Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Erminijaus Baziulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dovilės Jazdauskaitės ir Giedrės Kairienės,

dalyvaujant atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Idai Vasiljevienei,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos atstovui Dariui Endzeliui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys R. Š., Z. B., Šilutės rajono savivaldybės administracija, Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, dėl sprendimų, įsakymo ir išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.22E.) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus 2016 m. rugsėjo 13 d. rašto Nr. 17SD-5922-(14.17.104.) (toliau – ir Raštas), 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 17VĮ-1819-(14.17.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1887 „Dėl Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir 2016 m. rugsėjo 12 d. išvados Nr. 17KVR-246-(14.17.67.) „Dėl žemės sklypų ribų ir plotų patikslinimo žemės reformos žemėtvarkos projekte“ (toliau – ir Išvada) dalis, kuriomis buvo nuspręsta Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte esančiam projektiniam žemės sklypui Nr. 110 suprojektuoti 0,54 ha ploto žemės sklypą; 3) įpareigoti NŽT Šilutės skyrių priimti įsakymą, kuriuo būtų patikslintas NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1887 „Dėl Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ patvirtintų pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte sąrašas, patikslinant 37 pozicijos 5 ir 7 grafose įrašytus skaičius vietoj „0,54“ įrašant „0,5845“.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu jo atstovas advokato padėjėjas Henrikas Ratautas paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. gavo NŽT Šilutės skyriaus 2016 m. rugsėjo 13 d. raštą Nr. 17SD-5922-(14.17.104.) Kartu su juo buvo įteiktas NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. 17VĮ-1819-(14.17.2.) ir NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. išvada Nr. 17KVR-246-(14.17.67.). Su jais nesutiko, todėl kreipėsi į NŽT su skundu. 2021 m. kovo 29 d. gavo NŽT 2021 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.22E.), kuriuo jo skundas buvo atmestas. 2009 m. spalio 14 d. įsigijo pastatą – dirbtuves, ir kitą inžinerinį statinį - kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kiemo aikštelė), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vainuto mstl., Šilutės r. sav. (toliau – ir Žemės sklypas). NŽT Šilutės skyriaus specialistė D. O. Š. 2009 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. S2-529-(2.4) „Dėl sutikimo davimo“ informavo, jog NŽT Šilutės skyrius neprieštarauja pastato ir Kiemo aikštelės pardavimui, o įvykus pirkimo - pardavimo sandoriui, institucija sudarys visas sąlygas būsimam pastato ir Kiemo aikštelės savininkui iš valstybės nuomoti ar pirkti Žemės sklypą ar jo dalį, reikalingą nurodytų pastatų eksploatacijai. 2013 m. rugsėjo 27 d. NŽT Šilutės skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1887 „Dėl Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“. Šiuo įsakymu Žemės sklypas buvo padalintas į du projektinius sklypus: projektinį sklypą Nr. 110, kuris buvo suprojektuotas pastato ir Kiemo aikštelės eksploatavimui bei projektinį sklypą Nr. 106, kuris buvo suprojektuotas eksploatuoti gaisrinės pastatui ir pastatui - dirbtuvėms. Nurodytu įsakymu jam buvo suprojektuotas 0,46 ha dydžio žemės sklypas. Kadangi 0,46 ha dydžio žemės sklypo plotas buvo akivaizdžiai nepakankamas pastato ir Kiemo aikštelės tinkamam eksploatavimui, NŽT Šilutės skyriui pateikė prašymą tikslinti jam formuojamą žemės sklypo plotą. Atsižvelgus į šį prašymą, plotas žemės sklypui pažymėtam projektiniu Nr. 106 buvo padidintas iki 0,5307 ha. Siekdamas įsitikinti, ar 0,5307 ha dydžio žemės sklypas bus pakankamas statinio ir Kiemo aikštelės eksploatavimui, kreipėsi į matininką ir antstolį tam, kad būtų parengtas Kiemo aikštelės planas ir faktinis Kiemo aikštelės paženklinimas riboženkliais. 2015 m. lapkričio 25 d. buvo pateiktas 2015 m. lapkričio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0118/15/00101. Išanalizavus protokolo medžiagą ir faktinį Kiemo aikštelės riboženklių paženklinimą paaiškėjo, jog statiniui ir Kiemo aikštelei formuojant žemės sklypą, buvo pažeisti pareiškėjo teisėti interesai, kadangi aukščiau nurodomu įsakymu pareiškėjui suformuotas 0,5307 ha žemės sklypas buvo akivaizdžiai per mažas pastato ir Kiemo aikštelės tinkamai eksploatacijai. 2015 m. gruodžio 18 d. NŽT Šilutės skyriui pateikė pakartotinį prašymą. 2016 m. vasario 10 d. buvo supažindintas su NŽT Šilutės skyriaus 2016 m. vasario 8 d. administracinės procedūros protokolu. Protokole buvo konstatuotos aplinkybės, jog suprojektuotas 0,5307 ha dydžio žemės sklypas nėra pakankamas tinkamai eksploatuoti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius statinius Žemės sklype. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta kreiptis į Vainuto kadastro vietovės projekto autorių dėl projektinių sprendinių patikslinimo. 2016 m. kovo 16 d. buvo pateiktas Vainuto kadastro vietovės projekto autoriaus siūlymas, kuriuo pareiškėjui buvo suprojektuotas 0,57 ha dydžio žemės sklypo plotas. Kadangi pateiktas siūlymas buvo su esminėmis klaidomis, 2016 m. kovo 31 d. NŽT Šilutės skyriui pateikė savo nesutikimą su pateiktu projektiniu siūlymu. 2016 m. rugpjūčio 29 d. NŽT Šilutės skyrius atliko žemės sklypų Nr. 110 ir Nr. 106 patikrinimą vietoje ir surašė žemės sklypų žemės naudojimo patikrinimo vietovėje aktus Nr. 17ŽN-322 ir Nr. 17ŽN-323. Remiantis šiuose patikrinimo aktuose tariamai nustatytomis aplinkybėmis NŽT priėmė Įsakymą, Išvadą Bei Raštą. Buvo nuspręsta patikslinti 2013 m. rugsėjo 27 d. NŽT Šilutės skyriaus įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1887 nustatytus projektinius sprendinius. Nesutikdamas su Rašto dalimi, kuria buvo nuspręsta suprojektuoti 0,54 ha ploto dydžio žemės sklypą pastato ir Kiemo aikštelės eksploatavimui, kreipėsi į NŽT su skundu. NŽT atmetė skundą. Raštas yra nepagrįstas, nes NŽT visiškai nevertino motyvų, susijusių su privalomumu nustatyti, ar statiniai, prie kurių formuojamas žemės sklypas, yra naudojami ir ar yra naudojami pagal tikslinę paskirtį. Egzistuoja teisinis pagrindas po jam priklausančiais statiniais, įskaitant Kiemo aikštelę, suformuoti sklypą Kiemo aikštelės naudojimui. Nesutinka kad Kiemo aikštelė yra susidėvėjusi ir nėra galimybių nustatyti tikslių Kiemo aikštelės ribų. Kadastro duomenų byloje yra aiškiai užfiksuotas Kiemo aikštelės plotas, Kiemo aikštelė yra tinkamai įregistruota Nekilnojamojo turto kadastro registre. Iš pateiktos kadastro duomenų bylos matyti, jog Kiemo aikštelė yra pririšta prie pastato ir išreikšta aiškiomis ribomis, kurios nustatomos brėžinyje pateikto mastelio atžvilgiu. Yra pakankamai duomenų tam, kad būtų galima nustatyti Kiemo aikštelės ribas vietovėje. Kiemo aikštelės danga yra išlikusi pilnai, tačiau dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų yra užpilta žvyro sluoksniu. R. Š. visais būdais siekia susiprojektuoti kuo didesnį žemės sklypą prie statinio, kuris iki šios dienos yra ne tik nenaudojamas, bet ir avarinės būklės. Statinių savininkas R. Š. ėmė sąmoningai bloginti Kiemo aikštelės būklę tam, kad pareiškėjas negalėtų prašyti NŽT Šilutės skyriaus suformuoti žemės sklypą po Kiemo aikštele. NŽT darbuotojai žemės sklypo, pažymėto projektiniu Nr. 106, vietoje neatliko kontrolinio žvyro sluoksnio nuvalymo, kuris būtų parodęs, jog po R. Š. iniciatyva užpilto žvyro sluoksniu yra išlikusi Kiemo aikštelės danga. Patikrinimo akte konstatuota aplinkybė, jog Kiemo aikštelė yra neva išlikusi tik dalinai, buvo padaryta tinkamai ir nuodugniai neištyrus visų aplinkybių. NŽT Šilutės skyrius privalėjo vadovautis 2012 m. gruodžio 4 d. NŽT Šilutės skyriui pateiktos Kiemo aikštelės kadastro duomenų bylos duomenimis bei suformuoti žemės sklypą po visa Kiemo aikštele, kuri buvo inventorizuota 2012 m. lapkričio 20 d. Formuojant žemės sklypus pastatų eksploatacijai ir nustatant jų dydį, yra svarbu atsižvelgti į tai, kokia veikla bus vykdoma ir koks yra realus poreikis formuojamam žemės sklypui. Tuo atveju jei yra nustatoma, kad pastatai, prie kurių yra prašoma suprojektuoti žemės sklypą, yra nenaudojami arba naudojami ne pagal paskirtį ar neturi aiškios funkcinės paskirties - žemės sklypo projektavimas prie tokių pastatų yra negalimas. Nei NŽT Šilutės skyrius, nei NŽT taip pat neatsižvelgė į tai, kad R. Š. tikslingai žvyro ir skaldos sluoksniu užpylė Kiemo aikštelę tam, kad NŽT Šilutės skyrius galėtų formaliai remtis tuo, jog Kiemo aikštelė yra tariamai sunykusi ir prie R. Š. priklausančio statinio, kuris nėra naudojamas jokiai veiklai ir yra avarinės būklės, būtų suprojektuotas didelis valstybinės žemės sklypas. Pats savo ūkio veikloje naudoja 24 sunkiąsias transporto priemones ir žemės ūkio padargus, todėl jam yra būtinas tinkamo dydžio žemės sklypo plotas po pastatu ir Kiemo aikštele bei aplink juos, tam, kad galėtų parkuoti bei aptarnauti visas savo transporto priemones ir žemės ūkio padargus. Pastatas yra naudojamas pagal pradinę ir tikslinę jo paskirtį - tai yra žemės ūkio technikos dirbtuvės. Visame projektiniu Nr. 110 pažymėtame žemės sklype vienintelė tinkama vieta parkuoti ir aptarnauti transporto priemones yra Kiemo aikštelė. Kitą dalį nurodyto žemės sklypo sudaro minkštas gruntas, kuris netinkamas sunkiajai technikai parkuoti. Be to, šiame žemės sklype sandėliuoja ir žemės ūkio produktus (šieno ir šienainio rulonus, nukultas grūdines kultūras), dėl ko būtinas papildomas plotas. Pastatas ir Kiemo aikštelė buvo pastatyti kaip kolūkio pastatai, skirti žemės ūkio technikai aptarnauti. Įsigijęs pastatą ir Kiemo aikštelę, ėmėsi renovuoti bei gaivinti tuo metu apleistus pastatus. Vykdoma veikla akivaizdžiai rodo, jog ir toliau vykdys bei plėtos šią veiklą, naujins bei modernizuos žemės sklype esančius statinius. NŽT Šilutės skyrius bei NŽT visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su statinių naudojimu, jų priežiūra bei esama būkle. Be to, NŽT visiškai neatsižvelgė į NŽT turimą archyvinę medžiagą, susijusią su statinių naudojimu. Raštu buvo visiškai nepagrįstai sumažintas žemės sklypo plotas, esantis po Kiemo aikštele, kuri funkciniu ryšiu visada buvo susijusi su pareiškėjui priklausančiu pastatu. Kadangi kadastro duomenys buvo įregistruoti neteisėtai (negaliojant teisiniam registravimo pagrindui), tokios registracijos faktas neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundo klausimą. Dėl šios priežasties motyvai, susiję su registracijos faktu, negalėjo ir negali sudaryti pagrindo atmetant skundą. NŽT veikė formaliai, peržengdama teisėtumo ribas. Kiemo aikštelė fiziškai egzistuoja. Aplinkybė, kad Kiemo aikštelė yra fiziškai nusidėvėjusi neturi jokios reikšmės. Matininkas nustatė aikštelės plotą, kadastro duomenų byla buvo parengta, iš šios kadastro duomenų bylos galima nustatyti aikštelės kraštinių ilgius, nurodytas mastelis, todėl nėra pagrindo teigti, kad neįmanoma nustatyti kraštinių ilgių. Į bylą pateikta eksperto išvada, iš kurios matyti, kad ekspertas pakasė apie aikštelę ir visur rado asfalto dangą. Iš to matyti, kad Kiemo aikštelė yra išlikusi. Būtino žemės sklypo plotą nustatė pagal faktiškai naudojamos žemės plotą.

Atsakovė Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo skundo reikalavimu nesutiko. Atsiliepime teismui nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu jos atstovė Ida Vasiljevienė paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis pareiškėjas yra nekilnojamojo turto: pastato - dirbtuvių, kitų inžinerinių statinių - Kiemo aikštelės, kiemo aikštelė (k) plotas - 2119 kv. m. ir aikštelės (k1) plotas - 302 kv. m., esančių (duomenys neskelbtini), Vainutas, Šilutės r. sav., savininkas. 2013 m. rugsėjo 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1887, „Dėl Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ patvirtinto projekto pretendentų, kuriems suprojektuoti sklypai Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu sąrašą: 1) eilutės Nr. 33, R. Š., sklypo Nr. 106, suprojektuotas 0,35 ha dydžio sklypas; 2) eilutės Nr. 37, V. J., sklypo Nr. 110, suprojektuotas 0,46 ha dydžio sklypas. Žemės sklypo Nr. 106, esančio (duomenys neskelbtini), Vainute, Šilutės rajone, ribos ir plotas, atsižvelgiant į projekto patikslinimą, yra suformuotas ir patvirtintas NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 17SK-1203-(14.17.110.). Žemės sklypo Nr. 106 kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Patekimui į projektuojamą sklypą Nr. 110, žemės sklypui Nr. 106 nustatytas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku. Pareiškėjo argumentai, kad formuojant žemės sklypus pastatų eksploatacijai ir nustatant jų dydį yra svarbu atsižvelgti į tai, kokia veikla bus vykdoma ir koks realus poreikis formuojamam žemės sklypui, yra nepagrįsti ir interpretaciniai. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, iš naujo nustatant žemės sklypo Nr. 110 plotą ir ribas, būtų suformuotas žymiai mažesnio ploto žemės sklypas. Pareiškėjas 2016 m. spalio 3 d. pateikė NŽT skundą dėl NŽT Šilutės skyriaus tarnautojų veiksmų/neveikimo. NŽT, išnagrinėjusi V. J. skundą ir įvertinusi aplinkybes, 2021 m. kovo 29 d. pateikė Sprendimą, kuriame išsamiai išaiškinta, kokiais galiojančiais teisės aktais vadovaujantis NŽT Šilutės skyrius patvirtino dokumentus, kurių galiojimą pareiškėjas siekia panaikinti. NŽT savo pozicijos nekeičia ir neturi teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo reikalavimais. Pareiškėjo reikalavimai panaikinti minėtus administracinius aktus yra neproporcingi kitų proceso dalyvių atžvilgiu. Pareiškėjas nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų, kad būtų nustatytos tikslios aikštelės ribos. Pareiškėjo skunde išdėstyti faktai neatitinka tikrovės. Sklypas yra suformuotas po aikštele, bet aikštelės ribos yra neaiškios, jų nustatyti NŽT neturi galimybės bei pagrindo. R. Š. sklypo dydis nėra ginčijamas. NŽT per visą laikotarpį, kol vyksta ginčas, įvairiais būdais stengėsi spręsti problemas, tačiau nei vienas pasiūlytas variantas pareiškėjui netiko. Pareiškėjas nenurodė kuo vadovaujantis jis atliko savo skaičiavimus, nenurodė kokias teisės aktais jis vadovavosi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š. su pareiškėjo skundo reikalavimu nesutiko. Atsiliepime teismui nurodė ir jo atstovas advokatas Rimvydas Paulauskas teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad pareiškėjas nurodo faktines aplinkybes, kurios neatitinka tikrovės, nėra pagrįstos leistinais įrodymais arba jo nurodomos aplinkybės prieštarauja rašytiniams įrodymams. Pareiškėjas skunde teigia, kad Kiemo aikštelę įsigijo kaip pagrindinio statinio - dirbtuvių - priklausinį pagal 2009 m. spalio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartį. Tačiau šios pirkimo - pardavimo sutarties pareiškėjas į bylą net nėra pateikęs, todėl ja remiamasi nepagrįstai. Iš valstybinės įmonės Registro centro Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pareiškėjo nuosavybės teisė į aikštelę įregistruota remiantis 2012 m. lapkričio 21 d. Deklaracija Nr. 1 apie statybos užbaigimą (toliau - ir Deklaracija). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis aikštelę sudaro dvi dalys: a) 0.2119 ha ploto aikštelė, kuri statinių išdėstymo plane pažymėta raide „k“, ir b) 0.0302 ha ploto aikštelė, statinių išdėstymo plane pažymėta raide „k1“. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad 1963 metais statyta aikštelė 70 procentų fiziškai susidėvėjusi, o iš matininko E. M. 2012 m. lapkričio 20 d. sudarytos šios aikštelės Kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad aikštelės „k“ danga yra asfaltas , o „k1“ - žvyras. Dėl Deklaracijos teisėtumo pagal R. Š. ieškinį Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla. Žemės sklypas, kaip atskiras turtinis vienetas, prie R. Š., Z. B. bei Šilutės rajono savivaldybės statinių šiuo metu yra suformuotas NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 17SK-1203-(14.17.110.), yra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, sklypo plotas 0.2856 ha , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir, kaip matyti iš valstybinės įmonės Registrų centro duomenų bazės išrašo, dalis šio žemės sklypo 0.1305 ha pagal 2018 m. spalio 26 d. panaudos sutartį Nr. 17SUN-56-(14.17.56.) yra perduota naudotis Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai. Kiemo aikštelės tokio dydžio, kokia nurodyta Deklaracijoje, kurią jis ginčija civilinėje byloje, faktiškai nei fiziškai, nei pagal išlikusius dokumentus niekada nėra buvę ir jos nėra šiuo metu. Deklaracijoje nurodomos geodezinės nuotraukos nėra, o archyvinėje Aikštelės kadastrinių matavimų byloje duomenys apie aikštelę (-es), kurie užfiksuoti 1994 m. gegužės 13 d., yra tokie - viso bendras kiemo plotas 2777 kv. m., iš jos asfalto/betono danga 1558 kv. m., analogiškas asfalto dangos plotas 1558 kv. m. užfiksuotas ir kadastrinių matavimo bylos Namų valdos įkainojimo rubliais suvestinėje - joje nurodyti aikštelės statybos 1963 metai, grindinio, kurios plotas 1558 kv. m., danga yra asfaltas. Jokių kitų rašytinių įrodymų apie kitokį aikštelės su asfalto danga plotą nėra, taip pat nėra jokių duomenų, kad po šių aikštelės kadastrinių matavimų būtų buvę atliekami jos didinimo, remonto ar bet kokie kiti būklės gerinimo darbai. Deklaracijos grafoje „Statinio projektas“ nurodyta, jog su ja pateikiamas Šilutės r. sav. DŽDT statybos sk. 1962 m. statinio projektas Nr. XV, tačiau šios projektinės dokumentacijos nėra. Todėl pareiškėjas Deklaracijoje pateikė melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie aikštelės projektą. NŽT 2016 m. rugpjūčio 1 d. rašte 1SS2392-(7.5.) nurodyta, jog NŽT negali patvirtinti, kad Kiemo aikštelė yra padengta asfaltu. Patikrinimo akte Nr. 17ŽV-323 taip pat konstatuota, kad aikštelė išlikusi tik iš dalies. UAB „S“ 2016 m. rugsėjo 29 d. aktas Nr. 16-0808 „Dėl inžinerinių statinių esamos būklės įvertinimo“ yra nepatikimas, nes neaišku, kokiu būdu aktą surašęs specialistas nustatė aikštelės ribas vietovėje, nes dėl atliktų kadastrinių matavimų trūkumų (nenurodyti jos ribų ilgiai) to padaryti nėra galimybės. Prašo priteisti patirtas išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, jos atstovas Darius Endzelis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad juos tenkina dabartinė situacija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija dėl pareiškėjo skundo reikalavimo savo nuomonės nepareiškė. Atsiliepime teismui nurodė, kad neturi jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, todėl prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra pagal byloje esančius duomenis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. B. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.22E.), Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus 2016 m. rugsėjo 13 d. rašto Nr. 17SD-5922-(14.17.104.), Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 17VĮ-1819-(14.17.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1887 „Dėl Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ pakeitimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. išvados Nr. 17KVR-246-(14.17.67.) „Dėl žemės sklypų ribų ir plotų patikslinimo žemės reformos žemėtvarkos projekte“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas yra nekilnojamojo turto: pastato - dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių - kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelė (k) plotas - 2119 kv. m. ir aikštelės (k1) plotas - 302 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), Vainute, Šilutės r. sav., savininkas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše užfiksuota, kad pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pareiškėjas įsigijo pastatą – dirbtuves, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o aikštelė įgyta pagal 2012 m. lapkričio 21 d. Deklaraciją Nr. 1 apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą. Deklaracijoje užfiksuota, kad aikštelė yra pastatyta pagal 1962 m. statinio projektą Nr. V. Remiantis Deklaracija Nekilnojamojo turto registre 2012 m. lapkričio 23 d. V. J. nuosavybės teise įregistruota Kiemo aikštelė, kurią sudaro dvi dalys, t. y. 0,2119 ha ploto aikštelė (statinių išdėstymo plane pažymėta raide „k“, žemės sklypo Nr. 110 šiaurinėje dalyje) ir 0,0302 ha ploto aikštelė (statinių išdėstymo plane pažymėta raide „k1“). Žemės sklypas, kaip atskiras turtinis vienetas, prie R. Š., Z. B. bei Šilutės rajono savivaldybės statinių yra suformuotas NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 17SK-1203-(14.17.110.), yra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, sklypo plotas 0.2856 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Dalis Žemės sklypo 0.1305 ha pagal 2018 m. spalio 26 d. panaudos sutartį Nr. 17SUN-56-(14.17.56.) yra perduota naudotis Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad 1963 metais statyta Kiemo aikštelė yra 70 procentų fiziškai nusidėvėjusi. R. Š. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. B. priklauso pastatas - dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)A, Vainute, Šilutės r. sav. R. Š. priklauso 10458/38572 dalys, o Z. B. 14101/38572 dalys šio pastato. Adresu (duomenys neskelbtini), Vainute, Šilutės r. sav., kaip atskiri turtiniai vienetai yra suformuoti ir Šilutės rajono savivaldybės administracijai nuosavybės teise įregistruoti pastatai - gaisrinės postas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemoje LITEKO užfiksuota, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1-733/2024. Šioje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais R. Š. yra pareiškęs ieškinį dėl Deklaracijos bei statinių teisinės registracijos panaikinimo. Civilinė byla Nr. 2-1-733/20242021 m. vasario 1 d. teismo nutartimi yra sustabdyta, sustabdymo pagrindai nėra išnykę. NŽT Šilutės skyriaus vedėjas 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1887 „Dėl Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ patvirtino Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame buvo suprojektuotas 0,35 ha ploto žemės sklypas Nr. 106 savarankiškai funkcionuojantiems R. Š. ir Z. B. nuosavybės teise valdomiems pastatui-dirbtuvėms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)A, Vainuto mstl., Šilutės r. sav., bei Šilutės rajono savivaldybės administracijos gaisrinės posto bei pagalbiniam pastatui eksploatuoti ir suprojektuotas 0,46 ha ploto žemės sklypas Nr. 110 V. J. jo nuosavybės teise valdomiems pastatui-dirbtuvėms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vainuto mstl., Šilutės r. sav. ir Kiemo aikštelės pastatams eksploatuoti. Kadangi žemės sklypo Nr. 106 ir žemės sklypo Nr. 110 plotai buvo nurodyti neatsižvelgiant į 2013 m. kovo 18 d. vykusio išvažiuojamojo Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimo metu (protokolas Nr. 17PRT-(14.17.6.)-3) priimtus sprendimus, NŽT Šilutės skyriaus vedėjas 2014 m. birželio 11 d. priėmė įsakymą Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1089 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 27 įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1887 „Dėl Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ pakeitimo“, kuriuo patikslino Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų sąrašą, t. y. nurodė, kad suprojektuoto žemės sklypo Nr. 106 plotas yra 0,30 ha (vietoje 0,35 ha), o suprojektuoto žemės sklypo Nr. 110 plotas yra 0,5307 ha (vietoje 0,46 ha). NŽT Šilutės skyrius, atsižvelgdamas į V. J. 2015 m. gruodžio 18 d. skundą ir vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. pavedimą Nr. 1PAV-460-(1.8.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“ 2016 m. rugpjūčio 29 d. atliko žemės sklypo Nr. 106 ir žemės sklypo Nr. 110 patikrinimą vietovėje ir surašė minėtų žemės sklypų žemės naudojimo patikrinimo aktus Nr. 17ŽN-322 ir Nr. 17ŽN-323. Patikrinus vietovėje minėtų žemės sklypų naudojimą, nustatyta, kad žemės sklype Nr. 110 išlikusi tik Kiemo aikštelės dalis (koordinuoti tik 3 jos likučiai), todėl nustatyti vietovėje minėto statinio tikslių ribų nėra galimybės. Patikrinimo metu nustatyta, kad plačiagabaritei technikai reikalingas tiesioginis įvažiavimas nuo Griaužinės gatvės pusės, todėl žemės sklypams, kurių projektiniai Nr. 106 ir Nr. 110, numatytas kelio servitutas, t. y. teisė važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, patekimui į projektuojamą sklypą Nr. 110. Vėliau matininkas D. V. atliko Žemės sklypo ribų patikslinimą. NŽT Šilutės skyrius, atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 11 d. pavedimą bei patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, parengtą patikslinimą, 2016 m. rugsėjo 12 d. priėmė Išvadą bei Įsakymu pakeitė pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, sąrašą, taip pat patikslino žemės sklypo Nr. 106 ir žemės sklypo Nr. 110 ribas ir plotą projekte. Suprojektuotam sklypui Nr. 110 buvo nustatytas 0,54 ha (vietoj 0,46 ha) plotas, suprojektuotam sklypui Nr. 106 nustatytas 0,29 ha (vietoj 0,35 ha) plotas. Taip pat pakeistos suprojektuotų žemės sklypų Nr. 106 ir Nr. 110 ribos pagal valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Klaipėdos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko D. V. suprojektuotų žemės sklypų Nr. 106 ir Nr. 110 situacijos brėžinį M 1:1000. Apie priimtus sprendimus žemės sklypo Nr. 106 ir žemės sklypo Nr.110 naudotojai buvo informuoti NŽT Šilutės skyriaus 2016 m. rugsėjo 13 d. raštais Nr. 17SD-5922-(14.17.104.) ir Nr. 17SD-5924-(14.17.104.) „Dėl projektinių sprendinių tikslinimo“. 2016 m. spalio 3 d. pareiškėjas NŽT pateikė skundą dėl NŽT Šilutės skyriaus tarnautojų veiksmų/ neveikimo. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo 2016 m. spalio 3 d. skundą, 2021 m. kovo 29 d. priėmė Sprendimą, kuriame pareiškėjui buvo išaiškinta, kokiais galiojančiais teisės aktais vadovaujantis NŽT Šilutės skyrius patvirtino dokumentus, kurių galiojimą pareiškėjas siekia panaikinti. Pareiškėjas, nesutikdama su Sprendimu, Raštu, Įsakymu ir Išvada, juos apskundė teismui. Regionų administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-242-386/2022 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Regionų administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-242-386/2022, jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT). LVAT 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Regionų administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-242-386/2022 panaikino ir perdavė šią bylą teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl pareiškėjo skundo dalies nagrinėjimo administraciniame teisme.

Pareiškėjas prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus 2016 m. rugsėjo 13 d. raštą Nr. 17SD-5922-(14.17.104.) ir 2016 m. rugsėjo 12 d. išvadą Nr. 17KVR-246-(14.17.67.) „Dėl žemės sklypų ribų ir plotų patikslinimo žemės reformos žemėtvarkos projekte“. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliu - ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr. LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015). Atitinkamai viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-172-10, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-560-10).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-172-10, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-560-10, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-62-180-11). Kita vertus, nurodyta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr. LVAT 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-502-278-06, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1669-08). Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys (žr. LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-435-10).

Raštu pareiškėjas buvo informuotas apie atliktus veiksmus ir priimtą sprendimą dėl NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1887 pakeitimo. Tai yra, pareiškėjas tik informuojamas apie Įsakymą, ir būtent jį pareiškėjas papildomai skundžia savo skunde. Atsižvelgus į anksčiau įvardintą, darytina išvada, jog Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Be to, Išvada buvo tik konstatuojama, jog atsižvelgus į nustatytas aplinkybes reikalingas Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimas dėl suprojektuotų žemės sklypų, kurių projektiniai numeriai yra Nr. 110 ir Nr. 106, ribų ir plotų pagal patikrinimo metu vietovėje nustatytas ir matininko patikslinime pažymėtas žemės sklypų ribas. Tai yra, Išvadoje nėra priimamas joks administracinis sprendimas, o yra tik konstatuojamas būtinumas atlikti papildomus veiksmus. Atsižvelgus į anksčiau įvardintą, darytina išvada, jog Išvada yra tarpinis dokumentas, kurio pagrindu buvo priimtas pareiškėjui teisines pasekmes sukėlęs Įsakymas, todėl Išvada negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-172-10, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-560-10).

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, administracinė byla dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Raštą ir Išvadą nutraukiama.

Dėl skundo nagrinėjimo ribų.

Iš NŽT 2016 m. rugpjūčio 1 d. rašto Nr. 1SS-2392-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ matyti, kad NŽT Šilutės skyrius 2016 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 17SD-3673-(14.17.32) ,,Dėl pateiktos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos“ pakartotinai informavo ūkininką V. J., jog iš jo pateiktos 2012 m. lapkričio 20 d. patikslintos nuosavybes teise valdomų statinių kadastro duomenų bylos (aikštelės ribos pažymėtos punktyrine linija, nenurodyti šios aikštelės ribų linijų ilgiai) NŽT Šilutės skyrius negali nustatyti šios aikšteles ribų vietovėje. Taip pat NŽT šiame rašte nurodė, kad įvertino Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio ORT10LT (M 1:10 000) 2012-2013 metais atliktas aerofotografines nuotraukas (toliau – ir ortolotografinis žemėlapis). Iš ortofotografinio žemėlapio matyti, kad Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto 0,5307 ha kitos paskirties žemės sklypo (projektinis Nr. 110) apie 30-40 proc. ploto dalį užima žemės ūkio naudmenos, taip pat įvertinus ortofotografinį žemėlapį negali patvirtinti, kad inžinerinis statinys - Kiemo aikštelė, padengtas asfaltu, kaip nurodoma 2012 m. lapkričio 20 d. patikslintoje šios aikšteles kadastro duomenų byloje.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (redakcija galiojo iki 2022 m. lapkričio 1 d.) 12 punktu kiemo aikštelės priskiriamos kitos paskirties inžineriniams statiniams, tai yra kitiems inžineriniams statiniams, neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Statybos techninio reglamento STR1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ patvirtinimo“, priedo 60.1 punkte nurodyta, kad statinio - asfalto dangos aikštelių gyvavimo trukmė yra 15 metų. Kaip jau buvo minėta, 1963 metais statyta Kiemo aikštelė yra 70 procentų fiziškai nusidėvėjusi. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes (patikrinimo metu fiksuotos tik aikštelės liekanos), darytina išvada, kad Kiemo aikštelė kaip statinys natūroje nėra išlikusi. Todėl pareiškėjo teiginiai, jog Kiemo aikštelės danga yra išlikusi pilnai, tačiau tik dėl trečiųjų asmenų neteisėtos veikos užpilta žvyro sluoksniu, yra atmestini kaip prieštaraujantys nustatytoms aplinkybėms.

Pažymėtina, kad pagal suformuotą teisinę praktiką asmeniui priklausančių statinių, konkrečiame žemės sklype, buvimas, yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens daiktinės teisės naudoti ir valdyti (nuomotis) arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą, o valstybės pareiga šias teises asmeniui perleisti, t. y. šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimas ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti (LVAT 2014 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-453/2014). Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad statinys (Kiemo aikštelė) neegzistuoja, darytina išvada, jog nėra teisinių prielaidų žemės sklypo formavimui apskritai.

Bet, ABTĮ 80 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės. Nagrinėjamu atveju skundą dėl Įsakymo bei Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiškė tik pareiškėjas, ir tik tuo aspektu, kad faktiškai sumažėja jam priklausančių statinių žemės sklypo Nr. 110, esančio (duomenys neskelbtini), Vainute, Šilutės r. sav., plotas. Todėl, konstatavus, kad statinys (Kiemo aikštelė) neegzistuoja, ir priėjus išvados, jog nėra teisinių prielaidų žemės sklypo Nr. 110, esančio (duomenys neskelbtini), Vainute, Šilutės r. sav., formavimui apskritai, yra nustatomos aplinkybės kurių pareiškėjas neįrodinėjo ir kurios akivaizdžiai prieštarauja pareiškėjo skundo tikslui, tai yra, peržengiamos pareiškėjo pareikšto skundo reikalavimo ribos bei galimai atsiranda prielaidos pabloginti pareiškėjo faktinę situaciją valdomo turto atžvilgiu.

Be to, teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta duomenų, kad viešojo intereso tikslu būtina peržengti pareiškėjo skundo reikalavimo ribas. Pažymėtina, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, dėl žemės sklypo Nr. 110, esančio (duomenys neskelbtini), Vainute, Šilutės r. sav., išformavimo į teismą nesikreipė.

Be to, valstybės institucijos ir trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š. pritaria Įsakymui ir Sprendimui, bei prieštarauja pareiškėjo skundo argumentams, tai yra teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta duomenų, kad neperžengus pareiškėjo skundo reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Tai yra, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurioms esant administracinis teismas galėtų peržengti bylos nagrinėjimo ribas, todėl faktas, jog nėra teisinių prielaidų žemės sklypo Nr. 110, esančio (duomenys neskelbtini), Vainute, Šilutės r. sav., formavimui nėra nagrinėjamo ginčo objektas. Remiantis tuo, teisėjų kolegija, nevertina aplinkybių, susijusių su teisinėmis prielaidomis žemės sklypo Nr. 110, esančio (duomenys neskelbtini), Vainute, Šilutės r. sav., formavimui ir nevertina aplinkybių ar pareiškėjo ginčijamu Įsakymu nustatytas žemės sklypo, reikalingo pareiškėjui nuosavybės teise valdomiems statiniams naudoti pagal paskirtį, dydis yra teisingas.

Dėl Įsakymo bei Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (redakcija galiojo iki 2023 m. sausio 4 d.), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (redakcija galiojo iki 2024 m. kovo 29 d., toliau – ir Taisyklės) bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ).

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija galiojo iki 2023 m. sausio 4 d.) 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybinės žemės sklypai parduodami (analogiškos nuostatos taikomos ir nuomojamiems valstybinės žemės sklypams) be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Taisyklių 3 punkto pirmojoje pastraipoje reglamentuota, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, nustatant žemės sklypų dydžius, vadovaujamasi Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40, nuostatomis.

Pareiškėjas, ginčydamas Įsakymą ir Sprendimą, iš esmės remiasi aplinkybe, jog jam priklausanti Kiemo aikštelė, jos dydis, lemia atsakovės pareigą suformuoti didesnį žemės sklypą tam, kad jis galėtų naudotis savo statiniais - dirbtuvėmis bei aikštele pagal jų paskirtį. Be to, teigia, kad statinys, kuriam buvo suprojektuotas beveik tokio pat dydžio sklypas (Nr. 106) kaip ir pareiškėjo Kiemo aikštelei ir pastatui eksploatuoti (Nr. 110), šiuo metu neturi jokios funkcinės paskirties, yra ne tik nenaudojamas, bet ir avarinės būklės.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo Nr. 106, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vainute, Šilutės r. sav., ribos ir plotas, atsižvelgiant į projekto patikslinimą, yra suformuotos ir patvirtintos NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 17SK-1203-(14.17.110.) „Dėl žemės sklypo (proj. Nr. 106), esančio (duomenys neskelbtini), Vainute, Šilutės r. sav., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“. Žemės sklypo Nr. 106, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, įrašas galioja nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. Sklypui nustatytas kelio servitutas - patekimui į projektuojamą sklypą Nr. 110 - teisė važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku. Dalis Žemės sklypo, t. y. 0.1305 ha pagal 2018 m. spalio 26 d. panaudos sutartį Nr. 17SUN-56-(14.17.56.) yra perduota naudotis Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai. Šie žemės sklypo Nr. 106, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vainute, Šilutės r. sav., duomenys teisės aktų nustatyta tvarka nepakeisti ir nenuginčyti, tai yra teisingi ir išsamūs. Todėl pareiškėjo siekis padidinti žemės sklypą prie jam priklausančių statinių žemės sklypo Nr. 106, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vainute, Šilutės r. sav., sąskaita prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir yra nepagrįstas.

Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad NŽT Šilutės skyriaus specialistė D. O. Š. 2009 m. rugsėjo 17 d. pateikė oficialų atsakymą Nr. S2-529-(2.4) „Dėl sutikimo davimo“, kuriuo jis buvo oficialiai informuotas, jog NŽT Šilutės skyrius neprieštarauja pastato ir Kiemo aikštelės pardavimui, o įvykus pirkimo - pardavimo sandoriui, institucija sudarys visas sąlygas būsimam pastato ir Kiemo aikštelės savininkui iš valstybės nuomoti ar pirkti žemės sklypą ar jo dalį, reikalingą nurodytų pastatų eksploatacijai. Nes, iš NŽT Šilutės skyriaus 2009 m. rugsėjo 17 d. atsakymo Nr. S2-529-(2.4) „Dėl sutikimo davimo“ matyti, kad NŽT Šilutės skyrius neprieštarauja Pastato - Dirbtuvių pardavimui, o ne Kiemo aikštelės, kaip skunde nurodo pareiškėjas. Apie Kiemo aikštelę NŽT rašte apskritai nepasisakoma.

Pareiškėjas faktiškai teigia, kad buvo pažeistas VAĮ. Teismas pažymi, kad NŽT yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje ji privalo vadovautis ir principinėmis VAĮ nuostatomis. Taip pat, teisės aktai tiek viešojo administravimo subjektus, tiek ir teismą įpareigoja priimti ne tik teisėtus, bet ir teisingus sprendimus. Ginčo kontekste teismas reziumuoja, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 - 8 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad: atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr. LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). LVAT aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr. 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.). Paminėtos VAĮ nuostatos imperatyviai nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr. LVAT 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr. LVAT 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ principinėms nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas.

Atsižvelgus į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog priimtų Įsakymo bei Sprendimo pagrindas yra pakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis bei sisteminiu ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu. Sisteminis VAĮ nuostatų aiškinimas patvirtina išvadą, kad viešojo administravimo subjektas (NŽT) Įsakyme bei Sprendime detaliai įvertino logiškai susijusias su ginčo situacija teisiškai reikšmingas aplinkybes (kodėl pakeičiamos suprojektuotų žemės sklypų Nr. 106 ir Nr. 110 ribos). Taigi, skundžiamų Įsakymo bei Sprendimo turinys atitinka teisės normų reikalavimus (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijami Įsakymas bei Sprendimas yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

Nustačius, kad Įsakymas bei Sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti NŽT Šilutės skyrių atlikti veiksmus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š. prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas: 400,00 Eur už susipažinimą su bylos dokumentais, teisinį ginčo įvertinimą bei atsiliepimo į skundą surašymą, 100,00 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose.

ABTĮ 40 straipsnis nustato: kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (straipsnio 3 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju pareiškėjo skundą atmetus, apgintos trečiojo suinteresuoto asmens R. Š. teisės, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė šiuos dokumentus: 2021 m. lapkričio 18 d. atstovavimo sutarties kopiją, 2021 m. lapkričio18 d. pinigų priėmimo kvito kopiją, kurie patvirtina, kad jis patyrė 500,00 Eur išlaidų už teisinių konsultacijų teikimą, atsiliepimo į skundą parengimą ir atstovavimą šioje administracinėje byloje.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis, be kita ko, nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). CPK 98 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nustatant galimą priteisti užmokesčio dydį už atsiliepimo į skundą parengimą, taikomas Rekomendacijų 8.2 papunktis, kuris, be kita ko, numato, kad už atsiliepimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra susijęs su koeficiento 2,5 taikymu. Nustatant galimą priteisti užmokesčio dydį už atstovavimą teismo posėdyje, taikomas Rekomendacijų 8.19 papunktis, kuris numato, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra susijęs su koeficiento 0,1 taikymu. Atsiliepimas į skundą teismui buvo pateiktas 2021 m. gruodžio 6 d. (2021 m. IV ketvirtį). Skaičiuojant maksimalų priteistiną užmokestį už atsiliepimo į skundą parengimą taikytinas 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1566,40 Eur. Pirmas teismo posėdis įvyko 2022 m. sausio 26 d., posėdžio trukmė – 9 min. Antras teismo posėdis įvyko 2022 m. balandžio 6 d. (2022 m. II ketvirtį), posėdžio trukmė – 45 min., trečias – 2022 m. rugsėjo 7 d. (2022 m. III ketvirtį), posėdžio trukmė 38 min. Skaičiuojant maksimalų priteistiną užmokestį už atsiliepimo į skundą parengimą taikytinas 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1566,40 Eur. Už atstovavimą teismo posėdyje 2022 m. balandžio 6 d., taikytinas 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1679,30 Eur. Už atstovavimą teismo posėdyje 2022 m. rugsėjo 7 d., taikytinas 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1729,90 Eur.

Remiantis Rekomendacijų 8.2 ir 8.19 papunkčiais, nagrinėjamu atveju rekomenduojama priteisti maksimali suma už atsiliepimo į skundą parengimą yra 3916,00 Eur (1566,40 Eur x 2,5).

Taigi, šiuo atveju trečiojo suinteresuoto asmens prašomos priteisti išlaidos yra mažesnės nei rekomenduojamų priteisti išlaidų maksimali suma, jos yra pagrįstos, todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Š. iš pareiškėjo V. J. priteistinas 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo V. J. skundo reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus 2016 m. rugsėjo 13 d. raštą Nr. 17SD-5922-(14.17.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. išvadą Nr. 17KVR-246-(14.17.67.) „Dėl žemės sklypų ribų ir plotų patikslinimo žemės reformos žemėtvarkos projekte“ nutraukti.

Likusioje dalyje pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Š. iš pareiškėjo V. J. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.