- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-05
- Bylos Nr.
- A-489-822/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00221-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 18.4.2Miesto žemė
- 18.6.1.5Kita valstybės išperkama žemė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno miesto savivaldybės administracija), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Kauno miesto skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 8S-535-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. G.“ (toliau – ir Sprendimas), bei įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusių savininkų J., O. ir I. G. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę, t. y. buvusio žemės sklypo Nr. 12 dalį, į kurią nuosavybės teisės nėra atkurtos, atkūrimo pareiškėjui V. G..
2. Pareiškėjas nurodė, kad NŽT Kauno miesto skyriaus Sprendimu pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią 1,3929 ha buvusio savininko J. G. valdytos žemės, atlyginant už ją pinigais. NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 8SD-6206-(14.8.94.) informavo, kad yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais už 1,3929 ha žemės, į kurios dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės pagal pareikštą valią – natūra ir, kad privaloma iki 2019 m. gruodžio 16 d. atvykti susipažinti su sprendimo projektu. Pareiškėjas, nesutikdamas su būsimu sprendimu, 2019 m. gruodžio 10 d. įteikė NŽT Kauno miesto skyriui raštą, kuriame dar kartą patvirtino savo valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra.
3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas turi pareigą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pirmiausia tuo būdu, kurį jis pasirinko, ir tik tada, kai to padaryti neįmanoma, nuosavybės teises bus galima atkurti kitu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatytu būdu. Nuosavybės teisių atkūrimas ne natūra, o atlyginant pinigais, laikytinas grubiu įstatymų reikalavimų ir Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymais garantuotų jo teisių pažeidimu.
4. Pareiškėjas paaiškino, kad institucijai pateiktame 2019 m. gruodžio 10 d. rašte jis nurodė konkrečią laisvos valstybinės žemės dalį, kurios apytikslis plotas yra apie 0,07 ha, esančią buvusio sklypo Nr. 12, kuris iki 1940 m. priklausė J., I. ir O. G., ribose: iš pietų ir vakarų pusių šis laisvos valstybinės žemės sklypas ribojasi su SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro sklypu, suformuotu pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), iš rytų ir pietų pusės ribojasi su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vici investments“ sklypų masyvo riba, iš šiaurės pusės ribojasi su asfaltuotu keliu, atsišakojančiu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, kuriuo patenkama prie minėto pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir prie kitų pastatų, esančių toliau vakarų pusėje. Nurodytos ir kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėtos teritorijos dalyje, esančioje šalia (duomenys neskelbtini), sklypo, yra savavališkas (nelegalus) statinys - automobilių stovėjimo aikštelė, iš šiaurinės pusės užtverta rakinamu užtvaru, o iš kitų trijų pusių - betoniniais šaligatvio bortais. Prie 2019 m. gruodžio 10 d. rašto buvo pridėta ir kadastrinio žemėlapio ištrauka, kurioje paženklinta minėta laisva valstybinė žemė, įsiterpusi tarp kitų įregistruotų sklypų. Pareiškėjo nuomone, ši teritorija yra laisva valstybinė žemė, todėl atlikus matavimus į ją turėtų būti jam atkurtos nuosavybės teisės natūra, kaip ir į kitą laisvą valstybinę žemę, išlikusią buvusio sklypo Nr. 12 ribose.
5. NŽT Kauno miesto skyrius į pareiškėjo 2019 m. gruodžio 10 d. raštą atsakė 2019 m. gruodžio 19 d. raštu, kuriame nurodoma, kad į nurodytą ir kadastro žemėlapio ištraukoje paženklintą žemės plotą negali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra, nes tas žemės plotas nėra laisva valstybinė žemė. Pareiškėjo vertinimu, NŽT Kauno miesto skyrius Atkūrimo įstatymo nuostatas aiškino ir taikė netinkamai.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. A-2844 „Dėl žemes sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), Kaune formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ ir jo priedas išdėstyti nauja redakcija Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. A-775 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. A-2844 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ pakeitimo“. Teigė, kad 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. A-775 nebuvo sprendžiamas (duomenys neskelbtini) gatvei reikalingo valstybinės žemės sklypo formavimo ar pertvarkymo klausimas, taip pat gatvės plėtros klausimas. 2018 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. A-775 projekto tikslas - suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) esamam pastatui 6G1p eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį ir perdalyti žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Nei prie projekto tikslo, nei prie duomenų apie naujai suformuotus ar pertvarkytus žemės sklypus nėra jokių duomenų apie tai, kad šiuo projektu yra sprendžiami kokie nors (duomenys neskelbtini) gatvės plėtros klausimai.
7. Pareiškėjas paaiškino, kad jo minėtas laisvos žemės plotas niekaip nesusijęs su 2016 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. A-2844 pertvarkytais esamais užregistruotais žemės sklypais prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir nepatenka į šiems pastatams skirtos bei nurodytu projektu pertvarkytos žemėvaldos teritoriją. Projekto partvirtinimo duomenų suvestinėje minimas plotas nepaminėtas, jis nepatenka į projekto plano (brėžinio) ribas – tai tik žemės plotas, esantis šalia planuojamos teritorijos. Faktas, kad brėžinio rengėjas savo iniciatyva laisvą valstybinę žemę įvardino kaip „esamą pravažiavimą“, nenurodant jokios to tariamo pravažiavimo krypties, priklausomybės, nenurodant ten esančio savavališko statinio – negalėjo sukurti ir nesukūrė jokių teisinių pasekmių, t. y. nepadarė atitinkamo žemės ploto valstybės išperkama žeme pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas. Šiame žemės plote nenumatytas ir neįregistruotas joks servitutas, jame nesuformuotas ir neįregistruotas joks nekilnojamojo turto objektas, jis neturi oficialaus naudotojo, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, tai laisva valstybinė žemė. Šis žemės plotas nepriklauso (duomenys neskelbtini) ir pagal esamą situaciją, (duomenys neskelbtini) gatvės plėtra į nurodytą teritoriją nėra numatyta jokiuose teritorijų planavimo dokumentuose.
8. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. Kauno miesto savivaldybės administracijos iniciatyva vykdant tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos įrengimo Lampėdžio ežere pirmojo etapo darbus, buvo nukasta didžioji trasos įrengimui trukdančio pusiasalio dalis ir beveik visa nukasto pusiasalio žemė buvo minėto (duomenys neskelbtini) sklypo ribose. Pažymėjo, kad nukasus didžiąją pusiasalio dalį, buvo suformuota ne tik visiškai nauja Lampėdžio ežero kranto linija, esanti (duomenys neskelbtini) sklypo ribose, bet ir suformuota visiškai nauja nuožulni išlikusios (duomenys neskelbtini) sklypo dalies pakrantė. Buvusio (duomenys neskelbtini) sklypo dalyje, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės pretendentams natūra, ir kuri buvo perleista investuotojui, buvo suformuotas statybai skirtų sklypų masyvas su perimetru pagal anksčiau įsigytų sklypų išorines ribas. Iš investuotojo pateikto šios vietos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto 2018/02-FPP-01 matyti, kad suformuotas sklypų masyvas užima ne visą išlikusią nenukastą (duomenys neskelbtini) sklypo dalį, kuri, nukasus pusiasalį ir suformavus naują pakrantės liniją bei reljefą, turėjo dar padidėti, t. y. atsirasti dar daugiau laisvos valstybinės žemės, esančios už suformuotų investuotojo sklypų ribų. Teigė, kad tik nukastoji pusiasalio dalis, kurios vietoje bus įrengta irklavimo trasa, buvo priskirta valstybės išperkamai žemei. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas galėjo ir turėjo išsiaiškinti realią situaciją, susijusią su visa dar išlikusia laisva valstybine žeme (duomenys neskelbtini) sklypo ribose, tačiau veikdamas prieš pareiškėjo valią savo įstatyminę pareigą pažeidė.
9. Nurodė, kad iki šiol įvykdytas tik pirmasis Lampėdžio ežero tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos etapas, kadangi nukasus pusiasalio dalį, kurios vietoje trasa turės būti įrengta, liko didelės apimties sekluma. Vykdant antrojo etapo trasos gilinimo darbus, iškastas gruntas bus pilamas ties minėta naujai suformuota kranto linija buvusio (duomenys neskelbtini) sklypo ribose, kaip buvo daroma ir atliekant pirmojo etapo darbus, tokiu būdu plečiant kranto liniją nukeliant (duomenys neskelbtini) sklypo ribose esančios pakrantės liniją į pietų pusę, t. y. ženkliai padidinant sausumos plotą (duomenys neskelbtini) sklypo ribose.
10. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo teiginys, kad ginčo teritorija pagal Kauno miesto bendrojo plano susisiekimo infrastruktūros brėžinį priskirta esamai gatvei, yra nepagrįstas, nes nenurodytas gatvės pavadinimas. Be to, iš byloje esančios kadastrinio plano ištraukos matyti, kad viešajame registre įregistruotas būtent minėtasis įvažiavimas (pažymėtas plona vidurine linija, einančia nuo (duomenys neskelbtini)). Byloje esantys įrodymai paneigia šį atsakovo teiginį (investuotojo projektas, kuriame ginčo plotas pažymėtas kaip laisva valstybinė žemė, pareiškėjo pateiktas kartografinis planas, kuriame akivaizdžiai matyti, jog ginčo plote jokio kelio nebuvo). Atsakovo pateiktame brėžinyje užfiksuota faktinė situacija, o ne miesto gatvių tinklo dalis. Stovėjimo aikštelė su užtvaru ir stovėjimo vietų linijomis įrengta neteisėtai, todėl iš šio neteisėto fakto negali kilti jokios kitos teisės, paneigiančios pareiškėjo, kaip pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą, teises. Taip pat nurodė, kad iš Kauno miesto bendrojo plano rezervuojamos valstybės poreikiams teritorijos brėžinio matyti, jog ginčo sklypas neįeina į valstybės poreikiams rezervuojamą teritoriją.
Atsiliepimas
11. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
12. Atsakovas nurodė, kad V. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į J. G. nuosavybės teisėmis valdytą 3,52 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). V. G. 1991 m. gruodžio 20 d. prašyme nurodė, kad nuosavybės teisės jam būtų atkurtos natūra, išreikšta valia iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeista nebuvo. Piliečiui V. G. Kauno apskrities viršininko 2002 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 02-01-5922 ir sprendimu Nr. 19/3996, Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 02-01-8987 ir sprendimu Nr. 19/6603, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-268, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 8S-17-(14.8.3.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 8S-283-(14.8.3.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 8S-206-(14.8.3.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 8S-89-(14,8.3.) atkurtos nuosavybės teisės į 2,1271 ha žemės grąžinant natūra. Byloje skundžiamu NŽT Sprendimu nuosavybės teisės atkurtos į 1,3929 ha žemės atlyginant pinigais.
13. Atsakovas paaiškino, kad NŽT Kauno miesto skyrius išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą schemą ir nustatė, jog žemės plotas prie (duomenys neskelbtini) nėra laisvas valstybinės žemės plotas. Žemės plotas pagal Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. A-2844, pažymėtas kaip esamas pravažiavimas ir yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-2589/2011 konstatavo, jog iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo dalis yra užlieta Lampėdžių vandens telkinio. Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad vandens telkiniai, priskirtini valstybinės reikšmės vidaus vandenims, iš piliečių išperkami valstybės už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Minėtas vandens telkinys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 98-4394 patvirtintas valstybinės reikšmės vidaus telkiniu, todėl į žemės dalį, kuri yra užlieta minėto valstybinės reikšmės vandens telkinio, nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nėra laisvos (neužstatytos) žemės J., O. ir I. G. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, NŽT Kauno miesto skyrius priėmė ginčijamą Sprendimą. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Teigė, jog pareiškėjas tokio prašymo iki 2019 m. birželio 1 d. nepateikė.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
15. Nurodė, kad Administracija 2016 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. A-2844 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo prie pastato (6Glp) (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto grafinėje dalyje pareiškėjo nurodomas laisvas valstybinės žemės plotas yra pažymėtas kaip esamas įvažiavimas. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo taisyklių patvirtinimo“, 50 punkte numatyta, kad projekto bylą sudaro projekto grafinė dalis, projekto tekstinė dalis ir kiti dokumentai, 52 punkte nustatyta, kad projekto sprendinių brėžinyje sutartiniais ženklais pažymimi Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikacijoje nurodyti sprendiniai bei šie esamos situacijos objektai: esamų žemės sklypų ribos; valstybinės ir vietinės reikšmės keliai; hidrografiniai objektai; statiniai. Pagal minėtų taisyklių 53 punktą sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nurodomi pagal projektą naujai formuojamos teritorijos žemės sklypų ir gretimų žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), formuojamo žemės sklypo žemės naudmenų eksplikacija, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai. Pabrėžė, jog projekto sprendiniuose žymimi ne tik naujai formuojamos teritorijos žemės sklypai, bet ir jų gretimybės. Pažymėjo, kad esamas privažiavimas yra valstybinėje žemėje, o projekto sprendinių brėžinys suderintas su valstybinės žemės patikėtiniu – NŽT Kauno miesto skyriumi, todėl pareiškėjo teiginiai, kad brėžinio rengėjas savo iniciatyva valstybinę žemę įvardino kaip „esamą privažiavimą“ ir toks žymėjimas nesukūrė jokių teisinių pasekmių, yra atmestini.
16. Paaiškino, kad pareiškėjo nurodytoje teritorijoje (apie 0,07 ha ploto šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini)) Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, pakoreguotame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros patvirtinimo“, pažymėta esamos gatvės ašis vedanti link vandens telkinio pakrantės. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos, reikalavimai arba reglamentas ir apsaugos principai. Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano aiškinamojo rašto 111 punkte nurodyta, jog naujai formuojamose teritorijose gatvės, akligatviai, vedantys link vandens telkinių pakrančių, negali būti uždaromi sklypais.
17. Atsižvelgiant į tai, kad teritorijoje šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane pažymėta esamos gatvės ašis, o pagal Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį savivaldybės bendrieji planai yra privalomi valstybės institucijoms, Administracija vertino, jog teritorija yra valstybės išperkama žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes tai valstybinė žemė užimta savivaldybės keliu.
II.
18. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo V. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
19. Teismas nustatė, kad O., I. ir J. G. iki 1940 m. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini), valdė 18,81 ha žemės. Pareiškėjas V. G. 1991 m. gruodžio 20 d. prašyme nurodė, jog prašo nuosavybės teises atkurti natūra. Ši valia iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeista nebuvo. Kauno miesto apylinkės teismas 2000 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1154/2000 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad J. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 7,05 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kadangi prašymą atkurti nuosavybės teises į J. G. žemę pateikė vaikaičiai G. B. ir V. G., todėl pareiškėjas V. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,52 ha žemės.
Žemesnės instancijos teismas
20. Kauno apskrities viršininko 2002 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 02-01-5922 ir sprendimu Nr. 19/3996, Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 02-01-8987 ir sprendimu Nr. 19/6603, NŽT 2014 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-268, NŽT 2017 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 8S-17-(14.8.3.), NŽT 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 8S-283-(14.8.3.), NŽT 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 8S-206-(14.8.3.), NŽT 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 8S-89-(14,8.3.) pareiškėjui V. G. atkurtos nuosavybės teisės į 2,1271 ha žemės grąžinant natūra. NŽT 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 8S-535-(14.8.3.) V. G. nuosavybės teisės atkurtos į 1,3929 ha žemės atlyginant pinigais.
21. Teismas akcentavo, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atkūrimo tvarka), bei kitais teisės aktais.
22. Skundžiamu NŽT Sprendimu nuosavybės teisės V. G. atkurtos į 1,3929 ha žemės atlyginant pinigais, motyvuojant tuo, kad pareiškėjo nurodytu būdu daugiau nėra galimybės atkurti nuosavybės teises, grąžinant žemę natūra ginčo teritorijoje.
23. Teismas nurodė, kad esminis klausimas, dėl kurio šalys nesutaria byloje, yra - ar maždaug 0,07 ha ploto žemės teritorija, esanti šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini) yra priskirtina valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme. Atsakovas remiasi tuo faktu, kad šiame žemės plote yra susiformavęs pravažiavimas tarp sklypų, jis yra numatytas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. A-2844 patvirtintame žemės sklypo prie pastato (6Glp) (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekte, taip pat jis pažymėtas Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane kaip kelias, todėl ši teritorija yra valstybės išperkama žemė, kuriai aiškiai yra išreikštas visuomenės poreikis. Pareiškėjas tvirtina, jog ginčo žemės plotas nėra tinkamai pažymėtas jokiame žemėtvarkos projekte, nėra nurodytas jo visuomeninis poreikis, nenurodytas gatvės pavadinimas. Teigia, kad atsakovo pateiktame brėžinyje užfiksuota faktinė situacija, o ne miesto gatvių tinklo dalis.
24. Teismas byloje nustatė, kad ginčo teritorijoje (apie 0,07 ha ploto šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini)) Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, pakoreguotame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-l96 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros patvirtinimo“, pažymėta esamos gatvės ašis vedanti link vandens telkinio pakrantės. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį bendrasis planas - kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai. Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano aiškinamojo rašto 111 punkte nurodyta, jog naujai formuojamose teritorijose gatvės, akligatviai, vedantys link vandens telkinių pakrančių, negali būti uždaromi sklypais. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. A-2844 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintame žemės sklypo prie pastato (6Glp) (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekte ginčo teritorija yra pažymėta kaip pravažiavimas. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. A-3429 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintame žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte, pagal kurį sujungiami sklypai: 4 668 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) 13,275 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 308 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 19 686 kv. m žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir padalijami į septyniolika žemės sklypų, ginčo teritorijoje suprojektuoti planuojami įvažiavimai/išvažiavimai į žemės sklypus (duomenys neskelbtini).
25. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad teritorijoje šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane pažymėta esamos gatvės ašis, o pagal Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį savivaldybės bendrieji planai yra privalomi valstybės institucijoms, ginčo teritorija (apie 0,07 ha ploto šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini)) yra valstybės išperkama žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes tai yra valstybinė žemė užimta savivaldybės keliu.
26. Teismas pažymėjo, kad dėl piniginės kompensacijos dydžio valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika. Duomenų, kad negrąžinamos žemės vertė ir kompensacijos dydis paskaičiuotas nesilaikant Metodikos reikalavimų, byloje nėra, jokių konkrečių teisinių argumentų dėl kompensacijos dydžio, pareiškėjas taip pat nepateikė.
27. Teismo vertinimu, V. G. atkūrus nuosavybės teises kitu Atkūrimo įstatyme numatytu būdu, buvo užtikrintas tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas.
28. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, šalių paaiškinimus bei atsižvelgdamas į išdėstytą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog nėra laisvos (neužstatytos) žemės J., O. ir I. G. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, todėl vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti bei įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų J., O. ir I. G. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę.
III.
29. Pareiškėjas V. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo skundą patenkinti.
30. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįsigilino į skundo esmę, tendencingai interpretavo vienus byloje pateiktus įrodymus, kitus įrodymus visiškai ignoravo, iš esmės neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties motyvus, todėl skundžiamame sprendime padarė nepagrįstas išvadas.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėsto skundžiamo atsakovo Sprendimo priėmimo aplinkybes, teigia, kad tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo esminis motyvas, tiek pateikti apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai patvirtino esmines ginčo aplinkybes, jog pirmojo teismo proceso metu ir po jo ginčo sklypas buvo de facto (faktiškai) laisva valstybinė žemė, taip pat, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, kurie būtų galėję patvirtinti, jog ginčo sklypas patenka į valstybės išperkamos žemės kategoriją pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, atsižvelgė, pakartojo ir tendencingai rėmėsi išskirtinai tik atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens argumentais, visiškai atsiedamas juos nuo kitų byloje esančių įrodymų, neįsigilindamas į byloje esančius svarbius įrodymus.
32. Pareiškėjas pažymi, kad administracinėje byloje traktuoti ir vertinti kaip įrodymus galima tik tokius faktinius duomenis, kurie atitinka įrodymams keliamus būtinus kriterijus: patikimumą ir pakankamumą, sąsajumą (liečiamumą), leistinumą. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas buvo šališkas, pažeidė proceso dalyvių procesinio dispozityvumo principą. Akivaizdu, kad prasidėjus antram šios bylos procesui visi reikšmingi ginčo sprendimui įrodymai jau turėjo būti pateikti, o tai, kokius įrodymus teismui teikti, sprendžia patys proceso dalyviai, tokiu būdu realizuodami savo procesines teises.
Atsiliepimas
33. Trečiasis suinteresuotas asmuo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė visiškai naujus argumentus, kad ginčo sklypas yra gatvės dalis. Teismui pateikta bendrojo plano ištrauka, kurioje ginčo sklype nubrėžta linija, kuri, Administracijos teigimu, reiškia pažymėtą gatvės ašį. Atsakovas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus teismui, kuriuose nurodė tą patį argumentą, t. y., kad ginčo teritorija pagal Kauno miesto bendrojo plano susisiekimo infrastruktūros brėžinį priskirtina esamai gatvei, o pagal Kauno miesto bendrojo plano rezervuojamos valstybės poreikiams teritorijos brėžinį, priskirtina visuomeninei teritorijai.
Žemesnės instancijos teismas
34. Teismas sprendime sutiko su atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens argumentais (išskyrus atsakovo argumentą dėl ginčo teritorijos rezervavimo valstybės poreikiams, kuris sprendime nepaminėtas) ir pažymėjo, kad <...> Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano aiškinamojo rašto 111 punkte nurodyta, jog naujai formuojamose teritorijose gatvės, akligatviai, vedantys link vandens telkinių pakrančių, negali būti uždaromi sklypais. Teismas tokiu argumentu akivaizdžiai ignoravo byloje pateiktus įrodymus (planai, fotonuotraukos ir kt.), kurie patvirtina, kad ginčo teritorija jau yra uždaryta būtent privataus investuotojo sklypais ir remiasi į minėtą privačių sklypų masyvą, per kurį patekti prie sutvarkyto vandens telkinio pakrantės dalies esančios išimtinai privačių sklypų masyvo zonoje nėra jokios galimybės. Be to, teismas neįsigilino į visą Kauno miesto bendrojo plano aiškinamojo rašto 111, 112 punktų turinį.
35. Teismas nepagrįstai sutiko, t. y. priėmė kaip patikimus, su ginčo dalyku susijusius leistinu būdu gautus faktus su naujai pateiktais įrodymais, turėjusiais patvirtinti faktą, kad ginčo žemės sklypas yra gatvės dalis. Šiuo atveju teismas, neatlikdamas savo įstatyminės pareigos, nepatikrino į bylą naujai pateiktų esminių faktinių duomenų pirmiau paminėtais įrodymų vertinimo aspektais, priėmė šiuos naujus faktinius duomenis kaip patikimus ir pakankamus įrodymus, gautus leistinu būdu ir jų pagrindu skundą atmetė. Tokią esminę teismo išvadą negalima laikyti pagrįsta, nes šie naujai pateikti įrodymai akivaizdžiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, patys savaime yra prieštaringi ir neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų.
36. Tuo atveju, jeigu teismas, vykdydamas savo pareigą ir veikdamas nešališkai, būtų įsigilinęs į visus byloje esančius įrodymus, tai neišvengiamai būtų privalėjęs padaryti išvadą, kad minėti naujai pateikti įrodymai ne tik neatitinka pirmiau paminėtų įrodymų kriterijų, bet būtų pastebėjęs galimo įrodymų klastojimo požymius.
37. Teismas pakartotinai rėmėsi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje paminėtu Administracijos 2016 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. A-2844. Būtent šio įsakymo grafinis priedas – žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektas, pareiškėjo vertinimu, yra vienas iš pagrindinių įrodymų, paneigiančių nepagrįstas teismo išvadas, padarytas remiantis minėtais naujais įrodymais. Ruošiant skundą teismui, pareiškėjas pateikė prašymą Administracijai dėl administracinio akto ir planinės medžiagos, kurių pagrindu buvo vykdomas minėtų sklypų pertvarkymas ir sujungimas į vieną ( (duomenys neskelbtini)). Šiame patvirtintame plane, fiksuojant esamą situaciją, būtent tai kopijos patvirtinimo dienai, ginčo sklypas nepaženklintas kaip pravažiavimas, jame nėra pažymėta jokia gatvės ašis, jis nepaženklintas kaip privažiavimas ar pravažiavimas, kaip greta esanti kelio atkarpa, nors korekcija jau turėjo būti padaryta priėmus Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. T-196 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros patvirtinimo“.
38. Pareiškėjas akcentuoja, kad ginčo žemės sklype savavališkai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė su charakteringais atributais: užtvaru, aprėminta betono borteliais iš trijų pusių, joje pažymėtos automobilių stovėjimo vietos, t. y. netgi fiziškai toje vietoje negali būti pravažiavimas; iki šiol nei atsakovas, nei Administracija nepateikė jokio įrodymo, kuris paneigtų šiuos faktinius duomenis.
39. Aplinkybė, kad ginčo teritorija plano ištraukoje pažymėta kažkokia abejotinomis aplinkybėmis atsiradusia linija, nereiškia, jog ši teritorija jau tapo gatve, kaip nurodoma teismo sprendime. Gatvių, kaip sudėtingos statybos objektų projektavimo, ekspertizės ir statybos reikalavimus pirmiausiai nustato Lietuvos Respublikos kelių įstatymas, o detaliai reglamentuoja STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Tai, kad ginčo teritorija būtų buvusi perduota gatvės (kelio) atkarpos tiesimui ir tuo pagrindu joje kada nors buvo nutiesta kelio (gatvės) dalis laikantis teisės aktų reikalavimų, nei atsakovas, nei Administracija įrodymų nepateikė. Pareiškėjo vertinimu, Kauno miesto bendrajame plane (plano korektūroje) ar jo aiškinamajame rašte, kaip minėta, 2013–2033m. laikotarpiui (duomenys neskelbtini) plėtra nenumatyta, ši gatvė šiuose dokumentuose apskritai nepaminėta jokiu aspektu. Tai, kad šioje vietoje būtų teisėtai, t. y. laikantis visų teisės aktų reikalavimų, vykusios gatvės atkarpos statybos darbai, įrodymų byloje nėra ir negali būti, turint mintyje šių įrodymų pateikimo teismui aplinkybes. Pažymi, kad toks nenuginčijamas įrodymas galėjo būti pateiktas pirmojo teisminio proceso metu, NŽT ir Administracija apie tokį įrodymą negalėjo nežinoti ar jį pamiršti.
Šalies argumentai
40. Pareiškėjas pažymi, kad, kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į greta ginčo sklypo esančio investuotojo sklypų masyvo pertvarkymo projektą ( (duomenys neskelbtini) ir kt.) ir jo reikšmę ginčo dalykui. Akcentuoja, kad tai privataus investuotojo – Kauno miesto mero įmonei priklausantis žemės sklypų masyvas ir būtent šio sklypo pertvarkymo projekte ginčo sklypas pažymėtas kaip laisva valstybinė žemė.
41. Šiuo atveju skundžiamame sprendime teismas, aptardamas šio projekto reikšmę ginčo sklypo, kaip valstybės išperkamos žemės, statusą, argumentavo, kad <...> ginčo teritorijoje suprojektuoti planuojami įvažiavimai/išvažiavimai į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Kaune, t. y. minėtieji įvažiavimai suplanuoti iš valstybinės žemės į privačius sklypus. Toks teismo argumentas nepagrįstas, nes privataus verslo interesas negali būti laikomas visuomenei reikšmingu (neatsižvelgiant į jo subjekto padėtį). Tuo labiau, kad byloje pateikti kvartalo planai, vizualizacija patvirtina, jog į privataus investuotojo sklypą jau yra suformuotas centrinis įvažiavimas, iš kurio visiškai nesunkiai galima suprojektuoti įvažiavimus į pirmiau paminėtus sklypus. Suprantama, kad privatus investuotojas, galimai pasinaudodamas savo padėtimi, norėjo sutaupyti valstybinės žemės, o tuo pačiu – ir pareiškėjo sąskaita, bet tokia aplinkybė negali būti pagrindas pažeisti pareiškėjo, kaip pretendento teises; būtent teismas turėjo šias teises ginti, nors pasielgė priešingai iš esmės sutapatindamas privataus verslo interesus su visuomenei reikšmingais interesais. Taigi, teismas ir šiuo atveju nepilnai išnagrinėjo, neįsigilino į pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą.
42. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas šiuo atveju neįvykdė teisingumo: apgynė ne pareiškėjo pagrįstą teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kurią garantuoja ir gina įstatymai, o tuo labiau ne tariamą visuomenės poreikį ginčo sklypui, nes bylos nagrinėjimo metu tokio visuomenei reikšmingo poreikio ginčo sklypui egzistavimas nebuvo įrodytas, o galimai apgynė labai konkretų privataus verslo poreikį valstybinės žemės sąskaita sutaupyti savo privačios žemės plotą tuo būdu gaunant didesnę materialinę naudą.
Atsiliepimas
43. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą parašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
44. Atsakovas nurodo, kad NŽT Kauno miesto skyrius išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą schemą ir nustatė, jog žemės plotas prie (duomenys neskelbtini) nėra laisvas valstybinės žemės plotas. Žemės plotas pagal Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį, patvirtintą Administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. A-2844, pažymėtas kaip esamas pravažiavimas ir yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Administracijos 2018 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. A-3429 ,,Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo” patvirtintame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte, pagal kurį sujungiami sklypai: 4 668 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 275 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 308 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 19 686 kv. m (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir padalijami į 17 žemės sklypų, ginčo teritorijoje taip pat suprojektuoti planuojami įvažiavimai /išvažiavimai į žemės sklypus (duomenys neskelbtini).
45. Atsakovas pažymi, kad aplinkybę, jog 0,0700 ha ginčo sklypas, esantis prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei, patvirtina ir NŽT bei Administracijos į bylą pateikti rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai, t. y. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 ,,Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, pakoreguoto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196 ,,Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros patvirtinimo“ (toliau – ir Kauno miesto bendrasis planas) ištraukos. Kauno miesto bendrajame plane ginčo 0,0700 ha teritorija pažymėta kaip esamos gatvės ašis, vedanti link vandens telkinio pakrantės (pagal Kauno miesto bendrojo plano rezervuojamos valstybės poreikiams teritorijos brėžinį, teritorijos, kuri priskirtina visuomeninei teritorijai).
46. Akcentuoja, kad pagal šiuo metu galiojančio teritorijų planavimo dokumento – Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius ginčo žemės sklypas patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, t. y. neužstatytą zoną, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai, vedantys prie vandenvietės, Kauno miesto savivaldybės bendrajame plane pažymėtos kaip rezervuojama valstybės poreikiams inžinerinės infrastruktūros teritorija.
Atsiliepimas
47. Atsakovas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad šioje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kurie būtų galėję patvirtinti, jog ginčo sklypas patenka į valstybės išperkamos žemės kategoriją pagal Atkūrimo įstatymo 12 str., todėl atmestini.
48. Atsakovas nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad 2021 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje paaiškėjo, jog nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė jokių naujų įrodymų ar argumentų, kadangi Administracija posėdyje nedalyvavo, nes jai apie posėdį nebuvo pranešta, o NŽT, priešingai, nei teigia pareiškėjas, prieš posėdį, t. y. 2021 m. gruodžio 8 d. pateikė naujus įrodymus, tačiau jie nebuvo priimti, nes juose nebuvo tiksliai pažymėta ginčo vieta. Atsižvelgiant į tai, posėdis buvo atidėtas, NŽT (pakartotinai) ir Administracija buvo įpareigotos pateikti teismui įrodymus ir rašytinius paaiškinimus, ar šiuo metu ginčo teritorija (0,07 ha ploto žemės teritorija, esanti šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini)) patenka į kokią nors planuojamą teritoriją, dėl ko yra priskirtina valstybės išperkamai ir natūra pareiškėjui negali būti grąžinta. Taigi ir šis apeliacinio skundo argumentas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
49. Atsakovas teigia, kad nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso dalyvių procesinio dispozityvumo principą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 5 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų.
50. Pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo atveju, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2029-552/2021 26 ir 32 punktuose konstatavo, jog esminis ginčas šioje byloje yra, ar maždaug 0,07 ha ploto žemės teritorija, esanti šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini), yra priskirtina valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme ir, ar šiam žemės plotui yra aiškiai išreikštas visuomenės poreikis bei šiuo pagrindu bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taigi, esant aiškiam ginčui, NŽT nuomone, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai įpareigojo pateikti šalims žinomus ir esminę reikšmę bylos baigčiai turinčius įrodymus. Akcentuoja, kad NŽT tuos pačius įrodymus pateikė savo iniciatyva dar prieš teismo įpareigojimą, tačiau teismas jų nepriėmė, nes jie buvo tikslintini, o Administracija tokia teise iki 2021 m. gruodžio 9 d. vykusio posėdžio pasinaudoti negalėjo, nes nežinojo apie vyksiantį teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo procesinių ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl ir šie argumentai turėtų būti atmetami kaip nepagrįsti.
51. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad nėra laisvos (neužstatytos) žemės J., O. ir I. G. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, Kauno miesto skyrius priėmė ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjas prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo iki 2019 m. birželio 1 d. nepateikė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ir taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, nuo jos nenukrypo, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
52. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
53. Administracija nurodo, kad Savivaldybė nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl teritorijos, kuri Kauno miesto teritorijai priskirta po 1995 m. birželio 1 d., todėl pagal teisės aktų nuostatas, šiame procese Savivaldybės administracija nedalyvauja ir informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę neteikia.
54. Faktą, kad apie 0,07 ha ploto žemėje šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, pakoreguotame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros patvirtinimo“, pažymėta esamos gatvės ašis vedanti link vandens telkinio pakrantės patvirtina į bylą pateikta bendrojo plano ištrauka. Šis dokumentas teisės aktų nustatyta tvarka paskelbtas viešai Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt, todėl abejoti į bylą pateiktos ištraukos teisingumu nėra pagrindo.
55. Pagal Georeferencinio pagrindo kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 215 ,,Dėl Georeferencinio pagrindo kadastro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veikimo pradžios nustatymo“, 5.4 papunktį gatvės ašinė linija – per vidurį išilgai gatvės einanti menama linija. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos, reikalavimai arba reglamentas ir apsaugos principai. Tai, kad bendrojo plano sprendinys dėl gatvės nėra detalizuotas žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, žemės valdos projektuose, išduodant statybą leidžiančius dokumentus Statybos įstatymo nustatyta tvarka ar rengiant sprendinių įgyvendinimo programas, nepaneigia imperatyvaus Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto principo, kad savivaldybės bendrieji planai yra privalomi valstybės institucijoms. Todėl ginčo teritorija yra valstybės išperkama žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes tai valstybinė žemė užimta savivaldybės keliu.
56. Aplinkybę, kad ginčo plotas skirtas eismui, patvirtina ir Administracijos 2016 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. A-2844 ,,Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintas žemės sklypo prie pastato (6G1p) (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame ginčo teritorija yra pažymėta kaip pravažiavimas. Projekto brėžinį pareiškėjas yra pateikęs teismui kartu su skundu. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir Administracijos 2018 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. A-3429 ,,Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį sujungiami sklypai: 4 668 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 275 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 308 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 19 686 kv. m žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir padalijami į 17 žemės sklypų, o ginčo teritorijoje suprojektuoti planuojami įvažiavimai/išvažiavimai į žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Projekto brėžinį pareiškėjas yra pateikęs teismui kartu su skundu.
Žemesnės instancijos teismas
57. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad žemės plotui šalia (duomenys neskelbtini) yra išreikštas konkretus visuomenės poreikis.
58. Pareiškėjui atkūrus nuosavybės teises kitu Atkūrimo įstatyme numatytu būdu, nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ir buvo užtikrintas tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas, todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas neapgynė jo teisių, kurias jam garantuoja ir gina įstatymai.
Motyvuojamoji dalis
59. Teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
60. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančius 1,3929 ha buvusio savininko J. G. valdytos žemės, atlyginant už ją pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į žemę natūra.
Žemesnės instancijos teismas
61. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog nėra laisvos (neužstatytos) žemės J., O. ir I. G. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose, ginčo teritorija (apie 0,07 ha ploto šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini)) yra valstybės išperkama žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes tai yra valstybinė žemė užimta savivaldybės keliu, pareiškėjas nebuvo pasirinkęs kito nuosavybės teisių atkūrimo būdo, todėl jo atžvilgiu priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas atlyginti už minėtą žemę pinigais.
62. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į skundo esmę, tendencingai interpretavo vienus byloje pateiktus įrodymus, kitus įrodymus visiškai ignoravo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, buvo šališkas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
63. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
64. Taip pat akcentuotina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
65. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
66. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas pageidavo atkurti nuosavybės teises į J. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyto 7,05 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) jam tenkančią dalį – į 3,52 ha žemės. Pareiškėjui iki šiol atsakovo sprendimais atkurtos nuosavybės teisės į kelis žemės sklypus, bendro 2,1271 ha ploto, grąžinant žemę natūra. Skundžiamu NŽT 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 8S-535-(14.8.3.) nuosavybės teisės atkurtos į 1,3929 ha žemės atlyginant pinigais, motyvuojant tuo, kad pareiškėjo nurodytu būdu daugiau nėra galimybės atkurti nuosavybės teises, grąžinant žemę natūra ginčo teritorijoje.
67. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2029-552/2021 grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad pagrindinis klausimas, dėl kurio nesutaria šalys šioje byloje, yra – ar maždaug 0,07 ha ploto žemės teritorija, esanti šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini), yra priskirtina valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų padaryti neginčijamą išvadą, kad pareiškėjo prašomas grąžinti natūra žemės sklypas yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei, be to, dalis administracinėje byloje surinktų įrodymų teismo proceso metu nebuvo vertinami ir dėl jų įrodomosios reikšmės nebuvo pasisakyta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėta nutartimi šią administracinę bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
68. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei papildomai pateiktus paaiškinimus, nustatė, kad teritorijoje šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane pažymėta esamos gatvės ašis, o pagal Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį savivaldybės bendrieji planai yra privalomi valstybės institucijoms, ginčo teritorija (apie 0,07 ha ploto šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini)) yra valstybės išperkama žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes tai yra valstybinė žemė užimta savivaldybės keliu. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog nėra laisvos (neužstatytos) žemės J., O. ir I. G. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, todėl vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, priėmė teisėtą ir pagrįstą 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 8S-535-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. G.“ ir nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jį naikinti bei įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų J., O. ir I. G. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę.
69. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nevertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, pažeidė dispozityvumo principą, buvo šališkas.
70. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
71. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino šioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikšto skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti skundžiamą atsakovo Sprendimą, byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimus į skundą, t. y. sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91)). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.
72. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, kuriais remdamasis sprendė, jog naikinti Sprendimą nėra pagrindo, todėl netenkino pareiškėjo skundo.
73. Vertinant pareiškėjo argumentus, susijusius su teismo šališkumu, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; ir kt.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas buvo šališkas. Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teismas buvo šališkas ar pažeidė dispozityvumo principą.
74. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi įrodymų naštos paskirstymo taisykle, pagal kurią proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (ABTĮ 56 str. 1, 2 ir 4 d.), sprendžia, kad šioje byloje pareiškėjas neįrodė, kad žemė, į kurią norima nuosavybės teisę atkurti natūra, yra laisva, nepriskirtina prie valstybės išperkamos žemės. Priešingai, atsakovas įrodė, kad ginčo žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo (ABTĮ 56 str.).
75. Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų papildomai nepasisako.
76. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.