- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-22
- Bylos Nr.
- 2-1052-264/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00901-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- O. V.
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- V. G.
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė, Giedrė Tomkevičiūtė
- Kategorijos
- 42.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,
dalyvaujant ieškovės O. V. atstovei advokato padėjėjai Giedrei Tomkevičiūtei, atsakovei V. M. ir jos atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovei V. M., trečiasis asmuo V. G., dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė teismui ieškinį, kurį 2014 03 17 patikslinusi, prašo panaikinti 2008-06-06 ir 2009-05-27 dovanojimo sutartis, sudarytas tarp dovanotojos O. V. ir apdovanotosios V. M. dėl nekilnojamojo turto neatlygintino perleidimo, taikyti restituciją grąžinant turtą natūra bei pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į atsakovei šiuo metu priklausantį privatizuotą žemės sklypo dalį prie/po gyvenamuoju namu ir statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t. b. l. 3-8, 2 t. b. l. 62-64).
Ieškinyje nurodo, kad ieškovė 2008-06-06 sutartimi padovanojo 50 a. žemės sklypą, o 2009-05-27 sutartimi padovanojo 60 proc. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį (pirmą aukštą) su priklausiniais savo dukrai atsakovei V. M.. Antrasis namo aukštas padovanotas dukrai V. G.. Dukrai V. padovanojo didesnę dalį turto, kadangi ji prisižadėjo ieškove rūpintis, padėti finansiškai, pasirūpinti namu. Tačiau šiuo metu ieškove rūpinasi tik trečiasis asmuo duktė V., kuri su šeima gyvena namo mansardoje. Ieškovė gyvena pirmajame namo aukšte. Ieškovė yra 91 metų amžiaus, serga širdies ligomis, Parkinsono liga, cukriniu diabetu, dėl to negali kraustytis gyventi į antrąjį aukštą pas dukrą V. Atsakovė, turėdama įregistruotas nuosavybės teises į namo pirmąjį aukštą, kuriame gyvena ieškovė, siekia ieškovę iškeldinti iš jos gyvenamosios vietos ir namo dalį parduoti, palikdama savo senutę motiną be prieinamo būsto. Atsakovė ieškovę psichologiškai terorizuoja - labai dažnai skundžia šeimą policijai, be perspėjimo veda į patalpas galimus pirkėjus, atvykusi plūsta ieškovę (savo motiną) ir pati savo seseriai, trečiajam asmeniui, siųstu laišku pripažino ieškovę iškeldinsianti. Apie neabejotinai parduodamą būstą ir žemės sklypą, o taip pat gresiantį iškeldinimą 2013 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė sužinojo ir iš viešų skelbimų. Dėl savo dukros V. M. smerktino elgesio ieškovė nebeturi fiziškai, finansiškai ir teisėtai prieinamo būsto, yra terorizuojama, gąsdinama ir netgi ignoruojama kaip jos pačios motina. Tokie atsakovė veiksmai rodo ypatingą nedėkingumą ir atitinka CK 6.472 straipsnio 1 d. nurodytas sąlygas dovanojimui panaikinti. Atsakovė jai priklausančios namo dalies neišlaiko, mokesčių nemoka (visus komunalinius mokesčius moka ieškovė ir jos dukra V. G.), prie griūvančio stogo perdengimo visiškai neprisidėjo, jai priklausanti namo dalis neremontuojama, o atsakovė siekia tik kuo greičiau iš jai padovanoto turto pasipelnyti, be kita ko iškraustyti ir savo ligotą motiną. Be to, atsakovė neprižiūri ir žemės sklypo. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės veiksmai pripažintini prieštaraujančiais gerai moralei ir sudarančiais pagrindą naikinti dovanojimo sutartis.
Atsiliepimas
Atsakovė V. M. prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė ir jos atstovė nurodo, kad atsakovė neturi galimybės naudotis jai padovanota namo dalimi, kitos namo bendrasavininkės V. G. ir jos sutuoktinio yra neįleidžiama į namus, kuriuose yra jų įkalinta atsakovės motina - ieškovė. Ant ieškovės kambario, kuriame ji šiuo metu apgyvendinta, uždėta spyna, atsakovei pas motiną įeiti neleidžiama. Atsakovė yra pensininkė, turi neįgalumą, ryšium su tuo, kad turi dar ir namo dalį, praranda ir galimas kompensacijas už buto šildymą. Skelbimus dėl namo dalies pardavimo ji paskelbė norėdama sužinoti realią turto kainą bei išsiaiškinti, ar atsiras asmenų, norinčių šį turtą pirkti. Visa šio ieškinio esmė yra V. G. noras bet kokia kaina užvaldyti visą ginčo namą, taip pat ir atsakovei dovanotą namo dalį. Atsakovė niekada nedraudė ir nedraudžia ieškovei gyventi jai dovanotose patalpose, kuriose ji šiuo metu savo ar ne savo noru apgyvendinta. Tačiau dovanojimo sutartyje, kuria kita namo dalis padovanota seseriai V. G., rašoma, kad ieškovė iki gyvos galvos pageidauja naudotis seseriai dovanota namo dalimi. Tai yra pačios ieškovės valia sudarant dovanojimo sutartis dukterims. Atsakovė neturi galimybės rūpintis dovanota namo dalimi, nes dėl sesers noro turėti visą namą atsakovei daromos visos įmanomos kliūtys, kad tik atsakovė nesinaudotų jai dovanota namo dalimi ir nebendrautų su motina. Kauno apylinkės teisme sesers V. G. iniciatyva užvesta kita byla dėl išlaikymo motinai priteisimo. Atsakovė rašė skundus policijai tik dėl to, kad V. G. ir jos sutuoktinis trukdo atsakovei naudotis ir rūpintis jai priklausančia namo dalimi, žeme, rūpintis motina, ją lankyti, prižiūrėti, su ja bendrauti, o motinai teigiama, kad atsakovė ją apleido ir nenori prižiūrėti. Konfliktai vyksta su seserimi, o ne su mama. Atsakovė visą laiką rūpinosi savo mama, kol jai nebuvo uždrausta ja rūpintis. Atsakovė savo motiną myli, ne kartą jai siūlė gyventi kartu atsakovės bute, tačiau mama yra prisirišusi prie vietos kur pragyventas visas gyvenimas, išauginti vaikai.
Trečiasis asmuo V. G. ir jos atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad atsakovė nemoraliai ir nesąžiningai, nesirinkdama priemonių siekia pasinaudoti galimybe gauti pinigų parduodama būstą, kuriame gyvena jos mama, ir be jokios sąžinės ignoruoja mamos poreikius, neprisidėdama prie jos gerovės, mamai jau einant dešimtą dešimtį metų. Tokie atsakovės veiksmai demonstruoja ypatingą nedėkingumą mamai ir yra nepateisinami pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas, ir dėl to nėra pagrindo apsaugoti atsakovės nuosavybės teisių į mamos jai padovanotą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš šalių procesinių dokumentų turinio, šalių bei atstovų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos šios svarbios aplinkybės:
Ieškovė 2008-06-06 sutartimi padovanojo 50 a ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), šalių įvertintą 170 231 Lt, o 2009-05-27 sutartimi padovanojo 60/100 dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje gyvenamojo namo, esančio Stangviliškių g. 8, Kaune, (pirmą namo aukštą) ir kiemo statinių bei garažą 2G1p, šalių įvertintą 93 576 Lt, ir perleido nuomos teisę ½ žemės sklypo dalies savo dukrai (atsakovei) V. M., taip pat pastarosios sutarties 4. 3 punktu nustatė apdovanotajai gyvenamojo namo dalies (67, 91kv.m. ploto) naudojimosi tvarką (1 t. b. l. 10-15, 20-25). Šį nekilnojamąjį turtą atsakovė įregistravo VĮ nekilnojamojo turto registre savo vardu (1 t. b. l. 18-19, 27-31). Kita 40/100 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais yra trečiojo asmens (ieškovės dukters ir atsakovės sesers V. G.) nuosavybė, įgyta iš ieškovės 2009-07-29 dovanojimo sutarties pagrindu, pagal kurią O. V. suteikiama teisė iki gyvos galvos gyventi ir naudotis V. G. padovanotomis patalpomis (1 t. b. l. 30, 49, 99-101).
Ieškovė (motina) pareiškė ieškinį CK 6. 472 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. griežtai moralės požiūriu smerktinais apdovanotojo (atsakovės) veiksmais prieš dovanotoją.
CK 6.472 straipsnio 1 dalis nustatyto, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kad dovanojimas būtų panaikintas remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš nurodytų būtinų sąlygų. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra išaiškinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2010, 2013 m. birželio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-350/2013).
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji didesnę savo turto dalį padovanojo atsakovei V. M. nei trečiajam asmeniui (dukrai) V. G., dėl to, kad atsakovė pasižadėjo ja rūpintis, padėti finansiškai, pasirūpinti namu, kuriam jau tuo metu (t.y. turto dovanojimo metu) reikėjo remonto, tikėdamasi iš atsakovės didesnės pagalbos ir paramos. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad atsakovė ne tik neprižiūri, neremontuoja, neišlaiko gyvenamojo namo dalies, kuriame ieškovė iki šiol gyvena, bet ir siekia iškeldinti ieškovę, tikslu parduoti jai padovanotą namo dalį, psichologiškai terorizuoja ieškovę ir savo seserį V. G., sistemingai iškviesdama ir rašydama nepagrįstus skundus policijai, be perspėjimo ir nieko nepaaiškindama į ieškovės kambarį atvesdama galimus pirkėjus, savavališkai pasiimdama ieškovės ir sesers užaugintas daržoves.
Medicininė pažyma, gydymo stacionare išrašai bei duomenys apie pajamas patvirtina, kad ieškovė yra ligota, itin garbaus amžiaus (91 m.), jos gaunamos pajamos kas mėnesį sudaro apie 653 Lt, jokio kito turto ji neturi (1 t. b. l. 46-47, 50-55, 134-135), todėl tikėtina, kad ji neturi fizinių galimybių laipioti laiptais bei gyventi namo mansardoje su kita dukra, kurioje yra du kambariai ir virtuvė (apie 20 kv. ploto). Namas šildomas kietu kuru. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė moka už elektrą, perka malkas namui šildyti, to neneigia ir atsakovė (1 t. b. l. 125-126). Tai, kad atsakovė už 2012 metus yra sumokėjusi žemės mokestį valstybei (1 t. b. l. 82-84) nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių.
Psichologinio spaudimo faktą iš dalies patvirtina policijos medžiaga, iš kurios matyti, kad 2009-2013 m. laikotarpiu pagal atsakovės skundus 2009-04-29 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (dėl eglutės sunaikinimo), 2009-06-11, 2013-08-22, 2013-09-23 nutarimu atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. G. atžvilgiu, iš kurių matyti, kad toje pačioje ginčo valdoje ne kartą kilo tarp seserų konfliktai, atsakovės iniciatyva kviečiama policija, dėl ko tuo pačiu psichologiškai traumuojama motina (1 t. b. l. 86, 93, 141-159).
Ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad atsakovė siekia iškraustyti ieškovę iš pirmojo namo aukšto tikslu šią namo dalį parduoti ar išnuomoti, patvirtina atsakovės skelbimai, fotonuotraukos, patalpintos (duomenys neskelbtini), o 50 arų žemės sklypo pardavimą paskelbtą 2013 m. birželio 4 d. internete adresu (duomenys neskelbtini), nurodant kontaktinį telefono numerį, kurio paskutiniai numerio trys skaičiai yra „ 684“ priklauso atsakovei (1 t. b. l. 39-45, 123-124). Atsakovė 2013-07-28 pranešime, adresuotame seseriai V. G. nurodė apie jos ketinimą parduoti atsakovei priklausančią namo dalį bei siūloma pasirūpinti motinos apgyvendinimu antrame namo aukšte, į kurį 2013-08-28 raštu (atsakovės gautą 2013-09-05) trečiasis asmuo V. G., atsakė, kad šis laiškas ne tik nustebino, bet ir įskaudino mamą (1 t. b. l. 32, 35-36, 38). Iš 2013-08-19 registruoto atsakovės pareiškimo policijai turinio matyti, kad ji kreipėsi į policiją pranešdama, kad ji ketina parduoti savo namo dalį, neturi galimybės naudotis savo nuosavybe – pirmu namo aukštu, nes ten gyvena jos mama ir dukterėčia S. J., prašydama iškeldinti nepageidaujamus asmenis (1 t. b. l. 141-142). Byloje apklausti liudytojai A. T., M. B. A., K. G. patvirtino, kad atsakovė motiną lankė retai, ieškovė skundėsi, kad atsakovė nori ją iškraustyti iš namų.
Atsakovė neigia atvedusi namo pirkėjus, nes jų tiesiog neatsirado, o įspėjimą dėl pardavimo siuntė seseriai kaip kitos namo dalies bendrasavininkei dėl to, kad pastaroji ir jos sutuoktinis jos neįleidžia į namus, ją terorizuoja, uja, laiko motiną užrakintą, taip trukdo atsakovei naudotis jai priklausančia namo dalimi bei rūpintis motina, dėl to ji ne kartą kreipėsi į policiją. Tačiau tokie atsakovės argumentai vertintini kritiškai, nes nepatvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 str.). Atsakovė teigdama, kad jos sesuo V. G. laiko motiną užrakinusi, jos neprileidžia prie motinos, kuri neprižiūrima ir sunkiai serga, tuo pačiu nurodo, kad pareigą apgyvendinti motiną turi sesuo V. G., kad motina gali lipti laiptais ir gyventi mansardoje, rodo atsakovės pozicijos nenuoseklumą ir jos teiginių prieštaringumą. Aplinkybei dėl trukdymo atsakovei naudotis priklausančia namo dalimi pagrįsti, atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Priešingai, atsakovė pripažįsta, kad pirmame aukšte turi susiremontavusi 1 kambarį, kuriuo pati naudojasi ir laiko užrakintą. Atsakovė teisme teigdama, kad myli savo mamą, tuo pačiu pripažįsta, kad neturi lėšų nei mamos priežiūrai, nei dovanoto turto išlaikymui, todėl jai priklausančią namo dalį ketina išnuomoti tretiesiems asmenims ar kitu būdu iš jo gauti pajamas, o motinos apgyvendinimu turi pareigą pasirūpinti sesuo V. G.. Tai teikia pagrindo teismui konstatuoti, kad atsakovės ketinimai parduoti turtą ar jį išnuomoti yra realūs, atsakovė siekia tik sau naudos.
Atsakovė, nesudarydama motinai, neturinčiai kito gyvenamo būsto, sąlygų gyventi savo namuose, o taip pat ir nesirūpinimas ja, teismo vertinimu yra apdovanotosios veiksmai, rodantys ypatingą nedėkingumą, neabejotinai smerktini geros moralės požiūriu. Atsakovė nors ir aiškina, kad myli savo mamą, o skelbimai apie jai priklausančios namo dalies pardavimą sąlygotas būtinybės užtikrinti jos pačios turtinės padėties pagerinimu, tokia priežastis negali būti pripažinta svarbia, dėl ko atsakovė nesirūpino savo motina. Rūpinimasis senais tėvais yra ir įstatyminė asmens pareiga, ir žmogiškumo, padorumo bei geros moralės kriterijus atitinkantis veiksmas. Neigiamai vertintini atsakovės veiksmai iškeldinti ligotą ir senyvą savo motiną iš jos įprastinės gyvenamosios vietos (pirmojo namo aukšto), o siūlymas jai gyventi pas kitą dukterį mansardoje, kur dėl mažo ploto, nesant jai atskiro kambario nebūtų galimybės užtikrinti normalių gyvenimo sąlygų, neatitinka minimalaus teisingumo, protingumo ir padorumo suvokimo bei įrodo ieškovės interesų nepaisymą. Tai, kad atsakovė konfliktuoja su savo seserimi negali būti pateisinama priežastimi nevykdyti dukters pareigos rūpintis savo sena, ligota motina.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad atsakovės veiksmai pripažintini prieštaraujančiais gerai moraliai ir sudarančiais pagrindą naikinti 2009 m. gegužės 27 d. sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria O. V. padovanojo V. M. 60/100 dalių gyvenamojo namo su priklausiniu bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir visą garažą 2G1p, esančius (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 str.). Iš ieškovės ieškinio turinio, jos atstovės išdėstytos pozicijos teisme matyti, kad ieškovės interesų pažeidimas ir faktinės aplinkybės susiję tik su naikintina 2009 m. gegužės 27 d. sutartimi, ieškovės valia dėl kito sandorio – 2008 m. birželio 6 d. - kuriuo ieškovė padovanojo 0, 50 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei, panaikinimo nėra aiškiai išreikšta ir nenukreipta į šio sandorio panaikinimą, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje nepagrįstas ir atmestinas.
Dėl ieškinio senaties
Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, teigdama, kad ieškovė praleido CK 6. 472 straipsnio 2 dalyje nustatytą vienerių metų terminą reikalavimui pareikšti. Ieškovės atstovė nurodo, kad ieškovė šio termino nepraleido, kadangi apie tai, jog atsakovė siekia iškeldinti ieškovę sužinojo iš skelbimų spaudoje apie padovanoto turto pardavimą. Todėl konstatuotina, kad 1 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio kai ieškovė sužinojo apie ketinimą ją iškeldinti, nepraleistas.
Dėl restitucijos taikymo
Pripažinus sandorį negaliojančiu CK 6. 472 straipsnio 1 dalies pagrindu ir sprendžiant dėl to, kokie teisiniai padariniai turi būti taikomi, vadovaujamasi CK 6. 472 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, taip pat taikytinos ir bendrosios restituciją reglamentuojančios nuostatos (CK 6.146-153 straipsniai).
Ginčo turtas yra išlikęs ir nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teise priklauso atsakovei. Atsakovė, gindamasi nuo pareikšto ieškinio, nepateikė teismui jokių duomenų, kad dovanojimo sutartimi įgytas nekilnojamasis turtas buvo pagerintas. Kadangi gyvenamojo namo dalis su priklausiniais atsakovei perleisti pagal naikintiną neatlygintinį sandorį, todėl restitucijos pagrindu šis turtas natūra grąžintinas ieškovei (CK 6. 145 str.). Iš byloje pateiktų duomenų apie 0,0925 ha žemės sklypo privatizavimą (2 t. b. l. 97-108), matyti, kad atsakovė asmeninės nuosavybės teise lengvatinėmis sąlygomis kaip gyvenamojo namo dalies savininkė, 2011 m. rugpjūčio 31 d. sutartimi įgijo (privatizavo) bendrame 0,1541 ha namų valdos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), plote 925/1541 dalis (0,0925 ha) už tai sumokėdama 555,60 Lt, atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad į žemės sklypo kainą įskaityti jos motinos (ieškovės) dar 1992 m. sumokėti 13,14 investiciniai čekiai. Ieškovės atstovė teisme patvirtino, kad ieškovė sutinka grąžinti atsakovei jos sumokėtus 555,60 Lt, 2014 03 17 pareiškime dėl ieškinio patikslinimo prašo šį turtą priteisti ieškovės nuosavybėn. Nors atsakovė žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį sudarė su valstybe, tačiau vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalimi, CK 1.138 straipsnio 1 punkte numatytu teisių gynimo būdu ir susiklosčiusia teismine praktika (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2010m. vasario 17 d. nutartis, civ. byloje Nr. 2A-92/2010 ir kt.), panaikinus 2009 m. gegužės 27 d. dovanojimo sutartį dėl gyvenamo namo dalies, išnyksta žemės sklypo dalies įsigijimo pagrindas, todėl ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteistina namų valdos žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovę per 1 mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti atsakovei 555,60 Lt, sumokėtus už šios žemės sklypo dalies privatizavimą.
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį (1 t. b. l. 9), nuo kitos dalies žyminio mokesčio mokėjimo 2013 m. spalio 14 d. nutartimi buvo atleista (1 t. b. l. 59-61), taip pat turėjo kitų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų – 151,25 Lt (2 t. b. l. 19-21, 22-27). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (50 procentų) ieškovei iš atsakovės priteistina pusė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 325 Lt (CPK 88 str. 1 dalies 9 punktas).
Atsakovė turėjo 400 Lt advokato pagalbos išlaidų (už atsiliepimo į ieškinį surašymą) (1 t. b. l. 89), todėl iš ieškovės priteistina 200 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei.
Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimu atsakovei suteikta 100 procentų nemokama antrinė teisinė pagalba (1 t. b. l. 132). Abi šalys atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnis), todėl teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš šalių (proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai) nepriteisiamos, yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
2013 m. spalio 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo bei netrukdyti ieškovei naudotis ginčo turtu paliktinos galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo (1 t. b. l. 59-61).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Panaikinti 2009 m. gegužės 27 d. sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria O. V. padovanojo V. M. 60/100 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniu-kiti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir visą garažą 2G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini)); taikyti restituciją natūra, šį turtą grąžinant O. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) asmeninėn nuosavybėn.
Priteisti O. V. asmeninėn nuosavybėn 925/1541 dalis (0, 0925 ha) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruoto V. M. vardu (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), įpareigojant O. V. per 1 mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti V. M. 555,60 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt penkis litus ir 60 ct), sumokėtus už šios žemės sklypo dalies privatizavimą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Iš V. M. priteisti 325 Lt bylinėjimosi išlaidų O. V..
Iš O. V. priteisti 200 Lt bylinėjimosi išlaidų V. M..
2013 m. spalio 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones V. M. atžvilgiu palikti galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.