Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarimo, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. nubaustas už tai, kad būdams darbdavio įgaliotu asmeniu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nutarime klaidingai nurodyta „(duomenys neskelbtini)“) direktoriumi, nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. gruodžio 21 d. leido dirbti įmonėje adresu (duomenys neskelbtini), darbuotojai A. B., nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d., darbuotojams E. I. ir D. A., 2015 m. sausio 6 d. darbuotojai G. S.. Su aukščiau minėtais darbuotojais minėtu laikotarpiu darbo sutartys sudarytos nebuvo, apie jų įdarbinimą teritorinis SODROS skyrius informuotas nebuvo. Šiais savo veiksmais I. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 punktą.

I. G. už nelegaliai dirbusius keturis darbuotojus, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirta 1 156 Eur dydžio bauda, po 289 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį darbuotoją.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyrius (toliau – apeliantas) prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą, pripažįstant I. G. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir nesant lengvinančių ar sunkinančių atsakomybę aplinkybių, skirti vidutinę sankcijoje numatytą nuobaudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, t. y. po 1 882 Eur.

Atsiliepimas į skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

I. G. administracinė nuobauda skirta už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą už keturis nelegaliai dirbusius asmenis. Apeliantas skunde nurodo, kad prašo panaikinti nutarimą ir priimti naują, tačiau iš skunde išdėstytų motyvų matyti, kad iš esmės keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma tik apylinkės teismo nutarimą pakeisti, panaikinti jo dalį dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo ir skirti pažeidėjui nuobaudą sankcijos ribose. Aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Pagal teismų praktiką nelegalus darbas vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių pažeidimų, pažeidžiantis ne tik konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, bet ir iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai („Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijos“, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 7).

Individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, turi būti nuodugniai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-57-139/2015). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-57-139/2015)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pagal pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad I. G., kaip bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo – kebabinės direktorius, leido G. S., E. I., D. A., A. B. atitinkamai nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2015 m. sausio 6 d. dirbti kebabinės veiklos vykdymo vietoje – Jogailos g. 5, Vilniuje, įvairius darbus, po 12 val. į dieną. Su minėtais asmenimis darbo sutartys nebuvo sudarytos (išskyrus G. S. atžvilgiu, su kurią darbo sutartį sudarė jau po atlikto pareigūnų patikrinimo darbo dienos pabaigoje), atlyginimas nesumokėtas. Be to, teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie jų įdarbinimą. Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo I. G. neprisipažino, teigė, kad už asmenų įdarbinimą buvo atsakingas kitas asmuo. Nelegalus darbas buvo nustatytas tik vienai iš darbuotojų kreipusis į Darbo inspekciją su skundu dėl neišmokėto atlyginimo. Su kai kuriais darbuotojais neatsiskaityta ir iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Visa tai rodo, kad priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo pripažinti, kad I. G. atlikti veiksmai mažareikšmiai, nes jo vadovaujamoje įmonėje net keturi asmenys dirbo nelegaliai, su jais nebuvo sudarytos darbo sutartys, neišmokėtas atlyginimas. Priešingai, iš nurodytų duomenų matyti, kad jis nelegaliu darbu siekė išvengti ne tik privalomų mokesčių sumokėjimo valstybei, bet ir atlyginimo mokėjimo nelegaliems darbuotojams. Pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, yra šiurkštus administracinis teisės pažeidimas, todėl vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, byloje nėra jokių duomenų, liudijančių sunkią pažeidėjo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju paskirta nuobauda sankcijos ribose pažeistų proporcingumo reikalavimą.

Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad nenustatyta I. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ir paskirti švelnesnę nei ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje už pažeidimą numatyta nuobaudą. Atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus, administracinėn atsakomybėn patrauktam I. G. paskirta 289 Eur dydžio bauda yra aiškiai per švelni, kaip nuobauda – netinkamai individualizuota, toks nuobaudos dydis neatitinka savo prevencinės paskirties. Todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas I. G. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, I. G. skirtina ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarimą I. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Panaikinti nutarimo dalį dėl ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymo ir paskirti I. G. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį po 868 Eur už keturis nelegaliai dirbusius asmenis, iš viso 3 472 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų) baudą.

Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarimo dalis palikti nepakeistas.