Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1526-159/2010 pagal ieškovo valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos hidrotechnika“ dėl baudos ir palūkanų priteisimo bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ uosto akvatorijos valymo darbus pradėjo tik 2009 m. spalio 12 d., todėl pagal 2007 m. gegužės 18 d. rangos sutarties Nr. 34-2007-324 11.4 punktą privalo mokėti ieškovui 400 000 Lt vienkartinę baudą ir po 5 000 Lt už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas atsakovui pateikė sąskaitas dėl baudos apmokėjimo, tačiau atsakovas šių 2009 m. spalio 9 d. ir 2009 m. lapkričio 12 d. išrašytų sąskaitų Nr. 183, Nr. 213 dėl 435 000 Lt ir dėl 15 000 Lt baudų sumokėjimo neapmokėjo.

Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1526-159/2010 2010 m. kovo 15 d. priėmė preliminarų sprendimą. Juo patenkino VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį. Priteisė iš ieškovui iš atsakovo 450 000 Lt baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. kovo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 4 250 Lt žyminio mokesčio ir 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad ieškovo paskirta bauda yra neteisėta, kadangi atsakovas buvo įpareigotas pirmiausiai atlikti tuos darbus, kuriuos nurodė ieškovas pagal 2007 m. gruodžio 14 d. rangos sutartį Nr. 34-2007-611, kurios 11 punktas, reglamentuojantis šalių atsakomybę, nenumato baudos skyrimo už ne laiku pradėtus darbus. Ieškovo iniciatyva nustatytas darbų atlikimo eiliškumas nesutrukdė ieškovui paskirti baudą, vadovaujantis visai kita, t. y. uosto akvatorijos dugno valymo darbų, sutartimi, kurios 11.4 punktas numato, kad jeigu rangovas (atsakovas) nepradeda darbų uosto ekvatorijoje per 15 kalendorinių dienų, moka užsakovui (ieškovui) 400 000 Lt vienkartinę baudą ir toliau moka po 5 000 Lt už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.

Be to, 2009 m. spalio pirmosiomis dienomis darbai pagal 2007 m. gegužės 18 d. rangos sutartį Nr. 34-2007-324 negalėjo būti vykdomi ir dėl nepalankių uosto akvatorijos dugno valymo darbams atlikti meteorologinių sąlygų. Tą aplinkybę patvirtina 2009 m. lapkričio 1 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma Nr. 241 apie meteorologines sąlygas. Nepalankios meteorologinės sąlygos yra priskiriamos force majeure (CK 6.212 str. 1 d.).

Kadangi gilinimo darbai privalėjo būti užbaigti per 270 dienų nuo 2007 m. gruodžio 14 d., ieškovui buvo būtina, kad atsakovas kuo greičiau ištaisytų pagal 2007 m. gruodžio 14 d. sutartį Nr. 34-2007-611 atliktų darbų defektus (išvalytų sąnašas) ir perduotų darbus. Sąnašų valymas pagal minimą sutartį nenumatytas kaip atskiras darbas, nes sąnašų valymas pagal 2007 m. gruodžio 14 d. sutartį Nr. 34-2007-611 yra tik defektų (sugedimų) taisymas ir negali būti laikomas atskiru pagal sutartį atliktu darbu.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2009 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. UD-3.1.1/3334 nurodė, kad nauji valymo darbai piketuose PK26–PK–32; PK–50–PK 56; PK56–PK 62; ir PK 62–PK 70 turi būti atliekami kartu su defektų šalinimu pagal 2007 m. gruodžio 14 d. rangos sutartį Nr. 34-2007-611. UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ 2009 m. lapkričio 30 d. rašte „Dėl baudos už atliktus darbus“ VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai pranešė, kad 2007 m. gegužės 18 d. rangos sutartyje Nr. 34-2007-324 nustatytu terminu uosto akvatorijos valymo darbų negalėjo pradėti dėl meteorologinių sąlygų, todėl nepagrįsti ir atmestini atsakovo argumentai, kad 2007 m. gegužės 18 d. rangos sutartis Nr. 34-2007-324 nebuvo vykdoma dėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2009 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. UD-3.1.1/3334 nurodyto darbų eiliškumo. UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ apie nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių atsiradimą 2007 m. gegužės 18 d. rangos sutarties Nr. 34-2007-324 10 punkto nustatyta tvarka VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai nepranešė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 222 nustatyta tvarka taip pat neįrodė, kad egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės, sutrukdžiusios tinkamai vykdyti 2007 m. gegužės 18 d. rangos sutartį Nr. 34-2007-324, todėl atsakovas pagal CK 6.212 straipsnį nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą negali būti atleistas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

1. Skundžiamas sprendimas naikintinas, nes yra nemotyvuotas, neparemtas teisės normomis.

2. Pažymėtina, kad dviejose barų grupėse darbai atliekami vadovaujantis dviem skirtingomis tarp ieškovo (užsakovo) ir atsakovo (rangovo) pasirašytomis rangos sutartimis. Darbai atliekami baruose 2-1, a3, b3, a2, b2, al-1, bl-1 yra vykdomi vadovaujantis 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartimi Nr. 34-2007-611, kuri nenumato baudos skyrimo už nelaiku pradėtus darbus, o darbai vykdomi piketuose PK26-PK32, PK50-PK56, PK56-PK62, PK62-PK70 yra atliekami vadovaujantis 2007 m. gegužės 18 d. rangos sutartimi Nr. 34-2007-324, kurios 11.4 punktas numato, kad jei rangovas (atsakovas) nepradeda darbų uosto akvatorijoje nuo PK-2 iki PK-109 per 15 kalendorinių dienų, rangovas moka užsakovui 400 000 Lt vienkartinę baudą ir toliau moka po 5 000 Lt už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.

LR CK 6.691 straipsnis reglamentuoja statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigą. Vadovaujantis minėta teisės norma 2009 m. rugsėjo 28 d. ieškovas raštu Nr. UD-3.1.1.3334 „Dėl valymo darbų“ kreipėsi į atsakovą, prašydamas pradėti vykdyti darbus PK26-PK32, PK50-PK56, PK56-PK62, PK62- PK70 piketuose ir 2-1, a3, b3, a2, b2, al-1, bl-1 baruose, nustatant tokį darbų atlikimo eiliškumą: pirmiausiai atliekami darbai 2-1, a3, b3, a2, b2, al-1, bl-1 baruose, o juos atlikus - PK26-PK32, PK50-PK56, PK56-PK62, PK62-PK70 piketuose.

Kai atsakovui buvo pavesta dirbti pagal uosto įplaukos kanalo gilinimo darbų sutartį Nr. 34-2007-611, kuri baudos skyrimo už nelaiku pradėtus darbus nenumatė, būtent dėl šalių bendradarbiavimo keitėsi uosto akvatorijos valymo darbus reglamentuojančios sutarties 7.11 punktas, tačiau paties ieškovo iniciatyva nustatytas darbų atlikimo eiliškumas, nesutrukdė jam paskirti atsakovui baudą, vadovaujantis jau visai kita rangos sutartimi, reglamentuojančia valymo darbų atlikimą.

3. Teismas dėl subjektyvių priežasčių neištyrė visų byloje esančių rašytinių įrodymų. Teismas sprendė, kad darbai turėjo būti pradėti ir vykdomi kartu, tačiau priešingai įrodo 2009 m. rugsėjo 28 d. ieškovo raštas atsakovui bei 2009 m. lapkričio 3 d. ieškovo raštas Nr. 9.3.164.3838 atsakovui „Dėl valymo darbų“. Apygardos teismas galutiniame sprendime visai nepasisakė dėl 2009 m. lapkričio 3 d. rašto Nr. UD-9.3.164.3838 „Dėl valymo darbų“.

4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad darbai pagal valymo ir gilinimo darbų sutartis yra vykdomi skirtinguose darbų baruose, t.y. skirtingose vietose. Darbų atlikimui iš Vokietijos mobilizuota technika negalėjo vienu metu dirbti teritorijos atžvilgiu skirtinguose darbų baruose, įvertinus tą aplinkybę, ieškovas ir nustatė darbų atlikimo eiliškumą.

5. Defektų, vykdant gilinimo darbų sutartį Nr. 34-2007-611 nebuvo nustatyta ir jokia forma jie nebuvo užfiksuoti. Pagal 2007 m. gruodžio 14 d. sutartį Nr. 34- 2007-611 atliktų darbai buvo priduoti baruose 2-2 ir 2-3. Tą aplinkybę patvirtina atliktų gilinimo darbų priėmimo eksploatuoti 2008 m. gruodžio 3 d. ir 2009 m. gegužės 28 d. aktai, kuriuose jokie darbų trūkumai nebuvo aptarti. Ieškovas į teismo posėdį nepateikė įrodymų, kuriais remiantis buvo galima konstatuoti, kad pagal technines užduotis atsakovui pavesti atlikti darbai 2-1, a3, b3, a2, b2, al-1, bl-1 baruose yra defektų šalinimas pagal statybos rangos sutartį Nr. 34- 2007-611, todėl konstatuotina, kad ieškovas defektų egzistavimo fakto nepagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad techninės užduotys yra rengiamos techninio projekto pagrindu konkrečių darbų atlikimui. Defektų šalinimui techninės užduotys nėra rengiamos apskritai.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. galutinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. UAB „Klaipėdos hidrotechnika” apeliaciniame skunde nepagrįstai VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2009 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. UD-3.1.1.3334 traktuoja kaip rangos sutarties Nr. 34-2007-324 7.11 punkto pakeitimą. 2009 m. rugsėjo 28 d. raštas Nr. UD-3.1.1.3334 nepanaikino UAB „Klaipėdos hidrotechnika” pareigų pagal 2007 m. gegužės 18 d. rangos sutartį Nr. 34-2007-324 ir UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ privalėjo per 15 dienų nuo techninės užduoties ir Aplinkos apsaugos departamento leidimo įteikimo dienos pradėti valymo darbus. UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ pagal 2007 m. gruodžio 14 d. gilinimo darbų sutartį Nr. 34-2007-611 darbus privalėjo atlikti iki 2008 m. rugsėjo 9 d., tačiau iki 2009 m. spalio mėn. tinkamai nebuvo atlikusi.

Kadangi VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai buvo svarbu, jog delsiami atlikti gilinimo darbai būtų užbaigti kuo greičiau, 2009 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. UD-3.1.1.3334 buvo nurodytas darbų eiliškumas su ta sąlyga, kad valymo ar defektų taisymo darbai bus vykdomi. Tačiau UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ darbų laiku nepradėjo nei pagal 2007 m. gruodžio 14 d. gilinimo darbų sutartį Nr. 34-2007-611, nei pagal 2007 m. gegužės 18 d. rangos sutartį Nr. 34-2007-324.

2. UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas netyrė ir nepasisakė dėl 2009 m. lapkričio 3 d. ir 2010 m. vasario 22 d. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos raštų. Klaipėdos apygardos teismas savo galutiniame sprendime pasisakė dėl visų tuose raštuose paminėtų aplinkybių, t. y. dėl darbų eiliškumo nustatymo bei meteorologinių sąlygų.

3. UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ apie nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių atsiradimą 2007 m. gegužės 18 d. rangos sutarties Nr. 34-2007-324 10 punkte nustatyta tvarka VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai nepranešė, šių aplinkybių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 222 nustatyta tvarka tai pat nebuvo patvirtinusi, todėl nebuvo pagrindo atsakovą atleisti nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą pagal CK 6.212 straipsnį.

4. Atsakovas iki netesybų taikymo ir ginčo nagrinėjimo teisme niekada nereiškė pretenzijų, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2009 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. UD-3.1.1.3334 užkirto kelią atsakovei tinkamai vykdyti 2007 m. gegužės 18 d. rangos sutartį Nr. 34-2007-324, todėl šiuo raštu grindžiami UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ argumentai vertintini kaip bandymas išvengti atsakomybės už sutarties pažeidimą. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde nutyli, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2009 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. UD-3.1.1.3334 nurodė darbus pagal 2007 m. gegužės 18 d. valymo darbų sutartį Nr. 34-2007-324 atlikti kartu su defektų šalinimu pagal 2007 m. gruodžio 14 d. gilinimo darbų sutartį Nr. 34-2007-611.

5. Atmestini UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ argumentai, kad negali vienu metu vykdyti visų pasirašytų sutarčių su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Kartu galima vykdyti ir dar daugiau darbų, mobilizavus reikiamą kiekį technikos.

6. Atsakovas apeliaciniame skunde pats sau prieštarauja pradžioje nurodydamas, kad bauda pagal 2007 m. gegužės 18 d. valymo darbų sutartį Nr. 34-2007-324 negali būti skiriama, nes pirmiausia turi būti taisomi defektai pagal 2007 m. gruodžio 14 d. gilinimo darbų sutartį Nr. 34-2007-611, o jau apeliacinio skundo pabaigoje nurodo, kad nėra jokių defektų ir neketina jų taisyti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovas su atsakovu 2007 gegužės 18 d. sudarė rangos sutartį Nr. 34-2007-324. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo savo rizika ir lėšomis atlikti eksploatacinius uosto ekvatorijos nuo PK-14 iki PK 109a dugno valymo darbus 2007-2008 metais (sutarties 1.1 p.). Atsakovas šia sutartimi įsipareigojo pradėti dugno valymo darbus įplaukos kanale per 7 dienas, kitose uosto ekvatorijos dalyse per 15 dienų nuo užsakovo (ieškovo) raštiško techninės užduoties ir Aplinkos apsaugos departamento leidimų įteikimo (Sutarties 6.1 p.).

Netesybos, kurias atsakovas privalės mokėti, jeigu laiku nepradės darbų, numatytos sutarties 11.3 ir 11.4 punktuose. Pagal 11.3 punktą, jei rangovas nepradeda darbų įplaukos kanale (PK-2 - PK-14) per 7 dienas, moka užsakovui už pirmąsias 22 kalendorines uždelstas dienas po 5 000 Lt už kiekvieną uždelstą dieną. 23-čią uždelstą dieną Rangovas moka 400 000 Lt vienkartinę baudą ir toliau moka po 5 000 Lt už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties 11.4 punkte nustatyta, kad, jei rangovas nepradeda darbų uosto akvatorijoje nuo PK-2 iki PK-109a per 15 kalendorinių dienų, moka užsakovui 400 000 Lt vienkartinę baudą ir toliau moka po 5 000 Lt už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.

Šalys taip pat numatė, kad, atleidžiamos nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu sutartis nevykdoma dėl force majeure aplinkybių.

Byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad atsakovui techninės užduotys buvo pateiktos 2009 m. rugsėjo 16, 17 ir 18 dienomis, darbus atsakovas pradėjo 2009 m. spalio 12 d.

Vėlavimą atsakovas teisina iš esmės dviem aplinkybėmis.

Pats ieškovas nurodė pirmiausiai atlikti darbus pagal kitą sutartį, t.y. pagal 2007 m. gruodžio 14 d. rangos sutartį Nr. 34-2007-611, kuria atsakovas įsipareigojo savo rizika atlikti gilinimo darbus pagal ieškovo pateiktą techninį projektą ir techninę užduotį. Atsakovui technines užduotis ieškovas pateikė 2009 m. rugsėjo 16, 17 ir 18 dienomis

Atsakovas negalėjo laiku pradėti darbų dėl blogo oro, ir tai laikytina force majeure aplinkybe, kuriai esant atsakovas atleidžiamas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą. Blogą orą atsakovas įrodinėja 2009 m. lapkričio 1 d. Lietuvos hidrometeriologijos tarnybos pažyma Nr. 241 apie metereologines sąlygas. Atsakovas nurodė, kad žemsiurbė negali dirbti esant didesniam kaip 14m/s vėjui ar aukštesniam nei 2 metrų bangavimui. Tuo tarpu spalio 3-5 dienomis vėjo gūsiai viršijo šią normą.

Dėl darbų eiliškumo

Ieškovo 2009 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. UD-3.1.1.3334 nurodyta, kad ieškovas prašo darbus pradėti ir vykdyti PK26-PK32. PK50-PK-56, PK56-PK62, PK62-PK-70 ir 2-1, a3, b3, a2, b2, a1-1, b1-1 baruose kartu, nustatant tokį darbų atlikimo eiliškumą: pirmiausia atliekami darbai 2-1, a3, b3, a2, b2, a1-1, b1-1 baruose, o juos atlikus - PK26-PK32, PK50-PK-56, PK56-PK62, PK62-PK-70.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad, nagrinėjamu atveju, šis raštas neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui. Tuo pat metu ieškovas pateikė technines užduotis pagal abi su atsakovu sudarytas sutartis (2007 m. gegužės 18 d. ir gruodžio 14 d.) ir prašė pradėti darbus kartu bei nurodė pageidaujamą darbų atlikimo eiliškumą. Apeliantas šį eiliškumo nustatymą vertina kaip sutarties šalių kooperavimosi, bendradarbiavimo pasireiškimą, gegužės 18 d. sutarties keitimą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo atsakovui nurodytas darbų atlikimo eiliškumas galėtų būti svarbus ginčo išnagrinėjimui tik tuo atveju, jeigu iš atsakovo būtų reikalaujama sumokėti baudą (netesybas) dėl darbų pagal gegužės 18 d. sutartį nepradėjimo laiku dėl tos priežasties, kad, laikantis ieškovo nurodyto eiliškumo, buvo atliekami kiti darbai. Tačiau pagal bylos duomenis atsakovas iki 2012 m. spalio 12 d. nepradėjo jokių darbų, taigi, darbų pagal 2007 m. gegužės 18 d. sutartį nepradėjimo priežastimi nėra ieškovo nurodymas dėl darbų eiliškumo.

Dėl force majeure aplinkybių

2007 m. gegužės 18 d. sutarties Nr. 34-2007-324 10.1–10.2 punktuose nurodyta, kad šalys iš dalies arba visiškai atleidžiamos nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jei toks neįvykdymas įvyko dėl nenugalimų jėgų (force majeure), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimoms jėgoms (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ ir kad šalis, negalinti vykdyti šios sutarties dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių, privalo nedelsdama pranešti apie tai kitai šaliai, o prireikus ir kitiems suinteresuotiems asmenims, bet ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo dienos.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas 2007 m. gegužės 18 d. sutarties Nr. 34-2007-324 10.2 punkto nustatyta tvarka apie nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių atsiradimą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai nepranešė, taip pat 1997 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 222 patvirtintos „Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos“ 3 punkte nustatyta tvarka nepateikė prašymo Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generaliniam direktoriui dėl pažymos, liudijančios nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes, gavimo. Pagal bylos duomenis, atsakovas ieškovą apie tai, kad oro sąlygos trukdė laiku pradėti darbus informavo lapkričio mėnesį. Rūpestinga sutarties šalis, kuri yra suinteresuota tinkamai vykdyti sutartis, įskaitant ir darbų pradėjimą laiku, negalėdama laiku pradėti vykdyti darbų dėl oro sąlygų ir laikydama jas force majeure aplinkybėmis, būtų nedelsdama įvykdžius 2007 m. gegužės 18 d. sutarties 10.2 punkto įpareigojimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo apie jas pranešti ir būtų pasirūpinusi, kad šios aplinkybės būtų patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 222 nustatyta tvarka, kaip ir buvo sutarta šalis saistančioje sutartyje. Taigi, atsakovas nesielgė kaip rūpestinga sutarties šalis, siekianti tinkamai vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir negalinti to padaryti dėl force majeure aplinkybių. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog darbai nebuvo pradėti dėl force majeure aplinkybių ir atsakovą atleisti nuo atsakomybės už darbų nepradėjimą laiku

Pačioje sutartyje šalys nebuvo susitarę, kad vien tam tikros oro sąlygos bus šalių laikomos kliūtimi vykdyti darbus (force majeure). Atsakovas teismui nurodė, esant kokiam vėjo stiprumui ar banguotumui, žemsiurbė negali dirbti, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų.

Pastebėtina ir tai, kad pagal atsakovo į bylą pateiktą Lietuvos hidrometeriologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus 2009 m. lapkričio 1 d. pažymą, spalio 1 dieną tik laikotarpiu 18:45-23:35 vėjo gūsiai siekė 15 m/s (t.y. nežymiai viršijo normą (14 m/s), kuriai esant, atsakovo teigimu, žemsiurbė gali dirbti). Sekančią dieną vėjuotumas neviršijo normos, kuriai esant, atsakovo teigimu, žemsiurbė galėjo dirbti. Tačiau atsakovas darbų šiomis dienomis nepradėjo. Taigi, oro sąlygos, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nebuvo darbų nepradėjimo laiku priežastis ir atsakovas yra atsakingas už darbų nepradėjimą sutartyje numatytu terminu.

Dėl motyvacijos pakankamumo

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas galutiniame sprendime paminėjo, aptarė ne visus į bylą pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino visas sprendimui priimti svarbias aplinkybes. Atsakovas jam paskirtos baudos neteisėtumą grindė iš esmės dviem argumentais, t.y. kad darbų negalėjo laiku atlikti dėl ieškovo nurodyto darbų atlikimo eiliškumo ir kad laiku pradėti darbus sutrukdė nepalankios oro sąlygos (force majeure). Dėl šių atsakovo argumentų teismas pasisakė, remdamasis byloje esančių įrodymų visetu. Tai, kad sprendime nėra paminėti ir atskirai aptarti kiekvienas įrodymas, nesudaro pagrindo išvadai, jog šie įrodymai nebuvo ištirti ar kad jais nebuvo remtasi priimant sprendimą.

Pirmosios instancijos sprendime neįvardinti byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu. Apelianto skunde akcentuojamas ieškovo 2009 m. lapkričio 3 d. raštas Nr. UD-9.3.164.3838 galėtų būti reikšmingas, sprendžiant šalių ginčą dėl ieškovo pasirinkto atsakovo atliekamų darbų eiliškumo, tačiau, kaip jau konstatuota, atsakovas laiku nepradėjo jokių darbų, todėl darbų nepradėjimo laiku priežastimi nėra ieškovo pasirinktas darbų eiliškumas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.