Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2024-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-101-1207/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-02-08
Bylos Nr.
1-101-1207/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07980-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jomilė Juškaitė-Vizbarienė
Kaltinamasis
G. S.
Nukentėjusysis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-101-1207/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07980-2023-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.14.1.2.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 8 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Jomilė Juškaitė-Vizbarienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,kaltinamajam G. S.,nukentėjusiajai D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. S. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 24 d. 16.00 val. iki 2023 m. vasario 25 d. apie 00.58 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, tyrimo metu nenustatytu būdu įsibrovė į užrakintą D. K. priklausantį sandėliuką, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo rūsyje ir pagrobė svetimą, D. K. priklausantį bendros 180 eurų vertės turtą: vaikišką tamsiai žalios spalvos dviratį „SCHUMACKER“, 100 eurų vertės, ir aliuminines kopėčias, 80 eurų vertės.

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis G. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, o teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nurodė, kad įvykis buvo naktį, tikslaus įvykio laiko ir aplinkybių gerai nepamena. Tą dieną grįžo namo, pasiėmė rūsio raktus, nuėjo į rūsį, atsirakino lauko ir rūsio duris, pasiėmė daiktus. Butą adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, nuomojosi iš kažkokios moters, jos pavardės nežino, pinigus pervesdavo internetu. Rūsio raktai buvo palikti bute. Minėtus raktus pabandė ir sandėliukas atsirakino. Gerai nepamena, ar sandėliukai buvo sužymėti, ar ant rūsio durų buvo numeris, kokia buvo sandėliuko spyna. Kiek pamena, durys buvo medinės. Kilo kvaila mintis, gal norėjo pasižiūrėti, ar yra to buto rūsys. Atsirakinęs duris, pasiėmė vaikišką dviratį ir kopėčias. Mano, kad vagystė įvyko tarp 12 ir 1 val. nakties. Sandėliuką užrakino ir atsinešė daiktus prie lauko durų. Apie 1 val. nakties paskambino pažįstamam A., kuris jį (G. S.) kartais paveždavo. Kai daiktus išsinešė į lauką prie rūsio durų, pasikvietė R. Š., kuris tuo metu buvo apsistojęs pas jį (G. S.) bute. R. (R. Š.) padėjo daiktus nunešti iki A. mašinos. R. (R. Š.) į rūsį nebuvo įėjęs. Gal įėjo tik žingsnį, bet nusileidęs į rūsį nebuvo. Nuvežė daiktus B. (jis prekiauja turguje). B. jam (G. S.) sumokėjo 50 eurų. Ką darė su gautais pinigais, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu melavo, kad daiktus rado prie laiptinės. Suprato, kad daiktai – svetimi. Planuoja dirbti Lietuvoje, ieško darbo. Kai turi lėšų, perveda pinigų vaiko išlaikymui. Dabar finansinė padėtis sunki.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis G. S. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Esminės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. D. K. protokolu-pareiškimu apie tai, kad 2023 m. kovo 3 d. apie 18 val. 00 min. jai nuėjus iki daugiabučio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, jai priklausančio, pakabinama spyna užrakinto rūsio sandėliuko, kuris priklauso Nr. (duomenys neskelbtini) butui ir atrakinus pakabinamą spyną, pastebėjo, kad iš sandėliuko pagrobtas vaikiškas tamsiai žalios spalvos dviratis ir sulankstomos aliumininės kopėčios. Turtas draustas, jai padarytas nuostolis 180 eurų (t. 1, b. l. 12–14);

2.3.2. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo rūsyje esantis sandėliukas. Apžiūrėjus bendro naudojimo išorines duris į rūsio patalpą, rūsio patalpą jokių laužimo pėdsakų nerasta. Sandėliuko duryse varčioje yra vidinė durų spyna, kuri yra neužrakintoje padėtyje. Papildomai sandėliuko durys rakinamos pakabinama spyna su metaline kenge, einančia skersai durų varčios, nuo durų staktos iki priešingos durų staktos. Apžiūrėjus sandėliuko durų spynas, jokių laužimo pėdsakų nerasta. Paimta sandėliuko pakabinama spyna su vienu raktu, kuri supakuota į spec. pakuotę Nr. 541759. Daugiabučio namo, kur yra sandėliukas, rūsyje teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Panaudojus tamsios spalvos daktiloskopinius miltelius, ant sandėliuko durų varčios ir viduje esančių daiktų buvo ryškinami nematomi žmogaus rankų pirštų ir delnų pėdsakai, tačiau tinkamų asmens identifikavimui žmogaus rankų pirštų ir delnų pėdsakų išryškinta nebuvo (t. 1, b. l. 29–31; 32–38);

2.3.3. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tyrimui pateiktos kabamosios spynos, rastos ir paimtos įvykio vietos apžiūros metu, rakinimo mechanizmas yra techniškai tvarkingas. Pateiktos kabamosios spynos užraktą galima rakinti tyrimui pateiktu raktu. Kokių nors išorinių požymių ar pėdsakų nurodančių, kad spyna buvo rakinama pašaliniu įnagiu ar raktu, neaptikta (t. 1, b. l. 43– 46);

2.3.4. nukentėjusiosios D. K. parodymais, kad ji gyvena daugiabutyje adresu (duomenys neskelbtini). Minėtam butui priklauso du sandėliukai, esantys pirmos laiptinės rūsyje. Rūsio durys visada rakinamos, rūsio raktą turi visi laiptinės gyventojai. Ji viename iš minėtų jai priklausančių rūsio sandėliukų laiko vaikišką tamsiai žalios spalvos dviratį „SCHUMACKER“, sulankstomas aliuminines kopėčias ir įvairius ūkio paskirties daiktus. Paskutinį kartą minėtame sandėliuke, kur laiko minėtą dviratį, buvo 2023 m. vasario 24 d. apie 16 val. Tuo metu visi daiktai buvo savo vietose, ji užrakino sandėliuką pakabinama spyna. Ji minėtos pakabinamos spynos raktą turi tik vieną ir jis būna tik pas ją. 2023 m. kovo 3 d. apie 18 val. 00 min. jai nuėjus iki daugiabučio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, jai priklausančio, pakabinama spyna užrakinto rūsio sandėliuko, kuris priklauso Nr. (duomenys neskelbtini) butui, ir atrakinus pakabinamą spyną, pastebėjo, kad iš sandėliuko pagrobtas vaikiškas tamsiai žalios spalvos dviratis „SCHUMACKER“ 100 eurų vertės ir sulankstomos aliumininės kopėčios 80 eurų vertės. Pakabinama spyna nesugadinta, nežino, kaip pateko į jai priklausanti sandėliuką. Ji pagrobtus daiktus atpažintų. Iš karto paskambino (duomenys neskelbtini) namo pirmininkui V. M., kuris jos dukrai Ž. R. pateikė (duomenys neskelbtini) namo vaizdo stebėjimo kamerų prisijungimus. Ji su dukra peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kamerų įrašus ir pastebėjo, kad 2023 m. vasario 25 d. apie 1 val. 58 min. vienas ar du jaunuoliai įeina į (duomenys neskelbtini) daugiabučio pirmos laiptinės rūsį. Praėjus minutei laiko, kai buvo 1 val. 59 min., iš rūsio išeina du jaunuoliai, apie 18–30 metų amžiaus, vienas jaunuolis avėjęs juodos spalvos šlepetėmis, apie 185 cm. ūgio, lieso kūno sudėjimo, dešinėje rankoje neša daiktą panašų į vaikišką dviratuką, kuris uždengtas audiniu, o jam iš galo einantis vyriškis kairėje rankoje neša sulankstomas aliuminines kopėčias. Minėti jaunuoliai į neseniai atvažiavusio automobilio bagažinę įdeda kopėčias ir galimai uždengtą dviratuką. Automobilio modelio ir valstybinių numerių nežino, nes įrašai prastos kokybės. Vienas iš minėtų jaunuolių atsisėda į automobilio keleivio pusę, o kitas jaunuolis, avėjęs šlepetėmis, įeina į daugiabučio (duomenys neskelbtini) pirmąją laiptinę. Ji minėtu adresu gyvena jau labai ilgai ir laiptinės gyventojus visus pažįsta. Jai minėtas jaunuolis, įėjęs į laiptinę, labai matytas, pagal bruožus galimai tai jaunuolis iš Nr. (duomenys neskelbtini) buto, nes panašaus ūgio, kūno sudėjimo ir eisenos bruožų, jis šiuo adresu atsikraustė apie 2022 m. rugpjūčio 1 d. Jai padarytas bendras nuostolis 180 eurų (t. 1, b. l. 55–59);

2.3.5. nukentėjusiosios D. K. papildomos apklausos metu duotais parodymais, kad (duomenys neskelbtini) namo kiemą filmuoja vaizdo stebėjimo kamera, kuri fiksuoja automobilių stovėjimo aikštelę. Vaizdo stebėjimo kamera taip pat filmuoja (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės prieigas. Tačiau įėjimo į laiptinę durų nefilmuoja. Šalia įėjimo į laiptinę durų yra durys į rūsį. Paties įėjimo į rūsį kamera nefilmuoja, tačiau kai rūsio durys būna atidarytos, kamera užfiksuoja atidarytas rūsio duris. Pirmos apklausos metu nurodė, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą, kameros pavadinimas (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad matosi atidarytos rūsio durys, matosi, kad rūsio patalpoje dega šviesa. Laiku 2023 m. vasario 25 d. apie 1 val. 59 min. 39 sek. iš rūsio patalpos išeina vyriškis, kuris rankoje nešasi daiktą, uždengtą medžiaga. Po to jau nebesimato ar iš rūsio patalpos, ar tiesiog nuo laiptinės link automobilio eina vyriškis, kuris rankoje nešasi kopėčias. Jos daiktai, t. y. kopėčios ir dviratukas buvo laikomi rūsio sandėliuke. Kopėčios ir dviratukas tikrai nebuvo laikomi kažkur prie rūsio durų ar lauke. Kaip asmenys galėjo patekti į jos sandėliuką, kuris buvo užrakintas pakabinama spyna, o spynos raktą turėjo tik ji viena, ji neįsivaizduoja. Spyna nesugadinta. Spyną paėmė policijos pareigūnai, apžiūrėdami įvykio vietą. Kopėčias ir dviratuką laikė tikrai sandėliuke. Dviratukas buvo laikomas pridengtas medžiaga, kad taip nedulkėtų. Šiuo metu jau negali atsakyti, ar dviratuką pavogė su uždengta jos medžiaga, ar pridengė su medžiaga, kurią turėjo patys. Tiesiog neatkreipė į tai dėmesio, ar iš jos sandėliuko dingo kokia nors medžiaga. Peržiūrėdama vaizdo įrašą, ji atpažįsta, kad asmuo nešantis daiktą, uždengtą medžiaga, gali būti jos kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto. To jauno vyriškio ji nei vardo, nei pavardės nežino. Atpažįsta vyriškį iš bendro kūno sudėjimo, ūgio, aprangos – sportinio kostiumo ir šlepečių, yra prieš įvykį mačiusi jį taip ar panašiai apsirengusį, nors vaizdo įrašas prastos kokybės ir veido bruožų nesimato, tačiau iš bendros išvaizdos ir iš eisenos, ji mano, kad tai jos kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto. Aišku to patvirtinti negali, bet jis tikrai labai panašus. Dėl kito vyriškio, kuris neša kopėčias, ji įsitikinusi nėra, nes jis tikrai labai panašus iš bendros išvaizdos į vyriškį, gyvenantį (duomenys neskelbtini) bute, tačiau negali garantuoti, kad tai tikrai jis. 2023 m. birželio 7 d. jai buvo atlyginta 180 eurų turtinė žala, todėl ji nereikš civilinio ieškinio. Namo pirmininkas negyvena (duomenys neskelbtini) name. Ji gyvena minėtame name kokius 36 metus, visus pažįsta. Anksčiau jokių vagysčių ar panašių įvykių nėra buvę. Ar kas nors iš namo gyventojų dar galėtų atpažinti vyriškius, užfiksuotus vaizdo įraše, ji labai abejoja, nes geriausiai namo gyventojus žino ji. Ji niekada nebendravo su vyriškiais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Panevėžys, nei prieš įvykį, nei po įvykio (t. 1, b. l. 63, 64);

2.3.6. nukentėjusiosios D. K. ikiteisminiam tyrimui pateikta dviratuko nuotrauka, kurioje matyti geros būklės žalios spalvos vaikiškas dviratis, nenudėvėtas, ir vaizdo įrašais, kuriuose filmuojamos (duomenys neskelbtini), namo pirmos laiptinės prieigos, automobilių stovėjimo aikštelė. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiuoja automobilis ir sustoja. Nuo pirmos laiptinės pusės į lauką išeina vyriškis, kuris nešasi medžiaga uždengtą daiktą, nueina prie atvažiavusio automobilio. Taip pat užfiksuota nuo pirmos laiptinės pusės į lauką išeinantis kitas vyriškis, kuris kairėje rankoje vyriškis nešasi kopėčias, prieina prie automobilio. Visi trys asmenys stovi prie automobilio bagažinės. Vairuotojas atidaro bagažinę, vienas vyriškis įdeda į automobilio bagažinę kopėčias, kitas – daiktą, uždengtą medžiaga. Vyriškiai uždaro automobilio bagažinę. Vienas vyriškis grįžta į pirmą laiptinę, o kiti du vyriškiai įsėda į automobilį ir išvažiuoja (t. 1, b. l. 150–152);

2.3.7. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo P. G. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, peržiūrėjus vaizdo kamerų, esančių ant (duomenys neskelbtini) namo, įrašus nustatyta, kad 2023 m. vasario 25 d. apie 00 val. 59 min. iš (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo išeina du vyriškiai, vienas rankoje neša daiktą, uždengtą medžiaga ar maišu, kitas vyriškis neša aliuminines kopėčias. Abu vyriškiai nueina prie sustojusio automobilio, sudeda daiktus į automobilio bagažinę. Prie automobilio stovi dar vienas vyriškis, kuris yra automobilio vairuotojas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad automobilio vairuotojas yra A. K., vienas iš vaizdo įraše užfiksuotų vyriškių yra G. S., kuriam įteiktas pranešimas apie įtarimą. Įtariamasis G. S. apklausos metu nurodė, kad jam daiktus į automobilį padėjo nunešti jo pažįstamas vardu R. Nustatyta, kad tai – R. Š. Ikiteisminio tyrimo byloje nustatyta, kad pavogtą dviratuką ir kopėčias G. S. pardavė B. P. (t. 2, b. l. 41–42);

2.3.8. liudytojo A. K. parodymais, kad jis naudojasi automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su sugyventine gyvena (duomenys neskelbtini). Jis kartais sutinka pavežti žmones, kai jo paprašo. G. yra jo pažįstamas, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Neatsimena, ar buvo penktadienis, ar šeštadienis, žino, kad buvo naktis, nes buvo tamsu, tai galėjo būti 2023 m. vasario 25 d. naktis, po 12 nakties, G. jį pasikvietė telefonu ir pasakė, kad „reiks pavažiuot iki B.“. Jis nuvažiavo pas G., (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, vidurinė laiptinė. Sustojus prie laiptinės, G. atnešė ir į jo automobilio bagažinę sudėjo kopėčias ir vaikišką dviratį. Nepastebėjo, kad dviratis būtų kažkuo uždengtas. G. buvo kartu su draugu, kurio jis (A. K.) nepažįsta, neįsidėmėjo. Tą pačią dieną, 2023 m. vasario 25 d., bet jau vakare, apie 21.30 val., jis vežė tą G. draugą namo, į (duomenys neskelbtini) bendrabutį. G. pats paprašė jį ten nuvežti, nes sakė, kad draugas pas jį jau kelias dienas būna ir jam atsibodo. Kaip minėjo, kada naktį G. su draugu sukrovė jam tuos daiktus į bagažinę, G. draugas pasiliko, o jis kartu su G. važiavo pas B.. B. jis asmeniškai nepažįsta, žino, kad prekiauja Panevėžio automobilių turguje visokiais daiktais. Kai jis vežė G. ir daiktus pas B., nežinojo, kad tie daiktai yra vogti. Jis G. apie tuos daiktus neklausinėjo ir G. jam nieko neaiškino. Nuvežė tuos daiktus pas B. į (duomenys neskelbtini) namas, pirma laiptinė. G. iš bagažinės paėmė daiktus ir nunešė juos B. prie laiptinės. Nematė, kur B. padėjo tuos daiktus, ten labai sunku privažiuoti prie pat laiptinės, nes būna pristatyta daug mašinų. Nematė, ar B. davė G. pinigų. Parvežė G. atgal į (duomenys neskelbtini) g., paleido prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 92–94);

2.3.9. liudytojo A. K. įrodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 95–97; 98–102);

2.3.10. liudytojo R. Š. parodymais, kad tiksliai neatsimena kada, bet galėjo būti 2023 m. vasario 25 d., jis buvo keletą dienų apsistojęs pas G. S., kuris nuomojosi butą (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso nebeatsimena. Jam būnant pas G. bute, vakare, kiek tiksliai valandų buvo neatsimena, gal dar prieš 12 nakties, G. buvo kažkur trumpam išėjęs, kokioms 5–10 minučių. Kai G. grįžo į butą, paprašė jo pagalbos, tačiau kokios pagalbos nepasakė. Nieko neklausęs, sutiko padėti. Apsirengė džemperį, užsidėjo šlepetes ir išėjo su juo į lauką. Nusileido laiptais ir jau lauke, prie laiptinės ir rūsio durų G. jo paprašė nunešti vieną daiktą į automobilį. Tas daiktas buvo uždengtas, neatsimena, ar kokia medžiaga, ar maišu. Jis paėmė tą daiktą, pabandė pakelti, tas daiktas pradėjo kristi jam iš rankų, pro medžiagą pamatė, kad tai vaikiškas dviratukas. Kiek atsimena, dviratukas stovėjo lauke, atremtas į betoninę perdangą, esančią prie laiptinės, ant kurios užrašytas namo numeris ir laiptinės butų numeriai. Jis nieko nežinojo, kieno tai dviratukas. G. jo tiesiog paprašė nunešti, jis sutiko ir jam padėjo. Kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie laiptinės stovėjo automobilis, kažkoks vyriškis buvo atvažiavęs, su kokiu automobiliu neįsidėjo, žino, kad universalas. To vyriškio jis nepažįsta. G. paėmė kopėčias, o jis tą dviratuką. Neatkreipė dėmesio, kur buvo padėtos kopėčios. G. kopėčias galėjo paimti iš rūsio, nes rūsyje degė šviesa. G. patikino, kad daiktai priklauso jam ir jokių nemalonumų dėl šių daiktų nebus. Kai G. taip pasakė, jis nebekreipė dėmesio ir nieko jo daugiau apie tuos daiktus nebeklausė. Nežino, iš kur G. gavo tuos daiktus. G. rūsyje niekada nėra buvęs. Kiek žino, G. savo nuomojamo buto rūsiu nesinaudojo. Nieko apie daiktų paėmimą iš sandėliuko nežino. Nežino, kur daiktai buvo išvežti, G. apie tai nieko neklausė. Neatsimena, kiek tiksliai pas G. buvo apsistojęs, tuo metu buvo susipykęs su savo drauge. Tyrėja jam parodė vaizdo įrašą, kuriame jis mato, kad į kiemą atvažiuoja automobilis. Šiaip jam sunku atpažinti save ir G. vaizdo įraše, nes vaizdo įrašas nekokybiškas, prastos kokybės, sunku įžiūrėti veidus. Kadangi žino faktą, kad jie su G. nunešė daiktus į automobilį, tai gali patvirtinti, kad vaizdo įraše užfiksuotas jis ir G.. Atpažįsta iš bendro kūno sudėjimo ir drabužių. Žiūrėdamas vaizdo įrašą mato, kad nuo rūsio pusės pirmas link automobilio eina jis, rankoje neša uždengtą dviratį. Iš paskos jam ateina G., kuris atneša kopėčias. Sudeda daiktus į automobilį. Mato, kad jis (R. Š.) apsiavęs tamsiomis šlepetėmis. Šiuo metu tų šlepečių nebeturi, išmetė dėl susidėvėjimo. Vaizdo įrašas nespalvotas, negali tiksliai pasakyti kokios spalvos treningus vilki. Turėjo dvejus sportinius treningus – šviesiai pilkos ir geltonos spalvos. Vaizdo įraše yra tikrai jis, o ne G. kaimynas ar dar koks kitas asmuo. Jokios finansinės naudos iš šio įvykio jis negavo ir su daiktų vagyste susijęs nėra (t. 1, b. l. 109–119, 120, 121, 125–126);

2.3.11. B. P. parodymais, kuriais jis patvirtino, kad 2023 m. vasario 25 d. po vidurnakčio nusipirko iš G. S. kopėčias ir vaikišką dviratuką (t. 3, b. l. 8–14, 23–27);

2.3.12. liudytojos R. J. parodymais, kad butas adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Butas yra nuomojamas, butą nuomoja V. B., kuriam yra palikusi rūsio ir rūsio sandėliuko raktus. Daugiau raktų nuo rūsio ir rūsio sandėliuko niekas neturi. Antrų raktų (dublikato) nėra pagaminta (t. 1, b. l. 85–90);

2.3.13. liudytojo V. B. parodymais, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Butą nuomojasi. Gyvena minėtame bute nuo 2022 m. birželio. G. S. yra jo kaimynas. Žinojo tik vardą, o G. pavardę sužinojo iš policijos pareigūnų. Su G. jis nebendrauja, susitikę tik pasisveikina. Jis vieną kartą jam padėjo užsipildyti eismo įvykio deklaraciją. G. telefono numerio neturi, su juo kaip minėjo nebendrauja. A. K. jis nepažįsta, pirmą kartą tokį girdi, kokiu automobiliu A. K. naudojasi jis tikrai nežino. B. P. jis nepažįsta, pirmą kartą tokį girdi. R. Š. jis nepažįsta, pirmą kartą tokį girdi. 2023 m. kovo 17 d. pas jį bute buvo atlikta krata. Kratos metu policijos pareigūnai ieškojo kažkokio vaikiško dviračio ir kopėčių. Sakė, kad šie daiktai buvo pavogti iš kaimynės rūsio. Jis apie šią vagystę nieko nežino. Kratos metu iš jo buvo paimtos jo juodos spalvos šlepetės, rūsio sandėliuko raktas. Su policijos pareigūnais kratos metu jis pirmą kartą lankėsi namo rūsyje ir pirmą kartą pateko į savo butui priklausantį rūsio sandėliuką, nes iki tol tiesiog niekada nesinaudojo rūsiu ir sandėliuku. Jis žino, kad (duomenys neskelbtini) namo kiemas yra filmuojamas. Teko naudotis kamerų vaizdo įrašais, kai į jo automobilį kažkas įvažiavo. Tyrėja jam parodė 2023 m. vasario 25 d. vaizdo įrašą, kuriame jis mato, kad į kiemą atvažiuoja automobilis. Kieno tai automobilis, jis nežino. Iš automobilio išlipa vyriškis, kas jis toks, jis nepažįsta. Vaizdo įraše mato, kad nuo (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės pusės link automobilio eina du vyriškiai. Pirmasis vyriškis nešasi rankoje kažkokį daiktą, kažkuo uždengtą. Vyriškio jis nepažįsta. Jis sutinka, kad tas vyriškis iš kūno sudėjimo yra panašus į jį, tačiau vaizdo įraše yra tikrai ne jis. Antrasis vyriškis, einantis prie automobilio nešasi kopėčias. Jis yra panašus į jo kaimyną G., bet vaizdo įrašas yra blogos kokybės, nesimato aiškiai veido, todėl jis negali teigti, kad minėtas vyriškis tikrai yra jo kaimynas G.. Kai pirmasis vyriškis eina atgal į laiptinę nuo automobilio, vyriškio eisena visiškai nepanaši į jo eiseną. Jis apie dviračio ir kopėčių vagystę nieko nežino, todėl nieko negali nurodyti. Su vagyste niekaip nėra susijęs. Kodėl jo kaimynė galėjo įtarti jį daiktų vagyste, jis nežino (t. 1, b. l. 105–108).

2.4. Kaltinamojo G. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kuri numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis nurodė, kad į nukentėjusiajai priklausantį sandėliuką pateko 2023 m. vasario 25 d. naktį, laiku nuo 12 iki 1.00 val. nakties. Šiuos duomenis patvirtina ir baudžiamosios bylos įrodymų visuma (vaizdo įrašai, pareigūno P. G. tarnybinis pranešimas). Taigi šioje dalyje kaltinimas tikslinamas konstatuojant, kad G. S. 2023 m. vasario 25 d. naktį laikotarpiu nuo 00.01 val. iki 1.00 val., tyrimo metu nenustatytu būdu įsibrovė į užrakintą D. K. priklausantį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo rūsyje ir pagrobė svetimą, D. K. priklausantį bendros 180 eurų vertės turtą: vaikišką tamsiai žalios spalvos dviratį „SCHUMACKER“, 100 eurų vertės ir aliuminines kopėčias, 80 eurų vertės. Pažymėtina, kad toks kaltinimo tikslinimas – nelaikytinas kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimu iš esmės skirtingomis BPK 256 straipsnio prasme ir G. S. teisinė padėtis nėra pasunkinama, nes jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas nesikeičia. Nors kaltinamasis nurodė, kad dalies įvykio aplinkybių nepamena, tiksliai negali nurodyti, esminės veikos aplinkybes pripažino ir paaiškino. Teismo vertinimu, kaltinamojo padarytą veiką patvirtina paties kaltinamojo teisme duoti parodymai bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų kitų bylos duomenų visuma, o kaltinamojo negalėjimas nurodyti kai kurių įvykio aplinkybių aiškintinas galimu kitų asmenų dalyvavimu. Ši versija tikrinta ir ikiteisminio tyrimo metu.

3. Bausmės skyrimas

3.1. Skirdamas bausmę kaltinamajam G. S., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

3.2. Padaryta viena baigta, tyčinė nusikalstama veika, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis teistas (t. 3, b. l. 44–52), baustas administracine tvarka – informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 3, b. l. 36–43), nedirba, turi nepilnametį vaiką, duomenų apie jo lankymąsi pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą byloje nėra. Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ikiteisminio tyrimo metu atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką G. S. padarė neišnykus teistumui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

3.3. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

3.4. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

3.5. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad G. S. padarė vieną apysunkį, tyčinį nusikaltimą, nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neišnykus teistumui, anksčiau kaltinamasis buvo baustas laisvės atėmimo bausme, tačiau tai nesustabdė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, G. S. nedirba, pagrobto turto vertė sąlyginai nėra didelė, nukentėjusiajai žala atlyginta, nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena ją sunkinanti aplinkybė, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą jos minimumui. Atsižvelgus į tai, kad buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

3.6. Teismo manymu, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, taikant atitinkamus įpareigojimus, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Realus laisvės atėmimas vertinamu atveju nėra būtinas nuteistojo resocializacijai vykdyti. To teisiamojo posėdžio metu prašė ir prokurorė. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam nevykdant teismo jam skirtų įpareigojimų, jis bet kada galės būti pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kiti klausimai

4.1. Nukentėjusiajai padaryta turtinė žala atlyginta ikiteisminio tyrimo metu, civilinis ieškinys byloje nepareikštas (t. 2, b. l. 175).

4.2. Kaltinamajam G. S. taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos, grąžinant kaltinamajam prie bylos saugomą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

4.3. Daiktas, turtintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 2023 m. kovo 4 d. įvykio vietos apžiūros metu paimta pakabinama spyna su raktu, nutarimu perduota saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina (1 t., b. l. 47-48; 49-50). Byloje saugomos skaitmeninės laikmenos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos saugoti prie bylos.

4.4. Byloje susidarė 15,86 Eur išlaidų procesiniams dokumentams įteikti. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, priteisiant jas iš kaltinamojo G. S.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. S. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant G. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti, grąžinant G. S. prie baudžiamosios bylos saugomą G. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2023 m. kovo 4 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtą pakabinamą spyną su raktu, nutarimu perduotą saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti;

- prie bylos saugomas skaitmenines laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išieškoti iš G. S. 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Jomilė Juškaitė-Vizbarienė