Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovams P. P. (P. P.) ir M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. P. 2020 m. liepos 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 25-ANR_N-910-2020, ROIK: 20114681420, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. (toliau ir – pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau ir – Institucija) vyriausiojo tyrėjo P. P. 2020 m. liepos 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 25-ANR_N-910-2020 (toliau ir – nutarimas; skundžiamas nutarimas) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį 750 Eur dydžio bauda už tai, kad 2020 m. balandžio 19 d. 10.00 val. Žaliakalnio turgavietėje, adresu Zanavykų g. 25H, prekiavo mobiliųjų telefonų priedais taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas) 3.2.7 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies

Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Kaltu dėl teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nepagrįsta laikytina pareiškėjo atstovės nuostata, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjas už tą pačią veiką buvo nubaustas tris kartus pažeidžiant non bis in idem principą, numatantį draudimą antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas administracinėn atsakomybės buvo patrauktas už du skirtingus administracinius nusižengimus – už prekiavimą pramoninėmis prekėmis neturint leidimo (b. l. 9) ir už Vyriausybės nutarimo 3.2.7 punkto reikalavimų pažeidimą (b. l. 10–11). Baudimu antrą kartą už tą patį nusižengimą nelaikytinas ir administracinio nurodymo įrašymas į administracinio nusižengimo protokolą, kadangi administracinis nurodymas yra tik pasiūlymas, o administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta, jog iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu. Taigi priimant skundžiamą nutarimą, 2020 m. gegužės 29 d. administracinio nusižengimo protokole įrašytas administracinis nurodymas, kuriuo pareiškėjui buvo siūloma iki 2020 m. birželio 28 d. sumokėti 250 Eur baudą jau buvo negaliojantis (b. l. 10). Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal AK 45 straipsnio 4 dalį – jo veiksmuose nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

Neabejotina, kad R. J. administracinis nusižengimas, padarytas karantino, paskelbto Vyriausybės nutarimu nuo 2020 m. kovo 16 d., laikotarpiu ir nesilaikant Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatų vertintinas kaip pavojingas ir sukeliantis pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, šiuo atveju – COVID-19, todėl ir skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse taip pat ne kartą konstatavo, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).

Nors šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau vertinant skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos – 750 Eur dydžio baudos atitikimą teisingumo ir protingumo principams reikšminga laikytina aplinkybė, kad prieš pradėdamas prekiauti Žaliakalnio turgavietėje mobiliojo ryšio telefonų priedais pareiškėjas dėl karantino sąlygas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų buvo netinkamai žodžiu pakonsultuotas pareigūno M. K., t. y. to paties pareigūno, kuris šioje administracinio nusižengimo byloje 2020 m. gegužės 29 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 25-ANR_P-710-2020 (b. l. 10). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas dėl naujausių teisės aktų nuostatų taikymo su pareigūnu konsultavosi prieš pradėdamas prekybą, todėl neturi esminės reikšmės tikslus konsultavimosi laikas, t. y. tą pačią ar ankstesnę dieną. Kaip jau buvo minėta aukščiau, nurodyta aplinkybė pareiškėjo administracinės atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nepašalina, tačiau ji, teismo vertinimu, laikytina reikšminga individualizuojant pareiškėjui už šį administracinį nusižengimą skiriamą administracinę nuobaudą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį už Vyriausybės nutarimo 3.2.7 punkto pažeidimą buvo patrauktas be jokio perspėjimo, jog prekyba pramoninėmis prekėmis turgavietėse draudžiama. Priešingai, kaip paaiškino pareiškėjas teismo posėdžio metu, jam buvo leista susimokėti už prekybą turgavietėje – turgaus mokestį rinkęs darbuotojas, paėmęs iš jo pinigus, pastabų dėl parduodamų prekių neturėjo, o turgavietėje sutiktas pareigūnas M. K., paklaustas, ar galima prekiauti mobiliųjų telefonų priedais, taip pat nurodė, kad tokia prekyba pačioje turgavietėje galima. Nors liudytoju apklaustas V. S., 2020 m. balandžio 19 d. rinkęs iš turgaus prekeivių mokestį už prekybos vietą (b. l. 140), parodė, kad jis iš pareiškėjo niekada nėra ėmęs mokesčio, tačiau tokius šio liudytojo parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi pats liudytojas pripažino, jog prekeivių yra labai daug ir jų visų negali prisiminti. Tuo tarpu liudytoju apklaustas buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. B. – B. parodė, kad administracinio nusižengimo byloje esančioje nuotraukoje užfiksuota turgavietės teritorija ir kad jam neteko susidurti, jog tiek daug prekių pasidėjęs žmogus prekiautų nesusimokėjęs už prekybos vietą. Šis liudytojas taip pat parodė, kad turgavietės mokestis sutrenkamas apie 09.00 val. ryto. Atitinkamai, liudytojo A. B. – B. parodymai iš esmės patvirtina pareiškėjo paaiškinimų, kad jis prekybą pradėjo 09.00 val. ryto susimokėjęs turgaus mokestį, teisingumą.

Byloje liudytoju apklaustas pareigūnas M. K. duodamas parodymus pripažino, jog pareiškėjas iš tiesų konsultavosi su juo dėl karantiną reglamentuojančių teisės aktų taikymo, klausė, ar galima prekiauti mobiliojo ryšio telefonų priedais. Liudytojas M. K. duodamas parodymus iš esmės neneigė ir tos aplinkybės, kad jis pareiškėją galėjo pakonsultuoti neteisingai, nes pats buvo suklaidintas per visuomenės informacijos priemones skelbiamos informacijos ir dar nebuvo spėjęs susipažinti su naujausiais teisės aktų pakeitimais. Liudytojas tik nesutiko su tuo, kad pareiškėją konsultavo 2020 m. balandžio 19 d., teigė, kad su pareiškėju kalbėjosi anksčiau. Remiantis pačios Institucijos į bylą pateiktais dokumentais – 2020 m. birželio 15 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 20-PR2-11865 (b. l. 127–130), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Policijos darbuotojų etikos komisijos (toliau – Policijos darbuotojų etikos komisija) 2020 m. liepos 15 d. posėdžio protokolu (b. l. 131–132) nustatyta, kad M. K. neneigė kompaktinėje plokštelėje užfiksuoto jo ir pareiškėjo telefoninio pokalbio autentiškumo (b. l. 26), jame užfiksuotų aplinkybių, pripažino ir galėjosi, kad asmeniui galėjo suteikti netikslią informaciją. Policijos darbuotojų etikos komisija priėmė vienbalsį sprendimą, kad M. K. nepažeidė Policijos darbuotojų etikos kodekso nuostatų ir tokį sprendimą motyvavo tuo, jog pareigūnas nepilną informaciją suteikė dėl didelio informacijos kiekio ir dėl didelės teisės aktų kaitos, jo veiksmai netyčiniai, sąlygoti objektyvių priežasčių, todėl nevertintini kaip etikos pažeidimas. Vyriausybės priimti nutarimai dėl COVID-19 karantino metu esamų prekybos apribojimų yra skelbiami viešai ir plačiai, todėl pilietis pats privalėjo domėtis ir žinoti jam svarbią informaciją.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad tuo laikotarpiu policijos veikloje buvo skiriamas padidintas dėmesys karantino sąlygas reglamentuojančių teisės aktų laikymosi kontrolei – atitinkamai policijos pareigūnai yra tie asmenys, kurie privalo pirmieji sužinoti karantiną reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus ir informuoti apie jų įsigaliojimą bei taikymą visuomenę, t. y. negali būti apsiribojama vien pažeidimų fiksavimų ir asmenų baudimu. Būtent pareigūnams, kuriems pavesta karantiną reglamentuojančių teisės aktų laikymosi kontrolė, keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai aiškinantis tokių teisės aktų pakeitimus, jų taikymui svarbias aplinkybes.

Tačiau aptariamu atveju po Policijos darbuotojų etikos komisijos sprendimo susidarė situacija, kai Institucija pateisina pareigūno, neteisingai pakonsultavusio pareiškėją, elgesį, teigdama, kad pareigūno netinkamus veiksmus sąlygojo didelis informacijos kiekis ir didelė teisės aktų kaita, tačiau pareigūno neteisingai pakonsultuotas pareiškėjas, gyvenantis iš gaunamos socialinės pašalpos, už Vyriausybės nutarimo pažeidimą buvo nubaustas net didesne nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bausmė, Policijos darbuotojų etikos komisijai nurodant, kad pats pareiškėjas turėjo domėtis jam aktualiais teisės aktų pakeitimais, apie kuriuos pareigūnas dar nebuvo spėjęs sužinoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas praėjus daugiau nei mėnesiui laiko po įvykio, t. y. būtent tiek laiko reikėjo Institucijai, kad išanalizuotų atitinkamą dieną galiojusių karantino sąlygas reglamentavusių teisės aktų nuostatas ir pripažintų, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas. Teismas sprendžia, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjui už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 750 Eur bauda akivaizdžiai neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, o taip pat proporcingumo reikalavimo ir sudaro pagrindą pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai. Įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Šiuo konkrečiu atveju teismas ANK 34 straipsnio 6 dalį taiko atsižvelgdamas ne tik į aukščiau paminėtas aplinkybes, iš kurių matyti, jog pačios Institucijos pareigūnams 2020 m. balandžio 19 d. dar nebuvo iki galo aiškios naujausios Vyriausybės nutarimo redakcijos nuostatos, bet ir į tai kad pareiškėjas prekybą vykdė trumpą laiką – nuo 09.00 val. iki 10.30 val., prekiavo lauke, prekiavo atvirai, nesislėpdamas nei nuo turgaus administracijos, nei nuo pareigūnų, prieš tai žodžiu pasikonsultavęs su pareigūnu M. K., į tai, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, o taip pat į tai, kad po nusižengimo padarymo per metus laiko naujų karantino sąlygas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų pareiškėjas nepadarė, kas administracinį nusižengimą leidžia vertinti kaip atsitiktinį, nebūdingą pareiškėjui. Teismas pripažįsta, jog šioje byloje ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, bus pasiekti R. J. paskyrus įspėjimą, t. y. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo R. J. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. P. 2020 m. liepos 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 25-ANR_N-910-2020, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą R. J. skirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos dokumentus nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.