Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. P. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutarties, kuria jam 2019 m. sausio 28 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, 2019 m. gegužės 30 d. prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, 2019 m. gegužės 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, pakeistos kita kardomąja priemone – suėmimu 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo faktinio T. P. sulaikymo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje T. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.

1.1. T. P. kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. sausio 25 d., apie 11 val., viešoje vietoje – prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, pašalinių asmenų akivaizdoje, sugriebė už galvos plaukų pardavėją-kasininkę S. A. ir ją tampė, tokiu savo įžūliu elgesiu nukentėjusiajai S. A. sukėlė fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkai, aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

1.2. Be to, T. P. kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. sausio 26 d., apie 10 val., viešoje vietoje – prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, pašalinių asmenų akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkavertės dingsties, sulaikant administracinio nusižengimo pažeidėją, kuris įtartas smulkia vagyste, pasipriešino sulaikymui, muistydamasis ir tokiu būdu bandydamas ištrūkti iš jį laikančio apsaugos darbuotojo M. M., pastarąjį pargriovė ant grindų ir taip nukentėjusiajam M. M. sužalojo kairę ranką, padarydamas kairio stipinkaulio galvos lūžį, bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, išsilaisvinus iš jį laikiusio M. M., vieną kartą kumščiu smogė pardavėjai-kasininkei J. S. į veido sritį, tokiu savo įžūliu elgesiu nukentėjusiajai J. S. sukėlė fizinį skausmą, nukentėjusiajam M. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkai, aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

1.3. Be to, T. P. kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. sausio 27 d. apie 9 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės patalpose, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sudaužydamas sugadino svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato inventorių: pakabinamų lubų šešias plokštes, kurių bendra vertė 8,94 eurai, pertvarą, kurios vertė 1064,80 eurų, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bendrą 1073,74 eurų turtinę žalą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

1.4. Be to, T. P. kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. sausio 27 d., apie 9 val. 05 min., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės patalpose, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini), nevykdydamas teisėtų (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos areštinės vyriausiojo postinio Š. V. reikalavimų nutraukti vandališkus veiksmus, tyčia priešindamasis teisėtiems pareigūno reikalavimas ir pastarajam naudojant spec. priemonę – antrankius, jis elgėsi agresyviai, mosikavo rankomis, tokiu būdu priešinosi spec. priemonės panaudojimui bei nukentėjusiajam Š. V., atliekančiam tarnybinę pareigą, padarė kairės rankos 5-to piršto lūžimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte.

1.5. Be to, T. P. kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. sausio 30 d., apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo pagrobė nerakintą automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. P., registruotą A. P. vardu, kurio vertė 800 eurų, taip nukentėjusiajam A. P. padarydamas 800 eurų turtinę žalą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.6. Be to, T. P. kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. vasario 1 d., apie 08.30 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės patalpose, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia, visuotinai pavojingu būdu, su savimi turėtu žiebtuvėliu padegė antklodę, kurios vertė 15,61 eurų, ko rezultate dėl sukelto gaisro apdegė antklodė, aprūko tualeto pertvara, sienos, antivandalinis unitazas, tokiu būdu tyčia sugadino (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą, padarydamas 15,61 eurų, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

2. T. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas 2019 m. sausio 26 d. 12.35 val. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos N. V. 2019 m. sausio 28 d. nutarimais T. P. buvo paleistas į laisvę ir jam paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. 2019 m. sausio 30 d. 16.35 val., vadovaujantis BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka, T. P. vėl buvo sulaikytas. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. vasario 1 d. nutartimi įtariamajam T. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi įtariamajam T. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi nutarta netenkinti prokuroro pareiškimo dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo ir paskirti T. P. kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. liepos 31 d. Šia nutartimi tariamajam T. P. buvo nustatytos tokios intensyvios priežiūros sąlygos: 1) neišvykti iš (duomenys neskelbtini) rajono ribų be ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro leidimo; 2) neišvykti iš (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) kaimo, ribų kiekvieną dieną nuo 18 val. iki 9 val., išskyrus atvejus dėl dalyvavimo procesiniuose veiksmuose ar vykimo į policijos įstaigą; 3) būti savo gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną nuo 20 val. iki 9 val., išskyrus atvejus dėl dalyvavimo procesiniuose veiksmuose ar vykimo į policijos įstaigą. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2019 m. gegužės 30 d. nutarimais nutarta paleisti suimtą T. P. į laisvę ir jam skirti dar vieną kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. 2019 m. birželio 17 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota į teismą. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutartimi kaltinamajam T. P. 2019 m. sausio 28 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, 2019 m. gegužės 30 d. prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, 2019 m. gegužės 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, pakeistos kita kardomąja priemone – suėmimu 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo faktinio T. P. sulaikymo dienos. Teismas T. P. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir intensyvią priežiūrą pakeisdamas į suėmimą, konstatavo, kad T. P. nuolat pažeidinėjo jam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygas, be pateisinamų priežasčių neatvyko į 2019 m. liepos 9 d. teisiamąjį posėdį, o 2019 m. liepos 25 d. teisiamąjį posėdį atvyko neblaivus. Teismas konstatavo, kad šiais savo veiksmais T. P. trukdo bylos nagrinėjimui, todėl, siekdamas užtikrinti jo dalyvavimą procese netrukdomą bylos nagrinėjimą, taip užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, pakeitė jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones į suėmimą (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas).

4. Teismo posėdžio metu kaltinamojo T. P. gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas prašė kaltinamojo skundą tenkinti, o prokurorė Aurelija Rakštienė prašė kaltinamojo T. P. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

5. Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui iš esmės apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas pačią griežčiausią kardomąją priemonę, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant dėl kardomųjų priemonių taikymo, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas, byloje esantys duomenys vertinami tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės skyrimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų (M. M., J. S., S. A., V. Š., Š. V., J. P., A. P., G. Š., S. K., R. T., V. M. apklausos protokoluose užfiksuoti parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys ir kiti ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys), leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos taikymo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

6. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, ar darys naujus nusikaltimus. BPK numatyti suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutartimi teismas T. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir intensyvią priežiūrą pakeisdamas į suėmimą, konstatavo, kad yra šios kardomosios priemonės taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte, tai yra, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas.

7. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių visumą. BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad, esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų kitų aplinkybių. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. P. kaltinamas padaręs tris nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas (BK 284 straipsnis (dvi veikos), 187 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir keturias apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 178 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis 4 dalis), už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad galimai gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė didina tikimybę, jog kaltinamasis T. P., suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. P. beveik kiekvieną dieną pažeidinėjo jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygas, pažeisdamas nustatytą namų zoną, leidžiamą zoną, nutoldamas nuo GPS/GSM įrenginio, pažeidė specialų dirželį, kuris buvo uždėtas jam ant kojos. 2019 m. liepos 9 d. kaltinamasis T. P., būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, be pateisinamų priežasčių ir nepranešęs teismui, neatvyko į teismo posėdį. Į 2019 m. liepos 25 d. teisme vykusį teisiamąjį posėdį kaltinamasis T. P. atvyko būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,05 promilės girtumas. Bėgimo (pasislėpimo) tikimybę didina ir tai, kad kaltinamasis T. P. neturi tvirtų socialinių ryšių, yra nevedęs, nedirba. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai taikė BPK 121 straipsnio 4 dalies, 122 straipsnio 2 dalies ir 8 dalies nuostatas, teisingai įvertino bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo reikalingumo, ir pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis T. P. būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

9. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip jau minėta, T. P. kaltinamas padaręs septynis nusikaltimus per labai trumpą laiko tarpą, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamą nusikalstamų veikų sąrašą. Kaltinamasis T. P. nedirba, yra ne kartą teistas, baustas administracine tvarka. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis T. P. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis).

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamojo T. P. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, nedirba), kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumas ir pobūdis (jam inkriminuojami nesunkūs ir apysunkiai nusikaltimai žmogaus sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai), aplinkybė, kad kaltinamasis T. P. nuolat pažeisdavo jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygas, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą kaltinamąjį T. P. į laisvę ar skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad kaltinamajam T. P. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai, tai yra užtikrintas kaltinamojo T. P. dalyvavimas procese ir užkirstas kelias naujoms nusikalstamoms veikoms. Apygardos teismas, atsižvelgęs į anksčiau paminėtų kardomosios priemonės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, pažymi, kad šiuo atveju kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pagrįstas ir vertinant viešąjį interesą yra proporcingas su kaltinamojo patiriamais suvaržymais. Nors kaltinamasis T. P. skunde nurodė, kad jis kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygas daugiausia pažeidė gulėdamas ligoninėje, kur jam darė visokius tyrimus (kardiograma ir kt.), kuriuos darant griežtai draudžiama dėvėti bet kokį elektroninį prietaisą, o liepos 8 d. jis telefonu pranešė teismui, kad guli ligoninėje, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų.

11. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutartis, kuria kaltinamajam T. P. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir intensyvi priežiūra pakeistos į suėmimą, yra teisėta ir pagrįsta, atitinka baudžiamojo proceso įstatymo tokios nutarties turiniui keliamus reikalavimus (BPK 125 straipsnis), todėl ją naikinti ar keisti kaltinamojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl to kaltinamojo T. P. skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutarties atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo T. P. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutarties atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.