemokumo administratoriui M. K., atstatydintam nemokumo administratoriui V. R. ir (ar) jo pavedimu veikiančiam S. P. visą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį likviduojamai dėl bankroto UAB „Laugina“ priklausantį turtą, esantį Dotnuvos g. 28, Kėdainiuose; 2) išduoti leidimą likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nemokumo administratoriui M. K., atstatydintam nemokumo administratoriui V. R. ir (ar) jo pavedimu veikiančiam S. P. kartu su pasirinktu antstoliu, fiksuojančiu faktines aplinkybes apžiūros metu, patekti į nurodytu adresu esančią teritoriją, visus joje esančius pastatus, statinius, patalpas, apžiūrėti ir fiksuoti juose esančias transporto priemones, įrangą, baldus, dokumentus ir kitus daiktus, jei nuomininkė UAB „Kontmena“ nevykdytų įpareigojimo ir nesudarytų apžiūros galimybių; 3) įpareigoti likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ kreditorę ir nuomininkę UAB „Konmena“ pristatyti apžiūrai 2020 m. gruodžio 2 d. 10.00 val. į Dotnuvos g. 28, Kėdainiai likviduojamai dėl bankroto UAB „Laugina“ priklausančias transporto priemones.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi buvusio likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus V. R. prašymą tenkino ir išdavė leidimą apžiūrėti (patekti) likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nuosavybės teise priklausantį turtą, tikslu perduoti jį naujai paskirtam nemokumo administratoriui M. K.
3. Kauno apygardos teisme 2020 m. lapkričio 27 d. gautas kreditorės UAB „Kontmena“ atskirasis skundas, kuriuo ji prašė Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį pasinaikinti ir pareiškėjo V. R. pareiškimą palikti nenagrinėtu; pirmojo prašymo netenkinus – Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. R. pareiškimą atmesti; pirmojo ar antrojo prašymo netenkinus – Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti atskirajame skunde nurodytu būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi V. R. atstatydintas iš likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ administratoriaus pareigų ir naujuoju nemokumo administratoriumi paskirtas M. K. Atstatydintam nemokumo administratoriui V. R. nustatytas terminas, per kurį jis privalėjo perduoti naujai paskirtam nemokumo administratoriui likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi, kreditorės UAB „Kontmena“ prašymu, buvusiam likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nemokumo administratoriui V. R. paskirta bauda už įmonės turto bei visų dokumentų neperdavimą naujai paskirtam nemokumo administratoriui ir nustatytas naujas terminas turto perdavimui.
Šalies argumentai
6. Buvęs likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nemokumo administratorius V. R. pateikė teismui prašymą išduoti leidimą apžiūrėti likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ turtą, kadangi kreditorė UAB „Kontmena“, kurios žinioje ir yra šis turtas, be atskiro teismo įpareigojimo nesudaro sąlygų jį apžiūrėti ir tokiu būdu perduoti naujai paskirtam nemokumo administratoriui. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi, nustatęs, kad likviduojamai dėl bankroto UAB „Laugina“ priklausantis nekilnojamasis ir (ar) kilnojamasis turtas, yra kreditorės UAB „Kontmena“ žinioje, kuri nesudaro galimybių ir sąlygų buvusiam nemokumo administratoriui V. R. šį turtą perduoti naujai paskirtam nemokumo administratoriui M. K., pareiškėjo prašymą tenkino. Dėl šios nutarties kreditorė UAB „Kontmena“ padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė nurodytą nutartį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nagrinėjamu atveju juridinių asmenų nemokumą reglamentuojančios teisės normos tiesiogiai neįtvirtina galimybės apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nemokumo administratoriui leidžiama patekti (apžiūrėti) jo administruojamai įmonei priklausantį turtą. Tuo tarpu remiantis kasacinio teismo praktika, nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).
8. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendė, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis, kuria buvusiam likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nemokumo administratoriui V. R., dalyvaujant jo įgaliotam asmeniui ir naujai paskirtam nemokumo administratoriui M. K., leista apžiūrėti (patekti) nurodytą likviduojamai dėl bankroto įmonei priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, neužkerta galimybės tolimesnei UAB „Laugina“ bankroto proceso eigai, o priešingai – sudaro galimybę naujai paskirtam nemokumo administratoriui M. K. perimti iš buvusiojo nemokumo administratoriaus likusį likviduojamai dėl bankroto įmonei priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą. Nesant tokios galimybės, naujai paskirtas administratorius negalėtų toliau vykdyti UAB „Laugina“ bankroto procedūrų, o tai prieštarautų nemokumo proceso tikslams, pažeistų efektyvumo ir teisėjo vadovavimo procesui principus.
9. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas sprendė, kad teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika paneigia procesinę galimybę apskųsti teismo nutartį, kuria buvusiam likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nemokumo administratoriui V. R., dalyvaujant jo įgaliotam asmeniui ir naujai paskirtam nemokumo administratoriui M. K., leista apžiūrėti (patekti) nurodytą likviduojamai dėl bankroto įmonei priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, todėl kreditorės UAB „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties panaikinimo atsisakė priimti ir jį grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 338 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Kreditorė UAB „Kontmena“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Iš konteksto teismo pacituota kasacinio teismo nutartis, vertinant visą jos turinį, tik patvirtina, kad apeliantei turi būti suteikta teisė į apeliaciją, o ne – kad apeliacija negalima.
10.2. Skundžiama nutartis pažeidė apeliantės teisę į teisminę gynybą. Teisė į apeliaciją apeliantei turi būti suteikta, nes: 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis negalės būti apeliacijos objektu šioje byloje; apeliantė dėl 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties negalės pateikti apeliacinio skundo; priimant 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį pagal byloje nedalyvaujančio asmens prašymą įpareigoti trečiąjį asmenį (t. y., net ne bylos šalį), apeliantę, jai nebuvo sudaryta galimybė į jį atsiliepti; apeliantei atsiliepimą pateikus savo iniciatyva, šis faktas teismo paminėtas, padarant priešingą atsiliepimo turiniui išvadą, nors atsiliepimas dar nebuvo priimtas; įpareigojimas atlikti veiksmus paprastai nagrinėjamas ginčo teisena ir tokiu atveju būtų sudaryta teisė į apeliaciją.
Atsiliepimas
10.3. Pažeidžiant proceso dalyvių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus, byloje nedalyvaujančio asmens V. R. teisė (pareikšti prašymą) buvo iškelta virš byloje dalyvaujančio asmens UAB „Kontmena“ teisės (pareikšti atsiliepimą į prašymą).
10.4. Skundžiama nutartimi užkristas kelias apeliacinės instancijos teismui patikrinti, ar buvo tinkamai taikytos procesinės teisės normos, ar priimant 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį nebuvo pažeistos asmenų konstitucinės teisės, ar nebuvo padaryta procesinių pažeidimų.
10.5. Dėl bankroto bylų specifikos CPK 334 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas nėra visiškai tinkamas bankroto procesams ir juose negali būti taikomas taip, kaip kitose civilinėse bylose, nes bankroto procese jis negali užtikrinti proceso dalyvių teisės į apeliaciją, skundžiant būsimą galutinį procesinį sprendimą dėl įmonės pabaigos. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, kad dėl bankroto bylų specifiškumo jose priimamos nutartys, kuriais išsprendžiami proceso dalyviams reikšmingiausi klausimai, gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1162-241/2019).
10.6. Teismo pozicija, pagal kurią apeliantė neturi galimybės apskųsti 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties, neatitinka tarptautinių rekomendacijų (Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R (95)5).
11. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi neužkirto galimybės tolimesnei UAB „Laugina“ bankroto proceso eigai, o, priešingai, sudarė galimybę naujai paskirtam nemokumo administratoriui M. K. perimti iš buvusiojo nemokumo administratoriaus likusį likviduojamai dėl bankroto įmonei priklausantį turtą. Jei minėta nutartis nebūtų priimta, naujai paskirtas nemokumo administratorius negalėtų toliau vykdyti bankroto procedūrų, o tai prieštarautų nemokumo proceso tikslams, pažeistų bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus.
11.2. 2018 m. gegužės 30 d. buvo sudaryta turto nuomos sutartis, kurios pagrindu UAB „Laugina“ išnuomojo hipotekos kreditorei UAB „Kontmena“ visą bendrovės turtą, o kreditorė UAB „Kontmena“ šį turtą subnuomoja tretiesiems asmenis. Tai leidžia teigti, kad UAB „Kontmena“ yra naudinga, kuo ilgiau nuomoti bendrovės turtą, užtęsti turto perėmimą bei pardavimą ir toliau gauti iš šio turto nuomos pajamas.
Atsiliepimas
12. BUAB „Laugina“ Nemokumo administratorius M. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Įstatymas nenumato tiesioginio apskundimo galimybės dėl nutarties, kuria bankrutavusios įmonės administratoriui leista apžiūrėti šios įmonės turtą.
12.2. 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis neužkerta galimybės tolesnei bankroto bylos eigai, kadangi ji sankcionuoja tik turto apžiūrą, o ne sutarties nutraukimą. Be to, tai yra būtina procedūra tam, kad byla galėtų tęstis toliau, naujasis administratorius atliktų kitus būtinus bankroto proceso veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis yra neskundžiama. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) atskirai nereglamentuoja, kokios dėl atskirų bankroto procedūrų teismo priimtos nutartys gali būti skundžiamos teismui, o kokios ne – atskirose šio įstatymo nuostatose yra pasisakyta tik dėl konkretaus veiksmo apskundimo. Taigi, dėl kreditorių (atskiro kreditoriaus) ar administratoriaus bankroto proceso metu atskirų veiksmų atlikimo ir jų apskundimo, jei jie nereglamentuoti ĮBĮ normomis, turi būti sprendžiama pagal CPK taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, 15 punktas)
15. CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar ĮBĮ normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai) neįvardijo nei ĮBĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, 16 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad pastaroji kasacinio teismo praktika taikytina ir nagrinėjamu atveju, nes pasikeitus nemokumo teisinius santykius reguliuojančiam įstatymui, t. y. priėmus ir įsigaliojus JANĮ, aukščiau identifikuota tarpinių teismo procesinių sprendimų bankroto bylose apskundimo atskiraisiais skundais sistema išliko nepakitusi.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant klausimą dėl galimybės skųsti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį atskiruoju skundu, taip pat aktualus ir šios nutarties turinys. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi tenkino pareiškėjo V. R., buvusio likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus, prašymą išduoti leidimą apžiūrėti likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ turtą. Motyvuodamas tokį procesinį sprendimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors nei juridinio asmens nemokumo proceso, nei civilinį proceso teisės normos tiesiogiai nenustato taisyklių, kuriomis būtų reglamentuojama leidimo nemokumo administratoriui pateikti į jo administruojamam juridiniam asmeniui priklausantį turtą (ar atlikti tokio turto apžiūrą) išdavimo tvarka, esant trečiųjų asmenų trukdymui, tačiau CPK 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Atsižvelgdamas į tai bei siekdamas išnagrinėti pareiškėjo V. R. prašymą, pirmosios instancijos teismas taikė CPK 615 straipsnio nuostatas, kaip reglamentuojančias panašius santykius, t. y. įstatymo analogiją. Atitinkamai, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad juridinių asmenų nemokumą reglamentuojančios teisės normos tiesiogiai neįtvirtina galimybės apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nemokumo administratoriui leidžiama patekti (apžiūrėti) jo administruojamai įmonei priklausantį turtą, Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis neužkerta kelio tolesnei proceso eigai, todėl ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.
17. Nors, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiama nutartimi priimtam procesiniam sprendimui, tačiau jo motyvacijoje yra tam tikri netikslumai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nei JANĮ, nei CPK nenustato taisyklių, reglamentuojančių leidimo nemokumo administratoriui pateikti į jo administruojamam juridiniam asmeniui priklausantį turtą ar atlikti tokio turto apžiūrą, esant trečiųjų asmenų trukdymui, išdavimo tvarką. Tokia taisyklių stoka laikytina lacuna legis (teisės spraga). Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, kad identifikuota teisės spraga turi būti pildoma ad hoc (tik šiuo atveju), pasitelkus įstatymo arba teisės analogiją (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju taikytina įstatymo analogija, o konkrečiai – CPK 615 straipsnis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepagrįsta, nes CPK 615 straipsniu reguliuojami ir ginčo teisiniai santykiai nėra panašūs, nes CPK 615 straipsnio 2 dalies nustatytu atveju sprendžiama dėl patekimo į asmens, prieš kurį yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, patalpas, kai toks patekimas būtinas teismo sprendimui, kuriuo įpareigotas toks asmuo, įvykdyti. Tai, savo ruožtu, lemia, kad dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties apskundimo atskiruoju skundu negali būti sprendžiama, atsižvelgiant į procesinių sprendimų, priimamų pagal CPK 615 straipsnį, apskundimo tvarką.
18. Sistemiškai išanalizavęs JANĮ, CPK ir susijusius teisės aktus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad taisyklių, reguliuojančių teisinius santykius, panašius į ginčo procesinį santykį, nenustatė. Tai reiškia, kad šiuo atveju įstatymo analogija negalima, tačiau išlieka galimybė užpildyti teisės spragą, taikant teisės analogiją. CPK 3 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendruosius teisės principus, nustatydama, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Nagrinėjamai situacijai taikant šiuos bendruosius teisės principus, darytina išvada, kad teisingumas, sąžiningumas ir protingumas reikalauja, kad siekiant užtikrinti sklandų ir efektyvų bankroto procesą, turi būti sukurtos prielaidos paskirtam nemokumo administratoriui valdyti bankrutuojančios įmonės turtą, įskaitant atvejį, kai tai daryti trukdoma. Atitinkamai, teismo leidimo nemokumo administratoriui pateikti į jo administruojamam juridiniam asmeniui priklausantį turtą ar atlikti tokio turto apžiūrą, kai tai daryti trukdoma, išdavimas yra viena iš minėtų prielaidų.
19. Pažymėtina, kad šios nutarties 18 punkto išvadas pagrindžia ir JANĮ nemokumo administratoriui priskirtos funkcijos bei suteiktos teisės. JANĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu atlieka šias funkcijas: įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas (1 punktas); valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka (2 punktas); gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus (3 punktas); vadovauja juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai, jeigu ji vykdoma (6 punktas); vykdo teismo sprendimus ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (13 punktas); užtikrina juridinio asmens turto apsaugą (14 punktas); atlieka kitus bankroto proceso administravimo darbus ir kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas (21 punktas). JANĮ 66 straipsnio 2 dalies 1 punkte taip pat nustatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius turi teisę patekti į juridinio asmens patalpas, tikrinti juridinio asmens informaciją. Atitinkamai, kreditoriai bankroto procese privalo veikti taip, kad užtikrintų efektyvų procesą, būdami dalyvaujantys byloje asmenys, savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdami, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 42 straipsnio 5 dalis).
20. Nustačius, kad leidimo nemokumo administratoriui pateikti į jo administruojamam juridiniam asmeniui priklausantį turtą ar atlikti tokio turto apžiūrą, kai tai daryti trukdoma, išdavimo klausimas sprendžiamas, pasitelkus bendruosius teisės principus (teisės analogija), apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad klausimas dėl nutarties, kuria išduotas toks leidimas, apskundimo atskiruoju skundu sprendžiamas analogišku būdu. Šiuo atveju nesant konkrečios normos, reguliuojančios ginčo procesinį santykį, nėra ir konkrečios normos, reguliuojančios galimybę skųsti procesinį sprendimą dėl ginčo santykio atskiruoju skundu. Tai lemia, kad ir šiuo atveju pasitelktini bendrieji teisės principai, iš kurių seka, kad ginčo situacijai savo turiniu nepasižymint išskirtinumu bankroto bylose nagrinėjamų procesinių klausimų kontekste, dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties apskundimo atskiruoju skundu turi būti sprendžiama pagal bendrąją loginę struktūrą, aprašytą šios nutarties 14-15 punktuose. Taigi nesant teisės normos, įtvirtinančios galimybę skųsti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį atskiruoju skundu, spręstina, ar ši nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis ne tik neužkerta galimybės tolimesnei UAB „Laugina“ bankroto proceso eigai, o priešingai – sudaro galimybę naujai paskirtam nemokumo administratoriui perimti iš buvusiojo nemokumo administratoriaus likusį likviduojamai dėl bankroto įmonei priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, tokiu būdu įgyvendinant nemokumo proceso tikslus, nemokumo proceso efektyvumo ir teisėjo vadovavimo procesui principus.
21. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepaisant to, kad skundžiamos nutarties motyvai keistini aukščiau nurodytu būdu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.