- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-02
- Bylos Nr.
- e2A-410-569/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01896-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- Lazdijų rajono savivaldybės administracijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Almos Jurgelienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lazdijų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui A. D. dėl gelžbetoninio garažo ir voljero su stogu nukėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lazdijų rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą A. D. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti gelžbetoninį garažą ir voljerą su stogu, esančius (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažui bei voljerui tekusią teritoriją, atsakovui A. D. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nenukėlus gelžbetoninio garažo ir voljero su stogu, esančių (duomenys neskelbtini), ir/arba nesutvarkius garažui ir voljerui tekusios teritorijos, leisti ieškovei Lazdijų rajono savivaldybės administracijai nukelti gelžbetoninį garažą ir voljerą su stogu, esančius (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažui ir voljerui tekusią teritoriją, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo A. D., priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2025 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai - įpareigojo atsakovą A. D. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti gelžbetoninį garažą ir voljerą su stogu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažui bei voljerui tekusią teritoriją; atsakovui A. D. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nenukėlus gelžbetoninio garažo ir voljero su stogu, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir/arba nesutvarkius garažui ir voljerui tekusios teritorijos, leisti ieškovei Lazdijų rajono savivaldybės administracijai nukelti gelžbetoninį garažą ir voljerą su stogu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažui ir voljerui tekusią teritoriją, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo A. D.; priteisė iš atsakovo A. D. 111,00 Eur žyminį mokestį valstybei.
3. Teismas vertino, jog nesant galimybės nustatyti statybos pradžios ir pabaigos laikotarpių, atsakovui pripažįstant aplinkybę, kad statiniai pastatyti savavališkai, dėl neteisėtos statybos teisinių padarinių sprendžiama pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą.
4. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo žemės sklypo savininko (naudotojo, valdytojo) subjektinėms teisėms teismine tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1–2 dalis apginti pakanka įrodyti, jog statiniai yra pastatyti be ginčo žemės sklypo savininko (šiuo atveju Lietuvos Respublikos) rašytinio sutikimo, todėl, esant atsakovo pripažinimui, kad tokio sutikimo jis nėra gavęs, teismas papildomai nevertina kokiai kategorijai priklauso atsakovo pastatyti statiniai bei kokie statybos dokumentai yra reikalingi jų statybai.
5. Atsakovui neįrodžius, kad statinius sukūrė teisėtai, teismas konstatavo, jog sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovo pastatyti garažas ir voljeras yra savavališkos statybos padarinys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
6. Teismas sprendė, jog atsakovo savavališkai pastatyti statiniai nėra laikomi jo nuosavybe. Neturėdamas jokio kito jam priklausančio nekilnojamojo turto ginčo sklype, atsakovas neatitinka Žemės nuomos taisyklių 28 punkte numatytų sąlygų, kurių pagrindu jam būtų galima išnuomoti šį žemės sklypą.
7. Teismas konstatavo, kad atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo išsinuomoti žemės sklypą, ant kurio savavališkai yra pastatęs statinius, tai daro jo pastatytos savavališkos statybos įteisinimą negalimu. Nors atsakovas nurodė, jog dėl nuomos yra tariamasi su ieškove, kuri nėra jam pateikusi neigiamo atsakymo, teismas šią poziciją vertino kritiškai.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog garažas su voljeru pastatyti gavus būtiną jiems statyti statybą leidžiantį dokumentą, taip pat neįrodė, kad jam buvo suteikta teisė statybai naudotis valstybinės žemės sklypu, ar kad jis turi teisę šį sklypą išsinuomoti ir įteisinti savavališką statybą, todėl ieškinys tenkinamas visiškai (CPK 178 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
9. Apeliaciniu skundu atsakovas A. D. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą - nustatyti atsakovui A. D. 12 mėnesių terminą parengti reikalingus dokumentus ir pateikti prašymą Lazdijų rajono savivaldybės administracijai išnuomoti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje yra jam nuosavybės teise priklausantys gelžbetoninis garažas ir voljeras su stogu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Gelžbetoninis garažas, kurį teismas įpareigojo nukelti, buvo sumontuotas 1995 metais. Garažo stovėjimo vieta buvo suderinta su tuo metu teisėtu žemės sklypo naudotoju - Tarpūkine gyvulių sėklinimo įmone, kuri buvo įsteigta dar Lietuvos TSR Ministrų Tarybos (duomenys neskelbtini) (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1978, Nr. 26-320; 1984, Nr. 18-222). Garažas buvo sumontuotas iš blokų ir neturėjo pamatų. Žemės sklype, kuriame yra ginčo garažas, taip pat yra daugiabutis gyvenamasis namas. Šitame name apeliantas gyvena nuo jo pastatymo dienos 1989 m.
9.2. Žemės sklype, kuriame yra gelžbetoninis garažas ir voljeras su stogu, tokio pobūdžio statybos darbai apskritai yra galimi. Ginčo statiniai yra valstybinėje žemėje, todėl apeliantas siekia, kad žemės sklypo dalis, reikalinga statiniams eksploatuoti, būtų apeliantui išnuomota. Apeliantas yra atlikęs visą eilę veiksmų, nukreiptų į tai, kad taptų teisėtu valstybinės žemės, kurioje yra ginčo statiniai, naudotoju. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog ginčo statinių nugriovimas tokiomis aplinkybėmis yra vienintelė galima teisinė išeitis. Statinių nugriovimas neproporcingai suvaržytų apelianto, kaip statinių savininko, teises.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Lazdijų rajono savivaldybės administracija prašo Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovės kreipimasis į teismą dėl atsakovo gelžbetoninio garažo ir voljero su stogu pašalinimo yra paskutinė priemonė, kuria siekiama apginti ne tik ieškovės, valstybės, ant kurios žemės stovi atsakovo statiniai, bet ir viešąjį interesą.
10.2. Gelžbetoninis garažas ir voljeras su stogu nepriskirtini nei vienai statinių grupei, kuriems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai, jie nėra Nekilnojamojo turto kadastro objektai, todėl nuosavybės teisė į garažą ir voljerą nėra registruojama, jie atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytus laikinųjų statinių požymius, t. y. jie yra pastatyti tik laikinai (ribotą terminą), bet ne visam laikui.
10.3. Nagrinėjamu atveju atsakovui priklausantys statiniai (gelžbetoninis garažas ir voljeras su stogu) įrengti valstybinėje žemėje, kuri nėra parduota, išnuomota ar kitokiu būdu perduota valdyti konkretiems subjektams, todėl nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise – ieškovei ir ja turi būti naudojamasi tokiu būdu, kad būtų tenkinami visos visuomenės poreikiai, tačiau, pastačius atsakovo statinius, šiuo valstybinės žemės plotu gali naudotis tik ribotas subjektų ratas (atsakovas). Be to, negalima tokia situacija, kad asmuo valstybinėje žemėje įrengtais statiniais kliudytų visiems kitiems subjektams, įskaitant ir žemės plotą valdantiems patikėjimo teise (šiuo atveju ieškovę), juo naudotis. Taigi, atsakovas neturi teisės kliudyti ieškovei naudotis patikėjimo teise valdomu žemės plotu, kadangi šiuos veiksmus draudžia įstatymai.
10.4. Atsakovas neturi teisės naudotis valstybei priklausančiu žemės plotu, kuriame yra jam priklausantys statiniai (gelžbetoninis garažas ir voljeras su stogu), o nesant teisinio pagrindo naudotis valstybei priklausančiu žemės plotu, yra draudžiama juo naudotis, todėl atsakovas privalo nutraukti žemės ploto naudojimą ir jį atlaisvinti (pašalinti gelžbetoninį garažą ir voljerą su stogu). Atsakovo naudojimasis ieškovės valdomu žemės plotu, nenukeliant ir nedemontuojant gelžbetoninio garažo ir voljero, pripažintinas neteisėtu ir tai laikytina ieškovės teisių pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl savavališkos statybos statinių, pastatytų ant valstybinės žemės, nugriovimo.
Faktinės bylos aplinkybės
13. Atsakovui A. D. nuosavybės teise priklauso gelžbetoninis garažas ir voljeras, esantys (duomenys neskelbtini). Šie statiniai yra pastatyti ant žemės ploto, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise yra valdomas Lazdijų rajono savivaldybės. Statiniai yra neregistruoti.
14. 2024 m. birželio 10 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą elektroniniu paštu su raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) esančių statinių“ (toliau – Raštas), kuriame nurodė, kad: „Lazdijų? rajono savivaldybės patikėjimo teise valdomame valstybinės žemės plote s?alia daugiabučio gyvenamojo namo, esanc?io (duomenys neskelbtini), yra pastatytas laikinas statinys – garaz?as bei prie jo priblokuotas II grupe?s nesude?tingas inz?inerinis statinys – voljeras su stogu.“ Atsakovo buvo paprašyta “iki s?. m. liepos 1 d. pas?alinti laikina?ji? statini? – garaz?a? bei prie jo priblokuota? inz?inerini? statini? – voljera? su stogu.” Papildomai Rašte atsakovui ieškovė nurodė, kad “geranoris?kai nepas?alinus mine?tu? statiniu?, ieškovė kreipsis i? teisma? su ies?kiniu, siekiant, kad s?ie statiniai bu?tu? pas?alinti is? valstybine?s z?eme?s.” Taip pat buvo pažymėta, jog “siekiant nustatyti reikalavimo i?vykdyma?, ieškovė s?. m. liepos 2 d. atliks patikrinima? vietoje.” Tačiau atsakovas neatsakė ir gelžbetoninio garažo, voljero su stogu per nustatytą terminą nenusikėlė.
15. 2024 m. liepos 2 d. ieškovės Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl komisijos sudarymo” buvo sudaryta komisija, siekiant nustatyti, ar atsakovas įvykdė ieškovės reikalavimą. 2024 m. liepos 4 d. Komisijai nuvykus apžiūrėti (duomenys neskelbtini), esanc?iu? statiniu?, buvo sudarytas aktas Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl atlikto patikrinimo vietoje”, kuriame nurodyta, kad „Komisija 2024 m. liepos 4 d. 14 val. atliko patikrinima? vietoje ir nustate?, kad reikalavimas nei?vykdytas, t. y. Lazdiju? rajono savivaldybe?s patike?jimo teise valdomame valstybine?s z?eme?s plote s?alia daugiabuc?io gyvenamojo namo, esanc?io (duomenys neskelbtini), yra laikinas statinys – garaz?as bei prie jo priblokuotas inz?inerinis statinys – voljeras su stogu”.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Apeliantas nurodo, kad gelžbetoninis garažas, kurį teismas įpareigojo nukelti, buvo sumontuotas 1995 metais. Garažo stovėjimo vieta buvo suderinta su tuo metu teisėtu žemės sklypo naudotoju - Tarpūkine gyvulių sėklinimo įmone. Žemės sklype, kuriame yra ginčo garažas, taip pat yra daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame apeliantas gyvena nuo jo pastatymo dienos 1989 m. Apeliantas teigia, kad žemės sklype tokio pobūdžio statybos darbai yra galimi. Ginčo statiniai yra valstybinėje žemėje, todėl apeliantas siekia, kad žemės sklypo dalis, reikalinga statiniams eksploatuoti, būtų apeliantui išnuomota. Apeliantas yra atlikęs visą eilę veiksmų, nukreiptų į tai, kad taptų teisėtu valstybinės žemės, kurioje yra ginčo statiniai, naudotoju. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog ginčo statinių nugriovimas tokiomis aplinkybėmis yra vienintelė galima teisinė išeitis. Statinių nugriovimas neproporcingai suvaržytų apelianto, kaip statinių savininko, teises. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde nesuformulavo skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamo teismo sprendimo (ar jo dalies) nepagrįstumą ar neteisėtumą, nenurodė imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jo teises bei teisėtus interesus, o tik deklaratyviai nurodė, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
18. Valstybinė žemė yra viešasis turtas, kuris turi būti naudojamas tik vadovaujantis teisės aktais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybės turtu negali būti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas).
19. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 punkte 1 dalyje numatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) naujai statomas ar rekonstruojamas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir (ar) naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, išskyrus aplinkos ministro nustatytus atvejus, kai nėra suformuoti žemės sklypai, bet yra gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas; atliekant kitus statybos darbus (atnaujinant (modernizuojant), remontuojant ar griaunant statinį)ar statinių pakeitimus (keičiant statinio (jo dalies) paskirtį, formuojant nekilnojamojo turto kadastro objektus) privaloma gauti žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimą šiame įstatyme ar kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovei patikėjimo teise valdomame žemės plote yra pastatęs laikinus statinius - gelžbetoninį garažą ir voljerą su stogu.
20. Atsakovas teigia, kad garažo stovėjimo vieta buvo suderinta su tuo metu teisėtu žemės sklypo naudotoju - Tarpūkine gyvulių sėklinimo įmone, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes, atsakovas nepateikė. Atsakovas byloje pripažino, kad statiniai yra pastatyti be ginčo žemės sklypo savininko (šiuo atveju Lietuvos Respublikos) rašytinio sutikimo. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas neturi teisės naudotis valstybei priklausančiu žemės plotu, kuriame yra jam priklausantys statiniai (gelžbetoninis garažas ir voljeras su stogu), o nesant teisinio pagrindo naudotis valstybei priklausančiu žemės plotu yra draudžiama juo naudotis.
21. Įvertinus aptartas aplinkybes, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovui neįrodžius, kad statinius sukūrė teisėtai, konstatuojama, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovo pastatyti garažas ir voljeras yra savavališkos statybos padarinys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
22. Atsakovas pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde teigia, kad siekia, jog žemės sklypo dalis, reikalinga statiniams eksploatuoti, būtų apeliantui išnuomota. Apeliantas yra atlikęs visą eilę veiksmų, kad taptų teisėtu valstybinės žemės, kurioje yra ginčo statiniai, naudotoju. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog ginčo statinių nugriovimas tokiomis aplinkybėmis yra vienintelė galima teisinė išeitis. Statinių nugriovimas neproporcingai suvaržytų apelianto, kaip statinių savininko, teises.
23. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, todėl pirmiausia turėtų būti nagrinėjama galimybė suteikti asmeniui žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises. Tokiu atveju turi būti aiškinamasi dėl asmens galimybės įgyti sklypą nuosavybėn pirkimo būdu, jį nuomoti, nustatyti servitutą ir kt. Kai statiniai savavališkai yra pastatyti ne ant teisiniu pagrindu valdomos žemės (valstybinės žemės), yra labai svarbus visų suinteresuotų asmenų glaudus bendradarbiavimas, siekiant išsiaiškinti galimybes suteikti tokiam asmeniui žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises prie šio valdomo neteisėtai pastatyto pastato, ir tik nustačius, kad nėra teisinių priemonių to padaryti, proporcinga priemone galėtų būti pripažintas statinio griovimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014; kt.).
24. Nagrinėjamu atveju statiniai yra pastatyti ant savivaldybės valdomos Lietuvos Respublikai priklausančios žemės. Adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas neturi jokių registruotų nekilnojamojo turto objektų. Nors atsakovas nurodo, kad siekia tapti teisėtu valstybinės žemės, kurioje yra ginčo statiniai, naudotoju, tačiau byloje yra duomenys, kad į visus atsakovo prašymus išsinuomoti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje yra atsakovui nuosavybės teise priklausantys ginčo statiniai, yra motyvuotai raštu atsakyta atsakovui ir atsisakyta išnuomoti.
25. Pagal detalųjį planą valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra ketinama įrengti automobilių aikštelę, tarnaujančią šiame sklype stovinčiam daugiabučiui. Taigi numatyta, kad žemės sklypas tarnaus visuomenės poreikiams, juo naudosis sklype esančio daugiabučio (kuriame atsakovas neturi nuosavybės) gyventojai. Todėl konstatuotina, kad atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo išsinuomoti žemės sklypo ant kurio savavališkai yra pastatęs statinius, dėl to jo pastatytos savavališkos statybos įteisinimas nėra galimas.
26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertintina, kad Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendime pagrįstai konstatuota, jog atsakovas neįrodė, kad garažas su voljeru pastatyti gavus būtiną jiems statyti statybą leidžiantį dokumentą, taip pat neįrodė, kad jam buvo suteikta teisė statybai naudoti valstybinės žemės sklypą, ar kad jis turi teisę šį sklypą išsinuomoti ir įteisinti savavališką statybą.
27. Ieškovė neturi galimybės disponuoti atsakovo nuosavybe, todėl ji turi teisę reikalauti, kad atsakovas savo lėšomis nukeltų (demontuotų) gelžbetoninį garažą ir voljerą su stogu iš ieškovės patikėjimo teise valdomo žemės ploto, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė atlyginti bylinėjimosi išlaidų neprašo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.