Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Laimutės Jokubauskaitės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis, nuo 2020 m. gyvena Lietuvoje ir dirba pagal specialybę - elektriku. Pažymi, kad 2020 m. atvyko į Lietuvą turėdamas vizą ir 2020 m. spalio 6 d. įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Baldai pagal užsakymą“. Pareiškėjas 2021 m. kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Migracijos departamentas 2021 m. rugpjūčio 17 d. priėmė sprendimą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2021 m. spalio 26 d. iki 2023 m. spalio 25 d. Bankrutavus darbdaviui UAB „Baldai pagal užsakymą“, jis kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį ir įsidarbinti UAB „Albruva“. Migracijos departamentas panaikino jam išduotą pirmąjį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. liepos 29 d. Gavęs naują leidimą, jis 2023 m. sausio 20 d. sudarė darbo sutartį su UAB „Albruva“.

Nurodo, kad UAB „Albruva“ 2023 m. liepos mėnesį jį informavo, kad dėl finansinių priežasčių ketina nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį, todėl jis ėmė ieškoti kito darbo pagal specialybę. UAB „Albruva“ darbo sutartį su juo nutraukė nuo 2023 m. liepos 28 d. ir jis tą pačią dieną įsidarbino elektriku UAB „Interjero durys“. Pažymi, kad UAB „Interjero durys“ elektriku dirba iki dabar.

Paaiškina, kad jis gavo Migracijos departamento 2024 m. balandžio 29 d. Sprendimą, kuriame nurodoma, kad jam leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir ĮUTP, Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Sprendime konstatuojama, kad jis nesilaikė ĮUTP 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos darbdavio pakeitimo tvarkos, t. y. negavęs Migracijos departamento leidimo nutraukė darbo sutartį su UAB „Albruva“ ir įsidarbino UAB „Interjero durys“. Atsižvelgdamas į tai, ir vadovaudamasis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Migracijos departamentas Sprendimu panaikino jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Patvirtina nesilaikęs ĮUTP 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos darbdavio pakeitimo tvarkos, tačiau, jo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju tai negalėjo būti pagrindu Migracijos departamentui priimti skundžiamo Sprendimo ir panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Mano, kad atsakovas skundžiamą Sprendimą priėmė neatsižvelgęs į visas reikšmingas individualias aplinkybes, nesudaręs galimybės dėl padaryto formalaus pažeidimo jam pateikti paaiškinimų, o pats Sprendimas yra neproporcingas.

Taip pat paaiškina, kad jis su (tuo metu dar būsimu) darbdaviu UAB „Interjero durys“ buvo sutaręs, jog visus dokumentus, būtinus tam, kad būtų gautas atsakovo leidimas pakeisti darbdavį, parengs ir Migracijos departamentui pateiks būtent pats jo darbdavys. Pažymi, kad jis su savo darbdaviu taip susitarė dėl to, jog pats nemoka lietuvių kalbos, neišmano Lietuvos teisinės sistemos ir dėl to jam šias procedūras atlikti yra sudėtinga. Pastebi, kad tiek darbinantis į UAB „Baldai pagal užsakymą“, tiek į UAB „Albruva“, visus dokumentus už jį parengė ir pateikti Migracijos departamentui padėjo būtent pareiškėjo būsimi darbdaviai, taigi tokios praktikos pareiškėjas laikėsi ir šiuo atveju. Dėl žmogiškosios klaidos jo darbdavys (o konkrečiai buvusi UAB „Interjero durys“ buhalterė) reikalingų dokumentų Migracijos departamentui nepateikė (tiesiog užmiršo tą padaryti), nors jie faktiškai ir buvo suruošti bei parengti pateikimui. Jis pažeisti ĮUTP nustatytos darbdavio keitimo procedūros niekada nesiekė ir iki pat 2024-04-29 buvo įsitikinęs, kad jokių pažeidimų nėra padaręs, kad visi būtini dokumentai Migracijos departamentui buvo pateikti ir visi būtini leidimai buvo gauti. Taip pat pastebi, kad Sprendimas, kuriuo buvo konstatuotas pareiškėjo padarytas pažeidimas, buvo priimtas tik 2024-04-29, t. y. jam jau 9 mėnesius dirbant UAB „Interjero durys“, o tai pareiškėjui taip pat leido susidaryti įspūdį, jog visos procedūros buvo atliktos tinkamai.

Akcentuoja, kad prieš priimdamas skundžiamą Sprendimą Migracijos departamentas net neįspėjo jo, nesudarė galimybės pateikti paaiškinimų ir / ar ištaisyti padaryto, jo įsitikinimu, formalaus pažeidimo. Taip pat pažymi, kad dėl padaryto formalaus pažeidimo, neturėjusio jokių neigiamų materialinių padarinių, jam apskritai panaikinta galimybė toliau gyventi ir dirbti Lietuvoje, su kuria jis sieja savo ateitį. Taigi, toks jo teises apribojantis skundžiamas Sprendimas negali būti laikomas proporcingu ir būtinu pasiekti kokiems nors visuomenei reikšmingiems tikslams.

Paaiškina, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė UAB „Albruva“. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023-07-31 dirba UAB „Interjero durys“. Taigi, asmuo nesilaiko Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos darbdavio pakeitimo tvarkos, t. y. asmuo nuo 2023-07-31 dirba UAB „Interjero durys“. Pažymi, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Pabrėžia, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 29 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 10 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Albruva“ pagrindu (Įstatymo 40 straipsnis 1 dalies 4 punktas). Taigi, darbo UAB „Albruva“ pagrindu pareiškėjui 2022 m. gruodžio 15 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Migracijos departamentas, patikrinęs duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, nustatė, kad UAB „Albruva“ su pareiškėju darbo sutartį nutraukė 2023 m. liepos 28 d. Taip pat nustatė, kad pareiškėjas nuo 2023 m. liepos 31 d. dirba UAB „Interjero durys“. Migracijos departamentas, įvertinęs duomenis, priėmė 2024 m. balandžio 29 d. Sprendimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo ir nutraukta darbo sutartis su pareiškėju.

Skundžiamas Sprendimas priimtas, vadovaujantis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nes UAB „Albruva“ su pareiškėju darbo sutartį nutraukė 2023 m. liepos 28 d. ir pareiškėjas nesilaikė ĮUTP 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos darbdavio pakeitimo tvarkos, t. y. asmuo nuo 2023 m. liepos 31 d. dirba UAB „Interjero durys“.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar prašymą leisti pakeisti darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Jeigu kyla pagrįstų įtarimų dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, Migracijos departamentas gali kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl grėsmės valstybės saugumui įvertinimo. Tokiu atveju Migracijos departamentas sustabdo sprendimo dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją priėmimo terminą, kol bus gauta Valstybės saugumo departamento išvada dėl grėsmės valstybės saugumui, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Apie sprendimo priėmimo termino sustabdymą užsienietis informuojamas raštu ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo termino sustabdymo dienos. Migracijos departamento sprendimas dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, išskyrus šio Įstatymo 50 straipsnio 21 dalyje nurodytus atvejus.

Pareiškėjas skunde teigia, kad UAB „Albruva“ 2023 m. liepos mėnesį jį informavo, kad dėl finansinių priežasčių ketina nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį, todėl jis ėmė ieškoti kito darbo pagal specialybę. UAB „Albruva“ darbo sutartį su juo nutraukė nuo 2023 m. liepos 28 d. ir jis tą pačią dieną įsidarbino elektriku UAB „Interjero durys“. Nurodo, kad jis UAB „Interjero durys“ elektriku dirba iki dabar. Be to, pareiškėjas pripažįsta, kad jis nesilaikė ĮUTP 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos darbdavio pakeitimo tvarkos.

Teismo vertinimu, Migracijos departamento nustatytos aplinkybės, jog UAB „Albruva“ darbo sutartį su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nutraukė 2023 m. liepos 28 d. ir pareiškėjas įsidarbino kitoje bendrovėje, nepateikęs Migracijos departamentui prašymo leisti pakeisti darbdavį, buvo pakankamas pagrindas panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių sąlygų, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog reikšminga aplinkybe pripažintina tai, kad užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1700-815/2024). Nustačius, jog UAB „Albruva“ darbo sutartį su pareiškėju nutraukė 2023 m. liepos 28 d. bei pareiškėjas įsidarbino kitoje bendrovėje, nepateikęs Migracijos departamentui prašymo leisti pakeisti darbdavį, darytina išvada, kad Migracijos departamento Sprendimas, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra teisėtas bei pagrįstas, nes pareiškėjas nesilaikė imperatyvaus Įstatymo reikalavimo dėl darbdavio pakeitimo.

Teismo vertinimu, siekdamas pakeisti darbdavį, pareiškėjas neabejotinai privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, o aplinkybės, jog pareiškėjas, nutraukęs darbo sutartį ir įsidarbinęs kitoje bendrovėje, tačiau dėl kalbos nemokėjimo ir neturėjimo teisinių žinių nesilaikė ĮUTP 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos darbdavio pakeitimo tvarkos, leidžia pagrįstai abejoti pareiškėjo siekiu organizuoti savo ekonominį gyvenimą Lietuvos Respublikoje taip, kaip tai buvo įsipareigota daryti pateikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Taigi, Migracijos departamentas rėmėsi ginčijamo Sprendimo metu egzistavusiais duomenimis.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra išaiškinęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022).

Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad jam buvo apribota galimybė paaiškinti situaciją, nurodyti tikrąsias faktines aplinkybes, dėl ko, kaip teigia, tokia situacija galėjo sąlygoti VAĮ principų pažeidimą, tačiau pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nenurodė kažkokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kitaip interpretuoti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą ir priešingai, nei nurodyta Sprendime, įvertinti ginčijamo Sprendimo motyvus.

Pažymėtina, jog sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal ginčijamo Sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Taigi, Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais Migracijos departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis.

Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012).

Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ normomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad atsakovo priimtas Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į Migracijos departamentą su nauju prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, remiantis ĮUTP nuostatomis.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Netenkinus pareiškėjo skundo, netenkinamas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.